bc7a943b-ecc0-4e2f-91bb-40b7e70b91e0 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-289-644/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01592-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija: 18.4.2.; 18.6.1,4.;55.1.1.

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant S. D.,

dalyvaujant pareiškėjai V. M., jos atstovui advokatui E. S.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. G.,

trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro atstovei J. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. M. skundÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai ir vieÅ¡ajai įstaigai Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja V. M. kreipėsi į teismÄ ir prašė: 1) Panaikinti 2018 m. balandžio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimÄ Nr. 8SD-2049-(l4.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“; 2) Panaikinti 2018 m. birželio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus pavaduotojo A. B. sprendimÄ Nr. lSS-1290-(7.5.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“; 3) Ä®pareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jos 2018 m. kovo 29 d. praÅ¡ymÄ .

PareiÅ¡kėja skunde (b. l. 2-9) bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra pretendentė nuosavybės teisių atkÅ«rimui į J. Z. nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę, adresu (duomenys neskelbtini). Dalis J. Z. nuosavybės teise turėtos žemės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 02-01-38 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalių nustatymo ir perdavimo neatlygintinai naudotis“, bei Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. M-19/2008-1 buvo perduota neatlygintinai naudotis Kauno maisto pramonės mokyklai (Å¡iuo metu - Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras).

PareiÅ¡kėja teigia, kad ji niekada neprašė grÄ Å¾inti natÅ«ra žemę, kuri yra užstatyta Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro statiniais, pastatais ar įrenginiais, bei yra naudojama Å¡iems statiniams, pastatams ar įrenginiams eksploatuoti. Tačiau žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, esanti Å¡alia (duomenys neskelbtini), nėra užstatyta Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro statiniais, pastatais ar įrenginiais, Å¡i žemės sklypo dalis nebuvo naudojama Å¡ios mokymo įstaigos statiniams, pastatams ar įrenginiams eksploatuoti, jÄ buvo rengiamasi naudoti visiÅ¡kai kitiems tikslams - stadiono statybai.

2012 m. sausio 10 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-(7.5)-54 Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nurodė, jog ji pavedė Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Kauno maisto pramonės mokyklos panaudos teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir patikrinti, ar visa minėtai mokyklai perduota žemė naudojama pagal paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį. Be to, tuo pačiu raÅ¡tu pareiÅ¡kėja buvo informuota, jog nustačius, kad perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sÄ lygas, Kauno miesto žemėtvarkos skyrius teisės aktų nustatyta tvarka galės spręsti klausimÄ dėl panaudos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ tikslingumo.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu mokymo centro stadiono statyba jau prasidėjo, tik visiÅ¡kai kitoje vietoje, dėl ko nenaudojama dalis žemės sklypo, liko neužstatyta ir nebus užstatyta, tai yra gali bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra.

2018 m. kovo 29 d. praÅ¡ymu ji kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, praÅ¡ydama inicijuoti valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimÄ , bei naujos sutarties sudarymÄ , perduodant Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui mažesnio dydžio žemės sklypÄ , pakankamÄ esamų pastatų eksploatavimui. Nutraukus valstybinės žemės panaudos sutartį, realiai nenaudojamÄ Å¾emės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį panaudoti nuosavybės teisių į žemę atstatymui natÅ«ra.

Skundžiamu 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 8SD-2049-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT Kauno miesto skyrius informavo, kad ginčo žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ yra priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei ir, kad tokia žemė iÅ¡ piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį. Taip pat skundžiamame 2018 m. balandžio 25 d. sprendime nurodyta, kad profesinio mokymo įstaigų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sÄ raÅ¡as yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1312 „Dėl profesinio mokymo įstaigų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio sÄ raÅ¡o patvirtinimo“.

PareiÅ¡kėja šį sprendimÄ apskundė NŽT direktoriui, tačiau jos skundas buvo atmestas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1 SS-1290-(7.5.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“.

Pareiškėjos manymu, skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turi būti panaikinti.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad Kauno maisto pramonės mokyklos direktorius 2008 m. sausio 29 raÅ¡tu Nr. R2-l 34 pranešė, jog užstatyta teritorija sudaro 1,1 ha, nuo mokyklos link (duomenys neskelbtini) numatoma įrengti sporto aikÅ¡telę, prie mokyklos planuojama statyti duonos - konditerijos sektorinį praktinio mokymo centrÄ , o link (duomenys neskelbtini) suprojektuota 22 automobilių stovėjimo vietos.

2017 m. gegužės 23 d. raÅ¡tu Nr. Rl-147 Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorius vėl informavo, kad Å¡io mokymo centro realiai nenaudojamoje žemės sklypo dalyje ateityje vis dar tik planuojama įrengti mokiniams sporto aikÅ¡telę. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios nuotraukos, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro stadiono statyba Å¡uo metu jau prasidėjo, tik visiÅ¡kai kitoje vietoje. Taigi, ta nenaudojama dalis žemės sklypo, kurioje buvo planuojama statyti stadionÄ , liko neužstatyta ir nebus užstatyta, tai yra gali bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra.

PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį į tai, kad nei 2011 metais, nei 2012 metais dar nebuvo žinoma aplinkybė, jog Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro stadionas bus statomas visiÅ¡kai kitoje vietoje. Taigi, situacijai pasikeitus iÅ¡ esmės, akivaizdu, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyrius turi iÅ¡ naujo spręsti dėl panaudos sutarties su Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centru nutraukimo prieÅ¡ terminÄ tikslingumo, iÅ¡nuomojant Å¡iam centrui mažesnį žemės sklypÄ , pakankamÄ turimiems pastatams eksploatuoti.

Pareiškėjos teigimu, atsakovas skundžiamais sprendimais iš esmės neišnagrinėjo jos 2018 m. kovo 29 d. prašymo dėl panaudos sutarties nutraukimo, todėl šie sprendimai turi būti panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu (b. l. 47-50) bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos reikalavimais ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

NŽT pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1312 „Dėl žemės Å«kio mokyklų naudojamų žemės sklypų dydžių nustatymo“ patvirtino Kauno maisto pramonės mokyklos naudojamÄ 2,5 ha žemės sklypÄ . 2008 m. sausio 16 d. tuometis Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis“, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. A-4179 ir 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A-1230 patvirtintus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliuosius planus, su Kauno maisto pramonės mokykla (Å¡iuo metu Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras) sudarė 2,04 ha valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. M19-2008-1.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2012-01-11 pavedimu Nr. 1PAV-(1.8.)-13 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius 2012- 01-30 atliko valstybinio žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ vietoje ir surašė žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktÄ 8ŽN7. Patikrinimo metu pažeidimų dėl žemės sklypo naudojimo nenustatė.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 ir 6 dalių, AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis buvusio savininko J. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės dalis, kuri patenka į Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro panaudos teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , yra priskirta valstybės iÅ¡perkamai, todėl atsakovas skundžiamais sprendimais pagrįstai ir teisingai informavo, kad inicijuoti valstybinės žemės panaudos sutarties, sudarytos su Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centru, nutraukimÄ bei grÄ Å¾inti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį natÅ«ra, pretendentams į J. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę, neturi teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b. l. 83-86) prašė skundo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2,04 ha valstybinės žemės sklypas patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, o 2008-01-16 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M19/2008-1 pagrindu naudojamas trečiojo suinteresuoto asmens Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro. Ginčo atveju teritorija, kurioje nuosavybės teisių atkÅ«rimo siekia pareiÅ¡kėja, Mokymo centrui priskirta Vyriausybės nutarimu, kuris priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės iÅ¡perkamos žemės sÄ lygas, ir suplanuota detaliuoju planu. Minėtas teritorijų planavimo dokumentas yra galiojantis ir nenuginčytas. Ä®vertinus tai, darytina iÅ¡vada, kad ginčo teritorija yra pagrįstai priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras atsiliepimu (b. l. 116,117) bei atstovė teismo posėdžio metu prašė skundÄ atmesti ir nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2012 m. sausio 11 d. pavedimu Nr. IPAV-(1.8)-13 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo valstybės kontrolės atlikimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius 2012 m. sausio 30 d. atliko valstybinio žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ vietoje ir surašė žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktÄ 8ŽN7. Patikrinimo metu pažeidimų dėl žemės sklypo naudojimo nenustatė. Buvusio savininko J. Z. iki 1940 m. turėtos žemės dalis, kuri patenka į Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui panaudos teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ yra priskirta valstybės iÅ¡perkamai, todėl atsakovas skundžiamais sprendimais pagrįstai informavo, kad inicijuoti Valstybinės žemės panaudos sutarties su mokymu centru nutraukimÄ nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra pretendentė nuosavybės teisių atkÅ«rimui į J. Z. nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę, adresu (duomenys neskelbtini). Buvusio savininko J. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės dalis patenka į Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro panaudos teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio 2,5 ha dydis buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1312 „Dėl žemės Å«kio mokyklų naudojamų žemės sklypų dydžių nustatymo“. 2008 m. sausio 16 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. A-4179 ir 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A-1230 patvirtintus žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detaliuosius planus, su Kauno maisto pramonės mokykla (Å¡iuo metu Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras) sudarė 2,04 ha valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. M19-2008-1 (toliau – ir valstybinės žemės panaudos sutartis) (b. l. 127-129).

PareiÅ¡kėja 2018 m. kovo 29 d. praÅ¡ymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, praÅ¡ydama inicijuoti valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimÄ bei naujos sutarties sudarymÄ , perduodant Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui (toliau – ir Mokymo centras) mažesnio dydžio žemės sklypÄ , pakankamÄ esamų pastatų eksploatavimui. Nutraukus valstybinės žemės panaudos sutartį, realiai nenaudojamÄ Å¾emės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį panaudoti nuosavybės teisių į žemę atstatymui natÅ«ra (b. l. 26-28). PareiÅ¡kėja savo reikalavimus grindė tuo, kad Mokymo centras dalies ginčo žemės nenaudoja pagal paskirtį, t. y. nevykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sÄ lygų.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius skundžiamu 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 8SD-2049-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad ginčo žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ yra priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei ir, kad tokia žemė iÅ¡ piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį. Taip pat skundžiamame 2018 m. balandžio 25 d. sprendime nurodyta, kad profesinio mokymo įstaigų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sÄ raÅ¡as yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1312 „Dėl profesinio mokymo įstaigų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio sÄ raÅ¡o patvirtinimo“. Dėl Å¡ios priežasties NŽT Kauno miesto skyrius atsisakė inicijuoti valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimÄ (b. l. 29,30).

PareiÅ¡kėja šį NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimÄ apskundė NŽT direktoriui, tačiau jos skundas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais buvo atmestas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1SS-1290-(7.5.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ (b. l. 38,39).

Ginčas byloje kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2018-04-25 sprendimo Nr. 8SD-2049-(14.8.94) ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2018-06-28 sprendimo Nr. 1SS-1290-(7.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja, prašydama panaikinti administracinius aktus, teigia, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, nes atsakovas iš esmės neišnagrinėjo jos 2018 m. kovo 29 d. prašymo dėl panaudos sutarties nutraukimo.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjos argumentų pagrįstumo klausimÄ pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais vieÅ¡osios teisės principais. Tai reiÅ¡kia, jog atsakovas privalo laikytis ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų vieÅ¡ojo administravimo principų, inter alia įstatymo virÅ¡enybės bei objektyvumo principų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ , motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Taigi, vieÅ¡ojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, tikslÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimÄ (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju skundžiami atsakovo sprendimai neatitinka esminių VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Sprendimuose atsakovas tik informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad ginčo žemės sklypas pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ yra priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei ir, kad tokia žemė iÅ¡ piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, todėl inicijuoti valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimÄ nėra teisinio pagrindo. IÅ¡ minėtų sprendimų turinio matyti, kad Å¡iuose individualiuose administraciniuose aktuose visiÅ¡kai nėra pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjos 2018-03-29 praÅ¡yme iÅ¡dėstytų motyvų apie tai, kad Mokymo centras dalies ginčo žemės nenaudoja pagal paskirtį, t. y. nevykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sÄ lygų, dėl ko atsakovas turėtų spręsti klausimÄ dėl Å¡ios sutarties nutraukimo.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pareiÅ¡kėja į atsakovÄ kreipėsi dėl, jos nuomone, netinkamo valstybinės žemės panaudos sutarties sÄ lygų vykdymo, t. y. pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės prašė atsakovÄ patikrinti ir įvertinti praÅ¡yme iÅ¡dėstytas aplinkybes apie tai, kad Mokymo centras dalies ginčo žemės nenaudoja pagal paskirtį ir tai nustačius, inicijuoti valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimÄ bei naujos sutarties sudarymÄ , perduodant Mokymo centrui mažesnio dydžio žemės sklypÄ , pakankamÄ esamų pastatų eksploatavimui. Ir tik tokiu atveju atsakovui nustačius, kad yra realiai nenaudojamo žemės sklypo dalis, jÄ panaudoti nuosavybės teisių atkÅ«rimui.

Ginčo atvejui aktuali yra Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, iÅ¡skyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sÄ lygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieÅ¡ terminÄ . AnalogiÅ¡ka nuostata numatyta ir 1995-11-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“ 2.2 punkte, kurioje nurodoma, kad valstybinės žemės patikėtiniai, sudarę valstybinės žemės panaudos sutartis, turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų panaudos gavėjai vykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sÄ lygas, o nustatę pažeidimus – reikalauti juos paÅ¡alinti arba inicijuoti sutarties.

Pagal iÅ¡vardintÄ teisinį reglamentavimÄ atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų panaudos gavėjai vykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sÄ lygas, o nustatęs pažeidimus – reikalauti juos paÅ¡alinti arba inicijuoti sutarties nutraukimÄ . Vadinasi Å¡iuo atveju, atsakovas gavęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ apie tai, kad Mokymo centras nevykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sÄ lygų, privalėjo atlikti Å¡ių aplinkybių tyrimÄ ir apie jos rezultatus praneÅ¡ti pareiÅ¡kėjai.

Akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus jokio papildomo tyrimo dėl pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių neatliko ir jų nevertino (Å¡iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovas), o tik formaliai informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad ginčo žemės sklypas yra priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei, t. y. iÅ¡ esmės priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, neatitinkančius pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo turinio. Pažymėtina, kad patikrinimas, kaip naudojamas ginčo žemės sklypas, buvo atliktas tik 2012-01-30 (Dokumentų bylos Nr. 392 kopija 2 dalis 326 l.), todėl atsakovas, atsakydamas į pareiÅ¡kėjos 2018-03-29 praÅ¡ymÄ , Å¡iuo patikrinimo aktu remtis negalėjo, be to, kaip nurodė pareiÅ¡kėja, situacija po 2012 metų pasikeitė iÅ¡ esmės, nes Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro stadionas pradėtas statyti visiÅ¡kai kitoje vietoje.

Minėti sprendimų turinio trūkumai, t. y. tai, kad šie individualūs administraciniai aktai yra be motyvuojamosios dalies ir nėra nurodytas faktinis bei teisinis jų pagrindas, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovo 2018 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. birželio 28 d. sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Likusieji Å¡alių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija nustačiusi, kad sprendimai neteisėti iÅ¡ esmės, nes savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktui (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsniui), konstatuoja, kad tai yra pagrindas panaikinti Å¡iuos administracinius aktus, nepasisakant dėl kitų skunde, atsiliepime bei teismo posėdžio metu Å¡alių iÅ¡dėstytų motyvų ir nevertinant atsakovo priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais. Todėl pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas ir atsakovo 2018 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. birželio 28 d. priimti sprendimai panaikintini (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įpareigojant atsakovÄ pareiÅ¡kėjos 2018 m. kovo 29 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos V. M. skundÄ patenkinti.

Panaikinti 2018 m. balandžio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimÄ Nr. 8SD-2049-(l4.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ bei 2018 m. birželio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus pavaduotojo A. B. sprendimÄ Nr. lSS-1290-(7.5.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2018 m. kovo 29 d. praÅ¡ymÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis

Audrius Grauželis

Asta Urbonienė