bc997dd9-e88b-4f18-aeb0-64729ef4d9d2 · Panevėžio apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-90-783/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16795-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.14.10.3.; 2.3.6.4.5.1. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 17 d. KupiÅ¡kis Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Virginijus Skaraitis, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Stočkui, nukentėjusiajai D. Å ., nukentėjusiosios atstovei advokatei Vaivai Savickienei, kaltinamajam E. Å ., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. 1968 m. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis KupiÅ¡kyje, (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs KupiÅ¡kio r. sav., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Teismas n u s t a t ė :

1. Kaltinamasis E. Å . 2021 m. gegužės 22 d. apie 21 val. KupiÅ¡kio r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo patalpose savo sutuoktinei D. Å . vienÄ kartÄ galva sudavė į nukentėjusiosios deÅ¡inįjį antakį, Å¡iuo veiksmu savo Å¡eimos narei dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡kart po to kaltinamasis E. Å ., išėjęs iÅ¡ gyvenamojo namo į kiemÄ ir nuėjęs prie sodyboje esančio tvenkinio, į jį įmetė D. Å . priklausantį 200 eurų vertės mobilųjį telefonÄ â€žSamsung A750 A7“, kuriame buvo įdėta 5 eurų vertės SIM kortelė ir 10 eurų vertės 16 GB atminties kortelė, taip tyčia sunaikino 215 Eur vertės nukentėjusiajai D. Å . priklausantį turtÄ .

2. Kaltinamasis E. Å . kaltės nepripažino. Parodė, jog su nukentėjusiÄ ja D. Å . Å¡iuo metu vyksta skyrybų procesas, jis gyvena KupiÅ¡kyje. Tačiau namas, esantis KupiÅ¡kio r. sav., (duomenys neskelbtini), priklauso jiems abiem, jie turi ir žemės Å«kio paskirties žemę, kurioje vykdo Å«kinę veiklÄ , todėl į (duomenys neskelbtini) kaimÄ jis atvažiuoja, jeigu reikia, atlieka ir remonto darbus. Ir tÄ 2021 m. gegužės 22 d. buvo atvykęs į kaimÄ , ruošėsi kitÄ dienÄ baigti betonuoti terasos grindis: iÅ¡kasė griovius, susidėjo medinius atitvarus.

Matė, jog tuo metu sutuoktinė „migravo“ po visÄ kaimÄ , tačiau jis nesidomėjo, kÄ Å¡i veikia. O vakare, jam bežiÅ«rint „EurovizijÄ â€œ, D. Å . grįžo iÅ¡ kaimo ir paėmusi televizoriaus nuotolinį pultelį iÅ¡jungė televizorių. Tarp jų įsiplieskė konfliktas, jis reikalavo grÄ Å¾inti pultelį, D. Å . reiÅ¡kė pretenzijas dėl suvartojamos elektros energijos, už kuriÄ , pasak jos, jis nemoka, prasidėjo priekaiÅ¡tai ir dėl vykstančių skyrybų. Pamatęs, jog D.

Å . mobiliuoju telefonu kažkam raÅ¡o trumpÄ jÄ Å¾inutę, jis iÅ¡ jos paėmė telefonÄ ir pasakė, kad grÄ Å¾insiÄ s, kai Å¡i atiduos pultelį. Tarp jų prasidėjo grumtynės, D. Å . bandė iÅ¡ jo susigrÄ Å¾inti mobilųjį telefonÄ , tų grumtynių metu jis gal ir galėjo užgauti D. Å ., tai yra kažkuria kÅ«no dalimi kliudyti jos antakį. Tačiau tyčia jos nežalojo nei suduodamas galva, nei kitu bÅ«du. Jiems iÅ¡siskyrus jis išėjo iÅ¡ kambario, užvėrė duris ir reikalavo grÄ Å¾inti pultelį, tačiau D.

Å . atsisakė. Tuomet jis išėjo į kiemÄ , D. Å . – paskui, pradėjo Å¡aukti į pagalbÄ kaimynus. Jis nuėjo iki kieme esančio tvenkinio, norėjo perskaityti telefone esančias žinutes, kai D. Å . pribėgusi vėl bandė iÅ¡ jo paimti telefonÄ . Prie tvenkinio buvo slidu, D. Å . bandant atimti iÅ¡ jo telefonÄ , jis paslydo, vos pats neįkrito į tvenkinį, tačiau mobilusis telefonas iÅ¡ rankų įkrito į vandenį. Tyčia įmesti mobilųjį telefonÄ Ä¯ vandenį taip pat nenorėjo, iÅ¡traukti jo nebandė, nes prie kranto yra labai gilu.

Po Å¡io įvykio jis parėjo į namus, o D. Å . išėjo pas kaimynus. Netrukus atvykę ir į jų namus pasibeldę policijos pareigÅ«nai, paprašė iÅ¡eiti į kiemÄ , pradėjo teirautis apie konflikto aplinkybes, jis paaiÅ¡kino, kas atsitiko, netrukus iÅ¡ policijos automobilio iÅ¡lipusi atėjo ir D. Å .. Policijos pareigÅ«nai jo klausė, ar jis negalėtų iÅ¡eiti tÄ naktį iÅ¡ namų, tačiau jis nesutiko, pareigÅ«nai perklausė, ar jie abu nekonfliktuos toliau, atsakius neigiamai, pareigÅ«nai iÅ¡važiavo, sakė, jeigu kas, skambinti Nr. 112.

PareigÅ«nai jam neblaivumo netikrino, jo veide sužalojimų nerado. Neneigia, jog buvo kalba ir apie telefonÄ , apie jo vertės atlyginimÄ D. Å ..

3. Nukentėjusioji D. Å . parodė, jog 2021 m. gegužės 22 d. vakare grįžusi iÅ¡ kaimynės L. J., kur Å¡ventė Å¡ios jubiliejų, pamatė E. Å . žiÅ«rintį televizorių. Kadangi E. Å . faktiÅ¡kai (duomenys neskelbtini) kaime nebegyvena nuo 2020 m. balandžio mėnesio, už elektros energijÄ , suvartojamÄ name, nemoka, ji paėmė televizoriaus nuotolinį pultelį ir televizorių iÅ¡jungė. Televizorių, kurį žiÅ«rėjo E. Å ., ji buvo nusipirkusi iÅ¡ savo asmeninių santaupų po to, kai E. Å . jų bendrÄ televizorių iÅ¡sivežė į KupiÅ¡kį.

Jai iÅ¡jungus televizorių, E. Å . paėmė jos telefonÄ , išėjęs iÅ¡ kambario į koridorių užrėmė duris ir pradėjo skaitinėti jos telefone trumpÄ sias žinutes. Nukentėjusioji D. Å . parodė, jog perskaitęs žinutes E. Å . įėjo į vidų ir priėjęs prie jos, stovinčios prie sofos, trenkė kakta jai į antakį ir iÅ¡kart išėjo į laukÄ . Ji bėgo jam iÅ¡ paskos, girdėjo, kaip E. Å . pasakė „Pamatysi, kas bus“. Matė, kaip E. Å . nuėjo už Å«kinio pastato, prie tvenkinio, ir pasisukęs į tvenkinį metė jos mobilųjį telefonÄ Ä¯ vandenį.

Ji pati prie E. Å . priėjusi nebuvo, tuo metu Å¡aukėsi kaimynų pagalbos, tačiau aplinkui nieko nebuvo, visi buvo suėję į namus. E. Å . įmetus telefonÄ Ä¯ tvenkinį, ji nubėgo pas kaimynę R. K., papasakojo, kas atsitiko, iÅ¡ R. K. telefono paskambino policijai. Teismo posėdyje patvirtino, jog mobilųjį telefonÄ , kurį įmetė E. Å ., įsigijo už 400 Eur, jį vertina 200 Eur, mobiliajame telefone taip pat buvo SIM kortelė, kurios pakeitimas jai kainavo 5 Eur, 10 Eur vertina įmestame į tvenkinį telefone buvusiÄ atminties kortelę.

4. Liudytoja R. E. K. parodė, jog 2022 m. gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, tik kad buvo Å¡eÅ¡tadienis, apie 21 val. pas juos į namus atbėgo D. Å ., papasakojo, jog susistumdė, susibarė su savo vyru E. Å ., Å¡is jai kambaryje prie sofos galva trenkė į antakį, kad Å¡i net atsisėdo, bei nubėgęs prie tvenkinio į jį įmetė D. Å . telefonÄ . D. Å . buvo susinervinusi, apsiverkusi, virÅ¡ deÅ¡inio antakio taip pat matė ir gumbÄ . Ji davė D. Å . savo mobilųjį telefonÄ , Å¡i paskambino telefonu Nr. 112. PareigÅ«nai atvyko kažkur po 20-30 minučių, D. Å . prie automobilio paaiÅ¡kino ginčo su E. Å . aplinkybes, girdėjo, kaip D. Å . pareigÅ«nams sakė, jog E. Å . tikrino D. Å . mobilųjį telefonÄ , o po to jį įmetė į tvenkinį.

5. Liudytojas S. Ž. parodė, jog kaltinamasis E. Å . yra jos buvusios žmonos sugyventinis ar meilužis, su kuriuo ji palaiko artimus santykius apie 4-5 metus, o paskutinius dvejus kartu gyvena. NukentėjusiÄ jÄ D. Å . tai pat pažįsta, iÅ¡ jos ir sužinojo apie savo buvusios žmonos artimus santykius su kaltinamuoju. Liudytojas parodė, jog jam nukentėjusioji D. Å . yra skambinusi ir pasakiusi, kad jai vyras trenkė galva į galvÄ , sakė, jog atėmė iÅ¡ jos ir į tvenkinį įmetė jos mobilųjį telefonÄ . TÄ dienÄ jis susiraÅ¡inėjo su nukentėjusiÄ ja, klausė, kÄ Å¡i veikianti, tačiau jai paraÅ¡ius, kad neraÅ¡inėtų, nes yra gimtadienyje, daugiau nerašė. Praėjus dviem dienoms po Å¡io pokalbio nukentėjusioji atsiuntė jam nuotraukÄ , kurioje ji buvo su kraujosruvomis paakiuose.

6. Liudytojas policijos pareigÅ«nas N. K. parodė, jog 2021 m. gegužės 22 d. įvykio (duomenys neskelbtini) k. aplinkybių nelabai prisimena, pamena, jog į įvykį iÅ¡vyko dėl smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiÄ jÄ rado pas kaimynę. KÄ pasakojo tiksliai nukentėjusioji, neprisimena, ar pasakojo, jog vyras prieÅ¡ jÄ naudojo smurtÄ , taip pat neprisimena, iÅ¡skyrus tai, jog aiÅ¡kinantis aplinkybes nustatė, jog konfliktas tarp sutuoktinių kilo dėl televizoriaus pultelio, moteris sakė, kad vyras paėmė jos telefonÄ ir įmetė į tvenkinį. Tačiau aiÅ¡kinantis aplinkybes lyg ir susitarė dėl to telefono. Ar nukentėjusioji kalbėjo apie konkrečius smurtinius veiksmus prieÅ¡ jÄ , nepamena, lyg tai sakė, po to lyg ir nebesakė. Ar nukentėjusiosios veide buvo sužalojimų, nebepamena.

7. Liudytoja policijos pareigÅ«nė M. P., kaip ir liudytojas N. K., parodė, jog į (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 22 d. vyko dėl praneÅ¡imo apie smurtÄ artimoje aplinkoje, pranešėjÄ rado pas kaimynę namuose, pranešėja sakė, kad tarp jos ir vyro įvyko konfliktas, tačiau detalių apie smurto pobÅ«dį liudytoja neprisiminė. Pamena, jog pabendravę su moterimi nuvyko pas vyrÄ Ä¯ namus, ten aiÅ¡kinosi aplinkybes, nustatė, kad konfliktas tarp sutuoktinių prasidėjo dėl televizoriaus pultelio, vyras pasiėmė sutuoktinės mobilųjį telefonÄ , nuėjo prie tvenkinio, ten tarp sutuoktinių įvyko konfliktas, abu jie apsistumdė bei telefonas grumtynių metu įkrito į vandenį. Liudytoja teigia, jog nukentėjusioji sakė, kad jos nemušė. Kaip suprato, pagrinde kilo konfliktas dėl telefono, vyrui sutikus už telefonÄ atlyginti žalÄ , moteris nurimo ir pretenzijų vyrui neturėjo.

8. IÅ¡ D. Å . pareiÅ¡kimo (1 t. 7 b. l.) matyti, jog į policijÄ dėl E. Å . smurto bei į tvenkinį įmesto mobilaus telefono ji kreipėsi 2021 m. gegužės 25 d. PareiÅ¡kime D. Å . nurodė, jog E. Å . iÅ¡ jos 2021 m. gegužės 22 d. paėmęs telefonÄ perskaitė žinutes tarp jos ir pažįstamo asmens, įbėgęs į vidų trenkė kakta jai į antakį ir pasakęs užmirÅ¡ti jai šį telefonÄ , nubėgo už Å«kinio pastato ir įmetė į tvenkinį.

9. IÅ¡ įvykių registracijos žurnalo iÅ¡raÅ¡o (1 t. 56-60 b. l.) matyti, jog D. Å . į bendrÄ jį pagalbos centrÄ 2021 m. gegužės 22 d. paskambino 21.23 val., policijos pareigÅ«nai į D. Å . nurodytÄ vietÄ atvyko 21.39 val., baigė įvykį tirti 22.45 val. Baigę tirti praneÅ¡imÄ pareigÅ«nai apraÅ¡ydami papildomÄ informacijÄ apie įvykį nurodė, jog D. Å . jiems aiÅ¡kino, jog konflikto su E. Å . metu Å¡is iÅ¡ jos paėmė mobilųjį telefonÄ ir įmetė į tvenkinį, kadangi D.

Å . bandė jį atimti, jie abu prie tvenkinio susistumdė, susistumdymo metu E. Å . pataikė D. Å . į antakį, tačiau Å¡i skausmo nejuto, jos veide sužalojimų nesimatė. PareigÅ«nai taip pat nurodė, jog bendraujant su E. Å . Å¡is teigė, jog konfliktas tarp sutuoktinių kilo dėl televizoriaus pultelio, dėl to jis paėmė D. Å . telefonÄ ir einant aplink tvenkinio D. Å . pradėjo stumdytis, bandė atimti telefonÄ , dėl ko E. Å . telefonÄ Ä¯metė į tvenkinį. E. Å . aiÅ¡kino, jog D.

Å . netrenkė, nebent Å¡i pati atsitrenkė kai bandė atimti telefonÄ . D. Å . nustatė 1,81 promilės girtumÄ , D. Å . pareiÅ¡kimÄ atsisakė raÅ¡yti, pageidavo, kad E. Å . nupirktų jai naujÄ telefonÄ , E. Å . sutiko tai padaryti. Abu sakė, kad nebekonfliktuos, D. Å . pageidavo, kad E. Å . liktų namuose.

10. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t. 61-67 b. l.) matyti, jog gyvenamasis namas, esantis Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas 2021 m. birželio 9 d., įvykio vietoje pėdsakų, susijusių su tiriama veika, nerasta. Nuotraukose prie protokolo matomos vidaus patalpos, svetainėje ant sienos kabantis televizorius.

11. IÅ¡ garantinės pažymos (1 t. 78 b. l.) matyti, jog 2019 m. vasario 26 d. D. Å . iÅ¡ UAB „Tele2“ įsigijo 349 Eur vertės mobilųjį telefonÄ â€žSamsung A750 A7“, sumokėjo 5,25 Eur vienkartinį laikmenos mokestį bei 42 Eur dydžio pradinę įmokÄ , už mobiliÄ jÄ Ä¯rangÄ Ä¯sipareigojo per 24 mėn. sumokėti 236,88 Eur (9,87 Eur x 24 mėn.).

12. IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t. 92-100 b. l.), CD laikmenos (voke, prisegtame prie vidinio antrojo tomo galinio virÅ¡elio) matyti, jog nukentėjusioji D. Å . parodymų patikrinimo vietoje metu 2021 m. lapkričio 16 d. name parodė vietÄ , kur gulėjo ant sofos E. Å ., kai ji 2021 m. gegužės 22 d. vakare parėjo į namus, paaiÅ¡kino, kaip ji paėmė pultelį nuo stalo, iÅ¡jungė televizorių, po ko E. Å . atsistojęs iÅ¡ jos rankų paėmęs mobilųjį telefonÄ išėjo į koridorių ir uždaręs duris neleido iÅ¡eiti D.

Å .. Nukentėjusioji aiÅ¡kino, jog netrukus atsidaręs duris E. Å . grįžo į kambarį, ji nuo jo traukėsi arčiau sofos, parodė vietÄ , kur stovėjo, kada priėjęs E. Å . smogė jai galva į deÅ¡inį antakį, ji atsisėdo ant sofos kraÅ¡to. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, jog po smÅ«gio E. Å . iÅ¡bėgo iÅ¡ namo, ji – iÅ¡ paskos, parodė vietas, kur ji stovėjo, kur stovėjo E. Å ., kai pasakė „Pamatysi, kas dabar bus“, ir metė telefonÄ Ä¯ tvenkinį, paaiÅ¡kino, jog įmetė į tas vietas, kur plaukioja padangos (prieÅ¡ingoje tvenkinio pusėje, nei stovėjo nukentėjusioji su kaltinamuoju).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog nuo namo iki tvenkinio yra apie 70 m, atstumas tarp nukentėjusiosios nurodytos vietos, kur stovėjo ji, ir vietos, kur stovėjo E. Å ., yra apie 12 m, atstumas nuo E. Å . vietos, iÅ¡ kurios jis metė telefonÄ Ä¯ tvenkinį, ir tvenkinio yra 4 m atstumas.

13. IÅ¡ asmens apžiÅ«ros protokolo, fotonuotraukų (1 t. 102-107 b. l.) matyti, jog ikiteisminio tyrimo tyrėjas K. V. 2021 m. gegužės 25 d. nuo 17.37 val. iki 17.43 val. vizualiai apžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ D. Å ., jos veide, po deÅ¡ine akimi, užfiksavo kraujosruvÄ , maždaug 3 cm ilgio ir 2 cm pločio.

14. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 435/2021 (05) matyti, jog teismo medicinos ekspertė S. M. 2021 m. gegužės 26 d. 10.20 val. apžiÅ«rėjusi D. Å . nustatė poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant galvos sritimi, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Duomenų, prieÅ¡taraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui (2021 m. gegužės 22 d. apie 21.26 val.), nėra. D. Å . padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tikėtina, jog veiksmai, kuriais padarytas sužalojimas, galėjo sukelti fizinį skausmÄ .

15. IÅ¡ lydraščio (1 t. 124 b. l.), apžiÅ«ros protokolo (1 t. 125-127 b. l.), CD laikmenoje esančio garso įraÅ¡o (voke, prisegtame prie vidiniame antrojo tomo galinio virÅ¡elio), matyti, jog nukentėjusioji D. Å . į bendrÄ jį pagalbos centrÄ iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino 2021 m. gegužės 22 d. 21.23 val., atsiliepusiai operatorei pranešė, jog tÄ dienÄ tarp jos ir sutuoktinio įvyko konfliktas, nori policijos pagalbos. Pokalbio su operatore metu D. Å . nurodo, jog trenkė jai į antakį, į klausimÄ , ar prakirto, paaiÅ¡kina, kad neprakirto, bet iÅ¡tino, taip pat nurodė, jog „jis mano telefonÄ paskandino „prÅ«de““. Ä® operatorės klausimÄ , kada įvykis buvo, atsako, jog viskas įvyko prieÅ¡ 10 min. (D. Å . pokalbio pradeda verkti), papraÅ¡yta operatorės dar kartÄ patvirtina, jog trenkė jai į antakį bei į tvenkinį įmetė telefonÄ .

16. IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo (2 t. 18-26 b. l.), CD laikmenos (voke, prisegtame prie vidinio antrojo tomo galinio virÅ¡elio) matyti, jog kaltinamasis E. Å . 2021 m. lapkričio 17 d. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietÄ ant sofos, kurioje jis sėdėjo 2021 m. gegužės 22 d., žiÅ«rėjo televizorių, kai į namus grįžusi D. Å . paėmė pultelį ir iÅ¡jungė televizorių, nuėjo į Å¡alia svetainės esantį miegamÄ jį ir atsigulusi ant lovos atsisakė duoti pultelį, pradėjo spaudinėti telefonÄ .

Jis paėmė iÅ¡ D. Å . telefonÄ , Å¡i atsistojo, pradėjo reikalauti atiduoti telefonÄ . Kaltinamasis parodė, jog tuomet jis išėjo iÅ¡ miegamojo, ėjo link durų į koridorių, kai prie jo priėjo nukentėjusioji, bandė iÅ¡ jo atimti telefonÄ , jis sukosi ir ėjo pro duris, gal tuomet ir kliudė (kaltinamasis parodė vietÄ ties išėjimu į koridorių, Å¡alia spintos). Toliau kaltinamasis iÅ¡eina į kiemÄ , kieme netoli namo parodo vietÄ , kurioje nukentėjusioji pradėjo Å¡aukti „Gelbėkit! Gelbėkit!“, jie toliau ėjo link tvenkinio.

Kaltinamasis parodymų patikrinimo vietoje metu aiÅ¡kina, kaip jis iÅ¡ lėto eidamas žiÅ«rinėjo nukentėjusiosios mobiliajame telefone esančias žinutes, tuo metu buvo nukentėjusioji toliau. Kaltinamasis toliau parodo vietÄ , kurioje jis buvo, kai prie jo pribėgusi nukentėjusioji bandė iÅ¡ jo atimti telefonÄ (prie pat tvenkinio), pasakoja, kaip jis vos nepaslydo ir iÅ¡kėlęs rankas rodo, kaip jis tÄ kartÄ mosikavo rankomis, telefonas iÅ¡krito jam iÅ¡ rankų ir įkrito į vandenį, po ko nukentėjusioji nubėgo.

17. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais. Teismas įrodymais nelaiko teismo posėdyje ištirtų ir pagarsintų policijos pareigūno N. K. 2021 m. rugsėjo 27 d. apklausos protokolo (1 t. 136-139 b. l.) bei policijos pareigūnės M. P. 2021 m. rugsėjo 29 d. apklausos protokolo (1 t. 142-144 b. l.), nes šie įrodymai surinkti pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso nustatytas įrodymų rinkimų taisykles.

Pagal BPK 183 straipsnio, reglamentuojančio liudytojo apklausÄ , 2 dalį, apklausa pradedama pasiÅ«lymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, po to liudytojui gali bÅ«ti užduodami klausimai. Draudžiama užduoti atsakymÄ menančius klausimus. Kaip matyti iÅ¡ nurodytų liudytojų apklausos protokolų, abu apklausos protokolai, nors tarp abiejų pareigÅ«nų apklausų buvo dviejų dienų laiko tarpas, iÅ¡ esmės yra identiÅ¡ki, juose yra iÅ¡ esmės tie patys sakiniai, tas pats sakinių eiliÅ¡kumas, apklausose padarytos tos pačios gramatinės klaidos.

Tai yra, jeigu jie bÅ«tų apklausinėjama pagal BPK 183 straipsnio nustatytas taisykles, identiÅ¡ki protokolai, net jeigu pareigÅ«nai ir vyko į tÄ patį įvykį, negali bÅ«ti, nes žmonės yra apklausinėjami atskirai, jų parodymai yra individualÅ«s ir iÅ¡ esmės negali sutapti taip, kad jų apklausos protokolai yra faktiÅ¡kai vienodi, neskaitant tam tikrų nežymių skirtumų. Teismo posėdyje apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėja E. J. neneigė, jog apklausiant antrÄ pareigÅ«nÄ , galėjo bÅ«ti apklausa vykdoma ant ankstesnio pareigÅ«no apklausos protokolo pakeičiant tam tikras detales, kurias papraÅ¡o pakeisti vėliau apklausinėjamas pareigÅ«nas.

Tačiau, kaip minėta, toks liudytojo apklausos bÅ«das neatitinka apklausai keliamų reikalavimų ir negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėtu bÅ«du gautas įrodymas. Galima bÅ«tų pripažinti, kad bent jau pirmo pagal eiliÅ¡kumÄ policijos pareigÅ«no apklausos protokolas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, nes jis kaip ir pats duoda paaiÅ¡kinimus. Tačiau teisiamajame posėdyje apklausiamas policijos pareigÅ«nas N. K. nurodė, jog prieÅ¡ apklausÄ jiems yra leidžiama susipažinti su byloje esančiais tarnybiniais praneÅ¡imais, įvykių registracijoje užfiksuota informacija, ir remdamiesi ja jie duoda parodymus.

BPK 281 straipsnio nuostatos suteikia teisę naudotis užrašais tais atvejais, kai parodymai susiję su kokiais nors skaičiais ir kitokiais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti, tačiau tokie užrašai būna paties liudytojo, su šiais užrašais turi teisę susipažinti tiek teismas, tiek kiti bylos nagrinėjime dalyvaujantys asmenys. Šiuo atveju laikyti tinkamu įrodymu tai, jog asmuo iš esmės susipažįsta su bylos medžiaga prieš duodamas parodymus, nėra pagrindo. Tuo labiau, jog ir pačiame policijos pareigūno apklausos protokole yra perkopijuoti sakiniai iš įvykių registracijos žurnalo, šiek tiek pakoreguojant sakinius ir ištaisant klaidas (abiejuose procesiniuose dokumentuose yra iš esmės vienodi sakiniai „E. Š. paėmė D.

Å . mobilųjį telefonÄ ir įmetė į tvenkinį, kadangi D. Å . bandė jį atimti. E. Å . ir D. Å . prie prÅ«do susistumdė. Susistumdymo metu D. Å . aiÅ¡kino, kad D. Å . pataikė į antakį, tačiau D. Å . skausmo nepajuto“, gal tik apklausos protokole iÅ¡taisytos įvykių registracijos žurnale esančiame praneÅ¡ime žodžiuose praleistos raidės ar klaidos). Kas tik patvirtina, jog tai nėra liudytojų apklausos protokolai, jeigu bÅ«tų laikomasi BPK reikalavimų. Suprantama, kad po 4 mėn. apklausiami policijos pareigÅ«nai, įvertinus tai, kiek kartų jie važiuoja pagal praneÅ¡imus dėl konfliktų, vargiai prisimins su įvykiu susijusias aplinkybes.

Tačiau ikiteisminį tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai, esant akivaizdžiam ginčui tarp konfliktuojančių asmenų ir prieÅ¡taravimams, neturėtų laukti 4 mėnesių ar tyrimui vadovaujančio prokuroro nurodymo apklausti liudytojais įvykyje buvusius pareigÅ«nus, taip pat ir užtikrinti įrašų, darytų įvykio dienÄ policijos pareigÅ«nų „body“ kameromis pateikimÄ Ä¯ bylÄ . Pripažinus, jog Å¡ie apklausos protokolai nėra įrodymai, teismas taip pat nelaiko įrodymais pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimus teisiamajame posėdyje po to, kai buvo pagarsinti jų protokolai.

18. IÅ¡tirtų įrodymų visuma pripažįstama įrodyta, kad kaltinamasis E. Å . bendruose su nukentėjusiÄ ja D. Å . namuose panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ â€“ tyčia galva smogė nukentėjusiajai į galvÄ , taip nukentėjusiajai dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po to, kai sudavė smÅ«gį galva, išėjęs į kiemÄ ir nuėjęs prie tvenkinio tyčia įmetė į tvenkinį bei nepataisomai sugadino nukentėjusiajai D.

Å . priklausantį asmeninį 215 Eur vertės turtÄ . Nors prokuratÅ«ra vertino Å¡ias veikas kaip atskiras, tai yra sudarančiais realiÄ jÄ sutaptį, atsižvelgus į laikotarpį, praėjusį tarp smurtinių veiksmų ir turto sunaikinimo (iÅ¡kart po smÅ«gio nukentėjusiajai kaltinamasis išėjęs į kiemÄ Ä¯metė mobilųjį telefonÄ Ä¯ tvenkinį), vieningÄ tyčiÄ (siekį pažeminti nukentėjusiÄ jÄ dėl įsivaizduojamo jos artimo bendravimo su liudytoju S. Ž. perskaičius nukentėjusiosios siųstų žinučių turinį), laikoma, kad Å¡ios veikos sudaro idealiÄ jÄ sutaptį ir vertinamos kaip viena veika, atitinkanti dviejuose teisės normose numatytas įstatymo uždraustas veikas.

19. Teismas, pripažindamas Å¡ias veikas įrodytas, remiasi nukentėjusiosios D. Å . parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, liudytojos R. E. K. parodymais, skambučio Bendrajam pagalbos centrui įraÅ¡u, nukentėjusiosios apžiÅ«ros aktu, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Å ie įrodymai patvirtina, jog nukentėjusioji D. Å . iÅ¡kart po to, kai E. Å . sudavė jai galva į antakį, į tvenkinį įmetė nukentėjusiosios mobilųjį telefonÄ , apie tai pasakė nubėgusi kaimynei R.

E. K., tÄ patį kartojo ir paskambinusi į BendrÄ jį pagalbos centrÄ praÅ¡ydama policijos pareigÅ«nų pagalbos. Skambučio metu nukentėjusioji nurodė, jog jai buvo trenkta į akį, tinsta antakis, taip pat nurodė, jog sutuoktinis telefonÄ â€žpaskandino prÅ«de“. Byloje esanti specialisto iÅ¡vada patvirtina, jog smÅ«gis D. Å . buvo suduotas kietu buku daiktu, galimai suduodant galva, duomenų, jog jis buvo suduotas ne užduotyje nurodytu laiku, nėra. Savo parodymus apie tai, kuriose vietose smurtavo, kokia buvo įvykio eiga, nukentėjusioji D.

Å . patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Ir stebint nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus parodymų patikrinimo metu nesusidaro įspÅ«dis, jog ji pasakoja nebÅ«tus dalykus: pasakojimas nuoseklus, paaiÅ¡kinimai atitinka įvykio dienÄ praneÅ¡ime Bendrajam pagalbos centrui nurodytÄ informacijÄ , taip pat atitinka ir jos pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo tyrėjui (1 t. 71-73 b. l.), abejoti Å¡iais nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimais ir parodymais nėra pagrindo. Pripažindamas įrodyta, jog buvo sunaikintas 215 Eur vertės turtas, teismas remiasi pačios nukentėjusios D.

Å . parodymais, garantine pažyma, kurioje nurodyta telefono įsigijimo kaina 2019 m. vasario 16 d. (349 Eur vertės telefonas ir 5,25 Eur vienkartinis laikmenos mokestis). Laiko, jog telefonas su atminties kortele ir SIM kortele 2021 m. gegužės 22 d., kada jis buvo sunaikintas, įvertinus natÅ«ralų nusidėvėjimÄ , galėjo bÅ«ti vertas tiek, kiek nurodo nukentėjusioji.

20. Ä®vertinus pateiktus įrodymus galima daryti iÅ¡vadÄ , jog smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir telefono įmetimas buvo ne tiek dėl kilusio konflikto, kada nukentėjusioji iÅ¡ kaltinamojo paėmė televizoriaus pultelį, bet dėl to, jog, kaip parodė nukentėjusioji, kaltinamasis, stovėdamas už durų, perskaitė žinutes, esančias nukentėjusiosios telefone, skaitydamas jų turinį padarė tam tikras iÅ¡vadas ir įėjęs į kambarį smÅ«giavo nukentėjusiajai į galvÄ bei jos mobilųjį telefonÄ , nuėjęs prie tvenkinio, įmetė į vandenį.

Tai yra smurtas labiau yra susijęs ne dėl to, kad nukentėjusioji paėmė pultelį ir išjungė televizorių, bet dėl pavydo, kurį jautė kaltinamasis E. Š. dėl nukentėjusiajai D. Š. siunčiamų trumpųjų žinučių. Nors, išklausius liudytojo S. Ž. parodymų apie tai, kiek metų kaltinamasis E. Š. palaikė artimus santykius su liudytojo S. Ž. sutuoktine ir jeigu tai iš tiesų vyko, stebina tokia kaltinamojo E. Š. reakcija į sutuoktinei siunčiamų žinučių turinį.

21. Pats kaltinamasis E. Å . neigė atlikęs tyčinius smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. Å ., neigė tyčia įmetęs į tvenkinį nukentėjusiosios mobilųjį telefonÄ , nurodė, jog galėjo neatsargiai kliudyti nukentėjusiÄ jÄ , kai Å¡i kambaryje bandė iÅ¡ jo paimti telefonÄ , o telefonas į vandenį įkrito netyčia, kai jis siekė iÅ¡vengti paties įkritimo į tvenkinį. Tačiau Å¡iuos kaltinamojo E. Å . teiginius patvirtina tik paties kaltinamojo parodymai, beje, iÅ¡ esmės besiskiriantys nuo nukentėjusios D.

Å . parodymų: parodymų patikrinimo vietoje metu E. Å . nurodė visai ne tÄ vietÄ , kurioje neva netyčia jis galėjo užgauti nukentėjusiÄ jÄ besisukdamas (prie durų į koridorių, netoli spintos, nors nukentėjusioji nurodė, jog suduota jai buvo prie sofos); taip pat peržiÅ«rėjus ir parodymų patikrinimo vietoje įraÅ¡ytÄ vaizdo įraÅ¡Ä , neįtikina nei bÅ«tinybė jam eiti į kiemÄ su telefonu, nei stovėti ant tvenkinio kraÅ¡to, neįtikino ir tas kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje metu rodomas mosikavimas aukÅ¡tai iÅ¡kėlus rankas bei neva telefono iÅ¡kritimas iÅ¡ rankų.

IÅ¡klausius kaltinamojo E. Å . parodymų teisiamajame posėdyje, peržiÅ«rėjus parodymų patikrinimo vietoje darytÄ vaizdo įraÅ¡Ä perÅ¡asi iÅ¡vada, jog Å¡ie kaltinamojo paaiÅ¡kinimai yra susiję tik su siekimu pateisinti savo elgesį nukentėjusiosios D. Å . atžvilgiu bei telefono įmetimÄ Ä¯ tvenkinį. Tuo labiau, jog sunkiai suvokiamas ir logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas kaltinamojo E. Å . nuėjimas nuo gyvenamojo namo iki tvenkinio, kuris nuo namo yra apie 70 m, sustojimas prie pat tvenkinio kraÅ¡to, kai tam nebuvo jokios paaiÅ¡kinamos bÅ«tinybės. Todėl vertinti Å¡iuos kaltinamojo parodymus kitaip, nei siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrindo.

22. Teismo posėdyje buvo apklausti policijos pareigÅ«nai N. K. ir M. P., Å¡ie lyg ir parodė, jog sužalojimų nukentėjusiosios veide nematė, apie smurtinius veiksmus prieÅ¡ jÄ nukentėjusioji nekalbėjo. Tačiau baudžiamojoje byloje remtis Å¡ių pareigÅ«nų parodymais kaip objektyviais nėra pagrindo: policijos pareigÅ«nai į (duomenys neskelbtini) kaimÄ atvyko pagal nukentėjusiosios praneÅ¡imÄ , jog prieÅ¡ jÄ smurtavo sutuoktinis, operatorei apie tai, kad buvo sužalota, nukentėjusioji nurodė iÅ¡kart po to, kai operatorė paklausė, kas atsitiko, nurodė, jog tinsta jos antakis.

Apie tvenkinyje paskandintÄ telefonÄ , kuris lyg ir pasak pareigÅ«nų, buvo pagrindinė iÅ¡kvietimo priežastis, nukentėjusioji nurodė vėliau, jau pokalbio su operatore metu. Tai yra pagrindinis iÅ¡kvietimo tikslas ir buvo smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , o ne telefono įmetimas, į tai ir turėjo labiausiai bÅ«ti kreipiamas pareigÅ«nų dėmesys. Beje, ir patys pareigÅ«nai nurodė, jog buvo vykstama dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl Å¡iek tiek keistai atrodo jų parodymai teisiamajame posėdyje, jog nukentėjusioji nieko nesakė apie smurtÄ .

Tai, kad pareigÅ«nai tÄ dienÄ galėjo atlikti praneÅ¡imo tyrimÄ pavirÅ¡utiniÅ¡kai, netiesiogiai patvirtina ir įvykių registracijos žurnale užfiksuota informacija, kad susistumdymas, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji, įvyko prie tvenkinio – to nei ikiteisminiame tyrime, nei bylos nagrinėjime neteigė ir patys sutuoktiniai, nurodę, jog konfliktas buvo kambaryje. Tikėtina, jog policijos pareigÅ«nai apsiribojo tokiu aplinkybių tyrimu, nes pagal dar 2011 m. gegužės 26 d. priimto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, pareigÅ«nai privalėjo imtis veiksmų ne vėliau kaip per 24 valandas nuo praneÅ¡imo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimÄ ir nustatęs rizikÄ arba esant raÅ¡ytiniam smurtÄ patyrusio asmens praÅ¡ymui nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismÄ dėl laikinųjų smurtÄ patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo (įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

Tai yra, net ir nesant pagrindo nedelsiant pradėti ikiteisminiam tyrimui, nukentėjusiajai nurodžius apie tyčinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ pareigÅ«nai privalėjo reaguoti kitaip, negu jie sureagavo 2021 m. gegužės 22 d. Tuo labiau, jog to paties jau minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigÅ«nai gavę praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimÄ , galėjo kaltinamajam skirti tiek įpareigojimÄ laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, tiek įpareigojimÄ nesiartinti prie smurtÄ patyrusio asmens, nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su juo.

Tai, kad buvo svarstomas toks variantas, patvirtina kaltinamojo E. Å . parodymai, kad jam pareigÅ«nai iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos. Tai yra neatmestina, jog nukentėjusiajai D. Å . pareigÅ«nams pasakius apie smurtinius kaltinamojo veiksmus prieÅ¡ jÄ , tÄ informacijÄ pareigÅ«nai arba ignoravo, arba toks reagavimo bÅ«das pasirinktas įvertinus ir tas aplinkybes, jog nukentėjusiajai buvo nustatytas girtumas bei tai, jog iÅ¡oriÅ¡kai atrodė, kad konfliktas iÅ¡seko. Visgi pripažįstama, jog nukentėjusiajai D.

Å . praneÅ¡us apie tyčinį smurtinį veiksmÄ prieÅ¡ jÄ , pareigÅ«nai sureagavo netinkamai, o jų pačių teiginių patikrinti irgi neįmanoma, nes pradinio tyrimo metu nebuvo paimti vaizdo įraÅ¡ai, daryti ant uniformų esančių kamerų, o vėliau jie nustatyta tvarka, tikėtina, buvo iÅ¡trinti.

23. Dėl veikų kvalifikavimo.

24. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo. Remiantis BK 248 straipsniu, nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pripažinus įrodyta, jog kaltinamasis E. Å . tyčia smurtavo prieÅ¡ savo sutuoktinę D. Å ., jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip tyčinis smurtas prieÅ¡ Å¡eimos narį.

25. Nesutiktina su kaltinamojo gynėjo advokato Ž. Rutkausko teiginiais, jog kaltinamojo E. Å . veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal šį straipsnį, nes kaltinamasis ir nukentėjusioji jau dveji metai nebeveda bendro Å«kio, yra pradėję santuokos nutraukimo procesÄ . Tačiau BK 248 straipsnyje iÅ¡ Å¡eimos narių sÄ vokos nėra iÅ¡skirti sutuoktiniai, nebevedantys bendro Å«kio ar pradėję skyrybų procesÄ . Iki tol, kol neįsiteisėja sprendimas dėl santuokos nutraukimo, jie yra Å¡eimos nariai, tam neturi įtakos ir advokato paminėtos aplinkybės, smurtas prieÅ¡ Å¡eimos narį yra draudžiamas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

O ta paminėta advokato aplinkybė, kad jie negali bÅ«ti vertinami kaip Å¡eimos nariai, nes kartu negyvena, kelia apskritai abejones, nes pats kaltinamasis E. Å . teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog namai (duomenys neskelbtini) kaime yra bendri, jis ten dažnai nuvyksta, prisideda prie to namo remonto, vykdo ir Å«kinę veiklÄ Å¡alia esančiuose sklypuose, todėl teigti, kad jis nėra saistomas Å¡eimos santykiais su nukentėjusiÄ ja, yra nepagrįsta. Kaltinamojo gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas kaip kaltinimo trÅ«kumÄ pažymėjo ir nuorodos į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymÄ nenurodymÄ , tačiau atkreipiamas advokato dėmesys, jog BK 140 straipsnyje numatyta veika nėra blanketinė norma, nuoroda į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymÄ bÅ«tų tik perteklinė ir nereikalinga.

Å i nuoroda gal ir yra aktuali pradedant ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nesant nukentėjusiojo asmens skundo (nuo 2015 m. gegužės 1 d. galiojanti BK 140 straipsnio 4 dalies redakcija), tačiau veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnį jokios įtakos neturi.

26. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ . Remiantis BK 290 straipsniu, nedidelės vertės turtas yra toks turtas, kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL (150 Eur), bet nevirÅ¡ija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Toks turtas asmeniui, atlikusiam veiksmui, dėl kurių turtas sunaikintas, yra svetimas, asmuo gadinantis ar naikinantis turtas, suvokia savo veiksmų pavojingumÄ , numato pasekmes ir jų siekia, tai yra veikia tyčia.

27. Å ioje byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis E. Å . tyčia įmesdamas į vandens telkinį sunaikino nukentėjusiajai D. Å . asmeninės nuosavybės teise priklausantį 215 Eur vertės turtÄ , tai yra turtÄ , virÅ¡ijantį 3 MGL, bet nevirÅ¡ijantį 5 MGL, todėl kaltinamojo E. Å . veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Ir Å¡ioje vietoje nesutiktina su kaltinamojo gynėjo advokato Ž. Rutkausko teiginiais, jog telefonas, kurį įmetė kaltinamasis į tvenkinį, nėra svetimas, nes įgytas santuokos su nukentėjusiÄ ja metu ir yra bendras turtas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai). Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, teismas gali pripažinti asmenine sutuoktinio nuosavybe ir kitus daiktus. Asmeninio naudojimo daiktai gali bÅ«ti įsigyti tiek už sutuoktinio asmenines, tiek už bendras sutuoktinių lėšas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2013).

Tai, kad toks turtas, jeigu jis pripažįstamas asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinio nuosavybe, yra svetimas turtas kitam sutuoktiniui, netiesiogiai patvirtina ir CK 3.120 straipsnio 1 dalyje numatyta teisės norma, jog į sutuoktinių dalytinÄ turtÄ neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. Å ioje byloje nustatyta, jog buvo sunaikintas nukentėjusiosios D.

Å . mobilusis telefonas. Tai yra mobilusis telefonas, kuriuo naudojosi tik nukentėjusioji, ji Å¡i telefonÄ Ä¯sigijo, kad ir už santuokoje metu įgytas lėšas, tačiau tik savo poreikiams tenkinti, tÄ patvirtina ir byloje esanti garantinė pažyma iÅ¡duota jos vardu. Jokių turtinių teisių kaltinamasis E. Å . į šį telefonÄ neturėjo nepriklausomai nuo to, kad Å¡is telefonas ir nebuvo įtrauktas į santuokoje dalytinÄ turtÄ (tuo metu Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«muose ir santuokos nutraukimo procesas (dabartinis civilinės bylos Nr. e2-49-783/2022)).

Tai, kad mobilusis telefonas yra vieno iÅ¡ sutuoktinio asmeninė nuosavybė, geriausiai iliustruoja kaltinamojo E. Å . atsakymas į nukentėjusiosios D. Å . atstovės advokatės V. Savickienės klausimÄ , jog jis savo mobilųjį telefonÄ vertina kaip asmeninį turtÄ , o ne kaip bendrasantuokinį turtÄ . Todėl pagrindo pripažinti, jog vienas iÅ¡ sutuoktinio turimas mobilusis telefonas yra bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas ir už jo sunaikinimÄ nekyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnį, kaip teigia kaltinamojo gynėjas, nėra pagrindo.

28. Kita vertus, teismų kasacinėje praktikoje nuosekliai pasisakoma prieÅ¡ dirbtinį iÅ¡imtinai civilinių teisinių santykių kriminalizavimÄ , tai yra kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013 ir kt.). Ir ginčai tarp sutuoktinių neturėtų bÅ«ti paprastai vertinami kaip nusikalstami, jeigu jie yra kilę iÅ¡ civilinių teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinio asmeninių daiktų sunaikinimo ir sugadinimo teisinio vertinimo, yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kada yra sunaikinimas ir sugadinimas kitam sutuoktiniui priklausantis turtas, kurio vertė virÅ¡ija 3 MGL dydį ir tokie veiksmai apibrėžti baudžiamajame įstatyme kaip nusikalstama veika (BK 187 straipsnis), iÅ¡vada, kad tokie veiksmai, net jeigu tai padaryta kilus konfliktui tarp sutuoktinių, vertinami iÅ¡imtinai kaip civilinis deliktas, turi bÅ«ti pagrįsta atitinkamomis aplinkybėmis ir tinkamai argumentuota.

Sprendžiant tokio pobÅ«džio klausimÄ , be kita ko, bÅ«tina vadovautis bendru teisiniu proporcingumo principu, taip pat atsižvelgiant į bendrÄ Ä¯vykio kontekstÄ Ä¯vertinti veikÄ pagal pavojingumo ir baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (ultima ratio) kriterijus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2K-274-788/2019 18 punktas).

29. Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. Å . atliko tyčinius smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , smurtas, panaudotas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , yra susijęs ne su turto padalinimu santuokos nutraukimo byloje ar kitais civiliniais teisiniais santykiais, bet dėl kilusio pavydo, susijusio su kito asmens siunčiamų žinučių nukentėjusiajai turiniu, po ko paėmęs jos mobilųjį telefonÄ nuėjęs prie kieme esančio vandens telkinio, demonstratyviai jį įmetė vandenį, taip jį sunaikindamas. Toks kaltinamojo elgesys su nukentėjusiÄ ja buvo nepateisinamas, nukentėjusioji dėl tokio elgesio patyrė stresÄ , Å¡is elgesys peržengė bet kokių sutuoktinių civilinių teisinių santykių ribas ir turi bÅ«ti priskiriamas baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų kategorijai.

30. Nors prokuratÅ«ra vertino Å¡ias veikas kaip atskiras, tai yra sudarančiais realiÄ jÄ sutaptį, atsižvelgus į laikotarpį, praėjusį tarp smurtinių veiksmų ir turto sunaikinimo (iÅ¡kart po smÅ«gio nukentėjusiajai kaltinamasis išėjęs į kiemÄ Ä¯metė mobilųjį telefonÄ Ä¯ tvenkinį), vieningÄ tyčiÄ (siekį pažeminti nukentėjusiÄ jÄ dėl įsivaizduojamo jos artimo bendravimo su liudytoju S. Ž. perskaičius nukentėjusiosios siųstų žinučių turinį), laikoma, kad Å¡ios veikos sudaro idealiÄ jÄ sutaptį ir vertinamos kaip viena veika, atitinkanti dviejuose teisės normose numatytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas.

31. Kaltinamojo E. Å . atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas, jeigu bÅ«tų pripažinta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, prašė atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybe). Teismų praktikoje nustatant Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę sprendžiama, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Tokiais atvejais paprastai atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Å ioje byloje nenustatyta, jog nukentėjusiosios D. Å . elgesys (televizoriaus pultelio paėmimas bei televizoriaus iÅ¡jungimas asmeniui ar susiraÅ¡inėjimas su kitais asmenimis) prieÅ¡tarauja moralės normoms, buvo labai įžeidžiantis ar smurtinis, todėl pripažinti kaltinamojo gynėjo nurodomÄ lengvinančiÄ aplinkybę, nėra pagrindo.

Manoma, jog toks elgesys, kuomet tarp sutuoktinių kyla konfliktinė situacija dėl apmokėjimo už bendrosios nuosavybės teise priklausančiame turte suvartojamÄ elektros energijÄ , naudojimÄ si televizoriumi po to, kai turėtÄ vienÄ televizorių vienas iÅ¡ sutuoktinių iÅ¡siveža į kitÄ savo faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir naudojasi kitu, vietoje iÅ¡vežtojo, įgytu televizoriumi, nėra nei provokuojantis ar rizikingas. Tuo labiau, jog nustatyta, kad kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtavo ne dėl paimto pultelio ir iÅ¡jungto televizoriaus, o dėl kilusio pavydo perskaičius trumpÄ sias žinutes nukentėjusiosios telefone.

Visgi Å¡i aplinkybė tai irgi negali bÅ«ti pripažinta lengvinančia, kadangi, visų pirma, nėra nustatytas žinučių turinys, visų antra, kaltinamasis apskritai neturėjo teisės tikrinti nukentėjusiosios mobilaus telefono žinutes. Toks paties kaltinamojo elgesys skaityti ne jam adresuotas ar siunčiamas žinutes galėtų bÅ«ti pripažįstamas prieÅ¡taraujančiu moralei, tačiau Å¡ioje byloje nukentėjusioji nėra kaltinama nusikalstamais veiksmais prieÅ¡ kaltinamÄ jį.

32. Skiriant bausmes kaltinamajam E. Å . atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis E. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ vieno nesunkaus nusikaltimo, nukreipto į kito asmens sveikatÄ , bei baudžiamojo nusižengimo, nukreipto į kitam asmeniui priklausantį turtÄ , požymius. Veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra smurtinė, smurtauta prieÅ¡ sutuoktinę, smurtas panaudotas dėl tariamos ar įsivaizduojamos neiÅ¡tikimybės (pavydo), buvo suduotas vienas smÅ«gis. Å iuo smÅ«giu kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai ne tik fizinį skausmÄ , bet padarė ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sužalojimas padarytas galvoje, paÅ¡aliniams vizualiai matomoje vietoje.

Veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje, sunaikintas turtas, kurio vertė yra 215 Eur, sunaikintas turtas - mobilus telefonas, kurį nukentėjusioji įsigijo pirkdama iÅ¡simokėtinai. Kas patvirtina, jog tas turtas nukentėjusiajai buvo vertingas, jam įsigyti ji buvo sudariusi ir sutartį, kuria prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus. Be to, kaltinamasis turtÄ sunaikino matant nukentėjusiajai ir suvokiant, kad turtas prarandamas nepataisomai. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo E. Å . asmenybę: anksčiau teismo neteistas (1 t. 172-174 b. l.), nusikalstamų veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (1 t. 181-183 b. l.), yra dirbantis (1 t. 171 b. l.), nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principÄ , už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ tikslinga jam skirti laisvės apribojimo bausmes, bausmių dydžius nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo. Bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

33. Pripažinus E. Å . kaltu padarius smurtinę nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ Å¡eimos narę, jam skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Kaltinamajam E. Å . iÅ¡aiÅ¡kinamos Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės.

34. Nukentėjusioji D. Å . byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (2 t. 85-86 b. l.) bei praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo E. Å . priteisti 215 Eur turtinės žalos ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog turtinę žalÄ sudaro kaltinamojo E. Å . sunaikinto mobilaus telefono „Samsung A750 A7“ su jame buvusia SIM kortele bei atminties kortele, neturtinę žalÄ â€“ dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė stresÄ , ji bijo pareiti namo, pradėjo kankinti nemiga, nerimas, pablogėjo sveikata, dėl sužaloto veido ji negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, 5 dienas buvo nedarbinga (jai buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas), po Å¡ių įvykių prasidėjo Å¡irdies permuÅ¡imai, turėjo eiti į procedÅ«rinį kabinetÄ dėl laÅ¡elinės sulaÅ¡inimo, negalėjo eiti į darbÄ , bendrauti su draugais. Teismo posėdyje civilinį ieÅ¡kinį nukentėjusioji D. Å . palaiko bei praÅ¡o jį tenkinti.

35. Dėl nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos. Remiantis CK 6.245 straipsniu, 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti žalÄ , o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustatyta, kad kaltinamasis E. Å . tyčia sunaikino 215 Eur vertės nukentėjusiajai D. Å . priklausančio turto, Å¡i turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.247 straipsnis).

Tai, kad Å¡is turtas sugadintas, patvirtino pati nukentėjusioji, tai, kad turtas sunaikintas, neneigė ir kaltinamasis E. Å ., jis, kaip ir jo gynėjas, iÅ¡ esmės neginčijo ir nustatytos sunaikinto turto vertės, labiau akcentuodami į tai, jog kaltinamojo veikoje sunaikinant šį turtÄ nėra tyčios ir nusikalstamos veikos požymių. Nustačius, jog kaltinamojo E. Å . veikoje yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, požymiai, ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos yra tenkinamas ir iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai priteisiamas 215 Eur turtinės žalos atlyginimas.

36. Dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 straipsnio 2 dalimi numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismo nustatyta, jog prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D.

Å . buvo padarytas nusikaltimas, nežymiai sužalota jos sveikata, ir ji turi teisę reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiai D. Å ., dydį, atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiajai dėl smÅ«gio į galvÄ buvo padaryta poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, dėl Å¡io smÅ«gio nukentėjusioji turėjo jausti skausmÄ , sužalojimas padarytas veide, aiÅ¡kiai matomoje vietoje, nukentėjusioji galėjo patirti ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, jai sudėtinga turėjo bÅ«ti pasirodyti vieÅ¡oje vietoje dėl veido sužalojimo, taip pat galėjo dėl darbo pobÅ«džio (pardavėja) bÅ«ti nedarbinga 5 dienas (įrodymai dėl to nebuvo pateikti).

Tai, kad ji patyrė emocinę traumÄ , patvirtina ir byloje esantis pagalbos skambučio Bendrajam pagalbos centrui įraÅ¡as, liudytojos R. E. K. parodymai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį dėl padarytos veikos teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog sužalojimas padarytas namuose, aplinkoje, kur paprastai žmonės turi jaustis saugiai, prieÅ¡ jÄ smurtavo asmuo, su kuriuo ji buvo sudariusi santuokÄ . Pripažįstama, kad nukentėjusioji D. Å . įrodė, jog dėl tokio kaltinamojo elgesio patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, tam tikrus nepatogumus, susijusius su trauma, sukeltomis pasekmėmis, taip pat į kaltinamojo kaltės formÄ , motyvus.

Teismas kaip įrodymÄ atmeta nukentėjusiosios D. Å . teisiamajame posėdyje pateiktÄ 2022 m. vasario 2 d. iÅ¡raÅ¡Ä apie tai, jog ji, nukentėjusioji, 2021 m. birželio 10 d. kreipėsi į medicinos įstaigÄ dėl bendro silpnumo, Å¡irdies permuÅ¡imų, svyruojančio aukÅ¡to kraujo spaudimo (AKS), dėl patiriamos emocinės įtampos. Å is įrodymas nepatvirtina, kad nukentėjusiosios bÅ«klė tÄ kreipimosi į gydymo įstaigÄ dienÄ buvo tiesiogiai susijusi su 2021 m. gegužės 22 d. kaltinamojo E. Å . smurtiniais veiksmais.

Nustatyta, jog tarp abiejų sutuoktinių vyksta santuokos nutraukimo procesas, jų santykiai ir iki 2021 m. gegužės 22 d. galėjo bÅ«ti konfliktiniai, todėl ir kreipimasis į medicinos įstaigÄ 2021 m. birželio 10 d., tikėtina, susijęs ne tik su 2021 m. gegužės 22 d. įvykiais. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus motyvus, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas nustato, jog nukentėjusiajai D. Å . 450 Eur piniginė neturtinės žalos kompensacija yra pakankama už prieÅ¡ jÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys yra tenkinamas, kitoje dalyje – atmetamas.

37. Nukentėjusioji D. Å . pateikė įrodymus, jog dėl teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje patyrė 400 Eur dydžio iÅ¡laidas (2 t. 87 b. l.). KaltinamÄ jį E. Å . pripažinus kaltu, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

38. Dokumentai – 3 CD laikmenos (vokuose, prisegtuose prie vidiniame antrojo tomo galinio virÅ¡elio), kuriose yra skambučio BPC įraÅ¡as, nukentėjusiosios D. Å ., kaltinamojo E. Å . parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įraÅ¡ai, saugomos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis BPK 297-303 straipsniai, teismas n u s p r e n d ž i a : KaltinamÄ jį E. Å . pripažinti kaltu: - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 9 mėn. (devynių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamÄ jį bausmės vykdymo metu tęsti darbÄ , jo netekus dėl objektyvių priežasčių, ne vėliau kaip per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. - pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 4 mėn. (keturių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamÄ jį bausmės vykdymo metu tęsti darbÄ , jo netekus dėl objektyvių priežasčių, ne vėliau kaip per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, galutinai kaltinamajam E. Å . paskirti 9 mėn. (devynių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamÄ jį bausmės vykdymo metu tęsti darbÄ , jo netekus dėl objektyvių priežasčių, ne vėliau kaip per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam E. Å ., jog jis laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jį vykdo.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam E. Å ., jog jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir/ar draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ , arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Remiantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam E. Å . skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, Å¡iam įpareigojimui įvykdyti nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam E. Å ., jog asmuo, kuris vengia atlikti jam skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal BK 243 straipsnį. Civilinį ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ nukentėjusiosios D. Å ., tenkinti iÅ¡ dalies bei iÅ¡ kaltinamojo E. Å . nukentėjusiosios D. Å . naudai priteisti 215 Eur (dviejų Å¡imtų penkiolikos eurų) turtinę žalÄ , 450 Eur (keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) neturtinę žalÄ ir 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) nukentėjusiosios atstovavimo iÅ¡laidų, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Byloje esančias 3 (tris) CD laikmenas saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ per Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mus. Teisėjas Virginijus Skaraitis