bc6c583c-d882-48c2-b9a2-059e3074e369 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-223-230/2012Proceso Nr. 2-28-3-01579-2011-1Pirmosios instancijos teisėja Vilma Gadiškienė Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.4; 30.9..5; 34.5, 35.4; 75.8; 121.14; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės, kolegijos teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Dalės Burdulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L.

V. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2118-571/2011 pagal ieÅ¡kovės L. V. ieÅ¡kinį atsakovei V. R., dalyvaujant tretiesiems asmenims antstoliui A. A., notarei L. P., „Swedbank“ AB, dėl sutuoktinių turto dalybų sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, nuosavybės teisių pripažinimo ir palikimo priėmimo fakto nustatymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė L. V. patikslintu ieÅ¡kiniu (t.1, b.l. 31-37) prašė pripažinti 2000-11-23 sutuoktinių R. R. ir V. R. turto dalybų sutartį niekine kaip apsimestinį sandorį ir pripažinti R. R. asmeninę nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį Å«kio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinti V. R. priėmus R. R. palikimÄ jai faktiÅ¡kai pradėjus valdyti nurodytÄ turtÄ .

Pripažinti V. R. perėmus mirusio R. R. skolinius įsipareigojimus dėl 8 768,70 Lt skolos L. V. ir priteisti iÅ¡ V. R. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Grįsdama ieÅ¡kinį nurodė, kad teismo sprendimu iÅ¡ R. R. ieÅ¡kovei buvo priteista skola, o jam nemokant skolos 2009 m. buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, kuris pateiktas vykdyti. Antstolis pranešė, kad R. R. 2010-04-11 mirė, dėl ko vykdomÄ jÄ bylÄ sustabdė. Buvo nustatyta, kad turtas tarp V. R. ir R. R. yra pasidalintas 2000 metais, ir R. R. jokio nekilnojamojo turto neturi. 2000-11-23 sutuoktinių turto dalybų sutartimi visas dalintinas materialus turtas (bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytas butas) atiteko V.

R., o R. R. buvo iÅ¡mokėta 3 000 Lt kompensacija. IeÅ¡kovė nurodo, kad turto dalybų sandoris buvo fiktyvus, nes Rėkliai santuokos nenutraukė ir toliau kartu gyveno bute, vedė bendrÄ Å«kį, abu pasiėmė kreditÄ iÅ¡ AB „Swedbank“ buto renovacijai, todėl sutuoktiniai turto faktiÅ¡kai nepasidalino. Be to, sutuoktiniams pasidalinant turtÄ buvo be pagrindo nukrypta nuo lygių dalių principo, buvo nurodyta labai maža turto vertė (11 841 Lt), kuri neatitiko tikrovės (2007 m. buto vertė 124 000 Lt), todėl sutarties tikslas buvo nuslėpti bendrosios jungtinės nuosavybės faktÄ ir iÅ¡vengti bet kokių kreditorinių įsipareigojimų.

Todėl, panaikinus 2000-11-23 turto dalybų sutartį, turtas pripažintinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, Å¡is statusas taikytinas ir dėl tos priežasties, kad turtas po pasidalijimo buvo sutuoktinių bendrai pagerintas jiems pasiėmus kreditÄ . Mirus R. R. bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, todėl jam nustatytina asmeninės nuosavybės dalis - ½ buto ir Å«kio patalpų. Kadangi paveldėjimo byla nebuvo užvesta, o V. R. faktiÅ¡kai yra pradėjusi turtÄ valdyti, nes ir šiuo metu gyvena tame pačiame bute, naudojasi tais pačiais buities daiktais, moka mokesčius, todėl turi bÅ«ti nustatytas palikimo priėmimo faktas.

Kadangi neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies, su sÄ lyga arba su iÅ¡lygomis, todėl atsakovė yra priėmusi ne tik R. R. turtÄ , bet ir jo skolas, tai yra ir R. R. skolÄ ieÅ¡kovei. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės L. V. atsakovei 800 Lt už advokato pagalbÄ ir 15 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. R. ir R. R. notarine tvarka pasidalindami santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, tačiau nurodė, kad tuo metu galiojusio SÅ K 23, 24 straipsniai leido tai daryti.

Teismo nuomone, nors sutartyje Å¡alys nurodė, kad sutartį sudaro prieÅ¡ nutraukdamos santuokÄ , o santuoka niekada nebuvo nutraukta, tai nereiÅ¡kia, kad sutartis tapo negaliojančia, nes ji buvo sudaryta notarine tvarka, įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, o be to, sutuoktiniai turtÄ galėjo pasidalinti ir nenutraukdami santuokos, kÄ numatė tuo metu galiojusio SÅ K 23 straipsnio 3 dalis. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad turto vertė buvo labai maža ir neatitiko tikrovės, nurodydamas, jog turto vertė buvo nustatyta pagal registro įmonės nustatytÄ vidutinę rinko vertę, o 124 000 Lt buto vertė buvo nustatyta tik 2007 m., t.y. praėjus 7 metams po turto dalybų.

Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė V. R. turtu disponavo kaip savo nuosavybe, nes mokėjo mokesčius, gavo paskolÄ iÅ¡ “Swedbank“ AB buto remontui ir bankui butÄ Ä¯keitė, kaip savo asmeninę nuosavybę, ir paskolÄ dengė iÅ¡ savo lėšų. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas sprendė, kad turto dalybų sandoris buvo pilnai įvykdytas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės kreditoriniai reikalavimai R. R. atsirado tik 2009 metais, kai teismas priėmė sprendimÄ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, todėl sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė neturėjo ir negalėjo turėti jokių pretenzijų į sutuoktinių turtÄ , ir jos teisės ar teisėti interesai Å¡ia sutartimi nebuvo pažeisti. Be to, nustatė, kad sutuoktiniai ginčo sandorio sudarymo metu jokių kreditorių neturėjo.

Todėl teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti turto dalybų sutartį negaliojančia, kaip neįrodytÄ . Teismas, netenkinęs pagrindinio ieÅ¡kovės reikalavimo, kitų iÅ¡vestinių ieÅ¡kinio reikalavimų detaliau nenagrinėjo.              IeÅ¡kovė L. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, Å¡iuos skundo argumentus:

1) Teismas, vadovaudamasis sutuoktiniams sudarant sutartį galiojusiu SÅ K, nepagrįstai nurodė, kad sutartyje padaryti nukrypimai nuo sutuoktinių lygių dalių principo buvo leidžiami minėto kodekso 23 ir 24 str. nuostatomis, ir tai buvo iÅ¡imtinai sutuoktinių susitarimo dalykas. Å iuose straipsniuose yra įtvirtinta sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija, turto pasidalijimo bÅ«dai, taip pat nurodoma, kad nukrypti nuo Å¡ių principų galima tik įstatymo nustatytais atvejais. Sutartyje sutuoktiniai deklaravo, kad ginčijamÄ sutartį sudarė siekdami nutraukti santuokÄ , jokių vaikų interesų, iÅ¡skirtinių turtinių interesų ar svarbių aplinkybių nenurodė, todėl turėjo laikytis SÅ K 23 str. 1 ir 2 dalyse įtvirtintų nuosavybės padalijimo taisyklių ir dalinti turtÄ lygiomis dalimis.

2) Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad padalinto turto vertė buvo labai maža ir neatitiko tikrovės, kadangi konkrečios turto dalys ar tiksli jų vertė byloje nėra ginčo dalykas. Ginčo dalykas yra pati pasidalinimo sutartis (pasidalijimo proporcijos), kuria sutuoktiniai turtÄ pasidalino formaliai - realus nekilnojamas turtas atiteko tik atsakovei, nors iÅ¡ tikrųjų sutuoktinių susitarimas buvo ir toliau turėti tÄ turtÄ bendrai. Be to, pareikÅ¡tam reikalavimui nėra svarbu tiksliai nustatyti kiekvienam sutuoktiniui tekusio turto vertę, o svarbu tik, ar buvo nukrypta nuo lygių dalių principo ir ar tas nukrypimas yra esminis.

3) Teisiškai nepagrįsti teismo argumentai, kad reikalavimas netenkintinas ir dėl to, kad sutartis patvirtinta notaro ir yra įregistruota, kadangi apsimestiniai sandoriai tuo ir pasižymi, kad formaliai būna sudaryti tvarkingai, laikantis visų nustatytų reikalavimų, o valia tikslingai išreiškiama iškreiptai, o nesudaryta sutartis negali būti sandorio pripažinimo negaliojančiu objektu.

4) Teismo iÅ¡vados, kad turto dalybų sandoris buvo pilnai įvykdytas, atsakovė disponavo turtu, kaip savo nuosavybe, mokėjo mokesčius, gavo paskolÄ iÅ¡ AB „Swedbank“ savo buto remontui, įkeitė jį bankui, kaip savo asmeninę nuosavybę, dengė paskolÄ iÅ¡ savo lėšų, neatitinka byloje surinktų įrodymų, teismas taip pat netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimÄ . Faktas, kad pagal niekinę sutartį buvo atlikti tam tikri veiksmai, nereiÅ¡kia, kad valios trÅ«kumas buvo paÅ¡alintas.

PrieÅ¡ingai, tai parodo, kad Å¡alys ėmėsi papildomų veiksmų pateikti tariamÄ valiÄ , kaip tikrÄ jÄ . Visos atsakovės gautos pajamos iki sutuoktinio R. R. mirties buvo abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovė viena mokėjo mokesčius ir paskolÄ bankui, nes ji tai darė iÅ¡ bendrų su R. R. lėšų. Nepagrįstas argumentas, kad atsakovė gavo paskolÄ iÅ¡ AB „Swedbank“ savo buto remontui, kadangi kreditas buto rekonstrukcijai buvo suteiktas bendrai abiems sutuoktiniams jų bÅ«stui remontuoti, jie solidariai atsakė už jo grÄ Å¾inimÄ , ir kreditas buvo dengiamas iÅ¡ jų bendrų lėšų, be to, jis turėjo bÅ«ti naudojamas tik Å¡eimos poreikiams.

Tokiu bÅ«du bendrų lėšų sÄ skaita buvo kuriamas kitas bendras turtas, kuris taip pat pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2009).

5) Teismas nurodė, kad sutuoktiniai ginčijamos sutarties sudarymo momentu kreditorinių įsipareigojimų neturėjo, nes kreditoriniai įsipareigojimai atsirado 2009 m., tačiau teismas klaidingai tapatina sandorio pripažinimo niekiniu ir sandorio nuginčijimo, pareiškiant Pauliano ieškinį, institutus, kadangi sandorio pripažinimas niekiniu nėra siejamas su konkretaus skolininko buvimu ir skolos atsiradimo momentu. Niekinis sandoris nesukelia jokių padarinių ir yra savaime negaliojantis nuo sudarymo momento.

6) Teismas, iÅ¡ esmės pasisakęs tik dėl pirmojo reikalavimo ir nurodęs, kad kiti reikalavimai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ jo, neteisingai nustatė nagrinėtinų aplinkybių ratÄ (bylos apimtį). Kadangi teismas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti turtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu surinko įrodymus, atliko jų tyrimÄ , tačiau jų nevertino, tai tokį įvertinimÄ galima atlikti apeliacinės instancijos teisme. Byloje surinkti įrodymai patvirtina CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumÄ , kadangi atsakovė pripažino, kad su R.

R. teisiÅ¡kai bei faktiÅ¡kai gyveno santuokoje. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos asmeninės nuosavybės teisę į ginčo turtÄ , taip pat nepaneigė, kad ginčo turtas buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir kad tai įvyko santuokoje. Pripažinus ginčo turtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pagrindas pripažinti R. R. mirties dienÄ buvus paveldimo turto, kurį kaip palikimÄ priėmė atsakovė ir tapo atsakinga už mirusio sutuoktinio skolas visu savo turtu.Atsakovė V.

R. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog 2000-11-23 sutuoktinių turto dalybų sutartis buvo patvirtinta notaro, įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinėje įmonėje; dalintino turto vertė nustatyta teisingai; Å¡alys sutartyje patvirtino, kad į dalijamÄ turtÄ trečiųjų asmenų pretenzijų nėra; po turto padalijimo V.

R. juo disponavo kaip savo nuosavybe; gavusi paskolÄ iÅ¡ banko savo buto remontui, įkeitė jį kaip asmeninę nuosavybę ir paskolÄ dengė iÅ¡ savo lėšų; turto dalybų sandoris buvo pilnai įvykdytas. Apeliantės nuoroda į sutarties sudarymo metu galiojusio SÅ K 23, 24 str. pažeidimÄ yra nepagrįsta, nes minėtos normos iÅ¡ esmės nustato turto padalijimo, o ne pasidalijimo principus, kas duoda pagrindÄ manyti, kad Å¡ios normos taikytinos esant sutuoktinių ginčui dėl nuosavybės, tačiau minėtos normos priskirtinos privatinei teisei ir negali paneigti sutarčių laisvės sudarymo principo.

Be to, nurodo, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kovė taip pat yra praleidusi CK 5.53 str. 1 d. nurodytÄ 3 mėnesių terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl paveldėto turto.              Tretysis asmuo ,,Swedbank“ AB atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę į mirusiojo R. R. turto paveldėtojus 8 768,70 Lt sumai, todėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tikslas pripažinti paveldėjimo objektu turto dalį, į kuriÄ bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ir taip patenkinti turtinį reikalavimÄ .

Tačiau tenkinus tokį reikalavimÄ ir pripažinus banko naudai įkeistÄ turtÄ bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe bei tai, kad jo dalį faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldėjo atsakovė V. R., turto hipoteka iÅ¡liktų. Kadangi pagal kredito sutartį suteikto ir negrÄ Å¾into kredito suma yra 24 945,14 Eur ir atsakovės V. R. įsipareigojimai pagal kredito sutartį yra vykdomi tinkamai, bankas nesutiks, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nukreiptas į hipoteka įkeistÄ turtÄ .              Apeliacinis skundas atmestinas.

IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu pareiÅ¡kė paraÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė tokį praÅ¡ymÄ pagrindžiančių argumentų ir motyvų. Kolegija sprendė, kad praÅ¡ymas netenkintinas, kadangi byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais Å¡alys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, buvo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o Å¡alių paaiÅ¡kinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu nėra bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės taip pat nesudaro prielaidų panaikinti arba pakeisti priimtÄ teismo sprendimÄ .IeÅ¡kinys byloje yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kovei siekiant apginti savo, kaip kreditorės, teises, kadangi praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu jos skolininko R.

R. su sutuoktine - atsakove V. R. sudarytÄ turto dalybų sutartį, tokiu bÅ«du grÄ Å¾inant atsakovei atitekusį turtÄ Ä¯ bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir sudarant galimybę kreditorei po R. R. mirties iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ paveldėtos jo turto dalies. Tokias savo teises ieÅ¡kovė galėtų ginti pareikÅ¡dama aktio Pauliana ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, kaip specialiu kreditoriaus teisių gynimo bÅ«du, tačiau ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį reiÅ¡kia, praÅ¡ydama sandorį pripažinti negaliojančiu kitais įstatyme numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, t.y. praÅ¡ydama pripažinti sandorį negaliojančiu dėl jo apsimestinio pobÅ«džio arba pripažinus jį tariamu (CK 1.86, 1.87 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, tarp kitų sprendimÄ pagrindžiančių motyvų nurodė, kad ieÅ¡kovės L. V. kreditoriniai reikalavimai R. R. atsirado tik 2009 m., kai ginčo sutartis buvo sudaryta 2000-11-23, todėl ieÅ¡kovė sandorio sudarymo metu neturėjo ir negalėjo turėti jokių pretenzijų į sutuoktinių turtÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sandorio sudarymo metu jokios ieÅ¡kovės teisės ar teisėti interesai nebuvo pažeisti.

Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada reiÅ¡kia, jog buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė neturi teisės kreiptis teisminės gynybos jos pasirinktu bÅ«du, ginčijant sandorį, kuris buvo sudarytas, jai dar neturint kreditoriaus reikalavimo. IeÅ¡kovė Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ ginčija nurodydama, kad kreditoriaus reikalavimo atsiradimo momentas galėtų turėti reikÅ¡mę, jei bÅ«tų reiÅ¡kiamas aktio Pauliana ieÅ¡kinys. Tačiau bet kuriuo atveju ieÅ¡kovei kreipiantis teisminės gynybos ji turi pagrįsti, kad jos teisės ir teisėti interesai ginčijamu sandoriu buvo pažeisti.

CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, aiÅ¡kinti bei plėtoti teisę. Teisė į teisminę gynybÄ yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Å is konstitucinis principas įtvirtintas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Kreiptis į teismÄ dėl kitų asmenų teisių gynimo galima tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iose teisės normose yra įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ . Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Dėl to kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybÄ , yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, kad bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-252/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).

Tokiu bÅ«du teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, o neįrodžius, kad jie turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko. Pažymėtina, kad ir reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo taip pat gali pareikÅ¡ti bet kuris, tačiau tik suinteresuotas asmuo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).Teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus nustatyta, kad ieÅ¡kovės kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos yra nepagrįstas, t.y. nėra konstatuotas jos teisės arba teisėto intereso pažeidimas, kuris galėtų ir turėtų bÅ«ti gintinas jos pasirinktu bÅ«du.

Kaip nurodyta, praÅ¡omas pripažinti negaliojančiu sutuoktinių turto dalybų sandoris buvo sudarytas 2000-11-23 (t.1, b.l. 42-43), ieÅ¡kovės reikalavimo teisė grindžiama 2009-02-26 vykdomuoju raÅ¡tu, iÅ¡duotu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimo pagrindu, kuriuo ieÅ¡kovei L. V. iÅ¡ R. R. priteista negrÄ Å¾inta paskola ir palÅ«kanos (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-197-91/2009 b.l. 28-29, vykdomosios bylos Nr. 23/09/794 b.l. 1). IÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas L. V. ir R. R. 2007-03-29 pasiraÅ¡yto paskolos raÅ¡telio pagrindu (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-197-91/2009 b.l. 5), iÅ¡ kurio matyti, kad R.

R. buvo įsipareigojęs skolÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei iki 2007-12-31. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės reikalavimo teisė R. R. atžvilgiu atsirado tik jam neįvykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t.y. nuo 2008 m. sausio 1 d. Todėl prieÅ¡ 8 metus sudarytas sandoris, kai ieÅ¡kovė dar neturėjo kreditoriaus reikalavimo, nepažeidė ir negalėjo pažeisti jos teisių ar teisėtų interesų, nes tas teises ji įgijo žymiai vėliau. Tai reiÅ¡kia, kad ji neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamų reikalavimų, ir dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė.

Padarius nurodytÄ iÅ¡vadÄ , kiti apeliacinio skundo argumentai neanalizuotini, kaip nebeturintys reikÅ¡mės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Apeliacinį skundÄ atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė:                                                                          Nijolia Indreikienė Kolegijos teisėjai:                                                                              Dalė Burdulienė                                                                                                              Dmitrijus Korsakovas                                                                                                                     Â