2013-10-24 Nr. AB-7102-3-61-3-03269-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-2174/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03269-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kurį patikslino (b. l. 11–12) prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 1D-8253(11); 2) įpareigoti atsakovą išmokėti neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnį, – po 117,87 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirto dydžio, t. y. 790 Lt, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad jam Vidaus reikalų ministerijos 2004 m. kovo 19 d. sprendimu buvo paskirta 430 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka mokėtas 360 Lt valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio priedas. 2009 m. gruodžio 9 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – Laikinasis įstatymas), kuriam įsigaliojus, jam kiekvieną mėnesį yra mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija t. y. kiekvieną mėnesį neišmokoma po 117,87 Lt pensijos. Dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos sumažinimo pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, iš kurios gavo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 1D-8253(11), kuriuo atsisakoma grąžinti neišmokėtą pensijos dalį. Pareiškėjas mano, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens teisė į nuosavybę. Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją mokėti. Vadovaujasi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymi, kad yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 20–21) paaiškino, kad ministerija savo veiksmais nepažeidė ir nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, nes pensija jam buvo perskaičiuota ir išmokama galiojančių teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, todėl pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 11–13) paaiškino, kad pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas pareiškėjo pensija sumažinta pagal apskaičiuotą koeficientą ir mokama 672,13 Lt vietoje 790 Lt. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, todėl pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti. Įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo nenustato.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu (b. l. 32–35) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos 2004 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 2/17-604 pareiškėjui nuo 2004 m. kovo 19 neterminuotai paskirta 418,86 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Vidaus reikalų ministerijos 2004 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 2/17-1000 nuo 2004 m. kovo 19 d. pareiškėjui nuspręsta mokėti bazinės pensijos dydžio priedą. Vidaus reikalų ministerijos 2008 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 11SP-420 nuspręsta R. M. nuo 2008 m. sausio 1 d. mokėti 430 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu informuoti, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo nuspręsta sumažinti pensiją ir kokia pinigų suma dėl pensijos sumažinimo neišmokėta. Vidaus reikalų ministerija į pareiškėjo 2012 m. lapkričio 19 d. prašymą atsakė 2012 m. gruodžio 6 raštu Nr. 1D-8253-(11), kuriame nurodė, kad pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas paskirta pensija buvo sumažinta ir mokama 672,13 Lt. Paaiškino, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, todėl paskirtos pensijos ir toliau bus mažinamos.

Taigi nustatyta, kad pareiškėjui pensija sumažinta pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėjui valstybinė pensija turėjo būti apskaičiuojama pagal minėtąjį reglamentavimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas, perskaičiuodamas pareiškėjui paskirtą pensiją, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, kurie Konstitucinio Teismo pripažinti neprieštaraujančiais Konstitucijai, taigi jo veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais. Ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 1D-8253(11) yra teisėtas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl minėto sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją mokėti jam nustatyto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (790 Lt) taip pat netenkintas, nes Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, o jų galiojimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

III. Pareiškėjas R. M. apeliaciniu skundu (b. l. 41–43) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Mano, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas ir Konstitucinio Teismo doktriną, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Savo poziciją grindžia skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 48–49) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei aktualų Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui R. M. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo.

Byloje nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2004 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 2/17-604 pareiškėjui nuo 2004 m. kovo 19 neterminuotai paskirta 418,86 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 14). Vidaus reikalų ministerijos 2004 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 2/17-1000 nuo 2004 m. kovo 19 d. pareiškėjui nuspręsta mokėti bazinės pensijos dydžio priedą (b. l. 16). Vidaus reikalų ministerijos 2008 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 11SP-420 nuspręsta R. M. nuo 2008 m. sausio 1 d. mokėti 430 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 15). Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui paskirta 430 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir 360 Lt bazinės pensijos dydžio priedas (b. l. 6). 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (Žin., 2009, Nr. 152-6820), vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo perskaičiuotas ir sumažintas pareiškėjui mokamos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydis. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu (b. l. 18) informuoti, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo nuspręsta sumažinti pensiją ir kokia pinigų suma dėl pensijos sumažinimo neišmokėta. Vidaus reikalų ministerija į pareiškėjo 2012 m. lapkričio 19 d. prašymą atsakė 2012 m. gruodžio 6 raštu Nr. 1D-8253-(11) (b. l. 17), kuriame nurodė, kad pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas paskirta pensija buvo sumažinta iki 672,13 Lt. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis) su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis sutinka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis (b. l. 6). Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. gruodžio 5 d. pažymoje Nr. 11D(P)-5968 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ (b. l. 6) pateikti duomenis už 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. spalio mėn. (imtinai), teisėjų kolegija sprendžia, kad nors skunde pareiškėjas prašė iš atsakovų priteisti neišmokėtos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vertintinas tik pareiškėjo pensijos ribojimas, taikytas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d.

Nagrinėjamoje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriame konstatuota, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl 2012 m. gruodžio 6 d. sprendime Nr. 1D-8253(11) faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai. Kadangi teisinio pagrindo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo nėra, apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų, atmetami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, atsižvelgė į nagrinėjamam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką, todėl priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė