c68412ed-e8a4-438c-937d-c6301f0cfc8f · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1813-480/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14946-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23392-1107/2020 pagal ieÅ¡kovės M.

V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei R. S. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje – K. V. V. ir Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarė V. B.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė M. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2001 m. birželio 15 d. Kauno miesto 13-ojo notaro biuro patvirtintÄ dovanojimo sutartį Nr. 5422, sudarytÄ tarp M. V., K. V. V. ir R. S., dalyje, kurioje M.

V. padovanojo dukrai R. S. 1/2 dalį M. V. privačios nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto: 0,13 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir Å¡iame sklype esančių pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vėliau patikslintu ieÅ¡kiniu pateikė alternatyvų reikalavimÄ â€“ nustatyti ieÅ¡kovės naudai iki gyvos galvos uzufruktÄ â€“ teisę M. V. iki gyvos galvos naudotis 1/2 dalimi nekilnojamojo turto: 0,13 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir Å¡iame žemės sklype esančių pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2001 m. birželio 15 d. ieÅ¡kovė M. V. kartu su K. V. sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu padovanojo atsakovei R. S. 0,13 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir Å¡iame žemės sklype esančius pastatus: gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis:

K. V. dovanojo 650/1 300 dalių 0,13 ha žemės sklypo ir 1/2 dalį pastatų ir kitų statinių, ieÅ¡kovė dovanojo 650/1 300 dalių 0,13 žemės sklypo ir 1/2 dalį pastatų ir kitų statinių. Padovanotas turtas privačios nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausė dovanotojams, kiekvienam po 1/2 dalį. Dovanotojas K. V. miręs. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos dukra su ja ilgÄ laikÄ elgiasi amoraliai bei atlieka prieÅ¡ ieÅ¡kovę veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Negana to, atsakovė siekia iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ turto bei jį parduoti. Turtas yra vienintelė ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta. Taip pat ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti 1/2 dalį atsakovei R. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 0,13 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį Å¡iame žemės sklype esančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad ieÅ¡kinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, ieÅ¡kinio reikalavimai neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, prie ieÅ¡kinio pridėti jame iÅ¡dėstytus reikalavimus pagrindžiantys raÅ¡ytiniai įrodymai, įrodantys ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kiniu praÅ¡oma pripažinti turto dovanojimo sutartį negaliojančia bei taikyti restitucijÄ , todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisiniu režimu, jo tolesnio statuso pasikeitimu, nuosavybės nustatymu.

Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Å ioje byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi bÅ«ti užtikrintas bÅ«tent turto iÅ¡saugojimas atsakovės dispozicijoje iki bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju tenkinama ir antra bÅ«tina sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

Atsakovė jau Å¡iai dienai grasina ieÅ¡kovei parduosianti turtÄ bei iÅ¡mesianti ieÅ¡kovę į gatvę, dėl ko byloje bÅ«tina imtis priemonių ieÅ¡kiniui užtikrinti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas, nenustatęs ieÅ¡kinio formos ir turinio neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams, taip pat nenustatęs, kad ieÅ¡kovė pasirinko akivaizdžiai neleistinÄ ar objektyviai neįmanomÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl pirmÄ jÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tinÄ sÄ lygÄ laikė nustatyta.

5. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nenurodė jokių pagrįstų duomenų ar aplinkybes apie ketinimÄ parduoti turtÄ realumÄ patvirtinančių įrodymų, kurie bÅ«tų pagrindas teismui konstatuoti atsakovės galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ (ketinimÄ paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ), turint tikslÄ eliminuoti bet kokiÄ galimybę ateityje Å¡io turto sÄ skaita įvykdyti nepalankų atsakovei teismo sprendimÄ .

6. Vien tai, kad atsakovė reiÅ¡kia grasinimus dėl turto pardavimo ir tokiu bÅ«du paliksianti ieÅ¡kovę be gyvenamosios vietos, tačiau realių veiksmų neatliekant, teismas vertino labiau kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginius, bet ne kaip objektyviais ir pagrįstais duomenimis patvirtintÄ praÅ¡ymo pagrindÄ , kuris formuotų teismo įsitikinimÄ dėl galimos grėsmės teismo sprendimo vykdymo procesui.

7. Teismas pažymėjo, kad net ir netaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, registratorius turės informacijÄ apie civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ , kurioje sprendžiamas daiktinių teisių į ginčo turtÄ klausimas, dėl ko bus apriboti atsakovės veiksmai ginčo turto galimo perleidimo atžvilgiu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 8. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė M. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: areÅ¡tuoti 1/2 dalį atsakovei R.

S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 0,13 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį Å¡iame žemės sklype esančių pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas nepagrįstai visiÅ¡kai nevertino, jog Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kinio materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisiniu režimu, jo tolesnio statuso pasikeitimu, nuosavybės nustatymu, ko pasekoje, nukrypo nuo nuosekliai suformuotos teismų praktikos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (ginčo turto areÅ¡tas) Å¡ios kategorijos bylose yra bÅ«tinas, siekiant iÅ¡saugoti patį ginčo objektÄ nepakitusiu, t. y. užtikrinant ginčo Å¡alių status quo (faktinės arba teisinės padėties iÅ¡saugojimÄ ). 8.2.

PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, vadovaujantis teismų praktika, ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones byloje, neprivalėjo įrodyti atsakovės nesÄ Å¾iningumo, kadangi tuomet ginčas yra kilęs dėl daiktinių teisių į turtÄ , kurį reikalaujama grÄ Å¾inti natÅ«ra, pakanka vien fakto, jog yra tikimybė, kad atsakovė šį turtÄ gali perleisti tretiesiems asmenims. 8.3. Registratoriaus informavimas apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ niekaip nesuvaržo atsakovės teisės disponuoti ginčo turtu, t. y. atsakovė net ir esant tokiam įraÅ¡ui ginčo turtÄ gali parduoti, padovanoti, įkeisti ir kita, kadangi teisės savininkui disponuoti turtu gali bÅ«ti apribota tik taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, o neinformuojant nekilnojamojo turto registrÄ apie civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ .

9. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė R. S. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo: 9.1. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, tačiau tai galės bÅ«ti nustatyta tik civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, todėl plačiau dėl pirmosios sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nepasisakė. 9.2. IeÅ¡kovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ketinimÄ ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ perleisti ar kitaip suvaržyti, t. y. neįrodė faktinės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. 9.3.

Atsakovė pažymėjo, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Atsakovė jame gyvena ir neturi jokių ketinimų jo perleisti jokiems tretiesiems asmenims jokiais sandoriais. 9.4. IeÅ¡kovė atskirajame skunde cituoja teismų praktikÄ , susijusiÄ su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad atsakovė nesÄ Å¾iningai ketina nuosavybės teises į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ perleisti tretiesiems asmenims ar jas suvaržyti.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Ä®statymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iÅ¡ lot. iÅ¡ pirmo žvilgsnio) ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl tikėtino ieÅ¡kinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti. IeÅ¡kovė pateiktame ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai bei detaliai iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus, todėl Å¡iame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad ieÅ¡kovės reikalavimai negalės bÅ«ti tenkinami dėl gana akivaizdaus Å¡ių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieÅ¡ tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga. Kadangi byloje ieÅ¡kinio pagrįstumas nėra ginčijamas, todėl Å¡is klausimas plačiau neanalizuojamas.

15. Antra bÅ«tina sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sÄ raÅ¡o, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

16. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas, o atsakovė grasina ieÅ¡kovei parduosianti turtÄ bei iÅ¡mesianti ieÅ¡kovę į gatvę, dėl ko byloje bÅ«tina imtis priemonių ieÅ¡kiniui užtikrinti.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie ieÅ¡kovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, jog yra kilusi grėsmė bÅ«simo galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kovė nenurodė jokių pagrįstų duomenų ar aplinkybes apie ketinimÄ parduoti turtÄ realumÄ patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo teismui konstatuoti atsakovės galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , turint tikslÄ eliminuoti bet kokiÄ galimybę ateityje Å¡io turto sÄ skaita įvykdyti nepalankų atsakovei teismo sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, negali bÅ«ti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu.

18. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones byloje, neprivalėjo įrodyti atsakovės nesÄ Å¾iningumo, kadangi tuomet ginčas yra kilęs dėl daiktinių teisių į turtÄ , kurį reikalaujama grÄ Å¾inti natÅ«ra, pakanka vien fakto, jog yra tikimybė, kad atsakovė šį turtÄ gali perleisti tretiesiems asmenims.

19. Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutikti negali. Asmens nesÄ Å¾iningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimÄ , nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi pareigÄ asmuo, kuris praÅ¡o tokių priemonių imtis prieÅ¡ kitÄ asmenį (CPK 12 ir 178 straipsniai). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu. Nagrinėjamu atveju bÅ«tent ieÅ¡kovė, teigdama, kad atsakovė grasina parduoti turtÄ , susijusį su ieÅ¡kinio reikalavimais, ir siekdama iÅ¡saugoti atsakovės dispozicijoje esantį šį turtÄ iki bylos nagrinėjimo pabaigos, prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

20. Pažymėtina, kad remiantis aktualia teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-34-464/2018) įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai Å¡aliai, kuri pareiÅ¡kia teisme reikalavimÄ ir kartu praÅ¡o taikyti antrajai ginčo Å¡aliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai Å¡aliai, kuri norėtų tokių padarinių iÅ¡vengti. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teisės aktai nepreziumuoja asmens nesÄ Å¾iningumo, todėl Å¡io iÅ¡imtinio ir itin antrosios ginčo Å¡alies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).

Todėl bÅ«tent ieÅ¡kovė privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės nesÄ Å¾iningus veiksmus ar ketinimus imtis priemonių, kurios ateityje galėtų apsunkinti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , tačiau ji tokių įrodymų nepateikė.

21. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė antrosios privalomosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones byloje, pastaroji neprivalėjo įrodyti atsakovės nesÄ Å¾iningumo.

22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog Å¡iuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiÅ¡kai pritaria iÅ¡dėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Albina Rimdeikaitė