c67d46ea-bc4f-4d69-9d7b-e23efbc8fea0 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-282-278/2020 Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00131-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 29 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

R. (V. R.) apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1946-286/2019 pagal pareiÅ¡kėjo V. R. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos Å¡eimai centrui, iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir globos panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas V. R. prašė teismo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2018-06-14 sprendimu jam nustatytÄ neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo ir panaikinti iÅ¡ jo priteistÄ iÅ¡laikymÄ .

2. Nurodė, kad nuo to momento, kai vaikas buvo paimtas iÅ¡ Å¡eimos, t. y., nuo 2017-12-26 praėjo daugiau nei vieneri metai. VisÄ tÄ laikÄ siekė pakeisti savo elgesį – lankėsi pas psichiatrÄ dėl žalingo alkoholio vartojimo ir psichologÄ dėl elgesio problemų, jokių teisės pažeidimų nepadarė, alkoholio nevartoja, moka iÅ¡laikymÄ sÅ«nui. Teigė, kad su sÅ«numi bendrauja reguliariai – telefonu beveik kas dienÄ , o pasimatyti nuvyksta maždaug kartÄ Ä¯ savaitę. Jų tarpusavio ryÅ¡ys yra iÅ¡likęs, sÅ«nus už jo netinkamÄ elgesį atleido ir nori vėl gyventi su juo.

Nurodė, kad turi nuosavÄ namÄ ir Å«kį (nuomoja 3 ha žemės, už kurias gauna iÅ¡mokas, turiu arklį, 23 avis), yra registruotas kaip bedarbis, tačiau Å¡iltuoju metų laiku tikisi rasti pastovų darbÄ . Tvirtino, kad aplinkybės, dėl kurių buvo apribota jo tėvų valdžia nepilnamečio sÅ«naus M. atžvilgiu, iÅ¡nyko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2019-09-24 sprendimu pareiÅ¡kimas atmestas.

4. Teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismo 2018-06-14 sprendimu buvo laikinai apribota V. R. tėvo valdžia sÅ«nui M., gimusiam (duomenys neskelbtini). Ä®vertinęs bylos duomenis, pareiÅ¡kėjo bei nepilnamečio vaiko M. R. paaiÅ¡kinimu, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas pakeitė savo elgesį, ilgÄ laikÄ nebevartoja alkoholinių gėrimų, palaiko ryšį su sÅ«numi, tačiau jų santykiai nėra atkurti. Konstatavo, kad V. R. nėra pasirengęs užtikrinti vaiko poreikių ir kontroliuoti jo elgesį, vaiko nepasitikėjimas tėvu ir baimė dėl tėvo agresyvaus elgesio nėra iÅ¡nykusi, o pačiam V.

R. trūksta žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais. Nurodė, kad šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir paties pareiškėjo pozicija teismo posėdyje, kai jis dėl sūnaus nenoro gyventi su juo pirmiausiai kaltina (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro bei vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, t. y. nesupranta to nenoro priežasčių ir nebando jų ieškoti savo elgesyje.

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.181 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei byloje pateiktais paaiÅ¡kinimais, sprendė, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog iÅ¡ esmės pakeitė savo elgesį ir gali auklėti sÅ«nų, todėl tėvų valdžios apribojimo ir globos panaikinimas prieÅ¡tarautų vaiko interesams. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas V. R. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2019-09-24 sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir tenkinti jo pareiÅ¡kimÄ .

7. Nesutinka su teismo argumentais, kurių pagrindu buvo atmestas pareiÅ¡kimas bei tvirtina, kad pagrindinės problemos, dėl kurių jam buvo laikinai apribota tėvo valdžia (piktnaudžiavimas alkoholiu, dėl girtavimo buvęs smurtinis elgesys su vaiku ir sÅ«naus nepriežiÅ«ra), iÅ¡nykusios. Nurodo, kad minėtÄ aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Mano, kad teismo argumentai, jog tėvų valdžios apribojimas negali bÅ«ti panaikinamas dėl neatkurtų santykių su vaiku, nepasitikėjimo juo ir žinių bei sugebėjimų auklėti vaikÄ trÅ«kumo, nėra pakankami, kad tėvų valdžios apribojimas bÅ«tų tęsiamas.

8. Nurodo nesutinkantis, kad tarp jo ir sÅ«naus M. neegzistuoja emocinis ryÅ¡ys. Ä® bylÄ pateikta vaiko globėjo - (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos Å¡eimai centro 2019-08-19 pažyma ir kiti duomenys patvirtina, kad su vaiku nuolat bendrauja, o 2019 metų sÅ«naus vasaros atostogų metu tas bendravimas buvo labai intensyvus. Teigia, kad sÅ«nus M. yra impulsyvus, dažnai, esant menkiausiai dingsčiai, užpyksta (tai patvirtinama ir globėjo dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadose), todėl, natÅ«ralu, kad sÅ«nus M. negali bÅ«ti visuomet patenkintas bendravimu su jį globojančiais asmenimis, nes globojantis asmuo privalo reikalauti tam tikros dienotvarkės ir taisyklių laikymosi ar tam tikro elgesio.

Mano, kad sÅ«nus M. norėtų sugrįžti į Å¡eimÄ . Teigia, kad globėjo darbuotojai neiÅ¡aiÅ¡kina vaikui, kad tėvas su juo neprivalo elgtis vien taip, kaip vaikas norėtų, jeigu tai atitinka vaiko interesus ir, galbÅ«t, net nuteikinėja sÅ«nų prieÅ¡ jį, tėvÄ . Tvirtina, kad panaikinus tėvų valdžios apribojimÄ ir vaikÄ grÄ Å¾inus, Å¡ios problemos iÅ¡nyktų, nes vaikas suprastų, jog jį globoja tik tėvas ir egzistuoja viena dienotvarkė, vienos taisyklės, kurių reikėtų laikytis.

Nurodo, kad duomenų, jog pasimatymų su sūnumi metu jis sūnų verčia elgtis netinkamai ar kaip nors skriaudžia jį, nėra. Nesutinka, kad yra nesavikritiškas ir kaltina tik kitus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jis lanko psichologo konsultacijas, jam teikiama socialinė pagalba mokant pozityvios tėvystės įgūdžių.

9. Atkreipia dėmesį, kad Vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroras dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo ar neterminuoto tėvų valdžios nustatymo per pusę metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nesikreipė (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).

10. Atsiliepimų į pateiktÄ apeliacinį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas pareiÅ¡kėjo V. R. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

12. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu, kuriuo atmestas jo pareiÅ¡kimas dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2018-06-14 sprendimu nustatyto laikino tėvų valdžios apribojimo nepilnamečio sÅ«naus M. R. atžvilgiu panaikinimo. Tvirtina, kad pagrindinės problemos dėl kurių jam buvo laikinai apribota tėvo valdžia yra iÅ¡nykusios, tuo tarpu teismo argumentai, jog tėvų valdžios apribojimas negali bÅ«ti panaikinamas dėl neatkurtų santykių su vaiku, sÅ«naus nepasitikėjimo juo ir žinių bei gebėjimų auklėti vaikÄ trÅ«kumo, nėra pakankami, kad tėvų valdžios apribojimas bÅ«tų tęsiamas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ , skundžiamo sprendimo bei apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su minėtais apelianto teiginiais bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotÄ bei bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas V. R. neįrodė, kad gali auklėti sÅ«nų ir tėvų valdžios apribojimo bei globos panaikinimas prieÅ¡tarautų vaiko interesams. Su Å¡ia iÅ¡vada teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka.

13. Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Å is principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Minėtu principu vadovaujantis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sÄ lygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sÄ lygos.

14. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikÅ¡ti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Taigi, kaip matyti iÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo, įstatymas numato tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sÄ lygas įrodžius, kad:

1) tėvai (ar vienas iÅ¡ jų) pakeitė savo elgesį; 2 ) tėvai (ar vienas iÅ¡ jų) gali auklėti vaikÄ ;

3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Visos Å¡ios sÄ lygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iÅ¡ jų – bÅ«tina įrodyti esant visų trijų sÄ lygų visumai. Jei įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, bÅ«tina įrodyti, jog jie gali auklėti vaikÄ , taip pat tai, kad vaiko auklėjimas nekenks paties vaiko interesams.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantui V. R. tėvo valdžia sÅ«naus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu laikinai buvo apribota Utenos apylinkės teismas Ignalinos rÅ«mų 2018-06-14 sprendimu, nustačius, jog V. R. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, bÅ«damas neblaivus vaiku tinkamai nesirÅ«pina, žiauriai su juo elgiasi (smurtauja prieÅ¡ vaikÄ ) ir savo amoraliu elgesiu daro vaikui žalingÄ Ä¯takÄ , taip pat konstatavus, jog jis nepakankamai suvokia tėvų valdžios turinį, teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo nepilnametį vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, jį iÅ¡laikyti, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad iki minėto sprendimo priėmimo, V. R. tėvo valdžia buvo apribota ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010-01-20 sprendimu, o minėto teismo 2010-12-01 sprendimu laikinas tėvo valdžios apribojimas panaikintas, konstatavus, kad V. R. pakeitė savo elgesį ir gali auklėti sūnų. Nuo 2016 metų apelianto sūnus epizodiškai buvo paimamas iš šeimos ir perduodamas laikinajai globai dėl besikartojančių tėvo alkoholio vartojimo epizodų bei smurtinio elgesio.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartų byloje surinktų įrodymų – Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-04-04 išvados, Ignalinos rajono socialinių paslaugų centro 2019-08-19 pažymos, vaiko nuomonės išklausymo 2019-08-30 akto, (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro 2019-08-29 pažymos, (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro atstovės, pareiškėjo bei nepilnamečio vaiko M.

R. paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡iuo metu apeliantas pakeitė savo elgesį, ilgÄ laikÄ nebevartoja alkoholinių gėrimų, palaiko ryšį su sÅ«numi. Tačiau bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apelianto bei sÅ«naus santykiai nėra visiÅ¡kai atkurti ir V. R. Å¡iuo metu dar nėra pilnai pasirengęs užtikrinti vaiko poreikių ir kontroliuoti jo elgesį, nes nepilnamečio vaiko nepasitikėjimas tėvu ir baimė dėl tėvo agresyvaus elgesio, nėra iÅ¡nykusi. Be to, V. R. trÅ«ksta žinių ir įgÅ«džių, susijusių su sÅ«naus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais.

17. IÅ¡ Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-04-04 iÅ¡vados, (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos Å¡eimai centro byloje pateikto atsiliepimo bei atstovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad apelianto sÅ«nus M. turi neįgalumÄ dėl protinio atsilikimo, emocinių sutrikimų, todėl jam dažnai kartojasi pykčio priepuoliai, nuotaikų svyravimai, vaikas bÅ«na nekantrus, įnoringas, impulsyvus.

Dėl paminėtų priežasčių nepilnamečiui vaikui reikalingas ypatingas dėmesys ir priežiÅ«ra, mokėjimas susitvarkyti su jo impulsyvumu. Globos įstaigoje vaikas yra nuolat konsultuojamas vaikų psichiatro, esant reikalui jam taikomas medikamentinis gydymas, Å¡eimynoje dirbantys specialistai dirba su globotiniu – moko suvaldyti pyktį. Vaikui bÅ«tina struktÅ«ruota aplinka, laikantis ribų ir susitarimų, taikant priežasčių – pasekmių metodÄ . (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos Å¡eimai centro atstovė nurodė, kad V.

R. negali susitvarkyti su vaiko ypatumais, o iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad dėl vaiko neigiamų emocijų valdymo metodų globos įstaigos nesiaiÅ¡kino. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme pareiÅ¡kėjas V. R. pripažino, kad jam nėra žinoma kokius vaistus M. turi vartoti bei koks konkrečiai režimas jam yra reikalingas.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir apeliacinio skundo argumentai dėl galimo vaiko globos įstaigų darbuotojų nuteikinėjimo prieÅ¡ apeliantÄ , teiginiai, jog vaiko elgesio problemos iÅ¡nyktų grÄ Å¾inus sÅ«nų į Å¡eimÄ , leidžia spręsti, jog apeliantas nėra įsisavinęs tam tikro vaiko elgesio priežastingumo dėl jam diagnozuotų elgesio sutrikimų, Å¡ios problemos sprendimui reikalingų žinių bei įgÅ«džių, o ne dėl galimai globos įstaigos darbuotojų veiksmų.

19. CPK 380 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ . Priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177, 3.164 straipsniai) nustatyta, kad teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos klausimÄ , įpareigojamas iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu apklaustas M. R., kuriam (duomenys neskelbtini) metų, nurodė, kad santykiai su tėvu gerėja, tačiau dar nenori su juo gyventi, nes nepasitiki tėvu, nesijaučia su juo saugus ir su tėvu jam bÅ«ti nedrÄ su. Teigė, kad vienÄ dienÄ bÅ«na vienaip, kitÄ â€“ jau kitaip. Bijo jam kÄ nors pasakyti, pavyzdžiui, kad nenori pas jį važiuoti, nes tuomet tėvas ant jo pyksta, dėl to kyla konfliktai. Nepilnametis nurodė, kad jis nori gyventi globos namuose ir tik kartais nuvažiuoti pas tėvÄ .

Minėti paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad vaiko baimė dėl agresyvaus tėvo elgesio nėra iÅ¡nykusi, pasitikėjimas tėvu nėra susiformavęs, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tėvo ir sÅ«naus emocinis ryÅ¡ys nėra pilnai atsistatęs.

20. Nors apeliantas nurodo, tai patvirtina ir bylos duomenys, kad jis lanko psichologo konsultacijas, jam teikiama socialinė pagalba mokant pozityvios tėvystės įgÅ«džių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iÅ¡ Ignalinos rajono socialinių paslaugų centro pateiktų duomenų, taikant Å¡eimai atvejo vadybÄ , pastebėta, kad V. R. nevisiÅ¡kai vykdo įsipareigojimus, iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, jog V. R. trÅ«ksta pozityvios tėvystės įgÅ«džių, namuose kuriant saugiÄ ir struktÅ«ruotÄ aplinkÄ vaikui, užtikrinant dienotvarkę ir psichologinę pagalbÄ .

21. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo metu apeliantui dar trÅ«ksta žinių ir įgÅ«džių, susijusių su sÅ«naus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais, kad jis bÅ«tų pajėgus tinkamai, pozityviais metodais auklėti vaikÄ , todėl tėvų valdžios apribojimo ir globos panaikinimas neatitiktų geriausių vaiko interesų.

22. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ramunė Čeknienė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė