2025-10-01 Nr. AB-15544-3-62-3-00130-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1033-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00130-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2023 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. R2-4982 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, 0,3855 ha ploto (toliau – ir Žemės sklypas), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis išbraukiant iš miškų kadastro 944 kv. m. plotą, matininko T. V. 2023 m. rugsėjo 5 d. parengtame plane pažymėtą taškais 1, 2, 3, 22, 21, 20, 1 (toliau – ir ginčo teritorija).

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais;

2.1. Pareiškėjos atstovas advokatas 2023 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu dėl Žemės sklypo Miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo, kuriuo buvo prašoma išbraukti iš šio kadastro Vilniaus miesto savivaldybės Valakupių girininkijos teritorijoje esančio 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo dalį, apie 10 000 kv. m plotą, matininko T. V. 2023 m. rugsėjo 5 d. parengtame plane pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 22, 21, 20, 1 pagal Miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo planą M 1:1000. Šiame 2023 m. gruodžio 5 d. prašyme Tarnybai buvo akcentuota, kad teikiamas naujas prašymas, kitais pagrindais ir pagal kitas faktines aplinkybes ir prašyta jo netapatinti su pirmiau teiktais pareiškėjos prašymais ir aplinkybėmis, nagrinėtomis administraciniuose teismuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1891-261/2021) bei išnagrinėti šį prašymą iš naujo.

2.2. Skundžiamu Raštu atsakovas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, neva jis pateiktas pakartotinai.

2.3. Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jame nurodyti ankstesni pareiškėjos prašymai (2012 m. lapkričio 19 d., 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d.), kuriuose ji prašė ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą, kadangi nurodytas 1 055 kv. m plotas neatitinka miško sąvokos, nes nurodytame medžių plote medžių skalsumas yra mažesnis kaip 0,3. Tačiau pareiškėjos teiktame 2023 m. gruodžio 5 d. prašyme nurodyti visai kiti pagrindai, kitos faktinės aplinkybės, kitas plotas, pateikti nauji duomenys. Juo prašoma ne ištaisyti miškų inventorizacijos klaidas, o suformuotas reikalavimas patikslinti Žemės sklypo Miškų kadastro duomenis, t. y. išbraukti iš Miškų valstybės kadastro ginčo teritoriją. Atsižvelgiant į tai, kad šis plotas nuo kitos miško dalies yra atribotas nuotekų šalinimo vamzdyno bei jo apsaugos 10 m zona (546 kv. m plotas), kuriame neturi būti medžių ir krūmų, šis plotas neturi būti įtrauktas į miško žemės plotą, o likęs plotas – 398 kv. m – pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą nėra miškas, nes jo plotas mažesnis kaip 0,1 ha. Prašyme pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 43 straipsnio 2 dalies nuostatas vandens tiekimo ir nuotekų apsaugos zonose draudžiama sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus).

3. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikai priklausantis (patikėjimo teise – Vilniaus miesto savivaldybei) Žemės sklypas patenka į pareiškėjos senelio K. R. turėtą 3 ha ploto žemę, kurią pareiškėja pageidauja susigrąžinti natūra. Pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu buvo aktyvi, tačiau iki šiol jai nėra atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra į jokį plotą.

4. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) savo raštuose pareiškėjai išaiškino, kad prašomos žemės sklypo dalies sugrąžinti natūra šiuo metu nėra galimybės, kadangi ji patenka į valstybinės reikšmės miško plotą ir tik patikslinus Miškų valstybės kadastro duomenis ir išbraukus iš Miškų valstybės kadastro prašomos sugrąžinti žemės ploto dalį, bus galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą ir sugrąžinti jį natūra.

5. Pareiškėjos 2023 m. gruodžio 5 d. prašymą Tarnyba atsisakė nagrinėti nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo, pažeidžiant VAĮ nuostatas, todėl Raštas turi būti panaikintas, įpareigojant atsakovą atlikti veiksmus.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Tarnyba atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

7.1. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad 2023 m. gruodžio 5 d. prašymas buvo pateiktas kitais pagrindais ir pagal kitas faktines aplinkybes. Analogiškos aplinkybės pareiškėjos buvo nurodytos ir išnagrinėtos byloje, kurioje pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Tarnybos 2019 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. R2-1907 „Dėl prašymo ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą ir Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schemas“ (toliau – ir 2019 m. Raštas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21R-779(AG-724/03-2019). Administracinis teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2182-428/2020 pareiškėjos skundą atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

7.2. Aptariamoje byloje teismo sprendimu buvo nustatyta, kad prašomoje susigrąžinti natūra žemės sklypo dalyje auga kelios pušys bei invaziniai medžiai uosialapiai klevai, konstatuota, jog šie medžiai nagrinėjamoje teritorijoje nesudaro Miškų įstatyme nustatyto minimalaus skalsumo – 0,3. Prieš priimant Tarnybai toje byloje ginčijamą sprendimą, buvo atliktas Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje. Valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos tikslinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtintu Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyti valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo atvejai.

7.3. Pareiškėja susidariusią situaciją vertina kaip galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas. Pareiškėja prašė patikslinti schemą Tvarkos aprašo 13.2 papunkčio pagrindu, kuriuo nustatyta, kad schema tikslinama ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Miškų valstybės kadastro duomenis.

7.4. Tarnybos įsitikinimu, ginčo atveju nebuvo padaryta klaidų, t. y. pagal aktualų teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai inicijuoti Vyriausybės nutarimu (norminiu teises aktu) patvirtintos schemos patikslinimą galėtų būti atitinkamų institucijų pateikta informacija ir ją pagrindžiantys dokumentai. Vadovaujantis Tvarkos aprašu, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę teikti pasiūlymus schemos rengėjui (Tarnybai).

7.5. Miškų įstatymo 102 straipsnyje numatyta, kad miško žemėje galima tiesti inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais), taip pat įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, nepaverčiant šios miško žemės kitomis naudmenomis ir jei tai nedaro esminės įtakos miško ekosistemai. Dėl to niekuo nepagrįstas pareiškėjos argumentas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų.

7.6. Tarnyba pareiškėjos teisių nepažeidė, ginčo sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Nagrinėjama teritorija priklauso vientisam miško masyvui, išbraukti šio sklypo iš valstybinės reikšmės miškų plotų Tarnyba neturi teisinio pagrindo.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, jog pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. R. turėtą iki nacionalizacijos 3 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), į kurią patenka ir ginčo teritorija. Sprendimą miškų plotus priskirti valstybinės reikšmės miškams priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (miškų plotai valstybinės reikšmės miškams priskiriami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (su vėlesniais jo pakeitimais) (toliau – ir Nutarimas Nr. 1154)), o sprendimus tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pagal kompetenciją priima Tarnyba, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, negali kvestionuoti Tarnybos priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nacionalinė žemės tarnyba atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog miškų ūkio paskirties Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ ir valstybinės žemės, perduodamos valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei, 2024 m. sausio 25 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. A54-170/24(2.14.1.36E-ŽEM) jis buvo perduotas patikėjimo teise valdyti Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Miškų valstybės kadastre įregistruota miško žemė ir valstybinės reikšmės miškas, kurio plotų schemos patvirtintos Vyriausybės Nutarimu Nr. 1154. Todėl pagal esamus duomenis nuosavybės teisių atkūrimas minimoje teritorijoje nėra galimas, tačiau šiuos klausimus pagal kompetenciją turi spręsti Tarnyba.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras nurodė, jog ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra

II. 11. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

12. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

12.1. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 5 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl Miškų kadastro duomenų patikslinimo, kuriuo prašė patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, 0,3855 ha ploto, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Miškų valstybės kadastro duomenis, t. y. išbraukti iš Miškų valstybės kadastro Vilniaus miesto savivaldybės Valakupių girininkijos teritorijoje esančio 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo dalį, apie 10 000 kv. m plotą, matininko T. V. 2023 m. rugsėjo 5 d. parengtame plane pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 22, 21, 20, 1 pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo planą M 1:1000. Prašyme paaiškinta, kad nurodyta teritorija patenka į 0,3855 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame įregistruotas 0,3855 ha miško žemės plotas. Žemės sklypas išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ginčo teritorija patenka į Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinį sklypą.

12.2. Pareiškėja prašyme Tarnybai esminiais argumentais nurodė aplinkybes, kad patikslinus Miškų kadastro duomenis prašomu būdu, pareiškėjai atsirastų galimybė suformuoti 10 000 kv. m žemės sklypą ir jį grąžinti natūra senelio K. R. turėtoje žemėje; kad Miškų įstatyme yra nuostata, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas ir skalsumas ne mažesnis nei 0,3; kad prašoma grąžinti natūra sklypo dalis 944 kv. m nesijungia su miško masyvu, t. y. nesudaro vientiso miško masyvo su Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 1 kvartalu, kadangi juos atskiria buitinių ir gamybinių nuotekų vamzdynas su jo apsaugos zona po 5 m į abi puses, todėl apsaugos zonoje negali augti medžiai bei krūmai, šioje 10 metrų apsaugos zonoje negali būti jokių želdynų; kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalį vandens tiekimo ir nuotekų apsaugos zonose draudžiama sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus).

12.3. Skundžiamu Raštu Tarnyba atsisakė nagrinėti Pareiškėjos prašymą, nurodydama, jog Tarnyba dėl to paties klausimo jau išnagrinėjo 2012 m. lapkričio 29 d., 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymus. Atlikusi Miškų kadastro patikrinimą vietoje, Tarnyba yra priėmusi sprendimą, kad Valakupių girininkijos 1 kvartalo 10 taksacinis sklypas (dabar – 8 taksacinis sklypas) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje teritorijoje tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš Miškų valstybės kadastro Vilniaus miesto savivaldybės Valakupių girininkijos teritorijoje esančio 1 miško kvartalo 8 taksacinio sklypo dalį. Taip pat nurodė, kad Tarnybai nepateikta jokių naujų duomenų (pažymėjo, kad informacija apie visus nuotėkų šalinimo tinklus yra vieša (www.geoportal.lt), įskaitant ir informaciją apie nuotekų šalinimo tinklus, todėl ši informacija negali būti laikoma naujais duomenimis), todėl 2023 m. gruodžio 5 d. prašymas, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pakartotinai nebus nagrinėjamas.

13. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjos prašyme minima ginčo teritorija patenka į buvusio savininko K. R. iki nacionalizacijos turėtą 3 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), į kurią pretenduoja pareiškėja atkurti nuosavybės teises natūra.

14. Teismas vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir vertino, kad pareiškėja 2023 m. gruodžio 5 d. prašymu prašė patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis Tvarkos aprašo 4.9 papunkčio pagrindu, kuriame nustatyta, kad kadastro duomenys tikslinami, nustačius kadastro duomenų klaidas.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja administracinėje byloje Nr. eI3-2182-428/2020 kėlė teisminį ginčą, prašydama panaikinti Tarnybos 2019 m. Raštą, tačiau pirmosios instancijos teismas jos skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti.

16. Teismas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. eI3-2182-428/2020 įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta, jog nagrinėjant pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymą ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą, patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, Tarnybos specialistai atliko Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje – Vilniaus miesto Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksaciniame sklype. Atlikus patikrinimą vietoje, 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo surašytas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 1443 (toliau – ir Aktas), kuriame konstatuota, kad Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinis sklypas, išskyrus Akte nurodytą sklypo dalį, pažymėtą 8-1 (nepagrįstai priskirtas prie miško kelias, tačiau dėl šios dalies byloje ginčo nebuvo), atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje keliamus reikalavimus miško žemei. Minėto Akto pagrindu Tarnyba priėmė 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. S-1909-47 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, iš kurio buvo matyti, kad Miškų valstybės kadastro duomenis, kurių patikrinimas buvo atliktas pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymo pagrindu, atsisakyta tikslinti; minėtas sprendimas nėra teismine tvarka nuginčytas, yra galiojantis.

17. Teismas taip pat pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendime buvo konstatuota, jog ginčo žemės sklypas Miškų valstybės kadastre registruotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 ir priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams pagal 2002 metų inventorizacijos duomenis. Iki tol pagal 1986 ir 2001 metų inventorizacijos duomenis Ginčo teritorija buvo užimta miško žeme. Tarnybos 2019 m. birželio 12 d. pažyma Nr. 98342 apie tekstinius Miškų valstybės kadastro duomenis, taksoraščio ištrauka apie 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo medžių rūšis, amžių, medyno sudėtį, medynų tūrį, kilmę, taip pat miškų žemėlapio 2019 m. birželio 12 d. fragmentas Nr. 98343 apie miško žemės ribas patvirtino, jog ginčo žemės plotas (1 055 kv. m) buvo užimtas miško žemės ir pateko į 0,3855 ha miško žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0011:295, ribas. Miškų kadastro ir Akto duomenys leido neabejotinai konstatuoti, jog pareiškėjos prašymas ištaisyti sklypinės miškų inventorizacijos klaidą ir patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant šią teritorijos dalį iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nepagrįstas.

18. Buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1891-261/2021 konstatavo, jog 1 055 kv. m ploto teritorija, dėl kurios pareiškėja kėlė ginčą toje byloje, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, visa 0,38 ha žemės sklypo teritorija turi būti vertinama kaip vientisas miško masyvas. Minimoje byloje teismas darė išvadą, jog toje byloje skundžiamu administraciniu aktu buvo pagrįstai ir teisėtai atsisakyta ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą bei patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą 1 055 kv. m teritorijos dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Vilniuje, išbraukiant šią teritorijos dalį iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

19. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia ginčą dėl mažesnio ploto teritorijos – 944 kv. m, kuri patenka į administracinėje byloje Nr. eA-1891-261/2021 nagrinėtos teritorijos dalį (dėl šios aplinkybės ginčo nebuvo), taigi, akivaizdu, kad byloje buvo keliamas ginčas dėl to paties dalyko, tuo pačiu klausimu, kuris jau buvo išnagrinėtas.

20. Nors pareiškėja akcentavo, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymas buvo pateiktas ne dėl Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo, tačiau dėl valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos ištaisymo, tačiau teismas pažymėjo, kad minėtu prašymu buvo prašoma patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, nesutinkant su Tarnybos Akte nustatytomis aplinkybėmis, nurodant aplinkybes, kad uždarosios akcinės bendrovės „NTVALDA“ schemoje pažymėta teritorija nėra miškas, nes neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio nuostatų; šiame plote, pareiškėjos teigimu, auga tik invazinės, žmogaus sodintos medžių rūšys ir medžiai, kurių skalsumas apie 0,2, minėtoje teritorijoje miškas buvo veisiamas tikslingai, apie 30 proc. medyno sudaro kultūrinės kilmės medžiai.

21. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nurodomos aplinkybės iš esmės sutampa – dėl tų pačių medžių (dėl pušų ir invazinių medžių), tik vadovaujamasi kitais teisės aktais – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams“ nuostatomis, pagal kurias draudžiama vandens tiekimo ir nuotekų apsaugos zonose sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus), kad ginčo teritorijoje augantys medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, kai kurie jų invaziniai, pasodinti savavališkai, todėl turi būti pašalinti iš ginčo teritorijos, kad būtų sudarytos galimybės pareiškėjai atkurti nuosavybės teises natūra. Teismas pastebėjo, kad pareiškėja ginčija taip pat toje teritorijoje esamus medžių skalsumo rodiklius, dėl kurių jau buvo pasisakyta išnagrinėtoje byloje, iš naujo kelia ginčą dėl nevientiso miško masyvo, nurodo, jog 944 kv. m sklypo dalis nesijungia su miško masyvu, kadangi juos atskiria buitinių ir gamybinių nuotekų vamzdynas su jo apsaugos zona po 5 m į abi puses, todėl apsaugos zonoje negali augti medžiai bei krūmai, šioje 10 metrų apsaugos zonoje negali būti jokių želdynų.

22. Teismas pabrėžė, kad administracinėje byloje Nr. eA-1891-261/2021 buvo konstatuota, jog visa 0,38 ha žemės sklypo teritorija turi būti vertinama kaip vientisas miško masyvas, kad ginčo teritorija atitinka miško sąvoką ir kad nėra jokio teisinio pagrindo ginčo teritorijos dalį išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

23. Teismo vertinimu, nors prašymo formuluotė ir skirtinga, buvo nagrinėjamos tos pačios aplinkybės, ar ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio nuostatas, kurios nagrinėjamos ir sprendžiant Miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo klausimą. Teismas pripažino, kad pareiškėjos siekis toje byloje ir nagrinėjamoje byloje yra toks pat – jos nurodytą teritoriją išbraukti iš valstybinės reikšmės miško ploto, kaip neatitinkančią Miškų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų miškui, ir dėl to patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis.

24. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo nebegali būti įrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, teismas darė išvadą, kad Tarnyba šioje byloje skundžiamu Raštu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą VAĮ 11 straipsnio 3 dalyje 3 punkto pagrindu kaip pateiktą pakartotinai, kadangi Tarnyba iš esmės tuo pačiu klausimu jau yra priėmusi sprendimą, kurio teisėtumas buvo patikrintas teisme, o teismo sprendimu nustatyti faktai nebegali būti kvestionuojami iš naujo.

25. Pakartotinai buvo pažymėta, kad Tarnybos 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. S-1909-47 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ pareiškėjos teismine tvarka nėra nuginčytas, juo konstatuota, kad Vilniaus miesto miškų (dabar – Vilniaus miesto savivaldybės) Valakupių girininkijos 1 kvartalo 10 taksacinis sklypas (dabar – 8 taksacinis sklypas) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išskyrus Akto priede Nr. 3 pažymėtą 8-1 teritoriją ( kelią), dėl kurio pareiškėja ginčo nekelia. Teismo vertinimu, Rašte pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjos prašyme nepateikta jokių naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Teismas pritarė Rašte nurodytam vertinimui, kad informacija apie visus nuotekų šalinimo tinklus yra vieša (www.geoportal.lt) ir buvo žinoma Tarnybai nagrinėjant pareiškėjos ankstesnį prašymą, todėl negali būti laikoma naujais duomenimis, suteikiančiais pagrindą ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, juolab kad ankstesnio atsakymo pagrįstumas ir teisėtumas dėl esminių aplinkybių buvo patikrintas teisme.

26. Teismas konstatavo, kad Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenustatė pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

III. 27. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

28. Pareiškėja apeliaciniame skundu pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimo procesu, prašomoje grąžinti natūra sklypo dalyje esančiu vamzdynu ir jo apsaugos zona, augančiais medžiais (jų skalsumu) ir akcentuoja, kad, priešingai nei anksčiau, pareiškėjos 2023 m. gruodžio 5 d. prašyme Tarnybai nurodyti visai kiti pagrindai, kitos aplinkybės, kitas plotas, t. y. pateikti nauji duomenys, o būtent, prašoma patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, 0,3855 ha ploto, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Miškų kadastro duomenis – išbraukiant iš miškų kadastro 944 kv. m. plotą, matininko T. V. 2023 m. rugsėjo 5 d. parengtame plane pažymėtą taškais – 1, 2, 3, 22, 21, 20, 1 – kadangi šis plotas nuo kitos miško dalies, yra atribotas nuotekų šalinimo vamzdyno bei jo apsaugos 10 m zona (plotas 546 kv. m), kuriame neturi būti medžių ir krūmų, ir šis plotas neturi būti įtrauktas į miško žemės plotą, o likęs plotas – 398 kv. m, pagal Miškų įstatymą nėra miškas, nes jo plotas mažesnis kaip 0,1 ha. Todėl ginčijamame Tarnybos Rašte išdėstyta nuostata, kad pareiškėjos atstovo advokato Arūno Petronio 2023 m. gruodžio 5 d. prašymas pakartotinai nebus nagrinėjamas, yra neteisingas ir minėtas raštas turėtų būti panaikintas.

29. Pareiškėja teismui teikė miškų ūkio inžinieriaus Š. B. 2023 m. birželio 20 d. ir 2023 m. spalio 5 d. parengtus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo planus, kuriuose nurodytas plotas, siūlomas išjungti iš miško žemės, kadangi netenkina minimalaus skalsumo reikalavimo (pavieniai medžiai).

30. Pareiškėja pažymi, kad skundžiamame Rašte nurodyti ankstesni pareiškėjos prašymai (2012 m. lapkričio 19 d., 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d.), kuriuose pareiškėja prašė ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą, kadangi nurodytas plotas 1 055 kv. m neatitinka miško sąvokos, nes nurodytame medžių plote medžių skalsumas yra mažesnis kaip 0,3.

31. Remdamasi išdėstytu, pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad šioje byloje keliamas ginčas dėl to paties dalyko, tuo pačiu klausimu, tomis pačiomis aplinkybėmis ir dėl tų pačių medžių, todėl skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

32. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus. Tarnyba pabrėžia, kad, remiantis archyviniais bei Tarnybos nustatytais faktiniais duomenimis, darytina išvada, jog tiek Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinis sklypas, tiek jo dalis, patenkanti į ginčo teritoriją, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos Rašto, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2023 m. gruodžio 5 d. prašymą VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

35. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 5 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl Miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo, kuriuo prašė patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, 0,3855 ha ploto, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Miškų valstybės kadastro duomenis, t. y. išbraukti iš Miškų valstybės kadastro Vilniaus miesto savivaldybės Valakupių girininkijos teritorijoje esančio 1 kvartalo 8 taksacinio sklypo dalį, apie 10 000 kv. m plotą, matininko T. V. 2023 m. rugsėjo 5 d. parengtame plane pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 22, 21, 20, 1 pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo planą M 1:1000.

36. Tarnyba skundžiamu Raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, nurodydama, jog Tarnyba dėl to paties klausimo jau išnagrinėjusi 2012 m. lapkričio 29 d., 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymus, atlikusi Miškų valstybės kadastro patikrinimą vietoje, Tarnyba yra priėmusi sprendimą, kad Valakupių girininkijos 1 kvartalo 10 taksacinis sklypas (dabar – 8 taksacinis sklypas) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje teritorijoje tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš Miškų valstybės kadastro Vilniaus miesto savivaldybės Valakupių girininkijos teritorijoje esančio 1 miško kvartalo 8 taksacinio sklypo dalį. Tarnyba vertino, kad Tarnybai nepateikta jokių naujų duomenų (pažymėjo, kad informacija apie visus nuotėkų šalinimo tinklus yra vieša (www.geoportal.lt), įskaitant ir informaciją apie nuotekų šalinimo tinklus, todėl ši informacija negali būti laikoma naujais duomenimis), todėl pareiškėjos 2023 m. gruodžio 5 d. prašymo, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nenagrinėjo.

37. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

38. Nors pareiškėja byloje tvirtina, kad jos 2023 m. gruodžio 5 d. prašymas yra grindžiamas kitais pagrindais ir kitomis aplinkybėmis nei ankstesni prašymai Tarnybai, o Tarnyba pateiktą prašymą privalėjo išnagrinėti, tačiau iš šio prašymo matyti, kad pareiškėja siekia, jog patikslinus Miškų valstybės kadastro duomenis pareiškėjos prašomu būdu, ginčo teritorijos (valstybinės reikšmės miško) neliktų buvusio savininko K. R. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje (3 ha), į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises grąžinant šią žemę natūra. Pareiškėja šiuo tikslu įrodinėja, kad ginčo teritorija neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų.

39. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos teikto ankstesnio 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymo ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą esmę ir šio prašymo nagrinėjimo procedūros metu priimtus Tarnybos administracinius aktus (t. y. Tarnybos 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. S-1909-47 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ ir 2019 m. Raštą), darė išvadą, kad pareiškėja siekia įrodyti, jog ginčo teritorija neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Teismas sprendė, kad ir ankstesnį, ir 2023 m. gruodžio 5 d. prašymą pareiškėja teikė iš esmės dėl tos pačios teritorijos (nors vėliau – dėl mažesnio ploto) ir grindė tomis pačiomis aplinkybėmis – kėlė klausimus dėl tų pačių medžių (dalis, pareiškėjos teigimu, invaziniai, savavališkai pasodinti), ginčijo medžių skalsumo rodiklius, tvirtino, kad ginčo teritorija nesijungia su miško masyvu.

40. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Tarnybos 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. S-1909-47 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, kuris buvo priimtas nagrinėjant pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymą ir kuriuo nuspręsta patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 1 kvartalo taksaciniame sklype, nėra nuginčytas. Šiame sprendime konstatuota, kad Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 1 kvartalo 8 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išskyrus Akto priede Nr. 2 pažymėtą 8-1 teritoriją ( kelią).

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. Rašto, priimto išnagrinėjus pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas teisme. Šiuo aspektu įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad 1 055 kv. m ploto teritorija (t. y. į šią teritoriją patenka ir nagrinėjamoje byloje aktuali teritorija), dėl kurios pareiškėja kėlė ginčą toje byloje, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, visa 0,38 ha žemės sklypo teritorija turi būti vertinama kaip vientisas miško masyvas. Teismas nustatė, jog toje byloje skundžiamu administraciniu aktu buvo pagrįstai ir teisėtai atsisakyta ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidą bei patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą 1 055 kv. m teritorijos dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Vilniuje, išbraukiant šią teritorijos dalį iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kuriais iš esmės deklaratyviai nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu (ABTĮ 56 str. 7 d.), nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad pareiškėja, pateikusi Tarnybai 2023 m. gruodžio 5 d. prašymą, pakartotinai kelia klausimą dėl to paties dalyko (ginčo teritorijos (ne)priskirtinumo miškui ir miško žemei) ir remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis.

43. Bylos duomenų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad Tarnyba yra priėmusi galiojančius ir nenuginčytus administracinius aktus (t. y. 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. S-1909-47 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ ir 2019 m. Raštą), kuriuose konstatuota, jog pareiškėjai aktuali teritorija atitinka Miško įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudarė teisines prielaidas Tarnybai nenagrinėti pakartotinio pareiškėjos 2023 m. gruodžio 5 d. prašymo, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, o kartu su šiuo prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėja pateikė naujus duomenis, kurie leistų suabejoti minėtų Tarnybos sprendimų pagrįstumu.

44. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad nors pareiškėjos prašymai buvo formuluojami skirtingai, iš esmės buvo kvestionuojama, ar ginčo teritorija atitinka Miško įstatymo reikalavimus, kas reiškia, kad pareiškėja siekia to paties rezultato – ginčo teritoriją išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų ploto.

45. Pareiškėjos skundžiamame Rašte yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės bei nurodytos teisės normos, kuriomis vadovautasi priimant šį administracinį sprendimą, todėl pareiškėjos prašomas Raštas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, kuri reglamentuoja administracinio sprendimo turinį, reikalavimus.

46. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino byloje surinktus duomenis, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė