bc913d56-e304-4c25-a4a4-2dfd6cf61da3 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

SprendimasCivilinė byla Nr. 2-407-730/2013,(Proceso Nr. 2-06-3-04072-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija: 22.3.; 22.4.; 46.; 116.4.; 21.4.1.4. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S 2013 m. sausio 7 d.Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Å ukytei, Vitalijui Vasilčikui, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. M., jos atstovui adv. V. Ž., atsakovui S. K., jo atstovei adv. G. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

M. ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, ir              n u s t a t ė:             byloje buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 47000,00 Lt ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 103-104). Reikalavimo pagrindu ieÅ¡kovė nurodė aplinkybes, kad atsakovas S. K. 2006-08-30 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo iki 2011-08-31 besÄ lygiÅ¡kai sumokėti ieÅ¡kovei I.

M. 47000 Lt. IeÅ¡kovė I. M. 2011-08-30 kreipėsi į atsakovÄ S. K. su reikalavimu apmokėti vekselį. Atsakovas raÅ¡tu 2011-09-02 atsisakė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ 2012-04-04 nepraleidus Ä®PVÄ® 72 straipsnio 2 dalyje numatytÄ terminÄ . Pagal Ä®PVÄ® vekselio turėtojas netenka teisės pareikÅ¡ti reikalavimų jo davėjui kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įraÅ¡yta sÄ lyga „neprotestuotinas". Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusÄ ir dėl jo nebetaikytinos Ä®PVÄ® nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių.

Ä®PVÄ® 72 straipsnyje numatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai nustato laiko tarpÄ , per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, bÅ«tent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ vekselio davėjo. Å iuo atveju, ieÅ¡kovė laiku pateikusi reikalavimÄ apmokėti vekselį ir pagal Ä®PVÄ® 72 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu pasirinkusi kitÄ reikalavimo pateikimo bÅ«dÄ , vekselis neprarado savo, kaip vertybinio popieriaus savybės. Tarp Å¡alių 2006-08-31 pasiraÅ¡yta mainų sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė I.

M. mainais perleido atsakovui ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus: 1,0000 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 22962 Lt, 0,7000 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).,kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinko vertė 8408 Lt., o Atsakovas mainais perleido jam nuosavybės teise priklausantį 4,100 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 38663 Lt. Mainų sutartyje nurodyta, kad mainomi daiktai ( žemės sklypai) yra lygiaverčiai ir priemoka nei vienai iÅ¡ Å¡alių nebus mokama.

IeÅ¡kovė teigia, kad prieÅ¡ mainų sutarties sudarymÄ (datos tiksliai nepamena) 1,0000 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini)pardavė atsakovui už sutartÄ 40000,00 Lt kainÄ . IÅ¡ 40000,00 Lt gavo 27000,00 litų į rankas grynais, o 13000,00 litų paliko atsakovui dokumentų sutvarkymui dėl žemės. Sandoris dėl minimo žemės sklypo notariÅ¡kai įformintas nebuvo, nes reikėjo sutvarkyti dokumentus dėl žemės sklypo iÅ¡pirkimo iÅ¡ Valstybės. IeÅ¡kovė sutiko atsakovui parduoti kitÄ sklypÄ už 70000,00 litų.

Atsakovas S. K. sutiko su kaina ir maÅ¡inoje Palangoje, perdavė ieÅ¡kovei 23000,00 litų, o dėl likusios sumos iÅ¡rašė vekselį sumoje 47 000 Lt. SekančiÄ dienÄ Å¡alys pasirašė mainų sutartį tikslu atsakovui iÅ¡vengti mokesčių, nes sklypas priklausęs S. K. buvo vienos pelkės Jo reali vertė buvo 1600,00 litų ir buvo įsigytas 2004-03-25. IeÅ¡kovei nebuvo reikÅ¡mės, kaip bus įforminti tarp Å¡alių susiklostę civiliniai santykiai: ar mainai, ar pirkimas pardavimas. IeÅ¡kovė teigia, kad jos tikslas buvo parduoti savo žemės sklypus ir gauti už juos pinigus.

Kadangi atsakovas neturėjo galimybės pilnai atsiskaityti su ieÅ¡kove, t.y. iÅ¡ karto sumokėti turto kainÄ sumoje 70 000 Lt jis iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinį vekselį sumoje 47000,00 Lt, o 23000 Lt sumokėjo grynais pinigais. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovui sumokėti 47000 Lt yra pagrįstas ir teisėtas.             Atsakovas nepripažino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, pateikė atsiliepimÄ (b.l. 45-47, 108-109). Atsiliepime nurodytų atsikirtimų esmė į ieÅ¡kinį - su ieÅ¡kove susipažino 2005 metais, Kretingalėje.

Ji pasiÅ«lė įsigyti du žemės sklypus, kuriuos ji turi teisę iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės. Ji norėjo už Å¡iuos sklypus gauti 70 000 Lt, tačiau atsakovas nesutiko ir pasiÅ«lė jai keisti atsakovo turimÄ Å¾emės sklypÄ - 4.1000 ha dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir sumokėti 47 000 Lt dydžio piniginę sumÄ . IeÅ¡kovė su pasiÅ«lytomis sÄ lygomis sutiko, tačiau paprašė, kad atsakovas duotų avansu 27 000 Lt, nes ji neturi kur gyventi ir nori nusipirkti namelį - vagonėlį.

Atsakovas 2006 metų sausio 3 dienÄ davė 27 000 Lt ir ieÅ¡kovė pasirašė Å¡iai sumai vekselį. Kadangi ieÅ¡kovė pati susitvarkyti žemės dokumentų nesugebėjo, nes gyveno viena, neturėjo tam reikalingų lėšų, ji 2006 metų kovo 23 dienÄ parašė įgaliojimÄ , kad atsakovas galėtų jos vardu sutvarkyti dokumentus.Atsakovas atliko veiksmus, kad ieÅ¡kovės vardu bÅ«tų įregistruota nuosavybės teisė į 1.0000 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir į 0.7000 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Dar nesutvarkius dokumentų, ieÅ¡kovė vėl paprašė, likusiÄ 20 000 Lt dydžio sumÄ , nes neturi jokių lėšų pragyvenimui, gyvena tik iÅ¡ paÅ¡alpos. 2006 metų gegužės 14 dienÄ atsakovas davė likusius pinigus ir ieÅ¡kovė vėl pasirašė Å¡iai sumai vekselį. Nuosavybės teisė į žemės sklypus ieÅ¡kovei buvo įregistruota 2006 metų liepos 27 dienÄ . IeÅ¡kovė 2006 metų rugpjūčio pradžioje susirgo ir atsakovas laukė, kada ji galės sudaryti notarinę sutartį.

Palangos miesto notarų biure 2006 metų rugpjūčio 31 dienÄ buvo sudaryta mainų sutartis. IeÅ¡kovė paprašė, kad atsakovas paraÅ¡ytų vekselį, kad yra skolingas 47 000 Lt, t.y. norėdama tokiu bÅ«du apsidrausti, nes buvo paraÅ¡iusi tokiai pačiai sumai vekselius. Pagal mainų sutartis įsigytus žemės sklypus atsakovas pardavė: 2008 metų liepos 22 dienÄ 1,0000 ha dydžio ir 2009 metų gruodžio 3 d. - 0.7000 ha dydžio. 2011 metų liepos mėnesį atsakovas gavo įspėjimÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo.

Buvo nuvykęs pas advokatę A. M. adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės visiÅ¡kai neatitinka faktinės situacijos, t.y. ieÅ¡kovė nurodo, kad neva tai ji pardavė atskirai žemės sklypus ir už vienÄ aÅ¡ buvau įsipareigojęs sumokėti jai 40 000 Lt, o už kitÄ - 70 000 Lt. Visų pirma, tokios pinigų sumos Å¡ie žemės sklypai nebuvo verti ir apie tokiÄ kainÄ su ieÅ¡kove nebuvo tartasi. Antra, ji pagal mainų sutartį įsigijo žemės sklypÄ , kurio net pagal VÄ® Registrų centras įvertinimÄ rinkos kaina buvo keliolika kartų didesnė už ieÅ¡kovės. VisiÅ¡kai neatitinka tikrovės ieÅ¡kovės teiginys, kad mainų sutartis buvo forminama tikslu iÅ¡vengti mokesčių.

Atsakovas šį žemės sklypÄ buvo įsigijęs 2003 metais, todėl parduodant jį po trejų metų nebÅ«tų reikėję mokėti jokių mokesčių. BÅ«tent, su ieÅ¡kove buvo įforminta tokia sutartis, kokia atitiko susitarimÄ . Pagal susitarimÄ su ieÅ¡kove sudarytos mainų sutarties 2.9 punkte yra nurodyta: „šalys susitarė, kad mainomi daiktai yra lygiaverčiai ir priemoka nei vienai iÅ¡ Å¡alių nebus mokama", todėl ir mano pasiraÅ¡ytas vekselis negali bÅ«ti vertinamas kitaip, kaip ieÅ¡kovės paskolos pagal vekselius grÄ Å¾inimÄ patvirtinantis dokumentas.             Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti 2006-08-31 jo iÅ¡duotÄ I.

M. vekselį 47000,00 Lt sumai, negaliojančiu (b.l. 132-133). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 47 000 Lt dydžio skolÄ , motyvuodama tuo, kad 2006 metų rugpjūčio 31 dienÄ atsakovas jai Å¡iai sumai iÅ¡davė vekselį. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad jokių pinigų pagal šį vekselį neperdavė, bet neva tai atsakovas turėjo sumokėti jai tokiÄ pinigų sumÄ pagal 2006 metų rugpjūčio 31 dienÄ sudarytÄ nekilnojamojo turto mainų sutartį. Kadangi Å¡is vekselis, nepateikus jį notarui vykdomajam įraÅ¡ui atlikti, prarado vertybinio popieriaus statusÄ , jis gali bÅ«ti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. 2006 metų rugpjūčio 30 dienÄ pasiraÅ¡ytas tarp šalių vekselis 47 000 Lt sumai yra apsimestinis sandoris ir todėl vadovaujantis LR CK 1.1.87 straipsnio 1 dalies, nuostatomis turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.

Å is sandoris t.y. vekselis, buvo iÅ¡raÅ¡ytas siekiant pridengti prievolės įvykdymo patvirtinimÄ (CK 6.65 straipsnis). PrieÅ¡ sudarant su ieÅ¡kove 2006 metų rugpjūčio 31 dienos žemės mainų sutartį, atsakovas 2006 metų sausio 3 dienÄ davė 27 000 Lt dydžio avansÄ ir ieÅ¡kovė pasirašė Å¡iai sumai vekselį. 2006 metų gegužės 14 dienÄ atsakovas davė dar 20 000 Lt dydžio avansÄ ir ieÅ¡kovė vėl pasirašė vekselį Å¡iai sumai. Kai Å¡alys sudarė mainų sutartį, atsakovas tai pačiai sumai iÅ¡rašė ieÅ¡kovei vekselį, tuo norėdamas patvirtinti, kad ji jam neskolinga.

Tai, kad Å¡is vekselis nebuvo skolÄ patvirtinantis dokumentas, įrodo tapačios sumos: tiek ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytų vekselių suma yra 47 000 Lt, tiek jo iÅ¡raÅ¡ytas vekselis yra 47 000 Lt. Å alių nuomone, tai garantavo, kad jeigu atsakovas pareikalaus iÅ¡ ieÅ¡kovės apmokėti jos pasiraÅ¡ytus vekselius, tai ji galės pareikalauti jo iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį apmokėti ir akivaizdu, kad nei vienas, nei antras nepatirs jokių nuostolių, jeigu kuri nors Å¡alis sugalvos pasielgti nesÄ Å¾iningai. Nustatyti Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ galima analizuojant mainų sutartį, sudarytÄ 2006 metais rugpjūčio 31 d. tarp Å¡alių.

Šios sutarties ieškovė neginčija. Sutarties 2.9 punkte yra nurodyta, kad mainomi daiktai yra lygiaverčiai ir priemoka nei vienai iš šalių nebus mokama. Todėl ieškovės tvirtinimas, kad atskovas vekselį jai išrašė todėl, kad dar turėjo sumokėti 47 000 Lt yra išgalvotas. Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Ji painiojasi savo pozicijoje dėl vekselio išrašymo aplinkybių, iš pradžių tvirtindama, kad su manimi sudarė ne mainų, o pirkimo-pardavimo sutartį, po to aiškina, kad sudarė dvi pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu, t.y. skirtingiems žemės sklypams ir kt.

IeÅ¡kovė taip pat negali paaiÅ¡kinti, kodėl atitinka tiek jos, tiek atsakovo vekselyje nurodytos pinigų sumos. Tai, kad iÅ¡raÅ¡ytas vekselis atitiko pakvitavimÄ dėl prievolės įvykdymo patvirtinimo, įrodo ieÅ¡kovės veiksmai: ji pardavė pagal mainų sutartį gautÄ Å¾emės sklypÄ (nors teisme įrodinėjo, kad aÅ¡ šį sklypÄ jai palikau kaip užstatÄ ), neigia, kad aplamai atsakovui buvo pasiraÅ¡iusi vekselius, nes nori iÅ¡vengti atgręžtinio reikalavimo jai. Atsakovas vekselį iÅ¡rašė siekdamas abiejų Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir įsipareigojimų pusiausvyros.

Atsakovas buvo labai jauno amžiaus, jokios patirties sandorių sudaryme neturėjo, jokiu verslu neužsiminėjo, todėl tokiu bÅ«du įformino prievolių įvykdymo patvirtinimÄ .             IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio nepripažįsta (b.l. 137-138). Atsiliepime nurodytų atsikirtimų esmė – vekselis nėra praradęs vertybinio popieriaus statuso. Vekselis yra vertybinis popierius ir negali pridengti prievolės įvykdymo patvirtinimÄ .

BÅ«tent atsakovas 2006-01-03, 2006-05-14, 2006-08-30 surašė vekselių tekstus. Atsakovas iÅ¡duodamas vekselius turėjo suprasti galimas tokio sandorio - įsipareigojimo grÄ Å¾inti vekselyje nurodytas sumas ieÅ¡kovei - pasekmes. BÅ«tent ieÅ¡kovė dėl savo amžiaus, ligos ir iÅ¡silavinimo, gyvenimo patirtį negalėjo suvokti vekselio reikÅ¡mė. IÅ¡ kitos pusės, bÅ«tent atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovai parduoti žemės sklypus; žinojo, kaip tinkamai sutvarkyti dokumentus nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimo ir tuom užsiėmė.

Atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu nei prieÅ¡ieÅ¡kinyje nenurodė nei vieno fakto ar argumento, kad ieÅ¡kovė, įgydama vekselį, tyčia bÅ«tų veikusi jo nenaudai, o suklydimas dėl sudaromų sandorių motyvų nėra pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais. Å iuo atveju atsakovo valia buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta - pinigų grÄ Å¾inimui užtikrinti pasirašė vekselį. Jeigu atsakovas mano, kad ieÅ¡kovė yra jam skolinga tam tikra pinigų sumÄ , turi teisę tai įrodyti ieÅ¡kinio teisenoje, Kiekvienas vekselio turėtojas turi reikalauti, kad jam bÅ«ti grÄ Å¾inta vekselyje nurodyta sumÄ arba atsisakyti nuo reikalavimo teisės ir atleisti skolininkÄ nuo įsipareigojimo įvykdymo.

Todėl teisiÅ¡kai nepagrista bÅ«tų teigti, kad vekselio iÅ¡raÅ¡ymas kaip vienaÅ¡alis sandoris turi tam tikrus trÅ«kumas valios iÅ¡raiÅ¡koje. Å iuo atveju, neturi reikÅ¡mės atsakovo valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡kos forma. Svarbu, kad atsakovo valios vidinė iÅ¡raiÅ¡kos forma buvo pripažinimas, kad iÅ¡mainytų sklypų kainos skirtumas sudaro 47 000 Lt ir bÅ«tent tokiÄ sumÄ atsakovas sandorio (mainų sutarties) sudarymo metu nesumokėjo ieÅ¡kovei.             Rengiantis bylos nagrinėjimui, nagrinėjant bylÄ , Å¡alys savo reikalavimus, atsikirtimus į juos palaikė, iÅ¡ esmės paaiÅ¡kino analogiÅ¡kas aplinkybes, nurodytas savo procesiniuose dokumentuose.

Atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, jog vekselis, kurio pagrindu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti, neatitinka įstatymu nustatytų bÅ«tinų vekselio formos reikalavimų, tai yra, vekselis nėra pasiraÅ¡ytas, pats įraÅ¡as „kopija tikra“ yra įraÅ¡ytas atsakovo, o paraÅ¡as patvirtina įraÅ¡Ä , kad kopija tikra (b.l. 147, 1 tomas).              IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.                          Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatytos aplinkybės, kad Å¡alys 2006-08-31 sudarė mainų sutartį, kuria ieÅ¡kovė mainais perdavė atsakovui jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovas mainų sutartimi ieÅ¡kovei perdavė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 50-54). Atsakovas ieÅ¡kovei iÅ¡davė 2006-08-30 ginčo paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 47 000 Lt sumai (b.l. 125). Byloje yra įrodymai, kad ieÅ¡kovė atsakovui iÅ¡davė paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2006-01-03 - 27 000 Lt sumai, 2006-05-14 - 20 000 Lt sumai (b.l. 55-56).                          Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio.                          Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčija 2006-08-30 paprastÄ jį vekselį vienu iÅ¡ sandorių negaliojimo pagrindų, numatytu CK 1.87 straipsnyje, jog vekselis yra apsimestinis sandoris, nes neatitinka Å¡alių tikrosios valios, juo buvo siekiama pridengti tarp Å¡alių esančių prievolių įvykdymo patvirtinimÄ , tai yra, abiejų Å¡alių iÅ¡raÅ¡ytus vekselius.             Teismas nesutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytu atsikirtimu, jog atsakovas neturi teisės ginčyti vekselio bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, remdamasis sekančiais argumentais.             Yra formuojama teismų praktika, kad pagal Ä®PVÄ® 19 straipsnio nuostatas įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia bÅ«tų veikęs skolininko nenaudai.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas pagal vekselį gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ , tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trÅ«kumais, arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesÄ Å¾iningumo, įgyjant vekselį.              Be to, kadangi vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t.y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios.

Tokiais atvejais vekselį iÅ¡rašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-311/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2009 dėl nevienodos teismų praktikos, sprendžiant klausimus dėl vekselio negaliojimo pagrindų, konstatavo, kad esant 2005 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005 bei 2007 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 konkurencijai, pirmenybė teiktina pastarojoje pateikiamam iÅ¡aiÅ¡kinimui, nes Å¡iÄ nutarti priėmė iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ji atspindi suformuotÄ teismų praktikÄ , pateikta argumentacija yra įtikinamesnė ir ji priimta vėliau.

Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iÅ¡ abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.             Teismo nuomone, ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės ar ginčo nagrinėjimo metu vekselis yra praradęs ar nepraradęs vertybinio popieriaus statusÄ neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi dėl sandorio galiojimo ar negaliojimo yra sprendžiama vertinant sandorio teisėtumÄ jo sudarymo metu, o vekselio vertybinio popieriaus teisinio statuso praradimas vertinamas, atsižvelgiant į jo apmokėjimo terminus.

                      Pagal bendrÄ jÄ taisyklę pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).             Teismas nesutinka, jog ginčo vekselis neatitinka Å¡alių tikrosios valios ir dėl valios ydingumo yra pagrindas jį pripažinti negaliojančiu CK 1.87 straipsnio pagrindu, remdamasis sekančiais argumentais. Pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis).

             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja teismų praktikÄ taip, kad nebÅ«tų pažeidžiama ir iÅ¡kreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kuriÄ vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besÄ lygiÅ¡kÄ , nepriklausančiÄ nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ , ir kartu įtvirtinantis besÄ lygiÅ¡kÄ skolininko pagal vekselį pareigÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui, tai reiÅ¡kia, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio.

Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintas prievolės abstraktumas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę - prievolę pagal vekselį. Tokia abstrakti prievolė atsiranda iÅ¡raÅ¡ius vekselį. Dėl Å¡io abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas - vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė, iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (LAT 2005 m. spalio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-443/2005, 2007 m. spalio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-474/2007, 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).             Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iÅ¡ abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).             Atsakovas reikalavimÄ pripažinti vekselį apsimestiniu sandoriu grindžia aplinkybėmis, jog Å¡is vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, siekiant pridengti prievolės įvykdymo patvirtinimÄ (CK 6.65 straipsnis).

PrieÅ¡ sudarant 2006-08-31 mainų sutartį, atsakovas ieÅ¡kovei davė 2006-01-03 27000,00 Lt avansÄ ir ieÅ¡kovė pasirašė Å¡iai sumai vekselį, 2006-05-14 jis ieÅ¡kovei davė 20000,00 Lt ir ieÅ¡kovė vėl iÅ¡rašė vekselį Å¡iai sumai. Sudarius mainų sutartį, atsakovas iÅ¡rašė ieÅ¡kovei ginčo vekselį 47000, 00 Lt sumai. Atsakovo nuomone, ginčo vekselis garantavo, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių nepatirs nuostolių pareikalavus vekselį apmokėti. Nustatyti Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ galima analizuojant Å¡alių 2006-08-31 sudarytÄ mainų sutartį.             CK 1.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina apsimestinio sandorio negaliojimo nuostatÄ â€“ jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų.              Nustatant tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , teismas vertina vekselio turinį ir Å¡alių elgesį tiek iki, tiek po vekselio pasiraÅ¡ymo.             IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė 2006-03-23 iÅ¡davė atsakovui įgaliojimÄ , kuriuo įgaliojo atsakovÄ atkurti jos vardu nuosavybės teises į žemę (b.l. 54).

Atsakovas atliko būtinus veiksmus, nuosavybės teisėms atkurti: rinko reikalingus dokumentus, mokėjo reikalingus mokesčius (b.l. 30, 34, 35, 128). Atkūrus nuosavybės teises į žemę, atsakovas įsigijo iš ieškovės šiuos žemės sklypus, sudarydant 2006-08-31 mainų sutartį (b.l. 12-15). Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Atsakovas neginčija, kad už mainų sutarties pagrindu įsigytus žemės sklypus, prieš atkuriant į juos nuosavybės teisę, atsakovas ieškovei sumokėjo 47 000,00 Lt: 2006-01-03 – 27 000,00 Lt, 2006-05-14 - 20 000,00 Lt, kaip buvo susitarę (b.l. 45).

IeÅ¡kovė aplinkybę, jog gavo 47 000,00 Lt, pripažįsta, nurodydama, kad gavo net 50000,00 Lt, tai yra 27 000,00 Lt ir 23 000, 00 Lt (b.l. 92, 104, 127). IeÅ¡kovė nepripažįsta, kad pasirašė byloje esančius nurodyto turinio 2006-01-03 ir 2006-05-14 vekselius, paaiÅ¡kindama, kad atsakovo praÅ¡ymu tikslu atkurti nuosavybės teisę į žemę, pasiraÅ¡ydavo ant tuščių popieriaus lapų, tačiau paraÅ¡as ant vekselių yra jos (b.l. 115, 127).             Vertinant Å¡alių elgesį, remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, teismo nuomone, yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, jog tarp Å¡alių nebuvo atsiradęs bÅ«tinumas patvirtinti prievolės įvykdymÄ .

Tokio pobÅ«džio prievolė, kuriÄ nurodo atsakovas buvus tarp Å¡alių buvo įvykdyta, perduodant ieÅ¡kovei 47 000,00 Lt ir sudarant mainų sutartį, ginčo tarp Å¡alių nebuvo, tai yra, nebuvo piniginės skolos, kuriÄ reikėjo padengti (grÄ Å¾inti, apmokėti). Vertinant protingo žmogaus požiÅ«riu, abejotina, kad atsakovas, siekdamas apsisaugoti nuo savo nesÄ Å¾iningumo, kadangi tik jis galėjo iÅ¡ ieÅ¡kovės pareikalauti apmokėti vekselius, kaip pripažįsta atsakovas, pats pasiÅ«lė ieÅ¡kovei iÅ¡duoti ginčo vekselį (b.l. 116, 142).

             Teismų praktikoje nustatyta, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , tarp jų – ir iÅ¡raÅ¡ydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (LAT 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Atsakovo elgesys – iÅ¡duoti vekselius pakankamai didelei sumai, kaip nurodė atsakovas žinant, kad pasiraÅ¡ius vekselį, iÅ¡ jo bus galimÄ iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ net neginčo tvarka (b.l. 116), neatitinka protingo, apdairaus asmens kriterijų. Nors ieÅ¡kovas yra jauno amžiaus, tačiau turintis aukÅ¡tÄ jį verslo iÅ¡silavinimÄ (b.l. 116). Dėl vekselio esmės supratimo vadovautis vien tik vekselį iÅ¡davusio žmogaus amžiumi, neatsižvelgiant į kitas žmogaus savybes, bÅ«tų neteisinga ir nepagrįsta.

Aplinkybės, jog vekselį surašė pats atsakovas rodo, jog jei atsakovas nebÅ«tų supratęs vekselio esmės, nebÅ«tų sugebėjęs jo parengti ir suraÅ¡yti.             Teismų praktikoje nustatyta, kad tokiu atveju, kai vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitinka vidinės asmens, t.y. vekselio davėjo valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡ karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada Å¡is bus perduotas pagal indosamentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Atsakovas vekselį pradėjo ginčyti po jo iÅ¡davimo praėjus Å¡eÅ¡eriems metams.             Atsakovas nurodė, kad iÅ¡duodant vekselį ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningų veiksmų neatliko (b.l. 128).             Vertinant ginčo vekselio turinį, matyti, kad jis skiriasi nuo atsakovo pateiktų ieÅ¡kovės vekselių turinio, tai yra ginčo vekselyje numatyta vekselio apmokėjimo data iki 2011-08-31, kai vekselis iÅ¡duotas 2006-08-30, tai yra, po penkerių metų.

IeÅ¡kovės vekselių apmokėjimo data 2006-05-30 ir 2006-10-30. Atsakovas negalėjo paaiÅ¡kinti kodėl jis ginčo vekselyje įrašė bÅ«tent tokiÄ vekselio apmokėjimo datÄ (b.l. 116). Vertinant protingo žmogaus požiÅ«riu, jei yra siekiama pridengti prievolės įvykdymo patvirtinimÄ , vekselių turinys turėtų bÅ«ti tapatus.             Pakvitavimu patvirtinamas prievolės įvykdymo priėmimas: Å¡iuo dokumentu patvirtinama, kad kreditorius pripažįsta skolininkÄ Ä¯vykdžiusiu prievolę ir įvykdžiusiu tinkamai, jeigu kitaip nenurodyta dokumente.

Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymÄ , privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ apie visiÅ¡kÄ ar dalinį prievolės įvykdymÄ . Jeigu skolininkas kreditoriui yra iÅ¡davęs prievolės įvykdymui patvirtinti skolos dokumentÄ (Å¡ios bylos atveju – raÅ¡ytinę paskolos sutartį), tai kreditorius, priimdamas visÄ prievolės įvykdymÄ , privalo tÄ dokumentÄ skolininkui grÄ Å¾inti, o jeigu tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įraÅ¡as apie prievolės įvykdymÄ grÄ Å¾inamame skolos dokumente.

Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentÄ , tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimÄ . Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimÄ arba grÄ Å¾inti skolos dokumentÄ , tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymÄ iki jam bus iÅ¡duotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymÄ (CK 6.65 straipsnio 1 – 3 dalys). Atsakovo veiksmai, iÅ¡duodant naujÄ skolos dokumentÄ , iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja įstatymu reglamentuotai teisinei pakvitavimo reikÅ¡mei.             Teismo nuomone, vertinant aplinkybes apie vekselio turinį ir Å¡alių elgesį tiek iki, tiek po vekselio pasiraÅ¡ymo, nėra pagrindo iÅ¡vadai padaryti, jog vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, siekiant pridengti prievolės įvykdymo patvirtinimÄ (CK 6.65 straipsnis), todėl nėra pagrindo jį pripažinti apsimestiniu sandoriu ir Å¡iuo pagrindu panaikinti (CK 1.87 straipsnis).Dėl ieÅ¡kinio.

                              IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad vekselis nėra praradęs vertybinio popieriaus statuso, kadangi buvo pateiktas apmokėti Ä®PVÄ® nustatyta tvarka. Atsakovas ginčijo Å¡iÄ aplinkybę, nurodydamas atsiliepime, kad ginčo vekselis nebuvo pateiktas apmokėti Ä®PVÄ® nustatyta tvarka.                     Pagal Ä®PVÄ® normas vekselis nustatyta tvarka ir nustatytais terminais turi bÅ«ti pateiktas apmokėti, o jo neapmokėjus, pateiktas protestuoti (40, 46 straipsnis).

Vekselių protestavimas ir vykdomųjų įrašų pagal užprotestuotus vekselius darymas yra notariniai veiksmai, įforminami oficialiais dokumentais (Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktai).                   ĮPVÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytÄ dienÄ arba per tam tikrÄ laikÄ po jo iÅ¡raÅ¡ymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę jo mokėjimo termino dienÄ arba per dvi po jos einančias darbo dienas.

                  Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Ä®PVÄ® 40 straipsnyje reglamentuotas vekselio pateikimas apmokėti atliekamas ne vekselio turėtojo praneÅ¡imu skolininkui, tačiau pateikiant paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, taip sudarant sÄ lygas asmeniui, apmokėjusiam vekselį, jį atgauti. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į vekselio, kaip apyvartinio vertybinio popieriaus, prigimtį. Vekselio turėtojas, pateikdamas vekselį apmokėti, patvirtina, kad jis yra reikalavimo teisę turintis asmuo ir taip sudaro prielaidas tinkamam vekselio apmokėjimui, iÅ¡vengiant dvigubo apmokėjimo bei iÅ¡imant vekselį iÅ¡ apyvartos, nes asmuo, apmokėjęs vekselį, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis (Ä®PVÄ® 41 straipsnio 1 dalis, 52 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-278/2011).             Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovui ieÅ¡kovė pateikė vekselį ir atsakovas jį gavo, byloje yra tik praneÅ¡imai atsakovui iÅ¡siųsti Ä®PVÄ® nustatytu terminu (b.l. 10,11), ir vieno iÅ¡ kurių atsakovas neneigia gavęs, atsiliepime nurodydamas, kad 2011 metų liepos mėnesį gavau įspėjimÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo (b.l. 46)., o kipa numatyta teismų praktikoje praneÅ¡imų iÅ¡siuntimas, neįteikiant vekselių, teisinės reikÅ¡mės neturi.

Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė nesikreipė dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo į notarÄ , ieÅ¡kovė pripažįsta ieÅ¡kinyje, nurodydama, kad ji pasirinko kitokį teisių gynimo bÅ«dÄ (b.l. 103).             Esant tokioms aplinkybėms, ir nustatytai teismų praktikai yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, kad ieÅ¡kovė Ä®PVÄ® 40 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė vekselio apmokėti. Todėl ginčo vekselis yra praradęs vertybinio popieriaus statusÄ ir ieÅ¡kovė neturi galimybės reiklausti jį apmokėti ne ginčo tvarka.

Todėl teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu atsikirtimu, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo vekseliui netaikytinos Ä®PVÄ® nuostatos dėl reikalavimo patenkinimo tvarkos neginčo tvarka.             Teismų praktikoje nustatyta, kad vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiÅ¡kia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas iÅ¡duoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautÄ paskolos sumÄ , tai Å¡io kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolÄ , Å¡alių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet bÅ«tina nustatyti tarp Å¡alių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentÄ Â (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-216/2007, Nr. 3K-3-474/2007, Nr. 3K-3-8/2007, Nr. 3K-3-311/2008).Civilinio proceso įstatymas numato, kad atsikirtimus atsakovas gali pateikti iki pasirengimo bylos nagrinėjimui pabaigos atsiliepime, paruoÅ¡iamuosiuose dokumentuose, jei bylos nagrinėjimui rengiamasi raÅ¡ytiniu bÅ«du, arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 226 straipsnis, 227 straipsnio 2 dalis, 228-230 straipsniai).

Atsakovas iki pat pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos pabaigos nenurodė tokių atsikirtimo motyvų, jog vekselis, kurio pagrindu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti neatitinka įstatymu nustatytų bÅ«tinų vekselio formos reikalavimų, tai yra, vekselis nėra pasiraÅ¡ytas, pats įraÅ¡as „kopija tikra“ yra įraÅ¡ytas atsakovo, o paraÅ¡as patvirtina įraÅ¡Ä , kad kopija tikra (b.l. 147, 1 tomas). Tačiau, teismas, siekiant užtikrinti atsakovo teisę į teisinę gynybÄ (CPK 5 straipsnis) ir teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , kadangi, teismo nuomone yra svarbu ar ieÅ¡kovė turi atsakovo pasiraÅ¡ytÄ ginčo vekselio originalÄ , pasisako dėl Å¡io atsakovo pateikto atsikirtimo.

Teismas nesutinka su atsakovo pateiktu atsikirtimu, remdamasis sekančiais argumentais.Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris; juo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo tam tikro sandorio, kurio pagrindu ji buvo sukurta. Nuo vekselio išrašymo momento jis gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje – perleidžiamas kitiems asmenims, kurie, įgiję nuosavybės teises į jį, gali juo disponuoti savo nuožiūra (ĮPVĮ 13, 18 straipsniai).

Tokį paprastÄ ir platų vekselio panaudojimÄ užtikrina jo vieÅ¡as patikimumas, kurį lemia griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. Ä®PVÄ® 3, 4, 77 ir 78 straipsniai nustato formalius reikalavimus – bÅ«tinus vekselių rekvizitus ir jų nebuvimo pasekmes. Be to, vekselių iÅ¡raÅ¡ymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Pagal įstatymo nuostatas dokumentas, kuriame nėra bÅ«tinų rekvizitų, neturi vekselio galios.

Tai reiškia, kad toks dokumentas nepripažįstamas vekseliu, nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Tokie griežti formos reikalavimai vekseliui lemia, kad vekselio įgijėjui, siekiant įsitikinti vekselio galiojimu, pakanka patikrinti įstatyme nurodytus jo rekvizitus.

Ä®PVÄ® 77 straipsnis 7 punkte nustatyta, kad paprastajame vekselyje turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ančiojo paprastÄ jį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) paraÅ¡as. Pripažįstama, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis jis grindė savo atsikirtimÄ , kad ginčo vekselis yra jo nepasiraÅ¡ytas, remiantis sekančiais argumentais. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡davė ieÅ¡kovei nepasiraÅ¡ytÄ ginčo vekselį, o prieraÅ¡Ä â€žkopija tikra“ parašė ir tai patvirtino savo paraÅ¡u adv.

A. M. papraÅ¡ius (b.l. 155). Siekiant pagrįsti atsakovo paaiÅ¡kinimus, byloje apklausta liudytoja adv. A. M. atsakovo nurodytų paaiÅ¡kinimų nepatvirtino, parodė, kad ji su atsakovu nebendravo (b.l. 155). Liudytoja O. M. parodė, kad atsakovas pas jÄ buvo atėjęs ir paaiÅ¡kino, kad patys su ieÅ¡kove iÅ¡spręs ginÄÄ , ieÅ¡kovė jai buvo pateikusi tÄ patį vekselį, kuris yra byloje, vekselis buvo pasiraÅ¡ytas, dar buvo prieraÅ¡as „kopija tikra“ (b.l. 160). Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių liudytojų parodymų objektyvumu ir vertinti juos kaip nepatikimus, liudytojos ieÅ¡kovei yra svetimi žmonės, ieÅ¡kovei teikę tik tam tikras paslaugas, liudytojos buvo prisaikdintos (CPK 192 straipsnio 4 dalis), yra numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ , Å¡i atsakomybė buvo iÅ¡aiÅ¡kinta.

Nėra pagrindo pripažinti, kad liudytoja adv. A. M. buvo apklausiama apie aplinkybes, kurias sužinojo kaip ieÅ¡kovės atstovė (CPK 189 straipsnio 2 dalies 1 punktas), jÄ atstovaudama, nes ji buvo sudariusi atstovavimo sutartį su ieÅ¡kove, o ne su atsakovu, ir buvo apklausiama ne apie ieÅ¡kovės, o apie atsakovo nurodytas aplinkybes. kurias sužinojo kaip ieÅ¡kovės atstovė, jÄ atstovaudama. Atsakovas objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ abejoti Å¡ių liudytojų parodymų objektyvumu nenurodė.

Vertinant Å¡alių paaiÅ¡kinimus, kaip įrodymus, pagal CPK 185 straipsnį, turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Ä®rodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos Å¡alių – paaiÅ¡kinimuose gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu bÅ«du tiesiogiai surenkant informacijÄ ), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informacijÄ , sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (LAT 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009). Teismo nuomone, atsakovas dėl savo procesinės padėties, nesugeba būti pakankamai objektyvus dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių. Be to, teismo nuomone, atsakovo paaiškinimai apie vekselio pasirašymo aplinkybes nėra nuoseklūs, kadangi jas, kurios vertinant protingo žmogaus požiūriu, būtų svarbios atsakovui, atsakovas nurodė tik bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje, nors apie tai, kad buvo pas adv.

A. M. jau nurodė savo atsiliepime į ieškinį (b.l. 46). Kadangi atsakovas dėl savo procesinės padėties, nesugeba būti pakankamai objektyvus dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių, jo paaiškinimai dėl vekselio pasirašymo aplinkybių nėra nuoseklūs, teismas šiuos paaiškinimus vertina kaip abejotinus. Kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo paaiškinimus apie vekselio pasirašymo aplinkybes byloje nėra, įrodinėdamas atsakovas prašymų dėl kitų įrodymų išreikalavimo nepateikė.

Vizualiai atsakovo iÅ¡duotame vekselyje matyti, kad paraÅ¡as, dėl kurio ginčo nėra, kad tai atsakovo originalus paraÅ¡as, ir prieraÅ¡as, kad „kopija tikra“, yra padaryti skirtingame puslapio lygyje, skirtingos juodos spalvos atspalvio raÅ¡ikliu, kas sudaro pagrindÄ manyti, jog paraÅ¡as ir prieraÅ¡as padaryti skirtingu metu, prieÅ¡ingai nei aiÅ¡kina atsakovas. Byloje buvo svarstoma dėl ekspertizės skyrimo, bet Å¡alys praÅ¡ymų skirti ekspertizę nepateikė (b.l. 148).Kadangi teismas pripažįsta, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis jis grindė savo atsikirtimÄ , kad ginčo vekselis yra jo nepasiraÅ¡ytas, ginčo dėl kitų vekselio rekvizitų nėra, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai padaryti, kad vekselis neatitinka  įstatymu nustatytų bÅ«tinų vekselio formos reikalavimų (Ä®PVÄ® 3, 4, 77 78). Pagal Vyriausybės 1999-09-13 nutarimu Nr. 987 patvirtintų vekselio naudojimo taisyklių 15 punktÄ , vekselio rekvizitai ir galimi įraÅ¡ai nurodyti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, visi kiti įraÅ¡ai vekselio galiojimui įtakos neturi.

Kadangi, teismo nuomone, atsakovo originalus paraÅ¡as vekselyje nepatvirtina jo padaryto įraÅ¡o, kad „kopija tikra“, o patvirtina, kad vekselis pasiraÅ¡ytas, todėl įraÅ¡as ‚kopija tikra“, kaip nurodyta nutarimo 15 punkte, vekselio galiojimui įtakos neturi. Tuo pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje pateiktas 2006-08-30 vekselio originalas, kuris bylos nagrinėjimo metu pripažintinas kaip skolos raÅ¡telis (b.l. 125).Kaip nurodyta, tokiu atveju, kai vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, bÅ«tina nustatyti tarp Å¡alių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentÄ . Sutinkamai su CK 6.432 straipsnio nuostatomis, pagal mainų sutartį viena Å¡alis įsipareigoja perduoti kitai Å¡aliai nuosavybės teise vienÄ daiktÄ mainais už kitÄ daiktÄ , mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu tai neprieÅ¡tarauja Å¡io skyriaus normoms ir mainų esmei.Teismų praktikoje dėl mainų ir pirkimo–pardavimo sutarčių santykio nustatyta, kad esminis mainų sutarties skirtumas nuo pirkimo–pardavimo sutarties yra tas, jog vietoje perleidžiamos daikto dalies vertės pinigais turto perleidėjas įgyja nuosavybėn konkretų individualiais požymiais apibrėžtÄ daiktÄ .

Prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties Å¡alių ketinimų perleisti vienÄ turimÄ konkretų daiktÄ ir įsigyti kitÄ , kurį turi kita sutarties Å¡alis, sutapimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005).Taip pat teismų praktikoje nustatyta, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laiko tarpÄ sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, jie aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7288/2009).Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbÅ«s sutarčių aiÅ¡kinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį sutarties tekstÄ . AiÅ¡kinant sutartį, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiÅ¡kinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius Å¡alių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobÅ«dį, vienos ar kitos jos sÄ lygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008).Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis, Å¡alys 2006-08-31 sudarė mainų sutartį, kuria ieÅ¡kovė mainais perdavė atsakovui jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovas ieÅ¡kovei perdavė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 50-54). PrieÅ¡ sudarant mainų sandorį, atsakovas perdavė ieÅ¡kovei 2006-08-30 ginčo vekselį (b.l. 142). PrieÅ¡ sudarant mainų sutartį, atsakovas ieÅ¡kovei iÅ¡davus įgaliojimÄ , atkÅ«rė nuosavybės teises į ieÅ¡kovės atsakovui perduotus žemės sklypus. Atsakovas neginčija, kad už mainų sutarties pagrindu įsigytus žemės sklypus, prieÅ¡ atkuriant į juos nuosavybės teisę, atsakovas ieÅ¡kovei sumokėjo 47 000,00 Lt: 2006-01-03 – 27 000,00 Lt, 2006-05-14 - 20 000,00 Lt, kaip buvo susitarę (b.l. 45).

IeÅ¡kovė aplinkybę, jog gavo 47 000,00 Lt, pripažįsta, nurodydama, kad gavo net 50000,00 Lt, tai yra 27 000,00 Lt ir 23 000, 00 Lt (b.l. 92, 104, 127). Å alių sudarytos mainų sutarties 2.9 punkte numatyta, kad mainomi daiktai (žemės sklypai) lygiaverčiai ir priemoka nei vienai nei kitai iÅ¡ Å¡alių nebus mokama.Vertinant Å¡ias aplinkybes, matyti, kad tiek mainų sutartis, tiek ginčo vekselis buvo sudaryti dėl to paties dalyko, tai yra, ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurie buvo perduoti mainų sutartimi atsakovui. Kaip nustatyta teismų praktikoje, aiÅ¡kinant izoliuotai per trumpÄ laikÄ Å¡iuos sudarytus Å¡alių sandorius, tai yra, mainų sutartį ir ginčo vekselį, vertinant aplinkybes, jog Å¡alys neginčija, kad atsakovas už perduotus mainų sutartimi ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, sumokėjo 47000,00 Lt yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, kad mainų sutartimi buvo mainomi ne lygiaverčiai daiktai, kaip nurodyta mainų sutartyje (sutarties 2.9. punktas), o faktiÅ¡kai tikroji Å¡alių valia buvo - ieÅ¡kovės parduoti jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, o atsakovo - juos nupirkti.

Todėl atsakovo iÅ¡duotas 2006-08-30 ginčo vekselis kaip skolos raÅ¡telis vertintinas kaip atsakovo įsipareigojimas galutinai įvykdyti prievolę ieÅ¡kovei, tai yra atsiskaityti už iÅ¡ ieÅ¡kovės perkamus jos mainų sutartimi perduotus žemės sklypus.Turto pardavimo pajamos tam tikrais atvejais pagal Gyventojų pajamų mokesčių įstatymÄ apmokestinimos, tai yra, kai asmuo vykdo individuliÄ veiklÄ . Å io įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iÅ¡ individualios veiklos, įskaitant pajamas iÅ¡ individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Sprendžiant dėl individualios veiklos, pagal mokesčių administravimo praktikÄ , vertinama ar tai buvo nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) ir pan.

Å alims sudarant pirkimo – pardavimo sutartis, remiantis byloje esančiais įrodymais, ieÅ¡kovė per metus bÅ«tų pardavusi 3 žemės sklypus (2 perduotus mainų sutartimi ir 2006-10-31 pirkimo pardavimo sutartimi (b.l. 60)). Remiantis aplinkybėmis, jog atsakovas mainų sutartimi įgytus iÅ¡ ieÅ¡kovės žemės sklypus pardavė (b.l. 63-69), yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, jog atsakovas nesiekė žemės sklypų įsigyti asmeniniam naudojimui, o siekė juos parduoti. Esant tokioms aplinkybėms, sudarant mainų sutartį, Å¡alys paÅ¡alino rizikÄ dėl nurodytų Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo taikymo.Be to, vertinant protingo žmogaus požiÅ«riu, aplinkybės, jog ieÅ¡kovė buvo senyvo amžiaus, mainų sutarties sudarymo metu gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo pagal byloje esančius įrodymus dar du žemės sklypus Klaipėdos rajone, Kretingalėje, o atsakovo perduodamas žemės sklypas buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 57-62), pagrindžia ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, jog ji norėjo žemę parduoti, o ne mainyti ir aplinkybes, kad mainų sutartimi ieÅ¡kovė nesiekė įsigyti atsakovo mainų sutartimi perduodamo žemės sklypo.

Kadangi, teismo nuomone, atsakovo išduotas 2006-08-30 ginčo vekselis kaip skolos raštelis vertintinas atsakovo įsipareigojimu galutinai įvykdyti prievolę ieškovei, tai yra atsiskaityti už atsakovo iš ieškovės perkamus jos mainų sutartimi perduotus žemės sklypus, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.305 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kadangi sprendimas priimtas ieškovės naudai, atsakovas turi atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnis).

IeÅ¡kovė sumokėjo 100,00 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios dalies žyminio mokesčio 1310,00 Lt ieÅ¡kovė buvo atleista 2012-04-10 nutartimi (b.l. 38). Todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 100,00 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovei ir 1310,00 Lt valstybei. Ä®rodymų apie kitas ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje nėra.Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 10,00 Lt.

Nustatyta, kad byloje patirta 9,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis). Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:atmesti priešieškinį.Tenkinti ieškinį visiškai.Priteisti ieškovei I. M. iš atsakovo S. K. 47 000,00 Lt (keturiasdešimt septynis tūkstančius Lt 00 ct).Priteisti iš atsakovo S. K. ieškovei I.

M. 100,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Lt 00 ct) žyminio mokesčio, valstybei 1310,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus deÅ¡imt Lt 00 ct). Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja             Erinija Kazlauskienė