2021-05-26 Nr. AB-11278-3-61-3-01060-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-329-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01060-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Avantus“ ir A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Avantus“ ir A. K. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Avantus“ ir A. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. spalio 21 d. sprendimą dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo Nr. TS-4 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos auditorių rūmus (toliau – Auditorių rūmai) iš naujo atlikti pareiškėjų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, laikantis Tarnybos direktoriaus 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. V3-21 patvirtintame Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros atlikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytos tvarkos. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Tarnybos 2020 m. spalio 21 d. sprendimo dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo Nr. TS-4 sustabdymą – bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Avantus“ ir A. K. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Aparęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakoma priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti ir vėliau paaiškėjus šiai aplinkybei, – administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas akcentavo, kad įprastai nuomonės, siūlymai, rekomendacijos, patarimai, nepaisant jų objektyvizavimo formos, yra laikomi tarpinio pobūdžio administracinės procedūros dokumentais ir negali sudaryti atskiro ir savarankiško administracinės bylos nagrinėjimo dalyko; kiekviena institucija priimta tiek teisines pasekmes sukeliančius, tiek nesukeliančius administracinius aktus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai skundžia Tarnybos 2020 m. spalio 21 d. sprendimą dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo Nr. TS-4, kuriame siūloma A. K. ir UAB „Avantus“ atlikti audito kokybės tyrimą, kuris bus pradėtas 2021 m. balandžio 2 d. ir baigiamas 2021 m. liepos 2 d. Remdamasis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – Audito įstatymas) 44 straipsnio 4 ir 5 dalių bei 48 straipsnio nuostatomis, teismas sprendė, kad Tarnyba nepriėmė sprendimo dėl konkrečių sankcijų ar poveikio priemonių taikymo audito įmonei ar joje dirbančiam auditoriui, sprendime yra tik išdėstytas siūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaigai (Tarnybai) atlikti A. K. ir UAB „Avantus“ finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. Atsižvelgęs į tai, kad ginčijamas sprendimas yra tarpinis (aptarnaujantis) dokumentas, sudarantis prielaidas tik galbūt pradėti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą ir šios procedūros užbaigimui priimti atitinkamą galutinį sprendimą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo Sprendimą laikyti individualiu administraciniu aktu, skundžiamu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o pareiškėjų reikalavimas panaikinti Tarnybos 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. TS-4 nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat buvo atsisakyta priimti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Auditorių rūmus iš naujo atlikti pareiškėjų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, laikantis Apraše nustatytos tvarkos.

Atsisakius priimti pareiškėjų skundą, nebuvo sprendžiamas ir procesinis reikalavimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

III. Pareiškėjai UAB „Avantus“ ir A. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti.

Aptarę faktines aplinkybes, pareiškėjai teigia, kad Sprendimas pažeidžia jų teises bei sukelia teisines pasekmes, todėl jis gali būti traktuojamas kaip ginčo, nagrinėtino administraciniame teisme, objektas, kadangi tai yra individualaus administracinio akto požymius atitinkantis sprendimas. UAB „Avantus“ ir A. K. teigia, kad Tarnybos 2020 m. spalio 21 d. sprendime Nr. TS-4 yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas jų atžvilgiu, jis turi įtakos šių subjektų teisiniam statusui, yra vienkartinio taikymo ir pareiškėjams privalomas.

UAB „Avantus“ ir A. K. nuomone, auditorė kontrolierė, pažeisdama Apraše nustatytas procedūras, atliko jų veiklos peržiūrą ir parengė 2020 m. balandžio 20 d. Audito įmonės ir auditoriaus peržiūros ataskaitą, kurią pateikė Auditorių rūmų Kokybės kontrolės komitetui ir kuria remdamasis, Auditorių rūmų prezidiumas patvirtino minėto komiteto nutarimą, leidžiantį Tarnybai teikti siūlymą atlikti audito įmonės ir joje dirbančio auditoriaus finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą; remiantis tokiu siūlymu, buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Pareiškėjai pažymi, kad tokio pobūdžio sprendimas yra numatytas Audito įstatymo 44 straipsnyje ir jį galima traktuoti kaip poveikio priemonę, taikomą pareiškėjams, ir toks sprendimas turi įtakos jų teisiniam statusui.

UAB „Avantus“ ir A. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde akcentavo procedūrinius pažeidimus, padarytus auditorei kontrolierei atliekant peržiūrą, bei iš esmės pareiškėjų nušalinimą nuo prieš juos vykdomos administracinės procedūros. Auditorius Auditorių rūmų Kokybės kontrolės komitetą ir Auditorių rūmų prezidiumą informavo, kad nei elektroniniu laišku, nei kitokia forma peržiūros metu nustatytų trūkumų aptarimo su auditore kontroliere nebuvo, ji pateikė tik atliktos peržiūros ataskaitą; iš auditorės kontrolierės nebuvo gauta jokių rekomendacijų bei pasiūlymų dėl trūkumų šalinimo ir pačios veiklos. UAB „Avantus“ ir A. K. teigia, kad minėtoje ataskaitoje nurodyti trūkumai yra neesminiai, techninio pobūdžio ir jie galėjo būti pašalinti dar iki galutinės ataskaitos parengimo, jeigu pareiškėjas būtų turėjęs tokią galimybę ir tai būtų paaiškėję nustatytų trūkumų aptarimo metu, tačiau nepaisant to, nei minėtas komitetas, nei Auditorių rūmų prezidiumas, priimdami nutarimus dėl siūlymo atlikti pareiškėjų finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą, tinkamai šių aplinkybių neįvertino. UAB „Avantus“ ir A. K. pažymi, kad apie audito kokybės tyrimą sužinojo tik gavę Tarnybos raštą, nors jie dar su 2020 m. lapkričio 3 d. raštu kreipėsi į Tarnybą dėl 2020 m. rugsėjo 17 d. auditorės kontrolierės atliktos peržiūros, ataskaitos bei Auditorių rūmų nutarimo nepagrįstumo, t. y. jau tuo metu, kai jau buvo priimtas Sprendimas; Tarnyba 2020 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. (7.10)D2- „Dėl gauto pareiškimo“ pateikė atsakymą, tačiau apie tai, kad jau yra priimtas 2020 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. TS-4, nepaminėjo.

Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas ir nepagrįstai atsisakė priimti jų skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, padarius išvadą, kad jis yra nenagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas bei pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji kompetentingų asmenų ar pareigūnų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties tokie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami tarpinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-624-756/2018, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-281-438/2020). Tokio pobūdžio dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016).

Nustatyta, kad 2019–2020 m. buvo atliekama pareiškėjų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, kurios rezultatai buvo pateikti 2020 m. balandžio 20 d. Audito įmonės ir auditoriaus peržiūros ataskaitoje, joje, be kita ko, fiksuojant UAB „Avantus“ ir A. K. padarytus teisės aktų pažeidimus. Peržiūros rezultatai buvo svarstomi Auditorių rūmų Kokybės kontrolės komiteto 2020 m. rugpjūčio 27 d. posėdyje, kuriame buvo konstatuota, jog pareiškėjų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros metu nustatyti reikšmingi finansinių ataskaitų audito trūkumai, bei buvo nutarta Tarnybai teikti siūlymą atlikti audito įmonės ir joje dirbančio auditoriaus finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. Auditorių rūmų Kokybės kontrolės komiteto 2020 m. rugpjūčio 27 d. posėdyje priimtas nutarimas Tarnybai teikti siūlymą atlikti pareiškėjų finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą buvo patvirtintas 2020 m. rugsėjo 17 d. vykusiame Auditorių rūmų prezidiumo posėdyje priimtu nutarimu. Ginčijamu Tarnybos 2020 m. spalio 21 d. sprendime Nr. TS-4 buvo nuspręsta atlikti auditoriaus A. K. ir audito įmonės UAB „Avantus“ finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros apimtį, rezultatus ir jų tvirtinimą reguliuojančio Audito įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, jog Auditorių rūmai nagrinėja finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų ataskaitas ir prireikus siūlo Vyriausybės įgaliotai atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaigai skirti auditoriui ar audito įmonei šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytą (nustatytus) nurodymą (nurodymus) ir (arba) 56 straipsnio 4 dalyje nustatytą (nustatytas) poveikio priemonę (priemones) arba siūlo atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. To paties įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad minėta įstaiga, gavusi finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus – finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitą ir visą su peržiūra susijusią informaciją, juos įvertina ir: 1) pritaria Auditorių rūmų siūlymui skirti nurodymą (nurodymus) ir (arba) poveikio priemonę (priemones) ir jį (juos) ir (arba) ją (jas) skiria; 2) nepritaria Auditorių rūmų siūlymui ir skiria kitą nurodymą (nurodymus) ir (arba) poveikio priemonę (priemones); 3) nepritaria finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatams ir paveda kontrolieriui atlikti papildomą finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą ar kitam kontrolieriui pakartotinai atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą arba priima sprendimą atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą; 4) pritaria Auditorių rūmų siūlymui atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. Audito įstatymo 48 straipsnio nuostata patvirtina, kad būtent Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga sprendžia dėl finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo pradėjimo ir tai įformina sprendimu. Nurodymai ir poveikio priemonės audito įmonėms ir juose dirbantiems auditoriams yra nurodytos šio įstatymo 56 straipsnyje.

Atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Tarnyba nepriėmė sprendimo dėl konkrečių sankcijų ar poveikio priemonių taikymo audito įmonei ar joje dirbančiam auditoriui, sprendime tik išdėstytas siūlymas Vyriausybės įgaliotai atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaigai (Tarnybai) atlikti A. K. ir UAB „Avantus“ finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. Atsižvelgęs į tai, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas yra tarpinis (aptarnaujantis) dokumentas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo skundžiamą sprendimą laikyti individualiu administraciniu aktu, skundžiamu Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada sutinka.

Pažymėtina, kad Tarnyba ginčijamame sprendime nusprendė atlikti auditoriaus A. K. ir audito įmonės UAB „Avantus“ finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą, o toks sprendimas yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, sudarantis prielaidas pradėti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą ir šiai procedūrai užbaigti priimti atitinkamą galutinį sprendimą. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Tarnybos 2020 m. spalio 21 d. sprendimas dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo Nr. TS-4 jokių savarankiškų teisinių pasekmių auditoriui ir audito įmonei nesukuria, o atsižvelgiant į Audito įstatymo 47 ir 49 straipsnių nuostatas, pareiškėjams gali kilti tik procedūrinio (teikti paaiškinimus, dokumentus), bet ne materialinio pobūdžio pasekmės. Nors UAB Avantus“ ir A. K. atskirajame skunde teigia, kad ginčijamame Tarnybos sprendime išreikštas teisės normų taikymo rezultatas turi įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, tačiau jokių tai patvirtinančių aplinkybių jie nenurodo. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas pagal savo pobūdį yra tarpinis procedūrinis sprendimas, priimamas administracinės procedūros eigoje, kuris objektyviai jokios įtakos asmenų teisių ir pareigų apimčiai neturi, t. y. nesukelia jiems jokių materialinių teisinių pasekmių, jis negali būti skundo administraciniame teisme dalyku, o nesutikimo su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu argumentai (bet ne savarankiškas reikalavimas) gali būti reiškiami ginčijant galutinį sprendimą, kuris bus priimtas atlikus pareiškėjų finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad UAB Avantus“ ir A. K., nesutikimą su Tarnybos 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. TS-4 iš esmės grįsdami tuo, kad jis buvo priimtas remiantis Audito įmonės ir auditoriaus peržiūros ataskaita, kuri, pareiškėjų teigimu, buvo parengta nesilaikant nustatytų procedūrų ir todėl yra neteisėta, pačios ataskaitos neginčija.

Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti UAB Avantus“ ir A. K. skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, pagrįstai buvo atsisakyta priimti ir išvestinį pareiškėjų skundo reikalavimą įpareigoti Auditorių rūmus iš naujo atlikti pareiškėjų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, laikantis Apraše nustatytos tvarkos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuris sprendžiamas po skundo priėmimo, kai yra būtina užtikrinti skunde suformuluoto reikalavimo įvykdymą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjų skundą buvo atsisakyta priimti, jų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrįstai nebuvo sprendžiamas.

Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, jos remiantis pareiškėjų UAB Avantus“ ir A. K. atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Avantus“ ir A. K. (A. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius