2019-08-28 Nr. AB-16839-3-61-3-00604-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą dėl atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2019-08-28 Nr. AB-16839-3-61-3-00604-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą tuo pagrindu, kad ginčijamas NŽT raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjams jokių teisių ir pareigų. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjams teisines pasekmes sukelia Administracijos raštas, tačiau jie gali kreiptis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagal Administracijos veikimo teritoriją, t. y. į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-541-261/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00604-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą dėl atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai A. P. ir A. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti 2018 m. gruodžio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) raštą Nr. 1SS-2554-(9.5.) (toliau – ir NŽT raštas); 2) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2018 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. R8-232-4517 (toliau – ir Administracijos raštas); 3) įpareigoti NŽT vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)” (toliau – ir Nutarimas Nr. 1) parengti ir sudaryti 142 kv. m. valstybinės žemės sklypo (kanalizuoto aplinkosaugos pareigūno nurodymu griovio dalį ties sklypo riba (duomenys neskelbtini) šeimos lėšomis ir darbu), esančio (duomenys neskelbtini), k. v. 6130/0007:76 pirkimo-pardavimo sutartį su pareiškėja A. P.; 4) priteisti iš atsakovų pareiškėjų naudai teismo ir bylinėjimosi išlaidas; 5) netenkinus 3 reikalavimo, įpareigoti atsakovus vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje” (toliau – ir Nutarimas Nr. 2) parengti ir sudaryti 142 kv. m. valstybinės žemės sklypo (kanalizuoto aplinkosaugos pareigūno nurodymu griovio dalį ties sklypo riba (duomenys neskelbtini) šeimos lėšomis ir darbu), esančio (duomenys neskelbtini), k. v. 6130/0007:76 pirkimo-pardavimo sutartį su pareiškėja A. P.. Pareiškėjai taip pat prašo atnaujinti skundo padavimo terminą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą tuo pagrindu, kad ginčijamas NŽT raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjams jokių teisių ir pareigų. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjams teisines pasekmes sukelia Administracijos raštas, tačiau jie gali kreiptis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagal Administracijos veikimo teritoriją, t. y. į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi minėtą teismo nutartį panaikino ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 14 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos terminą skundo trūkumams pašalinti ir įpareigojo pateikti teismui Seimo kontrolieriui adresuotą pareiškėjų skundą.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. balandžio 29 d. buvo gautas pareiškėjų raštas dėl skundo trūkumų šalinimo ir kartu su juo pareiškėjos 2018 m. lapkričio 7 d. skundas adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 14 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos terminą skundo trūkumams pašalinti ir įpareigojo pateikti teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, sumokėti 30 Eur žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo, patikslinti skundo reikalavimus bei pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. gegužės 23 d. buvo gautas pareiškėjų raštas dėl skundo trūkumų šalinimo ir kartu su juo pateiktas 30 Eur žyminio mokesčio kvitas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 14 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos terminą skundo trūkumams pašalinti ir įpareigojo pateikti teismui įrodymus, kada buvo įteiktas Komisijos raštas, motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti bei patikslinti skundo reikalavimą.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. birželio 11 d. buvo gautas pareiškėjų raštas dėl skundo trūkumų šalinimo, kuriame pareiškėjai patikslino skundo reikalavimus ir prašė teismo: 1) skundą tenkinti bei panaikinti NŽT raštą ir Administracijos raštą; 2) įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. lapkričio 7 d. skundą. Taip pat pareiškėjai prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjai nurodė, jog NŽT rašte buvo nurodyta klaidinga apskundimo tvarka, todėl pareiškėjai kreipėsi į Komisiją. Pažymėjo, jog Komisija rašte nurodė, jog skundžiamas NŽT raštas yra nagrinėtinas administraciniame teisme, o ne Komisijoje. Taip pat Komisijos raštas buvo negalutinis sprendimas, kadangi buvo nustatyti skundo trūkumai, o nesulaukę galutinio Komisijos sprendimo 2019 m. vasario 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Komisijos 2019 m. vasario 25 d. sprendimas atsisakyti priimti skundą Nr. 21R-151(AG-55/02-2019) buvo gautas 2019 m. vasario 25 d., t. y. po kreipimosi į teismą. Komisijos nustatytų trūkumų dėl Administracijos rašto pareiškėjai nešalino, kadangi jei dėl NŽT rašto reikalavimai priskirtini nagrinėti teisme, tai ir susiję Administracijos rašto reikalavimai nagrinėtini teisme. Kartu su raštu dėl skundų trūkumų šalinimo pareiškėjai pateikė Komisijos 2019 m. vasario 25 d. sprendimą atsisakyti priimti skundą Nr. 21R-151(AG-55/02-2019), kuriame nurodyta, jog pareiškėja skundo trūkumų nepašalino, todėl jos skundą atsisakyta priimti.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjų A. P. ir A. P. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Teismas nurodė, jog šiuo atveju pareiškėjai, šalindami skundo trūkumus, nenurodė teismui svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas ABTĮ nustatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti bei nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Nors pareiškėjai teigė, jog Komisijos raštas nebuvo galutinis sprendimas, tačiau Komisijos rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjos skundo nagrinėjimas dėl NŽT rašto nepriskirtinas Komisijos kompetencijai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai gavę Komisijos raštą, kuriame buvo nurodyta, jog turėjo kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą iš karto (pareiškėjai kreipėsi 2019 m. vasario 11 d.), be to, pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, kada jiems buvo įteiktas Komisijos raštas, nors teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartyje buvo nurodęs, jog pareiškėjai turėtų pateikti šiuos įrodymus teismui. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjai nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą skundui paduoti, taigi jų prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti.
III. Pareiškėjai A. P. ir A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pareiškėjai teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6, 13 ir 14 straipsnių reikalavimus, nes pareiškėjus diskriminuoja dėl amžiaus, kilmės, dėl ko jie negali pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuose organuose.
Pareiškėjai vertina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas jų atžvilgiu. Teismas vilkino skundo priėmimo klausimo išsprendimo klausimą ir tai labai aiškiai matyti iš jo priimamų nutarčių trūkumams šalinti. Teismas galėjo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi nurodyti visus trūkumus, o ne vilkinti procesą, t. y. pašalinus vienus trūkumus, atrasdavo kiti. NŽT Mažeikių skyrius net 18 metų valstybinės žemės pardavimo procedūrą, valdininkai vilkina procesą 18 metų, tačiau teismui tai neatrodo reikšminga; o pareiškėjams vos kelias dienas praleidus skundo padavimo terminą, jo neatnaujino. Teismas gina ne pažeistas žmogaus teises, o pateisina valdininkų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir jų savivalę. Pareiškėjai nurodo, kad motyvai, dėl ko buvo praleistas keliomis dienomis skundo padavimo terminas, yra pateikti prašymuose dėl trūkumų šalinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pareiškėjai savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kad teismas buvo šališkas ir juos diskriminavo, pažeisdamas Konvencijos nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjai praleido apskundimo terminą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1140-502/2019).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2019 m. vasario 11 d. padavė teismui skundą (spaudas ant voko) dėl Komisijos 2019 m. sausio 18 d. sprendimo, tačiau iš esmės jie ginčijo NŽT 2018 m. gruodžio 19 d. raštų teisėtumą, su 2019 m. sausio 14 d. skundu kreipdamiesi pirmiausia į Komisiją, kuri minėtu 2019 m. sausio 18 d. sprendimu nustatė pareiškėjai terminą pateikti patikslintą skundą, o pareiškėjos skundą dalyje dėl NŽT rašto atsisakė priimti. Pareiškėjai teigia, kad NŽT 2018 m. gruodžio 19 d. rašte buvo pateikta klaidinga informacija apie apskundimo tvarką (b. l. 87).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtame NŽT 2018 m. gruodžio 19 d. rašte buvo nurodytas 1 mėnesio rašto apskundimo terminas, skundą pateikiant Komisijai arba teismui (b. l. 50). Tačiau Komisija 2019 m. sausio 18 d. sprendime nurodė, kad NŽT 2018 m. gruodžio 19 d. raštas yra nagrinėtinas administraciniame teisme, o ne Komisijoje. Taigi pažymėtina, kad kaip teisingai vertina pareiškėjai, jie, vadovaudamiesi NŽT 2018 m. gruodžio 19 d. rašte nurodyta apskundimo tvarka, kreipėsi į Komisiją su skundu, o Komisija 2019 m. sausio 18 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjos skundo nagrinėjimas dalyje dėl NŽT 2018 m. gruodžio 19 d. rašo Nr. 1SS-2554-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nepriskirtinas Komisijos kompetencijai (b. l. 52).
Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjams negalima nepagrįstai perkelti valstybės institucijų netiksliai ir(ar) neteisingai nurodytos informacijos apie apskundimo tvarką neigiamų pasekmių. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėjai, laiku pasinaudoję ginčijame NŽT 2018 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 1SS-2554-(9.5) nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, nepraleido 1 mėnesio skundo padavimo termino, kadangi kreipėsi į Komisiją dar 2019 m. sausio 14 d. Priešingas teisinis vertinimas neatitiktų gero administravimo principo, taip pamatinio teisės kreiptis į teismą principo.
Atsižvelgusi į nurodytų aplinkybių visumą ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai skundo padavimo termino iš esmės nepraleido, todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos skundžiamą nutartį ir klausimą dėl pareiškėjų skundo priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 154 str. 4 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Veslava Ruskan