bc3de878-46ee-48cc-b17a-e4e47bc460f9 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Remigijus PreikÅ¡aitis Baudžiamoji byla NrPranešėjas Remigijus PreikÅ¡aitis                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-516-462/2013Teisėja Laimutė Bukauskienė                                        (Proceso Nr. 1-84-1-00194-2011-2)                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                          1.2.14.1.2.4.; 2.1.7.4.1.; 2.1.9.; 2.1.7.4.                                                                                                                                                                         (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SL I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U2013 m. birželio 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus PreikÅ¡aičio,teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Eduardo MaÅ¡kevičiaus,sekretoriaujant AuÅ¡rai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K.

P. apeliacinį skundÄ dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-03-19 nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 d. tvarka, bausmės subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a. p. p., su 2013-01-17 nuosprendžiu paskirta bausme iÅ¡ dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str., 87 str. 2 d. 1 p., 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas – bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslus. Teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ M. P., J. P., K. P., o jam neturint pajamų ar turto, iÅ¡ jo motinos L. P., solidariai 711,40 Lt žalos atlyginimÄ G. J. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. P. ir J. P., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

K. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. P. ir J. P. 2011 m. lapkričio 9-10 d. (tiksli diena nenustatyta), Žemaitės g. 15, Skuodo mieste, iš gyvenamojo namo kiemo tyčia, slapta pagrobė G. J. individualiai įmonei priklausantį 17 000 Lt vertės automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo 100 Lt vertės 10 vnt. plastikinių dėžių, 52,40 Lt vertės 180 vnt. kiaušinių, 400 Lt vertės dviratis, iš viso pagrobė svetimo turto už 17 552,40 Lt, priklausančio G.

J. individualiai įmonei. Nuteistasis K. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-03-19 nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilį Renault atrado pats jos savininkas G. J. 2012-06-23 Palangoje, Medvalakio gatvėje Nr. 21, esančio daugiabučio namo kieme. Policijos pareigÅ«nai ikiteisminio tyrimo metu patys to automobilio rasti nesugebėjo. IÅ¡ rasto automobilio apžiÅ«ros ir bÅ«klės matėsi, kad Å¡is automobilis nuo 2011-11-10 buvo nejudintas, juo nebuvo važinėta, automobilyje nebuvo 10 vnt. plastikinių dėžių, 180 vnt. kiauÅ¡inių ir vyriÅ¡ko dviračio, bet buvo rasti dokumentai: automobilio techninis pasas, draudimo polisas, techninės apžiÅ«ros talonas (b. l. 73, 76, t. 1).

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu taip ir nebuvo nustatyta, kur dingo iš automobilio minėti daiktai. Jis, K. P., ir kiti nuteistieji M. P. bei J. P. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl automobilio bei jame buvusių daiktų vagystės nepripažino. Jo (apelianto) ir kitų nuteistųjų kaltė nuosprendyje iš esmės pagrindžiama tokiais įrodymais:

1) nukentėjusiojo G. J. pareiškimu policijai ir parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, automobilio apžiūros protokolu, 2) jo, K. P., ir kitų nuteistųjų M. P. bei J. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, eksperimento protokolu (nustatyta, kad automobiliui išstumti iš kiemo reikėjo mažiausiai trijų asmenų), įtariamojo M. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, jo, K. P., parodymų patikrinimo vietoje protokolu, M. P. akistatos su P. V. protokolu. Galima tvirtinti, kad jo, K. P., ir kitų dviejų nuteistųjų M.

P. ir J. P. kaltė buvo nustatyta remiantis automobilio Renault nuvarymo iÅ¡ Skuodo į PalangÄ faktu, nukentėjusiojo G. Jucevičiaus parodymais ir jo (apelianto) bei kitų dviejų įtariamųjų duotais parodymais (ir atitinkamais jų patvirtinimais) ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantas skunde sutinka su tuo faktu, kad automobilis Renault 2011 m. lapkričio 9-10 d. iÅ¡ Skuodo miesto buvo nuvarytas į Palangos miestÄ ir ten paliktas, kol jį toje pačioje vietoje 2012 m. birželio 23 d. rado automobilio savininkas G.

J. Tačiau laiko neįrodyta, kad jis, K. P., kartu su kitais nuteistaisiais bÅ«tų dalyvavęs automobilio Renault vagystėje. Nuteistasis toliau apeliaciniame skunde tvirtina, kad nėra įrodyta, jog automobilyje buvo 10 vnt. plastikinių dėžių, 180 vnt. kiauÅ¡inių ir vyriÅ¡kas dviratis, nes byloje nėra įrodymų, kad tie daiktai ten buvo, iÅ¡skyrus paties nukentėjusiojo G. J. tvirtinimÄ . Nukentėjusiojo G. J. parodymai patvirtina tik tÄ faktÄ , kad automobilis Renault 2011 m. lapkričio 9-10 d. iÅ¡ Skuodo miesto buvo nuvarytas į Palangos miestÄ ir ten surastas 2012 m. birželio 23 d.

Kokie asmenys ir kodėl šį automobilį iÅ¡ jo kiemo Skuode nuvarė į PalangÄ , G. J. negalėjo pasakyti. Todėl nuteistasis (apeliantas) tvirtina, kad iÅ¡ esmės jo ir kitų dviejų nuteistųjų kaltė nuosprendyje buvo pagrįsta tik ikiteisminio tyrimo metu duotais jo (įtariamojo K. P.) ir kitų dviejų įtariamųjų M. P. ir J. P. parodymais. Å ie parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi. Ä®tariamasis M. P. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad automobilio Renault iÅ¡varyme iÅ¡ kiemo Žemaitės gatvėje, Skuode, dalyvavo jis, M.

P., J. P., K. P., jo brolis J. P. ir P. V., viso penki asmenys. Po to automobilis sustojo Laisvės gatvėje, Skuodo m., A. G. namų kieme, kur P. V. iÅ¡nešė iÅ¡ automobilio kiauÅ¡inius ir dviratį, kuriuos paliko pas A. G. P. V. pasiliko, o kiti keturi iÅ¡važiavo su automobiliu į PalangÄ , keliu per Darbėnus. Automobilį vairavo J. P. Palangoje J. P. automobilį pardavė savo draugui už 4 000 Lt. J. P. davė jam, M. P., ir P. po 300 Lt. IÅ¡ Palangos grįžo taksi automobiliu (b. l. 7-8, t. 2). Ä®tariamasis J.

P. pirminėje apklausoje savo kaltę neigė (b. l. 75-76, t. 2). Papildomoje apklausoje (jau po akistatų su juo ir M. P.) J. P. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį, dienos nepamena, bÅ«damas girtas, buvo pas A. G. namuose, ten buvo dar A. G. ir P. V. Jis išėjo į kiemÄ ir ten pamatė M. P. ir jį (apeliantÄ ), taip pat pamatė kieme stovėjusį baltos spalvos mikroautobusÄ . Jie trise iÅ¡važiavo į PalangÄ , automobilį vairavo M. P., į PalangÄ važiavo pro Darbėnus. Jis automobilyje miegojo, atsibudo jau Palangoje, nepažįstamoje vietoje.

Jie visi trys iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pėsčiomis, keliu pro Darbėnus, grįžo į SkuodÄ (b. l. 81-82, t. 2). Apeliantas skunde pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2011 m. lapkričio mėnesį, vienos dienos vakare, apie 21 val. pas jį į namus atėjo M. P., kuris jį nusivedė į A. G. namų kiemÄ Laisvės gatvėje, Skuode. A. G. kieme pamatė tÄ patį automobilį Renault, kurį anksčiau buvo matęs kieme Žemaitės gatvėje, Skuode. Prie automobilio stovėjo J.

P. M. P. paprašė kartu važiuoti į PalangÄ . Jis (apeliantas) sutiko, ir jie visi trys iÅ¡važiavo į PalangÄ , keliu per Plungę. Automobilį vairavo M. P. Nuvažiavus į PalangÄ , M. P. liepė jam iÅ¡lipti, jis iÅ¡lipo. M. P. su J. P. nuvažiavo automobiliu, po pusvalandžio jie grįžo pėsčiomis, pasakė, kad automobilį paliko kažkokiame kieme, reikia skirstytis. Jis, K. P., grįžo į SkuodÄ vienas, keliu pro Plungę, jį paveždavo sustabdyti automobiliai. KitÄ dienÄ M. P. jam davė 30 Lt už tai, kad kartu važiavo į PalangÄ .

Jokių daiktų jis automobilyje nematė (b. l. 81-82, t. 2). Apeliantas pabrėžia, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino kaltės dėl automobilio vagystės, aiÅ¡kino, kad važiavo į PalangÄ tik draugų papraÅ¡ytas. Pradinį pareiÅ¡kimÄ parašė tik dėl to, kad jam liepė tai padaryti policijos pareigÅ«nas A. G., sakė, kad bus byloje tik liudytojas, prieÅ¡ingu atveju grasino suimti. Jis reikalavo pripažinti tik faktÄ , kad jis važiavo su draugais automobiliu Renault į PalangÄ , kÄ jis ir padarė.

Vėliau, dėl kitų įtariamųjų parodymų, jam buvo pareikštas įtarimas dalyvavimu vagystėje. Nors parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė, kur stovėjo automobilis (nes jam tai buvo žinoma), bet savo kaltės niekada nepripažino. Matyti, kad įtariamųjų parodymuose yra esminių prieštaravimų: pirmiausia, neaišku, kokie konkrečiai ir keli asmenys išstūmė automobilį iš kiemo Žemaitijos gatvėje, Skuode; antra, nenustatyta ar tikrai automobilis Renault buvo atvažiavęs į A.

G. namų kiemÄ Laisvės gatvėje, Skuode, ar buvo iÅ¡ jo paimti ir A. G. perduoti daiktai iÅ¡ automobilio (dėžės, kiauÅ¡iniai, dviratis) – tai neigė teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju P. V.; trečia, neaiÅ¡ku, kokiu keliu važiavo automobilis į PalangÄ (per Plungę ar per Darbėnus) ir keli asmenys važiavo (trys ar keturi), kas vairavo automobilį; ketvirta, nepasitvirtino M. P. iÅ¡kelta versija, kad automobilį J. P. Palangoje pardavė savo draugui. Å i versija buvo iÅ¡kelta tik todėl, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo rastas pavogtas automobilis Renault, todėl reikėjo kažkÄ sugalvoti, kur jis dingo.

Juk jeigu automobilis bÅ«tų parduotas, jis nebÅ«tų buvęs paliktas stovėti daugiau kaip pusmetį laiko aikÅ¡telėje prie daugiabučio namo, tuo labiau, kad automobilyje buvo visi reikalingi dokumentai (techninis pasas, draudimo polisas, techninės apžiÅ«ros talonas); penkta, neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du trys įtariamieji grįžo iÅ¡ Palangos į SkuodÄ â€“ visi kartu, atskirai, pėsčiomis, važiuoti ir neaiÅ¡ku kokiu keliu (per Darbėnus ar Plungę). Visi Å¡ie prieÅ¡taravimai leidžia tvirtinti, kad jis, K.

P., ir kiti du nuteistieji nepavogė automobilio Renault, nenuvarė jo į PalangÄ ir ten nepaliko. PrieÅ¡ingu atveju, jiems pripažįstant kaltę, jų parodymuose nebÅ«tų likę tiek prieÅ¡taravimų. Jis (apeliantas) ir kiti du nuteistieji yra praeityje teisti asmenys, be to, J. P. buvo suimtas, todėl tyrėjams, policijos pareigÅ«nams V. L. ir A. G. buvo nesunku daryti jiems spaudimÄ ir priversti duoti reikiamus parodymus. Visi trys nuteistieji, yra anksčiau ne kartÄ buvę kieme Žemaitijos gatvėje, Skuode, nes ten yra nukentėjusiojo G.

J. kepyklos kiemas, buvo matę ten stovintį automobilį Renault, todėl jiems nesunku buvo parodymų patikrinimo vietoje metu parodyti, kur stovėjo automobilis ir kaip jį galima iÅ¡stumti į gatvę. Policijos pareigÅ«nų darytos įtakos buvimÄ rodo tas faktas, kad įtariamasis M. P. parodė apie tai, kad J. P. Palangoje pardavė automobilį Renault, ko jokiu bÅ«du negalėjo bÅ«ti, nes automobilis daugiau kaip pusmetį prastovėjo nepajudintas aikÅ¡telėje. Tyrėjui bÅ«tinai reikėjo rasti versijÄ , paaiÅ¡kinančiÄ , kur dingo automobilis, todėl ta versija buvo įkalbėta M.

P. Kai vėliau, 2012-06-23, pats automobilio savininkas rado nepajudintÄ automobilį Palangoje, Å¡i versija iÅ¡ karto iÅ¡nyko. Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad liudytojas A. J. R. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad gyvena Palangoje, daugiabutyje name Medvalakio g. 21-12, 2011 m. lapkričio mėnesį, dienos metu matė, kaip į namo kiemÄ atvažiavo baltos spalvos autobusiukas, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo trys beveik vienodo Å«gio jaunuoliai ir nuėjo vakarų pusėn, jÅ«ros link ir negrįžo.

Automobilis prastovėjo kieme nejudintas apie pusmetį laiko (b. l. 85-86, t. 1). Ikiteisminio tyrimo metu A. J. R. nebuvo suorganizuotas įtariamųjų parodymo atpažinimas, tai yra tyrimo spraga. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. J. R. parodė, kad jis gyvena daugiabučio namo trečiame aukÅ¡te. Kai trys jaunuoliai atvarė autobusiukÄ Ä¯ namo kiemÄ , jis, A. J. R., laistė ant palangės gėles, lauke buvo pakankamai Å¡viesu, jis aiÅ¡kiai matė, kokio Å«gio jaunuoliai iÅ¡lipo iÅ¡ autobusiuko (jie buvo visi beveik vienodo Å«gio).

Pamatęs jį, K. P., teismo salėje, A. J. R. pareiÅ¡kė, kad jis (apeliantas) tikrai nebuvo tų jaunuolių tarpe, kadangi yra mažo Å«gio, žymiai mažesnis už M. P. ir J. P. Be to, A. J. R. parodė, kad sprendžiant iÅ¡ jo matytų jaunuolių sudėjimo, iÅ¡vaizdos, Å¡ukuosenų nei vienas iÅ¡ jų nebuvo panaÅ¡us nei į M. P., nei į J. P. Liudytojas A. J. R., nepaisant jo amžiaus – 76 metų, teismo salėje atrodė žvalus, pasitempęs, normalaus regėjimo, be akinių, kalbėjo suprantamai, logiÅ¡kai, viskÄ prisiminė aiÅ¡kiai.

Be to, jis pasakė, kad visÄ gyvenimÄ buvo medžiotoju. Skunde toliau akcentuojama, kad nesuprantamas nuosprendžio teiginys, jog A. J. R. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi po įvykio praėjo du metai ir liudytojo amžius garbingas. Tačiau čia dar kartÄ reikia pabrėžti, kad matytas įvykis buvo 2011 m. lapkričio mėnesį, A. J. R. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2012-07-23 (todėl matyto įvykio aplinkybes pakartotinai įsidėmėjo), o garbingas amžius (76 m.) nėra kliÅ«tis atsiminti įvykį ir jame dalyvavusius asmenis.

Nėra byloje jokių dokumentų, patvirtinančių, kad A. J. R. regėjimas arba atmintis dėl ligų ar amžiaus bÅ«tų sutrikę. O turint galvoje, kad A. J. R. – buvęs medžiotojas, leidžia teigti, kad jis itin gerai atskiria žmonių (kaip kad anksčiau medžioklės metu – gyvÅ«nų) sudėjimÄ , dydį, apimtį ir kitas detales. Liudytojo A. J. R. parodymai yra įtikinantis įrodymas, kad ne jis, K. P., ir ne kiti du nuteistieji M. P. ir J. P., pavogė automobilį Renault ir jį nuvarė iÅ¡ Skuodo į PalangÄ - tai padarė trys kiti jaunuoliai, kurių ikiteisminis tyrimas nenustatė.

Kaltinimas šio nusikaltimo padarymu buvo nepagrįstai pateiktas jam, K. P., ir kitiems dviems nuteistiesiems M. P. ir J. P., ir teismas juos nuteisė taip pat nepagrįstai. Jo kaltės nepatvirtina teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai. Jis, K. P., ir kiti nuteistieji M. P. ir J. P. savo kaltę neigė. Teismas rėmėsi jų parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurie, kaip anksčiau buvo aprašyta, buvo nenuoseklūs ir iš esmės prieštaringi, gauti naudojant policijos pareigūnų poveikį (nusikalstamos veikos aplinkybės nebuvo tiksliai ir aiškiai nustatytos).

Nukentėjusiojo G. J. parodymai tik šalutiniai, jis vagiant automobilį nematė nei jo, nei kitų nuteistųjų. Liudytojo A. J. R. parodymai tik patvirtino, kad automobilį pavogė kiti asmenys. Apeliantas laiko, kad nuosprendžiu nėra įrodyta, jog jis dalyvavo automobilio „Renault Master“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vagystėje, įvykusioje 2011 m. lapkričio 9-10 dienomis. Šiame skunde parodo, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltę, esamų įrodymų nepakanka jo kaltei įrodyti, priešingai, kai kurie įrodymai paneigia jo kaltę.

Todėl Å¡is Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-03-19 nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas, iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Teismo posėdyje advokatė gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė rašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinių skundų dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-03-19 nuosprendžio nuteistieji M. P. ir J. P. nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina ir pasisako tik pagal K. P. apeliacinį skundÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo K. P. kaltės. Nuteistojo K. P. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta visiÅ¡kai. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tai, kad K. P. veikdamas bendrininkų grupe su M. P. ir J. P. 2011 m. lapkričio 9-10 d. (tiksli diena nenustatyta), Žemaitės g. „(duomenys neskelbtini)“, Skuodo mieste, iÅ¡ gyvenamojo namo kiemo tyčia, slapta pagrobė G. J. individualiai įmonei priklausantį 17 000 Lt vertės automobilį „Renault Master“, kuriame buvo įvairÅ«s daiktai, priklausantys G.

J. individualiai įmonei, byloje neginčijamai įrodyti ikiteisminio tyrimo metu duotais L. P. parodymais, M. P. pareiškimu (b. l. 187, t. 1), įtariamojo M. P. tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 192-193, t. 1), 2012-07-26 įtariamojo M. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 194-198, t. 1), įtariamojo M. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 7-8, t. 2), J. P. pareiškimu (b. l. 70, t. 2), įtariamojo 2012-08-07 J. P. papildomos apklausos protokolu, K. P. pareiškimu (b. l. 112, t. 2), įtariamojo K.

P. apklausos 2012-07-27 protokolu (b. l. 118, t. 2), įtariamojo K. P. parodymų patikrinimo vietoje 2012-07-27 protokolu (b. l. 119, t. 2), 2012-08-02 Akistatos protokolais (b. l. 124-130, t. 2), 2012-06-23 Apžiūros protokolu ir fotolentele (b. l. 79-84, t. 1), liudytojo J. A. R. parodymais tyrimo metu (b. l. 85-86, t. 1), 2012-10-17 Eksperimento protokolu ir fotolentele (b. l. 101-108, t.

1) ir kitais byloje surinktais duomenimis.Apeliacinis skundas pirmiausia grindžiamas tuo, kad jis, K. P., ir kiti nuteistieji M. P. bei J. P. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl automobilio bei jame buvusių daiktų vagystės nepripažino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantis teisminio nagrinėjimo posėdžio protokolas patvirtina Å¡ias aplinkybes, tačiau nuteistojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 178 str. 2 d., įrodo kiti byloje surinkti įrodymai bei nustatytas jų tarpusavio ryÅ¡ys.

Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.Įtariamasis M. P. duodamas parodymus 2012-10-31 ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė, kad dalyvavo ten, prisipažįsta dėl mašinos nuvarymo. Vagystėje dalyvavo 5 žmonės, jie prie bulkučių, kur kepa Skuode, adreso nežino, galėjo būti 2011-11-10(11), buvo tamsu, kartu J.

P. ir J. P. J. P. paėmė kelias bulkutes, jie išėjo, o J. P. išėjo pas A. G., matė prie kepyklos stovintį automobilį, atrodo baltas autobusėlis. Jam už kokių 20 min. skambino P., sakė pasiimk P. abu ir ateik prie G. namų, P. V. su J. P. stovėjo susitartoje vietoje. J. P. jam sakė: „aš žinau iš kur gauti pinigų“, sakau sakyk. Sako: „aš mačiau kur yra mašinos rakteliai, žinau kur perka Palangoje“. Nuėjome visi 5 prie kepyklos, J. įlipo į automobilį, o jie keturiese stūmė iš kiemo, užvedimo rakteliai buvo spynelėje, užvedė J.

P.. Jie sulipo į vidų, vairavo J. P. V. sako: „sustok prie G. namų“. IÅ¡ automobilio P. V. iÅ¡nešė kiauÅ¡inius su dėklais ir dviratį Å¡viesios spalvos, paliko pas G. Pasakė, kad niekur jis nevažiuos, jie likusieji iÅ¡važiavo į PalangÄ parduoti automobilio. Turėjo parduoti J. P. draugui, jis su juo buvo susitaręs, pardavė automobilį, buvo tamsu, jį su J. ir K. P. paliko mieste, o jis pavažiavo 50-100 metrų į priekį, nematė kÄ darė, jis parėjo už 10-15 min. su pinigais.

Buvo 4000 Lt stambiomis kupiÅ«romis. Matė pinigus. Po to grįžo su taksi namo. P. davė visiems, t. y. jam ir P. po 300 Lt, pinigus iÅ¡leido savo reikmėms (b. l. 7-8, t. 2). Taigi ikiteisminio tyrimo metu M. P. davė iÅ¡samius parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai apie jo paties bei kitų asmenų, tarp jų ir apelianto, padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Ä®tariamasis M. P. detaliai nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, K. P. kaltę neginčijamai įrodo ir kiti byloje esantys surinkti įrodymai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 96 str. numatytos dokumentų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rÅ«Å¡ys. Dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra privatÅ«s fizinių asmenų raÅ¡tai, pareiÅ¡kimai, praÅ¡ymai, skundai, laiÅ¡kai, dienoraščiai ir kiti asmeninio pobÅ«džio raÅ¡iniai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 96 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad K. P. 2012-07-24 pateikė pareiÅ¡kimÄ Skuodo PK virÅ¡ininkui, kuriame nurodė, jog jis, K.

P., M. P. ir J. P. kartu vaikščiojo po Skuodo miestÄ ir M. P. sugalvojo pavogti automobilį J. Žemaitės g. PareiÅ¡kime K. P. taip pat nurodė, kad Å¡iuo automobiliu jie važiavo į PalangÄ bei kitas aplinkybes (b. l. 113, t. 2). Byloje taip pat nustatyta, jog ir įtariamasis M. P. Skuodo policijos komisariatui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog jis su J. P., K. P., J. P., P. V. vogė bandeles, vėliau iÅ¡stÅ«mė į gatvę automobilį, vairavo J. P., dviratį ir kiauÅ¡inius paėmė P. V. ir nusinešė namo pas A.

G. (b. l. 187, t. 1). Minėta, kad asmenų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Be to, kaip minėta, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 2 d.). Taigi jokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bylÄ nagrinėjančiam teismui neturi iÅ¡ankstinės galios.

Be to, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Ä®tariamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu K. P. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį jis su M. P., J. P. vogė bandeles iÅ¡ kiemo Žemaitės gatvėje, ten stovėjo baltos spalvos automobilis, jo draugai sumanė jį apvogti. Jis pats automobilio nevogė, bet padėjo važiuoti į PalangÄ , nurodė, kas kur sėdėjo.Byloje esantis Ä®tariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2012-07-27 protokolas patvirtina, kad K.

P. parodė gyvenamojo namo kiemÄ Å½emaitės g. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Skuode, iÅ¡ kur vogė bandeles ir kur stovėjo automobilis, vėliau nurodė vietÄ Laisvės g. Nr. 13, kur buvo pastatytas vogtas automobilis. IÅ¡ byloje esančio liudytojos L. P. apklausos protokolo matyti, kad ji 2011-11-12 nurodė, jog ji prisimena, kad 2011-11-09 ji buvo iÅ¡vykusi į laidotuves, grįžo vakare apie 18 val. prisimena, kad jo sÅ«nÅ«s K. ir J. trumpam buvo parėję į namus, o vėliau jie kažkur išėjo ir ji nebežino kada grįžo namo (b. l. 134, t. 1).

Tačiau teisminio nagrinėjimo metu L. P. nurodė, jog jos sūnūs buvo namuose. Teisėjų kolegija negali ignoruoti tos aplinkybės, kad ši liudytoja yra nuteistųjų mama, todėl galima neabejoti, kad teisminio nagrinėjimo metu ji siekė duoti jų atžvilgiu palankesnius parodymus ir taip užtikrinti jiems alibi. Taip pat galima pagrįstai manyti, kad duodama parodymus tyrimo metu (2011-11-12) ji dar nežinojo, kad duodama kitokius parodymus (tokius kokius davė tyrimo metu) sunkina savo sūnų K. ir J.

P. teisinę padėtį. Todėl Å¡ių parodymų kaita turi bÅ«ti vertinama itin atsargiai. Apeliantas remiasi liudytojo A. J. R. parodymais iÅ¡ kurių matyti, jog Å¡is liudytojas gyvena Palangoje, daugiabučio namo trečiame aukÅ¡te. Apylinkės teisme A. J. R. parodė, kad kai trys jaunuoliai atvarė autobusiukÄ Ä¯ namo kiemÄ , jis laistė ant palangės gėles, lauke buvo pakankamai Å¡viesu, jis aiÅ¡kiai matė, kokio Å«gio jaunuoliai iÅ¡lipo iÅ¡ autobusiuko. A. J. R. pareiÅ¡kė, kad jis (apeliantas) tikrai nebuvo tų jaunuolių tarpe, kadangi yra mažo Å«gio, žymiai mažesnis už M.

P. ir J. P. Be to, A. J. R. parodė, kad sprendžiant iÅ¡ jo matytų jaunuolių sudėjimo, iÅ¡vaizdos, Å¡ukuosenų nei vienas iÅ¡ jų nebuvo panaÅ¡us nei į M. P., nei į J. P. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojų parodymų teisingumas priklauso nuo liudytojo sugebėjimo tiksliai suvokti ir įsiminti tam tikrus įvykius ir reiÅ¡kinius bei sugebėjimo perduoti iÅ¡laikytÄ informacijÄ apklausos metu. Å ie liudytojo gebėjimai priklauso nuo jo fizinės ir psichinės sveikatos bÅ«klės, amžiaus, iÅ¡silavinimo, profesijos, liudytojo bÅ«senos įvykio metu ir kitų veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant liudytojo parodymus.

Vertinant liudytojų parodymus turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į objektyvias aplinkybes – kokiomis sÄ lygomis tam tikrÄ Ä¯vykį liudytojas stebėjo ar kitaip suvokė. Parodymų tikslumui neigiamos įtakos paprastai turi ir ilgas laikas nuo įvykio suvokimo iki parodymų davimo. Atsižvelgtina į tai, kad byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį liudytojas realiai matė 2011 metų lapkričio mėnesį, o minėtus parodymus teisme davė 2013 m. sausio 21 d., t. y. beveik po pusantrų metų. Negalima nekreipti dėmesio ir į tÄ aplinkybė, jog liudytojas yra garbingo amžiaus (gim.

„(duomenys neskelbtini)“ m.), t. y. parodymų davimo teisme metu jam buvo daugiau nei septyniasdeÅ¡imt metų. Å ios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog liudytojo parodymai apie matytas aplinkybes gali bÅ«ti klaidingi. Juolab, per pusantrų metų laikotarpį liudytojo iÅ¡ trečio aukÅ¡to matyti vaikinai galėjo pasikeisti ir fiziÅ¡kai (sustambėti, užsiauginti plaukus ir atvirkščiai), be to, pastebėtina, kad žiÅ«rint iÅ¡ aukÅ¡tai apskritai nesunkai galima suklysti dėl regimų asmenų Å«gio.

Dėl iÅ¡vardintų motyvų apeliacinės instancijos teismas prendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo A. J. R. duotais parodymais. Apeliantas taip pat nurodė daug įvairių argumentų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek jis, tiek kiti kaltinamieji iÅ¡ tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų patyrė psichologinį spaudimÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ias aplinkybes iÅ¡nagrinėjo ir dėl jų pasisakė. Be to, teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti pareigÅ«nai V.

L. ir E. G., visi proceso dalyviai galėjo jiems užduoti klausimus, iÅ¡siaiÅ¡kinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes (b. l. 41-49, t. 3). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigÅ«nai darė psichologinį spaudimÄ kaltinamiesiems, ar bÅ«tų buvę suinteresuoti duoti jiems nepalankius parodymus, ar tyrimo metu naudoję neteisėtas priemones. Svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad proceso dalyviai buvo iÅ¡reiÅ¡kę nepasitikėjimÄ Skuodo rajono apylinkės teismu (teisėja), kuris priėmė skundžiamÄ nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo suabejoti pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Paskirdamas bausmę nuteistajam K. P., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. K. P. nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymÄ . Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, nustatydamas, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bendrininkų grupe.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. P. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė bausmę (1 metus laisvės atėmimo), kuri savo trukme yra ženkliai mažesnė už straipsnio sankcijos vidurkį. Todėl teigti, kad apeliantui paskirta bausmė yra per griežta taip pat nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rÅ«Å¡is bei jos dydis paskirti teisingai, ji nėra per griežta. ApeliantÄ iÅ¡teisinti, Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-03-19 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo K. P. apeliacinį skundÄ atmesti.            Kolegijos pirmininkas                                                    Remigijus PreikÅ¡aitis Teisėjai                                                    Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                                                                                                             Aurelija Sadauskaitė