2020-09-16 Nr. AB-16777-3-62-3-02657-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2021-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02657-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. kalėjo Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 4 būrio 2 patalpoje, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 50 kv. m, joje kalėjo 28 asmenys, todėl pareiškėjui teko 2 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjui tekusią gyvenamojo ploto normą mažino patalpoje buvusių baldų, asmeninių daiktų užimamas plotas. Dėl to pareiškėjas jautė neigiamas pasekmes, buvo sunku judėti, trūko deguonies, buvo tvanku, karšta. Pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl sanitarinių įrenginių (klozetų, pisuarų ir praustuvių) trūkumo. Tvirtino, kad, norint jais pasinaudoti, tekdavo laukti eilėse, kęsti skausmą, tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos, negalėjo pasirūpinti tinkama kūno higiena. Gyvenamosios patalpos būklė buvo bloga, nuo sienų luposi dažai, tinkas krito ant kūno, matėsi pelėsis. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, dvasinę kančią, diskomfortą, fizinį skausmą, sveikatos pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 1 500 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Pravieniškių PN-AK nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno 3 sektoriaus 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurioje jam buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Akcentavo, kad pataisos namai nėra kamerų tipo įstaiga, todėl nuteistieji dienotvarkėje nustatytu metu galėjo laisvai judėti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus teritorijoje, naudotis sporto aikštelėmis, pasivaikščiojimo kiemų teritorija. Pataisos namuose avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaigos 3 sektoriaus patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus. Būrio, kuriame gyveno pareiškėjas, sanitariniame mazge yra 7 prausyklos, 2 dušai, 4 pisuarai ir 4 klozetai. Jais naudojosi ir 3, 5 bei 6 būrių nuteistieji. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą patalpas turi tvarkyti ir valyti patys nuteistieji. Gerai atliekant šią pareigą, patalpose pelėsis neatsirastų. Pareiškėjas 2018 m. birželio 21 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, 2018 m. rugpjūčio 24 d. gydytojo nurodymu pareiškėjui išduotas leidimas papildomai maudytis duše. Pareiškėjo asmens byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis būtų prašęs papildomai maudytis duše dėl (duomenys neskelbtini). Atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, pareiškėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl orumo pažeminimo, dvasinių kančių, diskomforto, kurių atsiradimą galėjo nulemti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pravieniškių PN-AK vertinimu, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė V. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų, atlyginimo.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu ir pažymėjo, kad minėtos taisyklės neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus.

8. Atsakovo atstovo duomenimis (b. l. 16–17, 35–36, 50), pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo paskirtas gyventi į 3 lokalinio sektoriaus 4 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 89,11 kv. m, joje įrengta 24 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,7 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo 28 nuteistieji. Nors jokių duomenų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę, teismui nepateikė, tačiau, netgi skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą ginčo patalpos plotą padalinant iš pareiškėjo nurodyto nuteistųjų skaičiaus, vienam nuteistajam ginčo patalpoje tektų 3,18 kv. m, o tai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šiame kontekste konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 4 būrio sanitariniame mazge buvo 4 pisuarai, 4 klozetai ir 7 prausyklos. Šiais įrenginiais naudojosi 3–6 būrių nuteistieji, kurių 2018 m. birželio 26 d. buvo 159 (b. l. 17, 35–37). Atlikęs aritmetinius skaičiavimus, teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu 4 būrio sanitarinio mazgo aprūpinimas sanitariniais įrenginiais neatitiko teisės aktų reikalavimų.

10. Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 17), patvirtinančius, kad ginčo patalpa vėdinama per langus. Teismo vertinimu, tai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, šios aplinkybės atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 53) pareiškėjas neginčijo, gyvenamojo ploto normos pažeidimo byloje nebuvo konstatuota, pareiškėjo skundų dėl oro trūkumo, netinkamos ventiliacijos į bylą nepateikta, todėl jo pretenzijos dėl nepakankamos ventiliacijos ginčo laikotarpiu atmestos kaip nepagrįstos.

11. Atsakovo atstovas nurodė, kad patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, antisanitarinės arba avarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra (b. l. 17), tačiau objektyvių duomenų apie ginčo patalpos sienų būklę į bylą nepateikė, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl techniškai netvarkingos sienų dangos liko nepaneigtos.

12. Teismas pažymėjo, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose privalo laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys. Tam tikslui jiems turi būti skirtos valymo priemonės. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų reikalavęs išduoti jam valymo priemones ir tai padaryti atsakovas būtų atsisakęs, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl kitų nuteistųjų netinkamai atliekamos pareigos tvarkyti patalpas, į bylą nepateikta. Šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonės, todėl teismas vertino, kad galimas pelėsis ginčo patalpoje buvo nulemtas pačių nuteistųjų (be kita ko, ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus, dėl to atsakovo atstovo atsakomybė šiuo aspektu negalima.

13. Teismas akcentavo, kad iš byloje esančių duomenų apie pareiškėjo sveikatą (b. l. 14, 38–49) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu sirgo (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 21 d. buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. 2018 m. rugpjūčio 24 d. gydytojas nurodė duoti leidimą pareiškėjui papildomai maudytis duše (b. l. 14, 44). Atsakovo atstovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad duomenų apie pareiškėjo prašymus papildomai maudytis duše dėl (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu neturi (b. l. 35–36), 2018 m. rugpjūčio 24 d. leidimas papildomai maudytis buvo išduotas gydytojo nurodymu. Teismas vertino, kad nors Pravieniškių PN-AK nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 24 d. gydytojo nurodymu buvo išduotas leidimas papildomai maudytis duše, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių faktinių įrodymų į bylą nepateikė, t. y. nepateikė teismui paties leidimo ar duomenų, kurie patvirtintų tokio leidimo išdavimą pareiškėjui, atsiliepime į skundą bei papildomuose paaiškinimuose nenurodė, kaip pareiškėjo teisė papildomai maudytis duše buvo realizuojama, kokia tvarka dėl to nustatyta, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo tvirtinimas dėl galimybės papildomai maudytis duše nesuteikimo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. (nurodymo išduoti leidimą dienos) iki 2018 m. rugsėjo 7 d. liko nepaneigtas. Tačiau teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. nepažeista.

14. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjui nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. gyvenant 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintos higienos bei nuteistųjų buitinio aprūpinimo normų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos (techniškai netvarkingos gyvenamosios patalpos sienos, trūko sanitarinių įrenginių (klozetų, pisuarų, praustuvių), nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. neužtikrinta galimybė dažniau maudytis duše).

15. Įvertinęs pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nesant duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami sveikatos sutrikimai, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, nenustatęs, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 300 Eur, kuri priteista iš atsakovo pareiškėjui.

III. 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant kaip nepagrįstą.

17. Apeliaciniame skunde Pravieniškių PN-AK pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus, neįvertino, jog pažeidimai jau pašalinti. Pravieniškių PN-AK akcentuoja, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namus dėl nepakankamo kiekio sanitarinių mazgų, todėl matyti, jog nepatogumų dėl to pareiškėjas nepatyrė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl netinkamos sienų dangos, nes atsakovas nebuvo įpareigotas pateikti tokių papildomų duomenų. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nes neįpareigojo atsakovo atstovo pateikti duomenų dėl papildomų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. gyvenamosios patalpos nuotraukų. Dėl galimybės dažniau maudytis duše Pravieniškių PN-AK nurodo, kad teismas turėjo vadovautis oficialia Sveikatos priežiūros skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad gydytojo nurodymu 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo duotas leidimas papildomai maudytis duše. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, kuriuos galėjo nulemti blogos gyvenimo sąlygos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, atsakovo atstovas mano, jog nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

18. Pareiškėjas V. S. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Pareiškėjas pažymi, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad pažeidimai tuo metu jau buvo pašalinti, teismas turėtų vertinti, ar anksčiau buvusios sąlygos galėjo turėti ar turėjo įtakos asmens gerovei (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Dėl sanitarinių mazgų trūkumo pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, jog jis nepateikė pakankamai įrodymų – šiuo atveju tai yra visiems suprantama ir žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1947-502/2017, kurioje priteista piniginė kompensacija dėl sanitarinių įrenginių trūkumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas V. S. kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d., atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė V. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, nustatė, jog pareiškėjui nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. gyvenant 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintos higienos bei nuteistųjų buitinio aprūpinimo normų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos (techniškai netvarkingos gyvenamosios patalpos sienos, trūko sanitarinių įrenginių (klozetų, pisuarų, praustuvių), nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. neužtikrinta galimybė dažniau maudytis duše). Įvertinusi bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pravieniškių PN-AK, neužtikrindamas pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus.

24. Nors Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo, jog atsakovo atstovas nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl netinkamos sienų dangos, nes atsakovas nebuvo įpareigotas pateikti tokių papildomų duomenų, teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Pravieniškių PN-AK, siekdama paneigti pareiškėjo skunde nurodytus teiginius dėl netinkamos sienų dangos, atsiliepime turėjo pateikti juos paneigiančius duomenis (pavyzdžiui, gyvenamosios patalpos, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nuotraukas), tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės liko nepaneigtos.

25. Apeliaciniame skunde Pravieniškių PN-AK taip pat nurodo, kad teismas turėjo vadovautis oficialia Sveikatos priežiūros skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog gydytojo nurodymu 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo duotas leidimas papildomai maudytis duše. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų apie pareiškėjo sveikatą (b. l. 14, 38–49) matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu sirgo (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 21 d. buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. 2018 m. rugpjūčio 24 d. gydytojas nurodė duoti leidimą pareiškėjui papildomai maudytis duše (b. l. 14, 44). Taip pat nustatyta, kad nors Pravieniškių PN-AK paaiškino, jog 2018 m. rugpjūčio 24 d. gydytojo nurodymu buvo išduotas leidimas papildomai maudytis duše, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių faktinių įrodymų į bylą nepateikė, t. y. nepateikė teismui paties leidimo ar duomenų, kurie patvirtintų tokio leidimo išdavimą pareiškėjui, atsiliepime į skundą bei papildomuose paaiškinimuose nenurodė, kaip pareiškėjo teisė papildomai maudytis duše buvo realizuojama, kokia tvarka dėl to nustatyta. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo tvirtinimas dėl galimybės papildomai maudytis duše nesuteikimo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. (nurodymo išduoti leidimą dienos) iki 2018 m. rugsėjo 7 d. liko nepaneigtas.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatyti pažeidimai nebuvo trumpalaikiai ar mažareikšmiai, todėl pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

27. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, tai, kad konkrečių pažeidimų neigiamas pasekmes pareiškėjas galėjo jausti stipriau dėl to, kad sirgo ((duomenys neskelbtini)), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad nėra pagrindo sumažinti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo.

28. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas šios žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė