2018-04-04 Nr. AB-7074-3-61-3-03453-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3623-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03453-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P. (A. P.), E. K., A. P., atstovaujamos pagal įstatymą A. P. (A. P.) ir E. K., ir A. E., atstovaujamos pagal įstatymą E. K., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. (A. P.), E. K., A. P., atstovaujamos pagal įstatymą A. P. (A. P.) ir E. K., ir A. E., atstovaujamos pagal įstatymą E. K., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. P., E. K., A. P., atstovaujama pagal įstatymą A. P. (A. P.) ir E. K., ir A. E., atstovaujama pagal įstatymą E. K., (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1555 (01649; 01650; 01651; 01652) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams A. P., E. K., A. E. ir A. P., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikinti pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galioję iki 2018 m. rugsėjo 26 d.

2. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovui nepranešė apie pasikeitusias veiklos vykdymo aplinkybes dėl to, jog neturėdami teisinio išsilavinimo ir praktikos, nežinojo, kad reikia pakeisti (patikslinti) aplinkybes dėl veiklos vykdymo, ir tikėjosi, jog vykdydami teisėtą veiklą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) elgiasi teisingai.

3. Pareiškėjai pažymėjo, kad pareiškėjas A. P. su S. S. (S. S.) pasirašė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį dėl veiklos vykdymo (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose buvo vykdoma uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Įtempiamosios lubos“ veikla, o šis adresas nurodomas, kaip virtualaus ofiso adresas. UAB „Įtempiamosios lubos“ užsiėmė įtempiamų lubų rengimo paslauga, o šiai veiklai ir korespondencijai priimti nėra būtinas fizinis biuras, nes visi užsakymai gali būti pateikti nuotoliniu būdu. Pareiškėjai nurodė, kad nežinojo visų sąlygų apie tinkamą veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje, tačiau siekė vykdyti veiklą legaliai.

4. Pareiškėjai paaiškino, kad dirba ir gyvena Lietuvos Respublikoje, siekia tinkamai įsitvirtinti Lietuvoje, o tai įrodo jų įsigytas nekilnojamasis turtas, kuriame pareiškėjai gyvena ir ketina gyventi ateityje. Be to, pareiškėjų A. P. ir E. K. vaikai (A. P. ir A. E.) lanko švietimo ir ugdymo įstaigas, yra apdrausti sveikatos draudimu.

5. Pareiškėjų teigimu, Migracijos valdyba rėmėsi trečiųjų asmenų paaiškinimais, jog UAB „Įtempiamosios lubos“ registracijos adresu veiklos nevykdo, tačiau šie paaiškinimai neturi jokios teisinės ir faktinės reikšmės, kadangi nebuvo tinkamai įsitikinta, ar nurodytu adresu yra gaunama įmonei skirta korespondencija.

6. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą priėmė, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais. Pareiškėjų nuomone, atsakovas, spręsdamas, ar (duomenys neskelbtini) įmonės „SK-NN“ filialas (toliau – ir „SK-NN“ filialas) ir UAB „Įtempiamosios lubos“ yra fiktyvios įmonės, turėtų vertinti faktinį darbuotojų darbo atlikimą, o ne faktinę darbuotojų darbo vietą. Pareiškėjų vertinimu, nagrinėjamu atveju veikla buvo vykdoma tinkamai, darbuotojai dirbo pagal darbo sutartyse numatytas sąlygas. UAB „Įtempiamosios lubos“ iki patikrinimo dienos savo įmonėje turėjo ne mažiau kaip 3–4 darbuotojus, kuriems buvo tinkamai ir laiku mokamas atlyginimas. Visa veikla, kuri atitiko Įstatymo reikalavimus, buvo vykdoma UAB „Įtempiamosios lubos“, o ne „SK-NN“ filiale.

7. Pareiškėjų teigimu, privalomas darbuotojų skaičius (ne mažiau nei trys Lietuvos Respublikos piliečiai) apsunkina realios veiklos vykdytojus, nes ne visada veiklai (verslui) vykdyti yra reikalingas tam tikras nustatytas darbuotojų skaičius (ši sąlyga buvo panaikinta 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Įstatymo pataisomis). Pareiškėjai taip pat nurodė, kad tiek anksčiau galiojusi, tiek dabar galiojanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija yra diskriminacinio pobūdžio ir nustato užsieniečiams nekonkurencingas sąlygas, taip pažeisdama sąžiningos konkurencijos principą. Lietuvos Respublikoje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu yra dirbtinai sukuriami papildomi formalumai užsieniečiams (pvz., dėl viso darbo laiko, mėnesinio darbo užmokesčio), kurių jie privalo laikytis vien tam, kad jiems būtų išduodamas / pakeičiamas leidimas laikinai gyventi, o ne tam, kad realiai užtikrintų verslo vystymą bei asmens veiklos laisvę ir iniciatyvą.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ne teisėtai veiklai vykdyti pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kaip Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens dalyviui), o tam, jog jis atvyktų dirbti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad yra siunčiamas dirbti į įmonės filialą, vykdantį veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjų nurodomi teiginiai, jog UAB „Įtempiamosios lubos“ nėra fiktyvi įmonė bei atitinka teisės aktų reikalavimus, neturi jokios teisinės ir faktinės reikšmės. Atsakovas pabrėžė, kad nėra aktualūs ir pareiškėjų teiginiai dėl teisinio reglamentavimo, kuris, anot jų, yra diskriminacinio pobūdžio ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą, kadangi šie pareiškėjo teiginiai yra susiję išimtinai su leidimu laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, o pareiškėjo situacija turi būti nagrinėjama atvykimo dirbti į įmonės filialą Lietuvos Respublikoje kontekste. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas A. P. neneigia, jog OOO „SK-NN“ filiale Lietuvos Respublikoje, t. y. nedirba pagal deklaruotą atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką pagrindą, pagal kurį jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

10. Atsakovas pažymėjo, kad tuo atveju, jei pareiškėjai siekia gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo UAB „Įtempiamosios lubos“ pagrindu, jie turi pateikti naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir pateikti pagal teisės aktus numatytus dokumentus. Tai, kad pareiškėjai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, jie turi įrodinėti ne teismui, o Departamentui. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 25 d. tarp Įmonės filialo direktoriaus S. S. ir UAB „Įtempiamosios lubos“ direktoriaus A. P. sudaryta Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis patvirtina, jog pareiškėjas jau tuo metu atstovavo ne „SK-NN“ filialo, o UAB „Įtempiamosios lubos“ interesams. Pareiškėjas UAB „Įtempiamosios lubos“ vadovu tapo 2016 m. lapkričio 25 d., be to, jis migracijos institucijoms pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo pragyvenimo lėšų šaltinį. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi tam, kad jis atvyktų dirbti vadybininku į OOO „SK-NN“ filialą.

11. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisė gyventi Lietuvos Respublikoje yra išvestinė iš pareiškėjų teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi pareiškėjui, kaip sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko kvietėjui, buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, pareiškėjų nepilnamečiams vaikams taip pat buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi.

12. Atsakovo teigimu, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

14. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 2016 m. birželio 30 d. pareiškėjas A. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai kartu su kitais dokumentais pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams ir ketina dirbti Lietuvos Respublikoje „SK-NN“ filiale vadybininku, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo „SK-NN“ ir jo dalykinės žinios bei aukšta profesinė kvalifikacija būtinai reikalinga Lietuvos Respublikoje įsteigto „SK-NN“ filialo veiklai. Tą pačią dieną pareiškėjo sutuoktinė, Rusijos Federacijos pilietė E. K., Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti jai ir jos nepilnametėms dukterims (A. E. ir A. P.) leidimus laikinai gyventi ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. Departamentas 2016 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimus išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams.

15. Teismas taip pat nustatė, kad Departamentas panaikino leidimus laikinai gyventi A. P. (paaiškėjus, kad egzistuoja šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie „SK-NN“ filialo veiklą, savo tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus) ir E. K., A. E. ir A. P. (kaip šeimos nariams, gyvenantiems kartu su užsieniečiu, kurio leidimas buvo panaikintas). Priimdamas Sprendimą, atsakovas atsižvelgė į 2017 m. vasario 7 d. Migracijos valdybos atlikto „SK-NN“ patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad „SK-NN“ filialas neturi patalpų, kuriose vykdo veiklą, jame nėra dirbančių darbuotojų, „SK-NN“ direktorius dirba kitoje įmonėje, šis filialas nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje.

16. Teismas, įvertinęs Departamento surinktų duomenų visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjas A. P. siekė atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi, o ne dirbti Lietuvos Respublikoje „SK-NN“ filiale vadybininku, o tai reiškia, kad jis neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo reikalavimų.

17. Teismas sprendė, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 50 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio, o pareiškėjai nepaisė teisės aktų nustatyto reikalavimo, nes kreipdamiesi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. P. darbą „SK-NN“ filiale, savo tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus.

18. Teismas sutiko su Departamento teiginiais, kad pareiškėjų skundo argumentai (teisinio išsilavinimo ir praktikos stoka, reikalavimų nežinojimas) dėl nepranešimo apie pasikeitusias aplinkybes, lėmusias leidimo išdavimą, nepateisina tokio neveikimo, prieštaraujančio teisės aktų reikalavimams, bei nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad Sprendimas yra neteisėtas dėl to, jog pareiškėjas A. P. vykdė teisėtą veiklą UAB „Įtempiamosios lubos“. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjams leidimas laikinai gyventi buvo išduotas ne veiklos UAB „Įtempiamosios lubos“ vykdymo pagrindu, bet dėl to, kad A. P. atvyktų dirbti į visai kitos įmonės „SK-NN“ filialą Lietuvos Respublikoje vadybininku. Teismas nurodė, kad pareiškėjai, siekdami įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje veiklos UAB „Įtempiamosios lubos“ pagrindu, turėtų iš naujo kreiptis į Departamentą dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

20. Teismas taip pat atmetė pareiškėjų skundo argumentus dėl nefiktyvios UAB „Įtempiamosios lubos“ veiklos, nurodydamas, kad Sprendimu Departamentas nevertino UAB „Įtempiamosios lubos“ veiklos fiktyvumo. Pareiškėjų skundo argumentus dėl jų siekio įsitvirtinti Lietuvoje teismas atmetė kaip neturinčius įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti ne dėl jų ryšių su Lietuvos Respublika. Teismas nurodė, kad pareiškėjams pageidaujant lankytis Lietuvoje dėl priežasčių, susijusių su įsigytu nekilnojamuoju turtu, jie galės teisėtai atvykti į Lietuvą su galiojančia viza.

21. Teismo vertinimu, pareiškėjų paaiškinimai ir pateikti įrodymai, susiję su veiklos vykdymu UAB „Įtempiamosios lubos“, o ne „SK-NN“ filiale Lietuvos Respublikoje, tik įrodo Departamento išvados, kad pareiškėjas A. P. „SK-NN“ filiale Lietuvos Respublikoje faktiškai nedirba, pagrįstumą ir tai, kad pareiškėjo interesai Lietuvos Respublikoje neatitiko prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi deklaruotų atvykimo tikslų.

22. Atsižvelgęs į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas sprendė, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

III. 23. Pareiškėjai A. P., E. K., A. P., atstovaujama pagal įstatymą A. P. (A. P.) ir E. K., ir A. E., atstovaujama pagal įstatymą E. K., apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą bei Departamento 2017 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1555 (01649; 01650; 01651; 01652) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams A. P., E. K., A. E. ir A. P., panaikinimo“.

24. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.

25. Pareiškėjai papildomai atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo viešojo administravimo subjektui, priimant administracinį teisės aktą, bei į Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7(2007), (toliau – ir Gero administravimo kodeksas) 14 straipsnio nuostatas, pažymėdami, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymu ir Gero administravimo kodeksu.

26. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės taip pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjų skundą, bei papildomai nurodo, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kuriais grįstų teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Departamento teigimu, pareiškėjai dėsto argumentus, kuriais siekia ginčyti ne teismo sprendimą, o Migracijos valdybos atlikto patikrinimo rezultatus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Departamento 2017 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-1555 (01649; 01650; 01651; 01652), kuriuo buvo panaikinti pareiškėjams (duomenys neskelbtini) piliečiams A. P., E. K., nepilnametei A. P., atstovaujamai pagal įstatymą tėvų A. P. ir E. K., ir nepilnametei A. E., atstovaujamai pagal įstatymą motinos E. K., 2016 m. rugsėjo 26 d. išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galioję iki 2018 m. rugsėjo 26 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

29. Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui A. P. panaikinimo priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, jog yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Atsakovas Sprendimą grindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybe, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bei to paties straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta aplinkybe, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios buvo nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Pareiškėjoms E. K., A. P. ir A. E., kurios yra pareiškėjo A. P. šeimos narės, leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikinti vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu (kai užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas).

30. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2016 m. birželio 30 d. pareiškėjas dėl to, jog atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti „SK-NN“ filiale vadybininku, kai iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienus metus dirbo užsienio valstybės įmonėje „SK-NN“, registruotoje Rusijos Federacijoje, ir jo dalykinių žinių ir aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo veiklai, Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo sutuoktinė E. K. Migracijos valdybai taip pat pateikė prašymą išduoti jai ir nepilnametėms dukterims A. E. ir A. P. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Būtent dėl minėtų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbu „SK-NN“ filiale, ir buvo išduotas pareiškėjui ir jo šeimos nariams laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos valdyba, patikrinusi „SK-NN“ filialo veiklą, nustatė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis „SK-NN“ filiale nėra įdarbintų darbuotojų ir šis filialas nevykdo Lietuvos Respublikoje veiklos, o A. P. nuo 2017 m. kovo 1 d. dirba UAB „Įtempiamosios lubos“. Departamentas, remdamasis šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, priėmė Sprendimą, kurį pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, pripažino teisėtu ir pagrįstu.

31. Pareiškėjai apeliaciniame skunde neginčija Departamento nustatytų aplinkybių, susijusių su tuo, kad pareiškėjas nedirba „SK-NN“ filiale bei kad ši įmonė Lietuvos Respublikoje nevykdo veiklos, tačiau teigia, kad jie nežinojo, jog reikia Departamentui pranešti apie pasikeitusias aplinkybes dėl veiklos vykdymo, o turėdami teisėtą veiklą tikėjosi, kad pagal Įstatymą elgiasi teisingai. Pareiškėjai akcentuoja, kad dirba ir gyvena Lietuvos Respublikoje, yra įsigiję nekilnojamojo turto, kuriame gyvena ir ketina gyventi ateityje. Taip pat apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad Departamentui nesuteikta teisė spręsti dėl „SK-NN“ filialo ir / ar UAB „Įtempiamosios lubos“ fiktyvumo, aplinkybės apie UAB „Įtempiamosios lubos“ veiklą ir darbuotojus. Pareiškėjų teigimu, Departamentas nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymu ir Gero administravimo kodeksu. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su pareiškėjų argumentais ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, neturi jokio pagrindo nesutikti su šia išvada.

33. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, neteisingai taikė pirmiau aptartas Įstatymo nuostatas, kai buvo nustatyta, jog pareiškėjas nedirba „SK-NN“ filiale, nors būtent dėl šios veiklos vykdymo buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas Sprendimo negrindė tuo, kad įmonės („SK-NN“ filialas ir UAB „Įtempiamosios lubos“) yra fiktyvios, todėl pareiškėjai visiškai be teisėto pagrindo šioje byloje nurodo aplinkybes dėl UAB „Įtempiamosios lubos“ veiklos. Be to, pareiškėjai byloje nėra pateikę įrodymų, kad „SK-NN“ filialas vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių pareiškėjams išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje, konstatuotina, kad visiškai teisiškai nereikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų įsigytu turtu ir šeimos gyvenimu Lietuvos Respublikoje.

34. Taip pat nagrinėjamu atveju nekeičia reikalo esmės ir pareiškėjų akcentuojamos aplinkybės, kad jie nežinojo, jog reikia pranešti Departamentui apie pasikeitusias aplinkybes, nes Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

35. Kaip minėta, pareiškėjui A. P. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas paaiškėjus, kad jis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie „SK-NN“ filialo veiklą ir apie tai, kad jis dirbs šioje įmonėje, nes pareiškėjas šioje įmonėje nedirba, t. y. akivaizdu, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

36. Iš Sprendimo turinio matyti, kad šis individualus administracinis teisės aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos.

37. Pareiškėjai teisiškai nepagrindžia argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjas realiai nevykdo veiklos bei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nėra pakankamai pagrįsta ir motyvuota, kad buvo pažeistos procedūrinės taisyklės, kai akivaizdžiai nustatyta, jog pareiškėjas jokios veiklos nevykdo „SK-NN“ filiale, apie kurio veiklą ir būtinumą dirbti šiame filiale teikė atsakovui duomenis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

38. Apeliacinio skundo argumentai dėl Gero administravimo kodekso normų pažeidimo yra abstraktūs ir deklaratyvūs (nurodoma Gero administravimo kodekso 14 straipsnio norma, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri nėra visiškai siejama su šioje byloje nagrinėjamomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis), nes apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodoma, dėl kokių bylos faktinių ir teisinių aplinkybių turėtų būti konstatuota, kad yra pažeistas pareiškėjų teisės į gynybą principas, Sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, o Sprendimo turinys neatitinka teisės normų reikalavimų.

39. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų.

41. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų A. P. (A. P.), E. K., A. P., atstovaujamos pagal įstatymą A. P. (A. P.) ir E. K., ir A. E., atstovaujamos pagal įstatymą E. K., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė