2026-01-14 Nr. AB-872-3-61-3-00479-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-10-463/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00479-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. DAR-822 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nutraukta pareiškėjo darbinė veikla.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) administracijos 2022 m. spalio mėn. sprendimu ir savo paties iniciatyva buvo įtrauktas į nuteistųjų darbinę veiklą – dirbo nuteistųjų darbinės veiklos III ceche, kuriame nuteistieji gamina įvairius medžio gaminius.

2.2. 2023 m. spalio 5 d. cecho viršininkas A. G. (toliau – ir A. G.) pareiškėjui pavedė atlikti darbinę užduotį, kuriai atlikti jis neturėjo nei reikiamų įgūdžių, nei būtinojo inventoriaus, bet cecho viršininkas liepė improvizuoti. 2023 m. spalio 11 d. cecho viršininkas emocingai apkaltino pareiškėją dėl netinkamai atlikto darbo, į ką pareiškėjas tokiu pat pakeltu tonu atsakė, jog gaminių kokybės trūkumas yra paties darbo vadovo neatsakingų sprendimų rezultatas. Po šių žodžių iš cecho jį išlydėjo pareigūnai ir kitą dieną į darbą pareiškėjas nebebuvo kviečiamas. Cecho viršininkas parašė įstaigos administracijai tarnybinį pranešimą, pageidaudamas atleisti pareiškėją iš darbo dėl padaryto darbo broko ir neadekvačios reakcijos į pastabas bei dėl saugumo, nes pareiškėjas 2020 m. buvo pabėgęs iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

2.3. Neatlikus jokio tyrimo, 2023 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. DAR-611 (toliau – ir 2023 m. spalio 16 d. sprendimas) pareiškėjas atleistas iš darbo remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 59 straipsnio 5 dalimi. Pareiškėjui pateikus skundą, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 2S-2915 2023 m. spalio 16 d. sprendimas pripažintas neteisėtu, įpareigojant Kalėjimo administraciją priimti naują sprendimą.

2.4. Lietuvos kalėjimų tarnybos Darbinės veiklos organizavimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) Pravieniškių 2-ojo kalėjimo cecho (toliau – ir cechas) vyriausioji specialistė, atliekanti vadėjo funkcijas (toliau – ir Skyriaus vedėja), priėmė 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. DAR-821, kuriuo panaikino kaip neteisėtą savo pačios priimtą 2023 m. spalio 16 d. sprendimą, bei priėmė 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. DAR-822(t. y. skundžiamą Sprendimą), kuriuo nutraukė pareiškėjo darbinę veiklą retrospektyviai nuo 2023 m. spalio 16 d.

2.5. Pareiškėjas Sprendimą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka apskundė Tarnybos direktoriui, tačiau 2024 m. sausio 22 d. raštu Nr. 2S-233 pareiškėjui išaiškinta, jog Tarnyboje pareiškėjo skundas nenagrinėtinas, o dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo jis turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

2.6. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjas negalėjo būti atleistas iš darbo atgaline data. Sprendimas neturi teisėto pagrindo, nes jame nurodytas įstatymas nenumato galimybės visiškai nutraukti darbinę veiklą. Nuteistojo įtraukimas į darbinę veiklą yra pataisos įstaigos administracijos pareiga, todėl, ginčijamu Sprendimu nutraukdamas pareiškėjo darbinę veiklą, atsakovas pažeidė BVK 56 straipsnio 1 dalį. Kadangi ši BVK nuostata tiesiogiai ir imperatyviai reikalauja reguliariai keisti nuteistųjų vykdomos darbinės veiklos pobūdį, akivaizdu, kad įstatymas pats provokuoja atvejus, kai nuteistajam gali nepavykti pirmu kartu tobulai atlikti jam naujai pavestą užduotį, kuriai atlikti įgūdžių jis dar neturi.

2.7. Atsakovo sprendimas nutraukti pareiškėjo darbinę veiklą tuo pagrindu, kad, pirmą kartą atlikdamas naujai pavestą užduotį, pareiškėjas padarė kokybinį netikslumą, neadekvatus ir teisiškai nepagrįstas. Konfliktas su cecho vadovu pasireiškė tik abipusiai pakeltu tonu, jo turinys buvo dalykinis, be necenzūrinių žodžių ar pravardžiavimo, be fizinių veiksmų ir truko apie 30 sekundžių. Drausmės komisija nėra konstatavusi, jog pareiškėjas pažeidė kokis nors konkrečius elgesio reikalavimus, todėl skundžiamo Sprendimo motyvas dėl neva „neadekvataus“ pareiškėjo elgesio yra deklaratyvus ir nesudaro prielaidos nutraukti darbinę veiklą. Skundžiamas Sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

3. Atsakovas Tarnyba pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pagal BVK 60 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nuteistųjų darbinės veiklos atlikimo pradžią ir pabaigą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos darbuotojai.

3.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų darbas nėra prilyginamas darbui, kurį asmenys dirba kitais pagrindais, be to, pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančiųjų sąrašų.

3.3. Aplinkybė, kad skundžiamame Sprendime nurodyta nutraukti pareiškėjo darbinę veiklą 2023 m. spalio 16 d., o ne nuo Sprendimo priėmimo dienos, nesudaro pagrindo jo naikinti, nes ginčijamu Sprendimu buvo tik ištaisyti ankstesnio sprendimo trūkumai.

3.4. Skyriaus cecho viršininkas 2023 m. spalio 11 d. (reg. data – 2023 m. spalio 16 d.) tarnybiniu pranešimu Nr. LV-46663 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) informavo Skyriaus vedėją apie 2023 m. spalio 11 d. įvykius, t. y. apie aptiktą broką, kilusią konfliktinę situaciją tarp cecho viršininko ir pareiškėjo bei apie tai, kad prašant, cecho meistrui, pareiškėjas buvo išvestas pareigūnų, siekiant išvengti galimo pareiškėjo nusižengimo. Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti cecho viršininko pateikta informacija, o šių aplinkybių pilnai pakako tam, kad būtų nutraukta pareiškėjo darbinė veikla.

3.5. Pataisos įstaigos administracija turi diskrecijos teisę spręsti dėl atitinkamo asmens darbinės veiklos nutraukimo, atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Tarnybos Sprendimą.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. 2023 m. spalio 11 d. tarnybiniu pranešimu cecho viršininkas A. G. informavo Skyriaus vedėją, kad 2023 m. spalio 11 d., apie 8 val. 30 min. patikrinus ceche gaminamą produktą – voverių šėryklas, rado didelį kiekį gaminių dažymo broko (nenuvalyti nutekėję dažai, vietomis gaminys pilnai nenudažytas, matosi ant gaminio paliktos pirštų žymės); brokuotų gaminių iš 420 vnt. užsakymo aptikta apie 80 proc.; pasikvietus pokalbiui dėl nekokybiško dažymo nuteistąjį D. K. ir parodžius jam brokuotą produkciją, jis kategoriškai atsisakė pripažinti, jog nudažė nekokybiškai, apeliuodamas į tai, kad jam nėra suteiktos idealios sąlygos dažymui; diskutuojant su D. K. dėl produkcijos kokybės, jis pradėjo šaukti ir neadekvačiai elgtis; žinant jo praeitį Šiaulių kalėjime ((duomenys neskelbtini)), užkertant galimybę galimam jo nusižengimui, buvo pakviesti pareigūnai, kurie jį išvedė. Cecho viršininkas A. G. nurodė bijantis dėl savo ir kitų nuteistųjų, dirbančių ceche, saugumo, todėl prašė atleisti nuteistąjį D. K., nes tai ne pirmas atvejis, kai jis neadekvačiai reaguoja į pastabas dėl darbo kokybės.

5.2. Skyriaus vedėja 2023 m. spalio 16 d. sprendimu, vadovaudamasi BVK 59 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdama į Tarnybinį pranešimą, atleido nuteistąjį D. K. iš Kalėjimo darbuotojo pareigų nuo 2023 m. spalio 16 d.

5.3. Pareiškėjui pateikus 2023 m. spalio 16 d. ir 2023 m. spalio 20 d. skundus, Tarnyba 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 2S-2915 pripažino 2023 m. spalio 16 d. sprendimo trūkumus ir paprašė Skyriaus vedėjos priimti teisės aktų nuostatas atitinkantį naują sprendimą dėl nuteistojo D. K. darbinės veiklos pabaigos nustatymo.

5.4. Skyriaus vedėja 2023 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. DAR-821, kuriuo panaikino 2023 m. spalio 16 d. sprendimą, ir tos pačios dienos ginčijamu Sprendimu, vadovaujantis BVK 60 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutraukė nuteistajam D. K. pavestą vykdyti darbinę veiklą nuo 2023 m. spalio 16 d.

6. Teismas apžvelgė Bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 1, 3 dalių, 60 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 3 ir 4 punktų, 4 dalies nuostatas ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis BVK 60 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris, pasak atsakovo, suteikia Tarnybai diskrecijos teisę nustatyti nuteistojo darbinės veiklos atlikimo pabaigą, kuria atsakovas pasinaudojo, priimdamas Sprendimą.

7. Teismas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, nurodė, kad Tarnybai suteikta diskrecijos teisė priimti vienokį ar kitokį sprendimą nėra absoliuti, ji šia teise gali naudotis tik teisės aktų ribose, jų nepažeidžiant. Be to, atsakovo, kaip viešojo administravimo institucijos, priimtas skundžiamas Sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu, todėl sprendžiant klausimą dėl jo teisėtumo taikytinos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos, įskaitant 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimą tinkamai motyvuoti administracinį sprendimą.

8. Teismas įvertino Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V-368 (toliau – ir Aprašas), V skyriaus, 34, 36 punktų, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Taisyklės) 280 ir 281 punktų nuostatas.

9. Teismas nurodė, kad tarp pareiškėjo ir cecho viršininko susiklosčiusi situacija privalėjo būti vertinama taikant Aprašo VI skyriuje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, t. y. turėjo būti nustatyta, koks konkretus pažeidimas padarytas (Aprašo 34.1-34.3 papunkčiai), įvertinta, ar pareiškėjas dėl to jau buvo įspėtas, nustačius, kad pažeidimas yra kartotinis arba panašaus pobūdžio – vienai dienai nušalinama nuo darbinės veiklos vykdymo bei nustatyta tvarka taikoma drausminė atsakomybė, skiriant padaryto pažeidimo pobūdį atitinkančią drausminę nuobaudą. Teismas nenustatė, kad šios procedūros buvo laikytasi.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime akcentavo apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, tačiau šiuo atveju nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo įtraukimo į dirbančių nuteistųjų sąrašus, o jo darbinė veikla buvo nutraukta ne tuo pagrindu, kad, pavyzdžiui, pataisos įstaigoje nėra laisvų pareigų ar darbo.

11. Teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punktu, nurodė, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, akcentuodamas D. K. anksčiau įvykdytą nusikalstamą veiklą (žmogaus pagrobimą įkaitu), nepagrindė, ar (ir kuo) ši nusikalstama veika susijusi su sprendimu nutraukti D. K. darbinę veiklą, t. y. su pareiškėjo atliktų dažymo darbų kokybe ir / ar jo reakcija į pastabas dėl darbo.

12. Teismas sutiko su pareiškėju, kad visi ceche dirbantys asmenys yra nuteistieji (įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką). Teisinis nuteistųjų darbinės veiklos reglamentavimas neišskiria atskirų nuteistųjų grupių pagal padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, mastą ir pan., t. y. taikomas visiems vienodai. Teismas nurodė, kad šiuo atveju viešojo administravimo institucija nesilaikė Aprašo nuostatų, pareiškėjo elgesys nebuvo svarstytas drausmine tvarka, joks išsamus ginčo aplinkybių tyrimas nebuvo atliktas, todėl byloje esamų duomenų pažeidimui konstatuoti nepakanka. Teismui kilo abejonių, ar priimant ginčijamą administracinį aktą ir susiejant ginčo situaciją su ankstesniais pareiškėjo biografijos faktais, nebuvo pažeistas objektyvumo principas.

13. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad viešojo administravimo subjektai, tiek teikdami administracines paslaugas pagal asmenų prašymus, nesusijusius su jų teisių pažeidimu, tiek vykdydami administracinę procedūrą pagal asmenų skundus dėl jų teisių pažeidimo, negali atlikti daugiau veiksmų arba priimti kitokį sprendimą, negu teisės aktai suteikia jiems teisę atlikti, t. y. negali vykdyti platesnės kompetencijos, negu jiems leidžia teisės aktai.

14. Teismas konstatavo, kad, priimdama Sprendimą, Tarnyba plečiamai aiškino jai suteiktos diskrecijos teisės ribas, nesivadovavo galiojančiomis Aprašo ir Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis tiek atleidimo, tiek nušalinimo nuo darbinės veiklos tvarką, t. y. veikė ultra vires (liet. viršijant įgaliojimus), todėl pripažino ginčijamą administracinį aktą neteisėtu ir naikintinu ir patenkino o pareiškėjo skundą.

III. 15. Atsakovas apeliaciniame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.

16.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Aprašo VI skyriaus ir Taisyklių 280 ir 281 punktų nuostatas, kadangi šios nuostatos reglamentuoja tik laikiną nuteistojo nušalinimą nuo darbinės veiklos esant numatytiems pagrindams, o ne darbinės veiklos pabaigą (nutraukimą). Darbinės veiklos pabaigą reglamentuoja BVK 60 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriuo vadovaujantis ir buvo priimtas Sprendimas.

16.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad susiklosčiusi situacija privalėjo būti vertinama taikant Aprašo VI skyriuje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Vien tai, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo įvertinti drausminės atsakomybės atžvilgiu, nėra pakankamas pagrindas naikinti ginčijamą administracinį aktą. Šiuo atveju konkreti aplinkybė, nulėmusi pareiškėjo darbinės veiklos nutraukimą, buvo Tarnybinis pranešimas, kuriame buvo nurodytos išsamios ir konkrečios aplinkybės apie pareiškėjo pagamintos produkcijos broką ir netinkamą elgesį. Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti Tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, todėl pagrįstai nutraukė pareiškėjui pavestą vykdyti darbinę veiklą.

16.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, jog įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą išbraukti iš dirbančių sąrašo, atitinkamo asmens atžvilgiu, gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes.

17. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18. Pareiškėjas pakartoja skunde teismui išdėstytus argumentus ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus ir priėmė teisėtą sprendimą. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino skundžiamą Sprendimą, konstatavęs, kad, priimdamas Sprendimą, atsakovas plečiamai aiškino jam suteiktos diskrecijos teisės ribas, nesivadovavo galiojančiomis Aprašo ir Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis tiek atleidimo, tiek nušalinimo nuo darbinės veiklos tvarką, todėl priėmė nepagristai atleido pareiškėją nuo darbinės veiklos.

21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo spendimu, nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vykdė darbinę veiklą Tarnybos Darbinės veiklos organizavimo skyriaus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo ceche. 2023 m. spalio 11 d. tarnybiniu pranešimu cecho viršininkas A. G. informavo Skyriaus vedėją, kad pareiškėjas nekokybiškai nudažė ceche gaminamą produkciją (apie 80 proc. gaminių), tačiau to nepripažino, taip pat neadekvačiai elgėsi, todėl buvo išvestas iš darbo vietos. Skyriaus vedėja 2023 m. spalio 16 d. sprendimu atleido nuteistąjį D. K. iš Kalėjimo darbuotojo pareigų nuo 2023 m. spalio 16 d. Apskundus šį sprendimą, Tarnyba 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 2S-2915 pripažino 2023 m. spalio 16 d. sprendimo trūkumus ir paprašė Skyriaus vedėjos priimti teisės aktų nuostatas atitinkantį naują sprendimą. Skundžiamu Sprendimu nuo 2023 m. spalio 16 d. nutraukta nuteistajam D. K. pavesta vykdyti darbinė veikla.

24. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbinę veiklą bausmės atlikimo vietoje reglamentuoja BVK V dalies VII skyriaus šeštasis skirsnis. Pagal BVK 55 straipsnio 1dalį, bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos: 1) nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; 2) nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; 3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; 4) individuali veikla; 5) dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis; 6) dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje (BVK 55 str. 2 d.). Pagal BVK 56 straipsnio 1 dalį, organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų veiklomis.

25. Pagal BVK 59 straipsnio 1 dalį kiekvienas uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, savarankiškai neįsidarbinęs ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, privalo užsiimti bausmės atlikimo vietoje jam pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo bausmės atlikimo vietoje sąnaudų mažinimo. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato teisingumo ministras. Pagal šio straipsnio 3 dalį konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Laisvės atėmimo vietų įstaiga arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobūdis būtų reguliariai keičiamas ir nuteistieji įgytų įvairių darbo įgūdžių, taip pat kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistiesiems įgyvendinti resocializacijos plane nurodytas priemones.

26. BVK 60 straipsnis nustato laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbinės veiklos bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje sąlygas. Pagal BVK 60 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje ir šio kodekso 59 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nelaikoma darbo santykiais, darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai šios veiklos nereguliuoja, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.

27. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 274 punktas nustato, kad konkrečią darbinę veiklą užimtumo organizatorius parenka, be kita ko, atsižvelgdamas: į paties suimtojo ar nuteistojo ar kitų suimtųjų ar nuteistųjų saugumui galinčias kilti rizikas, jei darbine veikla reikės užsiimti kartu su kitais suimtaisiais ar nuteistaisiais (274.4 p.); elgesį, asmenines savybes, gebėjimą bendradarbiauti ir dirbti kolektyve, jei darbine veikla reikės užsiimti kartu su kitais suimtaisiais ar nuteistaisiais (274.5 p.).

28. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems užimtumas darbine veikla gali būti organizuojamas tokiomis formomis: laisvės atėmimo vietų įstaigos ūkio priežiūra ir aptarnavimas (nuteistieji skiriami nuolatinio pobūdžio darbinei veiklai atlikti) (7.1 p.); nuteistųjų buities sąlygų gerinimas (darbinė veikla, atliekama remonto, patalpų ar teritorijos atnaujinimo, įrengimo, apstatymo srityse (7.2 p.); nuteistųjų sportinės, kultūrinės, laisvalaikio ir kitos pozityvios veiklos organizavimas (7.3 p.); laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpų, teritorijos ar aplinkos tvarkymas (nuolatinio pobūdžio darbinė veikla arba trumpalaikio pobūdžio darbinė veikla, taikoma pagal poreikį) (7.4 p.); nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos patalpų, teritorijos ar aplinkos tvarkymas (trumpalaikio pobūdžio darbinė veikla, taikoma pagal poreikį) (7.5 p.); produkcijos gamyba; (7.6 p.) ir kitų paslaugų, kurių teikimas nuteistiesiems nėra ribojamas ar draudžiamas teisės aktais, suteikimas. (7.7 p.)

29. Aprašo 8 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems darbinę veiklą parenka Kalėjimų departamento Darbinės veiklos organizavimo skyrius ar nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos administracija, atsižvelgdami į nuteistojo darbingumą ir turimą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbinės veiklos patirtį ar kvalifikaciją. Pagal Aprašo 11 punktą, įtraukiant nuteistuosius į darbinę veiklą, atsižvelgiama į laisvės atėmimo vietų įstaigoje esančias laisvas pareigybes ir darbo vietas, bei užtikrinama, kad nuteistasis darbine veikla užsiimtų Bausmių vykdymo kodekso 132 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą laiką. Pagal Aprašo 26 punktą, sprendimą (įsakymą) dėl nuteistojo įtraukimo į darbinę veiklą priima laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymo projektus dėl nuteistųjų paskyrimo vykdyti nuolatinio pobūdžio darbinę veiklą ir atleidimo nuo nuolatinio pobūdžio darbinės veiklos vykdymo rengia Kalėjimų departamento Darbinės veiklos organizavimo skyrius (Aprašo 27 p.). Nuteistųjų laikiną atleidimą nuo darbinės veiklos reglamentuoja Aprašo V skyrius, o laikiną nušalinimą nuo darbinės veiklos – Aprašo VI skyrius.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad BVK nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų darbas nėra prilyginamas darbui, kurį asmenys dirba kitais pagrindais – pagal darbo sutartį, valstybės tarnyboje, užsiimdami verslu ir pan. Nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, darbas pataisos įstaigose, nėra viena iš socialinių garantijų, kuri taikoma darbo teisinių santykių srityje, o yra viena iš pataisos priemonių, kuri taikoma nuteistiesiems, siekiant juos paruošti gyvenimui laisvėje ir pan. (žr., pvz., 2015 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-138-438/2015).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą išbraukti iš dirbančių sąrašo, atitinkamo asmens atžvilgiu, gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas; aprūpinimo darbu tikslus; asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014). Pareiškėjui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, ir dirbančiam laisvės atėmimo įstaigoje, Darbo kodekso nuostatos netaikomos, laisvės atėmimo įstaiga turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į individualias nuteistojo savybes ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas bei aplinkybes, atleisti ar įdarbinti nuteistąjį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-137-556/2023).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad laisvės atėmimo įstaigų administracijai yra suteikta diskrecijos teisė įtraukti nuteistuosius į darbinę veiklą bei priimti sprendimus dėl darbinės veiklos nutraukimo atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas; aprūpinimo darbu tikslus; asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Aprašo V skyriaus nuostatos reglamentuoja nuteistųjų laikiną atleidimą nuo darbinės veiklos dėl sveikatos būklės, dėl pasimatymų ir kt. (Aprašo 30–33 p.), o Aprašo VI skyrius – nuteistųjų laikiną nušalinimą nuo darbinės veiklos esant konkretiems Aprašo 34 punkte nurodytiems pagrindams, t. y. minėtos Aprašo nuostatos netaikomos sprendžiant dėl nuteistojo darbinės veiklos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl pareiškėjo darbinės veiklos nutraukimo, turėjo atlikti Aprašo 34–36 punktuose nurodytas procedūras dėl nuteistojo laikino nušalinimo nuo darbinės veiklos vykdymo, t. y. nustatyti, koks konkretus pažeidimas padarytas (Aprašo 34.1-34.3 p.).

34. Byloje nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu nuo 2023 m. spalio 16 d. nutraukta nuteistajam D. K. pavesta vykdyti darbinė veikla. Sprendimas priimtas vadovaujantis BVK 60 straipsnio 2 dalies 1 puntu ir atsižvelgiant į Tarnybinį pranešimą ir jame išdėstytas aplinkybes, kad nuteistasis darbus atliko nekokybiškai bei neadekvačiai reagavo į gautas pastabas bei į Skyriaus vedėjos 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. DAR-821, kuriuo panaikintas 2023 m. spalio 16 d. sprendimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis atleistas nuo 2023 m. spalio 16 d., nors skundžiamas Sprendimas priimtas 2023 m. gruodžio 13 d., taip pat pareiškėjas nesutiko su Sprendime nurodytomis aplinkybėmis dėl nekokybiškai atlikto darbo bei dėl kilusio konflikto. Pareiškėjas nurodė, kad jo elgesys nebuvo įvertintas drausmės komisijoje, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad jis elgėsi neadekvačiai.

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2023 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjas buvo atleistas iš Kalėjimo darbuotojo pareigų. Apskundus šį sprendimą Tarnybai, Tarnyba 2023 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. 2S-2915 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ nurodė nustačiusi 2023 m. spalio 16 d. sprendimo trūkumus (jame nurodytas netinkamas teisinis pagrindas, nenurodytos faktinės aplinkybės ir apskundimo tvarka), todėl Skyriaus vedėjos buvo prašoma priimti teisės aktų nuostatas atitinkantį naują sprendimą dėl nuteistojo D. K. darbinės veiklos pabaigos nustatymo, atsižvelgiant į nustatytus sprendimo trūkumus. Skyriaus vedėja 2023 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. DAR-821 panaikino 2023 m. spalio 16 d. sprendimą ir 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. DAR-822 (skundžiamu Sprendimu) nutraukė nuteistajam D. K. pavestą darbinę veiklą nuo 2023 m. spalio 16 d.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba 2023 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 2S-2915 nepanaikino 2023 m. spalio 16 d. sprendimo, t. y. nenustatė, kad Skyriaus vedėja neturėjo teisinio pagrindo nutraukti pareiškėjo darbinę veiklą, tik prašė priimti teisės aktų nuostatas atitinkantį naują sprendimą, ištaisant anksčiau priimto sprendimo trūkumus. Taigi, taisant 2023 m. spalio 16 d. sprendimo trūkumus ir priimant naują Sprendimą, sprendimo esmė (t. y. sprendimas nutraukti pareiškėjo darbinę veiklą nuo konkrečios datos) liko nepakeista, tik buvo ištaisyti ankstesnio sprendimo trūkumai (nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, apskundimo tvarka). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui pavesta darbinė veikla skundžiamu Sprendimu negalėjo būti nutraukta anksčiau, nei Sprendimo priėmimo data.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad, minėta, pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, konkrečią darbinę veiklą užimtumo organizatorius parenka, be kita ko, atsižvelgdamas į paties nuteistojo ar kitų suimtųjų ar nuteistųjų saugumui galinčias kilti rizikas, elgesį, asmenines savybes, gebėjimą bendradarbiauti ir dirbti kolektyve ir kt., taigi, šios aplinkybės taip pat gali būti vertinamos ir nutraukiant nuteistojo darbinę veiklą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo darbinė veikla buvo nutraukta atsižvelgiant į Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes dėl netinkamos pareiškėjo darbo kokybės (netinkamai nudažyta apie 80 proc. dirbinių) ir dėl jo nesugebėjimo ramiai reaguoti į cecho viršininko išsakytą kritiką bei siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką (t. y. buvo įvertintos pareiškėjo asmeninės savybės, gebėjimas bendrauti ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Skyriaus vedėja, atsižvelgdama į individualias pareiškėjo savybes ir priimdama Sprendimą, įgyvendino diskrecijos teisę dėl pareiškėjo darbinės veiklos nutraukimo.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbinės veiklos nutraukimas nėra siejamas tik su drausmės pažeidimo padarymu ir / ar drausminės nuobaudos skyrimu, taip pat nėra siejamas su laikinu nušalinimu nuo darbinės veiklos, nes, sprendžiant dėl darbinės veiklos užbaigimo, gali būti vertinamos asmeninės asmens savybės, jo gebėjimas dirbti kolektyve, nekelti konfliktų, tinkamai atlikti darbą ir kt. Pažymėtina, jog Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2023 m. spalio 16, 20 ir 31 d. skundus, 2023 m. gruodžio 6 d. rašte įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kodėl jis negalėjo kokybiškai atlikti darbo, ir pažymėjo, kad prastą darbo kokybę lėmė pareiškėjo apsisprendimas nedažyti gaminių teptuku, nes taip dirbama lėčiau, taip pat jo nebendravimas su cecho meistru dėl galimybės atlikti darbą ir kt. Tarnyba taip pat nurodė, kad pareigūnai pagrįstai ėmėsi veiksmų, 2023 m. spalio 11 d. išvesdami pareiškėją iš darbinės veiklos vykdymo vietos dėl konflikto su meistru, taip siekdami užtikrinti saugią aplinką. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tarnybai pateikė paaiškinimus dėl Tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, ir jo nurodytos aplinkybės buvo įvertintos priimat skundžiamą Sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog joks išsamus ginčo aplinkybių tyrimas nebuvo atliktas.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad Skyriaus vedėja, atsižvelgdama į Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, taip pat į pareiškėjo asmenines savybes ir į individualią situaciją (t. y. į pareiškėjo turimus darbinius įgūdžius (vykdant konkretų užsakymą, 80 proc. dirbinių buvo nudažyti nekokybiškai); į tai, kad pareiškėjo atlikto darbo kokybę lėmė jo paties pasirinktas darbo metodas; į nepriimtiną pareiškėjo elgesį su cecho viršininku), turėjo diskrecijos teisę priimti skundžiamą Sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kaip Tarnybiniame pranešime akcentuota D. K. anksčiau įvykdyta nusikalstama veikla (žmogaus pagrobimas įkaitu) yra susijusi su sprendimu nutraukti D. K. darbinę veiklą (nes ši aplinkybė buvo žinoma ir dar iki pareiškėjo darbinės veiklos pradžios), tačiau, minėta, šiuo atveju Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant ne tik į pareiškėjo nusikalstamą veiklą, bet į konkrečią susiklosčiusią individualią situaciją.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo atsakovo Sprendimo turinys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai atitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. Sprendime nurodytas teisinis ir faktinis jo pagrindas ir esminės faktinės aplinkybės, kurios lėmė Sprendimo priėmimą, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti atsakovo Sprendimą.

41. Bausmių vykdymo kodekso 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad, organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų veiklomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 55 straipsnio 2 dalis (žr. šios nutarties 24 p.) numato įvairias nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formas, t. y. ne tik užsiėmimą darbine veikla, todėl Sprendimas nutraukti pareiškėjui pavestą vykdyto darbinę veiklą negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis BVK nuostatas dėl nuteistųjų užimtumo organizavimo.

42. Apibendrindama nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė teisės aktų normas, nesivadovavo ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (ABTĮ 15 str. 1 d.), todėl yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo D. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė