Legislator Case Law & Legislation
2017-08-31 Nr. AB-15865-3-61-3-04944-2015-2 AI generated

2017-08-31 Nr. AB-15865-3-61-3-04944-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-08-31 Nr. AB-15865-3-61-3-04944-2015-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2017-08-31 Nr. AB-15865-3-61-3-04944-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja I. D. 2015 m. spalio 12 d. teismui padavė skundą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-23048 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 3R-(AG-247/05-2015).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1918-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04944-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.5.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. D. 2015 m. spalio 12 d. teismui padavė skundą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-23048 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 3R-(AG-247/05-2015).

Pareiškėja nesutiko su mokesčių administratoriaus atsisakymu pripažinti pareiškėjai paskirtas baudas beviltiškomis. Nurodė, kad baudų administravimo procedūra pagal pareiškėjos prašymą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pradėta 2015 m. gegužės 18 d. ir ji dar nėra baigta, tačiau sprendimas priimtas pagal nuo 2015 m. liepos 1 d. pasikeitusias Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Pažymėjo, kad teisės principas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) šiuo atveju neturėjo būti taikomas sprendžiant pareiškėjos prašymą. Nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi į atsakovą, žinojo apie būsimus įstatymo pakeitimus, kad ji pagal savo kompetenciją galės išspręsti klausimą iš esmės, tačiau VMI formaliai atsisakė prašymą nagrinėti.

Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl baudos už administracinį teisės pažeidimą pripažinimo beviltiška įsigaliojo 2015 m. liepos 1 d. Baudos pareiškėjai buvo paskirtos 2012 m. lapkričio 27 d., 2012 m. lapkričio 7 d. ir 2013 m. vasario 19 d., todėl atsakovui jų nepriskirta administruoti. Pabrėžė, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 312 straipsniu, nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų, įskaitant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), nustatyta tvarka, todėl klausimų dėl baudos kaip administracinės nuobaudos išieškojimo nagrinėjimas priskirtinas atitinkamo antstolio kompetencijai. 2013 m. lapkričio 19 d. ATPK papildytas nuostata, jog nutarimą skirti baudą vykdo ir VMI Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Iki šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas anksčiau galiojusia tvarka. Pažymėjo, kad įstatymo galiojimas atgal pažeistų mokesčių visuotinumo, privalomumo principus, todėl šioje situacijoje negali būti taikomas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmos instancijos teismas) 2016 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, kad pareiškėjai už administracinius teisės pažeidimus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. A2.8-4460-111/2012, Vilniaus miesto 1 apylinkės 2012 m. lapkričio 27 d.nutarimu Nr. A2.8-5104-716/2012, Vilniaus miesto apylinkės 2013 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. A2.8-2248-873/2013 buvo paskirtos baudos, kurių išieškojimo procesas yra pradėtas. 2015 m. gegužės 18 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama pripažinti beviltiškomis jai skirtas baudas. 2015 m. gegužės 25 d. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjai raštu Nr. (12.14-30-8)-46-KD-2790 nurodė, jog inspekcija neturi teisinio pagrindo už administracinius teisės pažeidimus skirtas baudas pripažinti beviltiškomis, nes administracinių nuobaudų išieškojimo klausimų nagrinėjimas priskirtinas nutarimą skirti baudą vykdančio antstolio kompetencijai. 2015 m. birželio 11 d. pareiškėja su prašymu pripažinti jai paskirtas baudas beviltiškomis kreipėsi į VMI. 2015 m. birželio 23 d. VMI raštu Nr. (23.1-08)RNA-23048 pareiškėjai nurodė, kad VMI neadministruoja baudų už administracinės teisės pažeidimus, kurias paskiria policijos komisariatų pareigūnai, todėl šiuo klausimu pareiškėja turėtų kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ir/arba teismą, kurio nutartimi bauda buvo paskirta. 2015 m. liepos 21 d. pareiškėja, nesutikdama su šiuo atsakymu, padavė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. 2015 m. rugpjūčio 26 d. Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendimu Nr. 3R-333(AG-247/05-2015) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus atsisakymo nagrinėti pareiškėjos prašymą pripažinti jai paskirtas administracines baudas beviltiškomis teisėtumo.

Teismas vadovavosi, Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (redakcija galiojusia iki 2015 m. liepos 1 d. ir redakcija galiojusia nuo 2015 m. liepos 1 d.)(toliau – ir MAĮ), Civilinio proceso kodekso nuostatomis, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis (galiojusiomis iki 2015 m. liepos 1 d.).

Teismas atlikęs teisės aktų analizę konstatavo, kad bauda pripažįstama beviltiška tuo atveju, kai mokesčių administratorius yra priėmęs sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo, o antstolis šį sprendimą grąžina su žyma, jog išieškojimas negalimas.

Nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į vietos mokesčių administratorių, vėliau – ir į VMI, prašydama pripažinti beviltiškomis baudas už administracinius teisės pažeidimus, paskirtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. A2.8-4460-111/2012, Vilniaus miesto 1 apylinkės 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. A2.8-5104-716/2012 bei Vilniaus miesto apylinkės 2013 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. A2.8-2248-873/2013, t. y. paskirtas iki MAĮ 2, 14, 26, 105, 106, 107, 113 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Teismas darė išvadą, kad teisinis reglamentavimas patvirtina, kad VMI nėra kompetentingas subjektas už administracinius teisės pažeidimus iki 2015 m. liepos 1 d. pareiškėjai paskirtas baudas už administracinius teisės pažeidimus pripažinti beviltiškomis. Nurodė, kad MAĮ aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti pagrindai, kada mokesčių administratorius yra įgaliotas tai atlikti. Nurodė, kad viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą, inter alia (be kita ko) VMI, įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra negalimas. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu.

Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigalioję MAĮ nuostatų pakeitimai nustatė papildomas funkcijas mokesčių administratoriui, susijusias su baudų už administracinius teisės pažeidimus, administravimu. Pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sprendimą dėl priverstinio baudos už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo priima mokesčių administratorius ir tik tuo atveju, kai antstolis grąžina šį sprendimą su žyma, jog išieškojimas negalimas, bauda pripažįstama beviltiška. Tai, kad mokesčių administratoriui nuo 2015 m. liepos 1 d. suteikti įgaliojimai spręsti dėl baudos pripažinimo beviltiška, nesudaro pagrindo taikyti principą lex benignior retro agit (įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią), nes atitinkamas sprendimas dėl baudos pripažinimo beviltiška priimamas pagal visai kitą, nei buvo pradėta pareiškėjos atveju, procedūrą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad ginčijamas mokesčių administratoriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti bei įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos prašymą nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4383-281/2016 ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad teismas neišsprendė tarp šalių kilusio administracinio ginčo, pažeisdamas ABTĮ 3 straipsnį ir 5 straipsnį, kadangi nebuvo apginti pareiškėjos įstatymu saugojami interesai, jos tikslai, kad ginčo su administravimo subjektais klausimas būtų išspręstas, vertinant, ar institucijos tikslingumo požiūriu įvykdė atitinkamus įgaliojimus pagal galiojančius įstatymus. Pareiškėja savo skunde prašė teismo atsižvelgti, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojus Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio pakeitimams, dalis nesumokėtų jos baudų už administracinius teisės pažeidimus galėtų būti pripažintos beviltiškomis, kadangi mokesčių administratorius pagal naujas įstatymo nuostatas pradėjo administruoti ir baudas už administracinius teisės pažeidimus.

Pareiškėja nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad mokesčių administratorius negalėjo viršyti savo kompetencijos ribų, o įstatymas, pagerinantis jos padėtį, negali būti taikomas, nes pareiškėjos I. D. finansinė padėtis nepasikeitė, ji yra nedirbanti vieniša pensininkė, gaunanti vienkartines socialines pašalpas, negalinti dirbti dėl sveikatos būklės. Pareiškėjos teigimu, nei vietos mokesčių administratorius, nei centrinis mokesčių administratorius nesigilino į pareiškėjos išdėstytus prašymus, nesiėmė spręsti klausimo, kaip galima apginti pareiškėją baudų priverstinio išieškojimo procese.

Nurodo, kad, pagal mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, 26 punktą mokesčių administratorius turi teisę baudos už administracinį teisės pažeidimą, kurios mokėjimą prašoma atidėti arba išdėstyti, nepradėti išieškojimo arba jį sustabdyti. Tačiau, kai 2015 metais pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, negalinti toliau mokėti baudos, pastaroji nepriėmė sprendimo laikinai sustabdyti (iki bus priimamas sprendimas) išieškojimą, nesikreipė į antstolius, vykdančius priverstinį išieškojimą, nepaaiškino pareiškėjai, kokius dokumentus ir prašymus reikia pateikti.

Atkreipia dėmesį, kad nors Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime nurodė, kad pareiškėjos I. D. atveju procedūra dėl jos skolos pripažinimo beviltiška turėtų būti vykdoma ne pagal MAĮ naujas nuostatas, įsigaliojusias 2015 m. liepos 1 d., teismas pareiškėjos manymu, remiantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, šiuo atveju galėjo vadovautis protingumo kriterijumi ir pakeistomis MAĮ 110 straipsnio nuostatomis, priimti sprendimą išnagrinėti iš naujo ginčą, sustabdant priverstinį nesumokėtos baudos dalies išieškojimą. Kadangi pagal baudos pripažinimo beviltiška ar atleidimo nuo likusios baudos procedūrą, galiojusią administracinių teisės pažeidimų padarymo metu, pareiškėjai I. D. tegali būti paskirti viešieji darbai, kurių ji negali dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės atlikti. Nurodo, kad teismas, nagrinėjęs pareiškėjos skundą ir prašymą išspręsti jos problemą, paliko ją toje pačioje būklėje, kaip iki prašymo vietos mokesčių administratoriui pateikimo, tuo pažeidė jos konstitucines teises, nes dėl mokesčių atskaičiavimo nuo jos pensijos, ji nebegalinti savęs išlaikyti, prasimaitinti, nusipirkti vaistų.

Teigia, kad baudų už administracinius teisės pažeidimus administravimo procesą perdavus valstybinei mokesčių inspekcijai, pakeitus atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisykles, patvirtintas VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144, 26 punktu, mokesčių mokėtojui pateikus prašymą dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ar palūkanų, procedūrą pradėjęs mokesčių administratoriaus iniciatyva, šių baudų priverstinio išieškojimo pradėtos procedūros turi būti sustabdomos iki atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimo dienos.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, kad teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas. Atsakovo manymu pareiškėja apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teisme.

Nurodo, kad MAĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu. MAĮ 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei vykdant priverstinį išieškojimą nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda už administracinį teisės pažeidimą, neišieškota bauda ar jos dalis pripažįstama beviltiška, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas.

Pažymi, kad šios įstatymo nuostatos įsigaliojo 2015 m. liepos 1 d., todėl mokesčių administratoriui tenka pareiga administruoti baudas paskirtas tik po 2015 m. liepos 1 d., t. y. įstatymo įsigaliojimo. Akcentuoja, kad baudos pareiškėjai paskirtos: Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimu, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. A2.8.-4460-111/2012 ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. A2.8.-2248-873/2013, todėl, atsakovo manymu, darytina pagrįsta išvada, kad VMI prie FM baudų paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d. neadministruoja, taip pat nenagrinėja klausimų dėl šių baudų pripažinimo beviltiškomis.

Pabrėžia, kad remiantis ATPK 312 straipsniu, nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, tarp jų - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje (CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nustatyta tvarka. Iš paminėto teisinio reglamentavimo daro išvadą, kad baudos, kaip administracinės nuobaudos, išieškojimo klausimų nagrinėjimas pagal atitinkamas CPK nuostatas priskirtinas nutarimą skirti baudą vykdančio antstolio kompetencijai. Pabrėžia, kad MAĮ ir ATPK nuostatos, įpareigojančios VMI administruoti baudas už administracinius teisės pažeidimus, įsigaliojo 2015 m. liepos 1 d., todėl iki tol, VMI funkcijos buvo sietinos su sumokėtų į sąskaitas baudų paskirstymų/permokėtų baudų grąžinimu. Akcentuoja, kad įstatyme imperatyviai nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojančia tvarka.

Dėl pareiškėjos nurodyto teisinio reguliavimo susijusio su mokesčių administratorius prievole stabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus jos atžvilgiu, pasisako, kad šios bylos ginčo objektas yra mokesčių administratoriaus atsisakymo pripažinti pareiškėjos baudas beviltiškomis (sprendimo) teisėtumo klausimas. Atsakovo manymu, minėto klausimo niekaip neįtakoja nei pareiškėjos nurodomos Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, nei Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklės. Nurodo, kad šios taisyklės reglamentuoja visai kitus teisinius santykius, kurie su byloje keliamais pareiškėjos reikalavimais nėra susiję, todėl jų nuostatomis negali būti vadovaujamasi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

Administracinis ginčas byloje kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-23048, kurį paliko nepakeistą Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 3R-(AG-247/05-2015) bei pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu.

Tikrinant ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą būtina pažymėti, kad jis turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, t.y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Skundžiamame atsakovo akte nurodoma, kad išnagrinėjus pareiškėjos I. D. prašymą, kuriuo prašyta jai paskirtas baudas už administracinės teisės pažeidimus pripažinti beviltiškomis, atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, kad šiuo metu VMI prie Finansų ministerijos neadministruoja baudų už administracinės teisės pažeidimus, kurias paskiria policijos komisariatų pareigūnai. Nurodyta, kad pareiškėja prašyme minėtu klausimu turėtų kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ir/arba teismą, kurio nutartimi buvo paskirta bauda.

Akivaizdu, jog tokio turinio administracinis aktas neatitinka jam keliamų bendrųjų reikalavimų. Nėra suformuluotas sprendimas dėl pareiškėjos kreipimosi, aktas negrindžiamas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis. Toks individualaus administracinio akto turinio ydingumas pripažįstamas esminiu, kliudančiu asmenims įgyvendinti bei ginti savo teises ir įstatymo saugomus interesus, apibrėžti ginčo ribas, kas sudaro pagrindą administracinį sprendimą panaikinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas ir teisės aktų analizė nėra tinkamas būdas aptartiems individualaus administracinio akto trūkumams šalinti ir galimai pažeistų asmenų teisių ar teisėtų interesų gynybai užtikrinti. Todėl viešojo administravimo subjektas privalo tinkamai išnagrinėti kreipimąsi bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nepasibaigus administracinio ginčo teisminio nagrinėjimo procedūrai pasikeitė ginčo teisinių santykių reglamentavimas. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 14, 26, 33, 1042, 105, 106, 107, 113, 115, 125, 142 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo (2016 m. balandžio 14 d. Nr. XII-2312) 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad šiame įstatyme išdėstytos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, 14 straipsnio 7 dalies, 26 straipsnio 1 dalies 12 punkto, 33 straipsio 9 punkto, 1042 straipsnio 2 dalies, 105 straipsnio 3 dalies, 106 straipsnio 2 dalies, 107 straipsnio 6 dalies, 113 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių, 115 straipsnio 3 punkto, 125 straipsnio 1 dalies, 142 straipsnio 2 dalies ir 143 straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai baudos paskirtos už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o nauju sprendimu pareiškėjos skundas tenkinamas ir naikinami atsakovo 2015 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-23048 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. 3R-(AG-247/05-2015) bei pareiškėjos prašymas perduodamas atsakovui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos I. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos I. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-23048 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 3R-(AG-247/05-2015). Pareiškėjos I. D. prašymą dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus pripažinimo beviltiškomis perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė