Legislator Case Law & Legislation
bc47e0bb-53af-4c8a-bee2-4b41cbe4ccaa AI generated

bc47e0bb-53af-4c8a-bee2-4b41cbe4ccaa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number bc47e0bb-53af-4c8a-bee2-4b41cbe4ccaa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėja UAB „Baltic Industry“ (toliau – Bendrovė, pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI, teritorinis mokesčių administratorius) 2016-02-08 sprendimÄ Nr. (4.65)-FR0682-60 (toliau – Vilniaus AVMI 2016-02-08 sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, centrinis mokesčių administratorius) 2016-05-13 sprendimÄ Nr. 69-58 (toliau – VMI 2016-05-13 sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

bc47e0bb-53af-4c8a-bee2-4b41cbe4ccaa · Vilniaus apygardos administracinis teismas: vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Industry“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Keywords

AI generated
trade secret violation restrictive measures against Belarus breach of employment obligations vat fraud investigation funding of occupational pension schemes common flat-rate scheme for farmers
AI generated
0d3402d1-4ea8-4ec3-94cf-6f325c1a633c
? Administracinė byla Nr.
77b6493c-49c1-4986-833e-d50e5235db42
ir advokatei Daliai Baranauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės MB „Baltos konsultacijos“ ieÅ¡kinį atsakovėms AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Karovita“ dėl žalos, atsiradusios neįvykdžius sutartyje nustatytos pareigos, priteisimo. Teismas, n u s t a t ė : Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka IeÅ¡kovė MB „Baltos konsultacijos“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Karovita“ 4382,00 Eur žalÄ , 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.
cae88587-56d1-4a01-9f2b-d66ced6c0b9e
Ieškovė UAB „Baltic Foods“ prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Vijosa“ ir S.
209ddc83-1194-46f0-bccf-231d598f1835
panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2019 m.
b10eac77-663f-4654-829d-d5a15a509b8a
panaikinti Vilniaus apskr. VMI 2015 m. gegužės 13 d. sprendimÄ Nr. (12.12-30-8)46-KD-2553 (toliau – ginčijamas sprendimas); įpareigoti Vilniaus apskr. VMI nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo delspinigių (toliau – skundas). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad dėl pavėluoto mokestinės nepriemokos suformavimo, neturėjo galimybės tinkamai ir laiku perduoti savo nepriemokÄ UAB „PosÅ«kis“, todėl buvo apskaičiuoti delspinigiai. Pasako pareiÅ¡kėjo, ginčijamu sprendimu Vilniaus apskr. VMI nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2015 m. kovo 20 d. praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo delspinigių, motyvuodama tuo, kad delspinigiai 2015 m. vasario 19 d. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo iÅ¡ieÅ¡koti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-547-968/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02361-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.5; 12.19; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams T. L. ir advokatui Algiui Tursui,

atsakovės atstovui R. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Industry“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas

nustatė:

1. PareiÅ¡kėja UAB „Baltic Industry“ (toliau – Bendrovė, pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI, teritorinis mokesčių administratorius) 2016-02-08 sprendimÄ Nr. (4.65)-FR0682-60 (toliau – Vilniaus AVMI 2016-02-08 sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, centrinis mokesčių administratorius) 2016-05-13 sprendimÄ Nr. 69-58 (toliau – VMI 2016-05-13 sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog skundžiamais sprendimais nepagrįstai teigiama, kad Bendrovė buvo nesÄ Å¾ininga, nes žinojo ar galėjo žinoti, jog jai metalÄ pardavusi UAB „Filoris“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) į biudžetÄ nesumokės. Centrinis mokesčių administratorius pripažįsta, kad UAB „Filoris“ Bendrovei parduotus metalo gaminius įsigijo iÅ¡ Latvijos įmonės AS „Liepajas Metalurgs“, o tai reiÅ¡kia, kad UAB „Filoris“ veikla nebuvo fiktyvi, o Å¡ių Å«kinių operacijų turinys atitinka tikrovę.

Centrinis mokesčių administratorius vertino mokestinės bylos duomenis, t. y. iÅ¡ Latvijos policijos ryÅ¡ių palaikymo pareigÅ«nų biuro Europoje gautÄ informacijÄ apie A. P. bei G. B. ir kitų asmenų, nusikalstamos grupės narių veiklÄ , kurie 2012–2013 metais pasinaudodami UAB „Filoris“, UAB „Irenata“ sukčiavo PVM srityje, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad Å¡iose schemose dalyvavo Bendrovė (jos administracijos darbuotojai). Mokesčių administratorius skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai remiasi ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 06-1-00094-12, nes nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, rodančių, kad metalo armatÅ«ros prekybos sandoriai tarp Bendrovės ir kitų įmonių 2012 m. realiai įvyko tokiomis sÄ lygomis ir ta apimtimi, kurios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose, tačiau UAB „Filoris“, siekdama panaikinti gauto iÅ¡ Bendrovės PVM sumokėjimÄ Ä¯ biudžetÄ , įformino fiktyvius pardavimo sandorius su kitomis įmonėmis (UAB „Irenata“ ir kt.).

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta pakankamai objektyvių duomenų, rodančių, kad Bendrovės vadovas T. L. bÅ«tų iÅ¡ anksto susitaręs ir bendrininkų grupėje veiktų UAB „Filoris“ ar kitų įmonių interesais, atliktų nusikalstamus veiksmus. Jokios surinktos aplinkybės objektyviai negali nei patvirtinti, nei paneigti Bendrovės žinojimÄ ar dalyvavimÄ sukčiavime. Teritorinis mokesčių administratorius, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , faktiÅ¡kai perkėlė mokestinę prievolę mokėti PVM už nupirktÄ metalÄ Bendrovei už UAB „Filoris“, atleisdamas pastarÄ jÄ nuo PVM mokesčio, todėl faktiÅ¡kai Bendrovė už to paties metalo pirkimÄ PVM mokestį sumokės 2 kartus, o tai prieÅ¡tarauja pamatiniam teisinės valstybės teisingumo principui.

Mokesčių administratorius neginčija fakto, kad Bendrovė įsigijo metalÄ , sumokėjo pardavimo kainÄ ir PVM UAB „Filoris“, o ne Latvijos AS „Liepajas Metalurgs“, vėliau metalÄ pardavė Lenkijos įmonėms. Esant tokioms aplinkybėms Bendrovė įgijo teisę į PVM atskaitÄ .

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pateiktÄ skundÄ patenkinti. Bendrovės atstovas T. L. ir liudytoju apklaustas H. T., be kita ko, nurodė, kad Bendrovė metalo negalėjo tiesiogiai įsigyti iÅ¡ AS „Liepajas Metalurgs“, todėl buvo bÅ«tinas UAB „Filoris“ tarpininkavimas.

3. Atsakovė VMI su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime VMI teigia, kad mokesčių administratorius pagrįstai nurodo, jog UAB „Filoris“ buvo pasirinkta, iÅ¡ anksto sÄ moningai suplanavus prekių (metalo) perpardavimo schemÄ , t. y. iÅ¡ anksto žinant, kad AS „Liepajas Metalurgs“ tiekimus vykdys per tarpinę įmonę – UAB „Filoris“, kuri neturėjo jokių iÅ¡teklių realiai veiklai vykdyti. Bendrovės direktorius T. L. bendravo su sandorių grandinėje veikusiais asmenimis, kurie turėjo ir turi ryÅ¡ius su AS „Liepajas Metalurgs“, o metalo tiekimas buvo organizuotas taip, kad krovinį iÅ¡ AS „Liepajas Metalurgs“ gaudavo tiesiogiai Bendrovė. Aplinkybę, kad metalo įsigijimai įforminti per UAB „Filoris“ su tikslu atskaityti pirkimo PVM ir gauti mokestinę naudÄ , patvirtina ir H. T. parodymai, kad sandoriai su UAB „Filoris“ buvo sudaryti neatsitiktinai, o sÄ moningai siekiant susigrÄ Å¾inti iÅ¡ valstybės biudžeto PVM, nes pagal abipusį žodinį susitarimÄ su T. L., jam pažadėtas piniginis atlygis nuo kiekvienos UAB „Filoris“ vardu atgabentos maÅ¡inos turėjo bÅ«ti sumokėtas po PVM atgavimo iÅ¡ biudžeto. Sutartis su UAB „Filoris“ buvo pasiraÅ¡yta ne atsitiktinai, o sÄ moningai siekiant naudos, t. y. suformuoti grÄ Å¾intinÄ PVM Bendrovei. Centrinio mokesčių administratoriaus vertinimu, byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina Bendrovės žinojimÄ ar dalyvavimÄ sukčiavimo schemoje, siekiant įgyti PVM iÅ¡ biudžeto.

Teismo posėdyje VMI atstovas, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė skundÄ atmesti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI palaikė centrinio mokesčių administratoriaus atsiliepime išdėstytus argumentus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas netenkintinas

5. Å ioje byloje ginčas vyksta dėl Vilniaus AVMI 2016-02-08 sprendimo, kuriuo Bendrovei nurodyta sumokėti į biudžetÄ 467 115,38 Eur PVM, 136 869,72 Eur PVM delspinigių, skirta 145 157 Eur PVM bauda, ir VMI 2016-05-13 sprendimo, kuriuo Vilniaus AVMI 2016-02-08 sprendimas patvirtintas.

6. Remiantis rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad:

6.1. Vilniaus AVMI vyriausioji specialistė V. S., atlikusi Bendrovės mokestinį tyrimÄ už mokestinį laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-12-31 (toliau – ir Ginčo laikotarpis), 2015-12-08 surašė patikrinimo aktÄ Nr. (4.65)-FR0680-839 (toliau – Patikrinimo aktas). Ä®vertinus mokestinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, Patikrinimo akte konstatuota, kad: į Bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯trauktose UAB „Filoris“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose yra nurodyti visi bÅ«tini rekvizitai, tačiau jose įvardintų Å«kinių operacijų turinys neatitinka tikrovės; UAB „Filoris“ prekių (paslaugų) Bendrovei nepardavė, UAB „Filoris“ vardu buvo tik iÅ¡raÅ¡omi apskaitos dokumentai, UAB „Filoris“ buvo naudojama kaip „priedangos“ įmonė ir metalas faktiÅ¡kai buvo vežamas iÅ¡ AS „Liepajas Metalurgs“ į Bendrovės sandėlius; kadangi Bendrovė iÅ¡ UAB „Filoris“ prekių nepirko, t. y. įformintų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų UAB „Filoris“ vardu turinys neatitinka tikrovės, todėl minėti apskaitos dokumentai neturi juridinės galios; Bendrovė patikrinimo metu nepateikė įrodymų, kurių pagrindu neabejotinai galima bÅ«tų pripažinti, kad metalas tikrai įsigytas iÅ¡ UAB „Filoris“ tokiomis aplinkybėmis, kurios įvardintos pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose; Bendrovė žinojo, kad įsigydama prekes prisideda prie mokesčių nemokėjimo (UAB „Filoris“ pardavimo PVM nesumokėjo) bei dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, todėl Bendrovės elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas ir PVM atskaita negalima; nustačius, kad Å«kinės operacijos, fiksuotos UAB „Filoris“ vardu įformintose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, neįvyko tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos Å¡iuose dokumentuose, t. y. UAB „Filoris“ Bendrovei realiai prekių netiekė, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros laikytinos neturinčiomis juridinės galios, taip pat laikytina, kad Bendrovė nepagrįstai į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 1 612 856 Lt PVM.

6.2. Vilniaus AVMI 2016-02-08 sprendimu Patikrinimo aktÄ patvirtino, be kita ko, konstatuodama, kad: mokestinio patikrinimo metu yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Filoris“ pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras realiai Bendrovei metalo nepardavė, kad Bendrovė pati organizavo metalo įsigijimÄ iÅ¡ Latvijos įmonės AS „Liepajas Metalurgs“; Bendrovė pagal juridinės galios neturinčias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pasinaudojusi teise į PVM atskaitÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai, tuo pačiu tapdama sukčiaujančio pardavėjo (t. y. UAB „Filoris“) bendrininku, o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su Europos SÄ jungos teise, todėl paneigiama jos teisė į PVM atskaitÄ ; Bendrovė apskaitos dokumentuose nurodytomis sÄ lygomis pagal Å«kines operacijas su UAB „Filoris“ į PVM atskaitÄ nepagrįstai įtraukė 1 612 856 Lt (467 115,38 Eur) PVM sumÄ , todėl remiantis mokesčių įstatymais Bendrovei už mokesčių įstatymų pažeidimus pagrįstai apskaičiuotas 1 612 856 Lt (467 115,38 Eur) mokėtinas PVM. Vilniaus AVMI 2016-02-08 sprendimu nuo nedeklaruotų ir nesumokėtų 1 612 856 Lt (467 115,38 Eur) PVM Patikrinimo akto tvirtinimo metu Bendrovei apskaičiavo 136 869,72 Eur (472 583,77 Lt) PVM delspinigių ir nuo papildomai apskaičiuoto PVM skyrė vidutinę 30 proc. dydžio 483 857 Lt (145 157 Eur) PVM baudÄ .

6.3. VMI 2016-05-13 sprendimu patvirtino Vilniaus AVMI 2016-02-08 sprendimÄ ir, be kita ko, konstatavo, kad: Vilniaus AVMI 2016-02-08 sprendime pagristai nurodo, kad UAB „Filoris“ buvo pasirinkta iÅ¡ anksto sÄ moningai suplanavus prekių (metalo) perpardavimo schemÄ , t. y. iÅ¡ anksto žinant, kad AS „Liepajas Metalurgs“ tiekimus vykdys per tarpinę įmonę – UAB „Filoris“, kuri neturėjo jokių iÅ¡teklių realiai veiklai vykdyti; Bendrovės direktorius T. L. bendravo su sandorių grandinėje veikusiais asmenimis, kurie turėjo ir turi ryÅ¡ius su AS „Liepajas Metalurgs“, o metalo tiekimas buvo organizuotas taip, kad krovinį iÅ¡ AS „Liepajas Metalurgs“ gaudavo tiesiogiai Bendrovė; aplinkybę, kad metalo įsigijimai įforminti per UAB „Filoris“ su tikslu atskaityti pirkimo PVM ir gauti mokestinę naudÄ , patvirtina ir H. T. parodymai, kad sandoriai su UAB „Filoris“ buvo sudaryti neatsitiktinai, o sÄ moningai siekiant susigrÄ Å¾inti iÅ¡ valstybės biudžeto PVM, nes pagal abipusį žodinį susitarimÄ su T. L., jam pažadėtas piniginis atlygis nuo kiekvienos UAB „Filoris“ vardu atgabentos maÅ¡inos turėjo bÅ«ti sumokėtas po PVM atgavimo iÅ¡ biudžeto; sutartis su UAB „Filoris“ buvo pasiraÅ¡yta ne atsitiktinai, o sÄ moningai siekiant naudos, t. y. suformuoti grÄ Å¾intinÄ PVM Bendrovei. Centrinis mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktos aplinkybės patvirtina Bendrovės žinojimÄ ar dalyvavimÄ sukčiavimo schemoje, siekiant įgyti PVM iÅ¡ biudžeto, todėl teritorinis mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai nepripažino Bendrovės teisės į 467 115,38 Eur PVM atskaitÄ , priskaičiavo 136 869,72 Eur PVM delspinigių ir skyrė 145 157 Eur PVM baudÄ .

7. Byloje nėra ginčo dėl skundžiamuose sprendimuose ir Patikrinimo akte mokesčių administratoriaus atliktų PVM, skirtų PVM delspinigių ir PVM baudos paskaičiavimų. Bendrovė nepraÅ¡o jos atleisti nuo PVM delspinigių ir baudos mokėjimo. Bendrovės teigimu, mokesčių administratorius skundžiamais sprendimais nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė, sudarydama sandorius su UAB „Filoris“ dalyvavo PVM sukčiavimo schemose, ir dėl to nepagrįstai apribojo Bendrovės teisę į PVM atskaitÄ . Mokesčių administratoriaus teigimu, sutartis su UAB „Filoris“ buvo pasiraÅ¡yta ne atsitiktinai, o sÄ moningai siekiant naudos, t. y. suformuoti grÄ Å¾intinÄ PVM Bendrovei, o surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Bendrovės žinojimÄ , ar dalyvavimÄ sukčiavimo schemoje, siekiant įgyti PVM iÅ¡ biudžeto. Taigi ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais buvo paneigta Bendrovės teisė atskaityti UAB „Filoris“ Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytÄ (iÅ¡skirtÄ ) 467 115,38 Eur PVM, įvertinus, kad Bendrovė buvo nesÄ Å¾ininga, nes žinojo (turėjo žinoti), jog UAB „Filoris“ nesumokės PVM į valstybės biudžetÄ .

8. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013-02-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-705/2013, apibendrindama Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ , konstatavo, kad nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į PVM atskaitÄ , jei, atsižvelgiant į objektyvius įrodymus, nustatoma:

1) sandoriai, kuriais grindžiama Å¡i teisė, sudaryti piktnaudžiaujant, arba 2) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje, arba 3) jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito Å«kio subjekto, dalyvaujančio Å¡ių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sÄ vokos.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ apmokestinamojo asmens piktnaudžiavimas, apmokestinamojo asmens sukčiavimas ir apmokestinamojo asmens dalyvavimas sukčiavime PVM srityje yra vienas nuo kito turinio prasme besiskiriantys atvejai, savarankiÅ¡kai pagrindžiantys teisės į PVM atskaitÄ ribojimÄ . LVAT paminėtoje nutartyje pažymėjo, kad tokiu atveju yra privalu įrodyti, jog prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM srityje, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iÅ¡ kurio kylančiÄ teisę į atskaitÄ siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM srityje ir kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo arba turėjo žinoti apie tai.

Žinodamas arba turėdamas žinoti, kad įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, pirkėjas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir tampa sukčiaujančio pardavėjo bendrininku, o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su Europos SÄ jungos teise, todėl tokio asmens teisė į atskaitÄ gali bÅ«ti paneigta. MinėtÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę objektyviais įrodymais privalo pagrįsti mokesčių administratorius. Ji gali bÅ«ti konstatuota tik objektyviai įvertinus realų nagrinėjamų sandorių pobÅ«dį, jų prasmę, turinį ir paskirtį; sudarymo priežastis ir ekonominį kontekstÄ ; taip pat pirkėjo ir pardavėjo veiksmus, turimus skolinius įsipareigojimus tiek sandorių metu, tiek iki ir po jų sudarymo; atsiskaitymo už sandorius formas; tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobÅ«dį; teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvaujančių subjektų ryÅ¡ius ir pan.

9. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius įrodinėjo ir vertino vienÄ iÅ¡ ESTT nurodomų – PVM atskaitÄ ribojančių – aplinkybių, tai yra Bendrovės žinojimÄ arba turėjimÄ Å¾inoti (sÄ Å¾iningumÄ ), kad ji, įsigydama prekes (metalo gaminius, armatÅ«rÄ ), dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje. Vadinasi, nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius privalėjo įrodyti, kad: 1) prekių tiekėjas (t. y. UAB „Filoris“) sukčiavo PVM srityje, 2) prekių (metalo gaminių, armatÅ«ros) tiekimo sandoris, iÅ¡ kurio kylančiÄ teisę į atskaitÄ siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM srityje, 3) Bendrovė, siekdama pasinaudoti PVM atskaitos teise, iÅ¡ UAB „Filoris“ įsigydama prekes, žinojo arba turėjo žinoti apie tai.

10. Dėl to, kad UAB „Filoris“ (už pirkimus, Ginčo laikotarpiu vykdytus iÅ¡ Å¡io prekių tiekėjo, Bendrovė siekė susigrÄ Å¾inti PVM) sukčiavo PVM srityje ginčo byloje nėra. Å ios aplinkybės nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje neneigia ir pareiÅ¡kėjos atstovai. Ä®vertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kėjos atstovų paaiÅ¡kinimus, teismo posėdyje apklausto liudytojo H. T. parodymus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, teismas sutinka su skundžiamuose sprendimuose mokesčių administratoriaus padaryta iÅ¡vada, kad Bendrovė metalo tiekimus iÅ¡ AS „Liepajas Metalurgs“ per tarpinę įmonę – UAB „Filoris“ – vykdė iÅ¡ anksto žinodama, kad pastaroji neturi jokių iÅ¡teklių realiai veiklai vykdyti, kad UAB „Filoris“ pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras realiai Bendrovei metalo nepardavė.

Teismas Å¡iame sprendime skundžiamuose mokesčių administratoriaus sprendimuose iÅ¡dėstytų motyvų, pagrindžiančių Å¡iÄ iÅ¡vadÄ nebekartoja. Kartu pažymėtina, kad mokesčių administratoriaus ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės, įskaitant tai, kad UAB „Filoris“ buvo tarpininkų firma, per kuriÄ â€žpraeidavo“ tik dokumentai, o ne reali prekė (žr., pvz., UAB „Filoris“ direktoriaus G. B. parodymus), Bendrovės direktorius T. L. dar iki sandorio su UAB „Filoris“ sudarymo buvo pažįstamas su PVM sukčiavimo schemose dalyvavusiais A.

P. (A. B.) ir G. B., taip pat, kad H. T. pažadėtas atlygis už tarpininkavimÄ perkant metalÄ buvo tiesiogiai siejamas su PVM susigrÄ Å¾inimu iÅ¡ biudžeto, patvirtina, kad Ginčo laikotarpiu Bendrovės per UAB „Filoris“ vykdyti metalo tiekimai iÅ¡ AS „Liepajas Metalurgs“, iÅ¡ kurių kylančiÄ teisę į atskaitÄ siekiama paneigti, neabejotinai yra susiję su sukčiavimu PVM srityje, o Bendrovė, Ginčijamu laikotarpiu siekdama pasinaudoti PVM atskaitos teise, iÅ¡ UAB „Filoris“ įsigydama prekes, žinojo arba turėjo žinoti apie tai.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat į tai, kad tiek Patikrinimo akte, tiek skundžiamuose mokesčių administratoriaus sprendimuose yra iÅ¡samiai atskleistos UAB „Filoris“ sukčiavimÄ PVM srityje pagrindžiančios faktinės aplinkybės, Bendrovės direktoriaus sÄ sajos su UAB „Filoris“ vykdytose PVM sukčiavimo schemose dalyvavusiais asmenimis, tai, kad Bendrovės direktorius iÅ¡ esmės pats kontroliavo tiekimus iÅ¡ AS „Liepajas Metalurgs“, ir pateikti tai pagrindžiantys įrodymai, teismas konstatuoja, kad visos trys sÄ lygos, kurias mokesčių administratorius turėjo įrodyti, siekdamas pagrįsti Bendrovės žinojimÄ arba turėjimÄ Å¾inoti (sÄ Å¾iningumÄ ), kad ji, prekes (metalo gaminius, armatÅ«rÄ ) įsigydama ne tiesiogiai iÅ¡ AS „Liepajas Metalurgs“, o per UAB „Filoris“, dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje, yra įrodytos.

11. Bendrovės atstovo T. L. ir liudytojo H. T. teiginiai, kad Bendrovė metalo negalėjo tiesiogiai įsigyti iš AS „Liepajas Metalurgs“, todėl Ginčo laikotarpiu vykdant tiekimus buvo būtinas UAB „Filoris“ tarpininkavimas, vertintini kritiškai. Šie teiginiai yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, prieštarauja įprastai verslo logikai ir laikytini pareiškėjos pasirinkta gynybine pozicija, siekiant užginčyti Bendrovei nepalankius mokesčių administratoriaus sprendimus.

Å iame teismo sprendime padarytos iÅ¡vados, kad Bendrovė žinojo arba turėjo žinoti, jog ji, prekes (metalo gaminius, armatÅ«rÄ ) įsigydama ne tiesiogiai iÅ¡ AS „Liepajas Metalurgs“, o per UAB „Filoris“, dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, nepaneigia ir pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog A. P. bei G. B. ir kitų asmenų, nusikalstamos grupės narių 2012–2013 metais vykdytose sukčiavimo PVM schemose pasinaudojant UAB „Filoris“, UAB „Irenata“, dalyvavo Bendrovė (jos administracijos darbuotojai), kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta pakankamai objektyvių duomenų, rodančių, kad Bendrovės vadovas T.

L. būtų iš anksto susitaręs ir bendrininkų grupėje veiktų UAB „Filoris“ ar kitų įmonių interesais, atliktų nusikalstamus veiksmus. Taip pat teismas kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad UAB „Filoris“ veikla nebuvo fiktyvi, o šių ūkinių operacijų turinys atitinka tikrovę. Pažymėtina, kad baudžiamoji ir mokestinė atsakomybė yra savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys, todėl tai, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas Bendrovės direktoriaus T.

L. atžvilgiu, nereiÅ¡kia, kad skundžiami mokesčių administratoriaus sprendimai yra neteisėti ir (arba) nepagrįsti. PareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstyta daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia sprendime padarytų iÅ¡vadų, todėl dėl jų teismas nepasisakys. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

12. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad tiek Vilniaus AVPK, tiek VMI visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bei įvertino surinktus duomenis, todėl, prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėja, ginčijami sprendimai laikytini pagrįstais ir teisėtais, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ ir juos naikinti. Atitinkamai, netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo, netenkintinas ir jos praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Industry“ skundÄ atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Rytis Krasauskas