2021-03-24 Nr. AB-5858-3-61-3-03321-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-9-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03321-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių vandenys“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3106-662/2020 pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Kėdainių vandenys“ padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-713 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-086 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA, Agentūra) ir pareiškėjas 2011 m. kovo 29 d. sudarė projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kėdainių rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-086 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-086 (toliau – ir Sutartis). Sutartyje įtvirtintas stebėsenos rodiklis – gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) – 370, gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų (skaičius) – 306. Pareiškėjas 2017 m. sausio 24 d. pateikė APVA ataskaitą po Projekto užbaigimo Nr. 2, kurioje buvo pateikti šie stebėsenos rodikliai: gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų – 112 (iš planuotų 360), gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 262 (iš planuotų 370). Šiuos duomenis patikslino 2017 m. rugpjūčio 18 d., nurodydamas stebėsenos rodiklių pasiekimo lygį: gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų – 233 (iš planuotų 360), gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 289 (iš planuotų 370). APVA 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1848 informavo pareiškėją, kad nustatė pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklio nepasiekimo vykdant Projektą. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 53 583,86 Eur suma. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Įsakymu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 50 797,59 Eur.

2.2. APVA ir atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) PAFT 1911 punkto nuostatą ir nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, kadangi stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo ir nebuvusių žinomomis Sutarties pasirašymo metu, o tai sudaro teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo ir stebėsenos rodiklio nepasiekimą nepripažinti pažeidimu. Pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis – gyventojų neprisijungimas prie naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuriam pareiškėjas negalėjo daryti įtakos.

2.3. Pritaikytas finansinės korekcijos dydis neatitinka proporcingumo principo. Pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų tikslui ir viešajam interesui. Finansinės korekcijos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas jų taikymo tikslas – dėl pažeidimo Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ar nacionaliniam biudžetui kilusios žalos atlyginimas. Šiuo atveju finansinė korekcija pritaikyta, nors pareiškėjas nesukėlė žalos nei ES, nei nacionaliniam biudžetui, o finansinės korekcijos suma neužtikrina žalos ES biudžetui kompensacinio pobūdžio.

2.4. APVA 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažeidimo tyrimo išvada (toliau – ir Išvada) ir Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir 8 straipsnio reikalavimams. Įsakymas formalus ir priimtas iš esmės neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių, pareiškėjo paaiškinimų, Įsakymu formaliai nukreipiama į APVA Išvadą. Aplinkos ministerija netyrė, ar APVA pagrįstai nustatė pažeidimus, netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl aplinkybių, lėmusių stebėsenos rodiklio nepasiekimą.

3. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, yra gyventojų nesijungimas prie Projekto vykdytojo naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Projekto vykdytojas galėjo ir privalėjo vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų bei su tuo susijusias rizikas. Projekto įgyvendinimo metu Projekto vykdytojas privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad sumažintų galimų kliūčių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Projekto neįgyvendinimo aplinkybės nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausiančiomis, o paskirta sankcija proporcinga ir tinkama nustatytam pažeidimui.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. APVA nurodė, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 263.2 papunkčiu, pagal kurį už tokio pobūdžio pažeidimus numatytos taikyti 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos taikytinos priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymą.

8. Teismas darė išvadą, kad nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimas iš esmės yra sąlygotas aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios, todėl pareiškėjas nepažeidė Sutarties nuostatų, o finansinė korekcija jam negalėjo būti pritaikyta. Teismas taip pat darė išvadą, kad Įsakymas, kuriuo nustatyta, kad 50 797,59 Eur dydžio pareiškėjui išmokėta lėšų suma pripažintina netinkamomis finansuoti lėšomis ir grąžintina, neatitinka proporcingumo principo.

9. Atsakovas Aplinkos ministerija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

10. Atsakovas vertino, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje esančių įrodymų ir bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė neištyręs ir neįvertinęs APVA Išvados. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo ir Įsakymu susigrąžinamos sumos neproporcingumo.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu, sutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu, prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

13. Administracija pažymėjo, kad atsakovas naujų aplinkybių, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde nepateikia. Teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15. APVA nesutiko su teismo pozicija, kad pareiškėjas pateikė duomenis, pagrindžiančius, jog rodikliai yra nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėjo pastangas, tačiau reikiamo kiekio gyventojų prijungti nepavyko, neatleidžia pareiškėjo nuo dėl to kylančios atsakomybės, be kita ko, įrodo, jog pareiškėjas suprato iš Sutarties kylančius įsipareigojimus.

16. Pareiškėjas UAB „Kėdainių vandenys“ atsiliepimu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo ir APVA apeliacinius skundus atmesti.

17. Pareiškėjas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, palaikydamas pirmosios instancijos teismui procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją.

18. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepimu, sutikdamas su APVA apeliacinio skundo argumentais, prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o APVA apeliacinį skundą atmesti.

20. Administracija pažymėjo, kad APVA naujų aplinkybių, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde nepateikia. Teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

III. 21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių vandenys“ skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-713 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-086 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių vandenys“, grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.“

22. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Aplinkos ministro Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teismas nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

23. Teismas pabrėžė, kad pareiga įrodyti (pagrįsti), jog stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Iš APVA Išvados matyti, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, nustatė, jog nustatant stebėsenos rodiklius buvo pritaikytas neteisingas savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykis (koeficientas) ir konstatavo, kad turėjo būti nustatyti tokie rodikliai: gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 353, gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų – 292. APVA, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, konstatavo, kad pareiškėjas pagrindė, jog tam tikra dalis gyventojų neprisijungė prie vandentiekio ir nuotekų tinklų dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti. Tokiais veiksniais buvo pripažinta: būstuose nėra įrengti sanitariniai mazgai ir gyventojai atsisako juos įsivesti (po 6 gyventojus), dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus prie nuotekų tinklų neprijungti 12, o prie vandentiekio tinklų – 10 gyventojų. Iš viso 18 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų ir 16 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų buvo sąlygotas veiksnių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. APVA Išvadoje konstatavo, kad Projekto stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas yra 13 proc., o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas sudaro 15 proc. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepasiekė dviejų iš nustatytų trijų stebėsenos rodiklių.

24. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 patvirtintos priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas) nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl į aptariamo rodiklio reikšmę neturi būti įtrauktas po šios datos prijungtų gyventojų skaičius. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino po šios datos prie naujai įrengtų nuotekų ir vandentiekio tinklų prijungtų gyventojų skaičių.

25. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo.

26. Teismas pripažino, kad nei APVA, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas. Klausimas dėl PAFT ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo.

27. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą ir panaikinęs Įsakymą, bet neperdavęs klausimo dėl finansinės korekcijos taikymo spręsti atsakovui iš naujo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens APVA apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas.

IV. 28. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3106-662/2020 ir perduoti bylą nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad:

28.1. Šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti procesą byloje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju buvo neteisingai taikytos materialiosios teisės normos, reguliuojančios įtariamo pažeidimo tyrimą, t. y. PAFT (taikoma redakcija, galiojusi 2017 m. rugpjūčio 31 d.) 1911 punktas, dėl to nepagrįstai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartyje buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas Išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą , t. y., kad pareiga sudaryti paslaugų sutartis su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti.

Tiek pareiškėjo skunde, tiek atsiliepime į apeliacinius skundus buvo remiamasi individualia aplinkybe, kad APVA neįvertino pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 6-34 „Dėl įtariamo pažeidimo“ pateiktų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Josvainių seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. rašto Nr. 3-154 ir Dotnuvos seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. rašto Nr. 6-318, kuriuos įvertinus būtų nustatyta, kad stebėsenos rodiklių nepasiekimas iki 2016 m. gruodžio 31 d. siektų mažiau kaip po 10 proc. ir tai pagal Rekomendacijų 262.2 punktą sudaro pagrindą pažeidimo nenustatyti.

Taigi, tiek rengiant Išvadą, tiek priimant Įsakymą, buvo neįvertinti minėti pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Agentūrai pateikti išsamūs dalies gyventojų neprijungimą prie vandentiekio tinklų ir nuotekų surinkimo sistemos pateisinantys papildomi įrodymai. Nei atsakovas, nei Agentūra jų nevertino, nes įtariamo pažeidimo tyrimo neatnaujino, nors tokią galimybę turėjo pagal Rekomendacijų 271 punktą. Atsižvelgus į minėtus pareiškėjo pateiktus duomenis, kaip minėta, stebėsenos rodiklių nepasiekimo iki 2016 m. gruodžio 31 d. mastas yra mažesnis nei 10 proc., o tai pagal Rekomendacijų 262.2 punktą iš viso eliminavo galimybę konstatuoti pažeidimą – Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartyje priėjęs prie priešingos išvados padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant ir šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtą nutartį.

28.2. Šiuo atveju taip pat yra pagrindas atnaujinti procesą byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje byloje nusprendė, kad pareiškėjas Išvada ir Įsakymu pagrįstai pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nors analogiškose bylose esant tokioms pačioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendė kitaip. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2160-575/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-467-552/2020 pateiktų išaiškinimų, darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi negalėjo būti konstatuota, jog pareiškėjas Išvada ir Įsakymu pagrįstai pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kadangi priimant Įsakymą nebuvo įvertinti jau minėti pareiškėjo Agentūrai pateikti išsamūs papildomi įrodymai. Dėl to, užtikrinant vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, būtina atnaujinti procesą šioje byloje.

29. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmesti. Atsakovas nurodo, kad:

29.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisingai aiškino ir taikė PAFT 191¹ punktą. Pareiškėjas šiuo atveju iš esmės siekia, kad byla būtų pakartotinai nagrinėjama apeliacine tvarka ir ginčas būtų išspręstas pareiškėjo naudai, tačiau nepateikia jokių akivaizdžių įrodymų, jog nagrinėjamu atveju buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų taikymo pažeidimas, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

29.2. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nesudaro pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nukrypo nuo formuojamos praktikos ar ją formavo netinkama linkme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis atitinka pareiškėjo cituojamus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad įgyvendinančioji institucija negali ignoruoti projekto vykdytojo nurodomų rodiklių nepasiekimo priežasčių ir ji pati privalo nustatyti, ar objektyviai egzistuoja projekto vykdytojo nurodytos priežastys, ar šios priežastys neturėjo esminės reikšmės projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimui. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių teismų praktikoje suformuotų taisyklių, kurias apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu yra nepagrįstas.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmesti. APVA atsiliepime nurodo, kad:

30.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis nesukėlė pareiškėjui negrįžtamų neigiamų padarinių, netgi priešingai – APVA inicijuoto atnaujinto pažeidimo tyrimo metu, įvertinus iš Projekto vykdytojo gautus papildomus įrodymus, tyrimas gali būti užbaigtas nenustačius jokios finansinės korekcijos, todėl nėra jokio pagrindo vadovautis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir teigti, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį. Proceso atnaujinimas, kai Agentūra atlieka pakartotinį pažeidimo tyrimą ir dar kartą vertina pažeidimo tyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, apskritai nėra tikslingas.

30.2. Abiem Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėtų bylų atvejais (t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2160-575/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-467-552/2020) APVA taip pat atnaujino pažeidimo tyrimo procedūras, kurių metu vertino pirminių pažeidimo tyrimų metu neįvertintas bei, atnaujinus tyrimus, papildomai nurodytas reikšmingas aplinkybes ir duomenis. Tik užbaigus pažeidimo tyrimus, priimami atitinkami sprendimai dėl finansinių korekcijų taikymo (netaikymo) projektų vykdytojų atžvilgiu. Todėl nėra jokio pagrindo remtis minėtais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo ar galbūt klaidinga linkme formuojamos teismų praktikos.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimu prašo patenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą ir perduoti bylą nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

32. Administracija nurodo, kad palaiko pareiškėjo prašymą jame nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomų paaiškinimų ir argumentų neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 33. Pareiškėjas siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-3106-662/2020 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą

34. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y., kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010). Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu dalį, konstatuoja, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė sąlygų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktui taikyti, t. y. šiuo pagrindu atnaujinti procesą. Pareiškėjas šią prašymo dalį iš esmės grindžia argumentais, kad nepagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kadangi nebuvo vertinti pareiškėjo Agentūrai pateikti papildomi duomenys (2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 6-34 „Dėl įtariamo pažeidimo“ pateikti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Josvainių seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. 3-154 ir Dotnuvos seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. 6-318), kuriuos įvertinus būtų nustatyta, kad stebėsenos rodiklių („gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“) nepasiekimas iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra mažiau kaip po 10 proc. ir tai pagal Rekomendacijų 262.2 punktą sudaro pagrindą pažeidimo nenustatyti. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, šiais argumentais pareiškėjas iš esmės siekia bylos aplinkybių (duomenų) vertinimo iš naujo, tačiau sprendžiant dėl proceso atnaujinimo bylos aplinkybės (duomenys) nėra vertinami iš naujo, nes proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas dar kartą bylą išnagrinėti iš esmės, o yra skirtas tik įvertinti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Todėl nėra pagrindo vertinti minėtus pareiškėjo argumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, t. y., kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą

36. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda ar kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-4-556/2021).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu dalį, konstatuoja, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė sąlygų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktui taikyti, t. y. šiuo pagrindu atnaujinti procesą. Nors pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2160-575/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-467-552/2020 suformuotos praktikos, tačiau pareiškėjas tai, kaip ir pirmąją prašymo dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu dalį, grindžia tais pačiais sprendžiant dėl proceso atnaujinimo nevertintinais argumentais (žr. šios nutarties 35 p.). Be to, pabrėžtina Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas 2020 m. spalio 14 d. nutartį rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, kuriuo ir siekta suformuoti vienodą administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr. šio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimo 107 ir 108 p.). Pareiškėjas jokių argumentų, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas 2020 m. spalio 14 d. nutartį nukrypo nuo minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime pateikto teisės aiškinimo, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, t. y., kad būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktiko formavimą.

38. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3106-662/2020 atmetamas ir atnaujinti procesą minėtoje byloje atsisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių vandenys“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3106-662/2020 atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan