2020-04-15 Nr. AB-7344-3-61-3-01905-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1495-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01905-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LEA lpg“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LEA lpg“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „LEA lpg“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sujungti 1 998 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 0101/0031:4, esantį (duomenys neskelbtini), ir įsiterpusį 597 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 0101/0031:386 (toliau – ir ginčo žemės sklypas).

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gegužės 18 d. su Lietuvos valstybe sudarė Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-17-(14.49.56.) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėjas už 137 000 Eur įsigijo ginčo žemės sklypą. Sutarties tekstą, kurį parengė Tarnyba, patvirtino notaras. Sutartimi pardavėjas patvirtino, kad parduodamas daiktas neturi jokių apribojimų, Sutarties 11 punktu pirkėjas buvo įpareigotas per šešis mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos kreiptis į pardavėją dėl sklypų sujungimo į vieną bendro ploto žemės sklypą.

Pareiškėjas 2016 m. birželio 30 d. pateikė prašymą sujungti sklypus, tačiau Tarnybos Vilniaus skyrius 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu nurodė, kad Bendrovė privalo kreiptis į Tarnybą dėl sutikimo pertvarkyti sklypus sujungimo būdu; prašyme taip pat turi būti nurodytas įsipareigojimas, kad pertvarkius sklypus sujungimo būdu sklypas pirminiu įkeitimu liks įkeistas valstybei. Pareiškėjas įvykdė Tarnybos Vilniaus skyriaus nurodymus. Tarnybos Vilniaus skyrius 2016 m. lapkričio 14 d. pranešė, kad neprieštarauja dėl sklypų sujungimo, tačiau jau 2017 m. kovo 3 d. gautu raštu informavo, kad nusprendė nejungti sklypų ir spręsti klausimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia.

Šis Tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas 2017 m. kovo 16 d. buvo apskųstas Tarnybos direktoriui, tačiau iki šiol joks atsakymas negautas. Tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. kovo 3 d. rašte buvo nurodytos dvi aplinkybės, neleidžiančios jam priimti sprendimo sujungti sklypus:

1) norimas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas rytinėje, pietinėje ir pietvakarinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu;

2) norimas pirkti žemės plotas yra suformuotas gyvenamojoje teritorijoje, didesnis nei 0,04 ha. Dėl pirmosios aplinkybės pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo žemės sklypas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte keliamus reikalavimus. Šį faktą Tarnyba konstatavo 2014 m. spalio 27 d. rašte Nr. 1SS-(8.5), tai patvirtina „Formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento 2017 m. birželio 5 d. raštas, 2017 m. gegužės 17 d. darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais posėdžio protokolas ir teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis.

Dėl antrosios aplinkybės pareiškėjas skunde paaiškino, kad pagal Nutarimo 2.15 punktą parduodamas plotas galėtų būti padidintas Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Pareiškėjo teigimu, sudarant Sutartį toks sprendimas privalėjo būti priimtas, nes tai yra pardavėjo pareiga, o šią Sutartį parengė pardavėjas. Sutarties 11 punkto neįmanoma įgyvendinti, jeigu Tarnybos Vilniaus skyrius nepriims sprendimo sujungti minėtus žemės sklypus.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami būtent žvelgiant į jų nustatymo tikslus. Pagal Nutarimo 2.15 punktą, kai yra ketinama parduoti įsiterpusį žemės sklypą, kurio plotas yra didesnis negu jame nustatytas maksimalus plotas, turi būti priimtas atskiras Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas leisti padidinti parduodamą įsiterpusį žemės sklypą. Tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas be aukciono, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, nustatytas Nutarimo 2.15 punkte. Tai, kad Tarnyba bei Administracija, vertindamos ginčo žemės sklypo ypatumus, laikė jį atitinkančiu įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto kriterijus, leido rengti detalųjį planą bei tokį planą patvirtinti, tačiau negalėjo suteikti teisės pareiškėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų įsigyti ginčo žemės sklypą be aukciono. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius nustatė, jog ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi yra didesnis nei 4 arai ir iš pietinės pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu. Tuo atveju, kai yra nustatoma, kad valstybinė žemė negali būti parduodama, nes neatitinka tam tikrų teisės aktuose nustatytų sąlygų, valstybinės žemės patikėtinis negali sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties. Nėra teisės aktų, suteikiančių Tarnybai įgaliojimus žemės sklypą, neatitinkantį Nutarimo 2.15 punkte išdėstytų požymių visumos, parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad: Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1450-(14.49.2) nuspręsta parduoti įsiterpusį 597 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 0101/0031:386, esantį Vilniaus m. sav.; minėto įsakymo pagrindu 2016 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta 597 kv. m ploto valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 49SUI-17-(14.49.56); Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 3 d. raštu informavo pareiškėją, kad 597 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0031:386, esantis Paribio g. 8, Vilniuje, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi yra didesnis nei 4 arai ir iš pietinės žemės sklypo pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu (597 kv. m ploto žemės sklypo pietinė riba atitraukta nuo gatvės raudonųjų linijų ribų ir esamas šlaitas neįtrauktas į minėto sklypo plotą), todėl nusprendė nejungti minėtų žemės sklypų ir spręsti klausimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia; Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gegužės 18 d. raštu informavo pareiškėją, kad nusprendė nejungti žemės sklypų ir spręsti klausimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, paaiškino, kad naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, kurie leistų abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu neatsirado, todėl Vilniaus miesto skyrius siūlė Bendrovei administracine tvarka (notarinio susitarimo būdu) susitarti dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y. per vieną mėnesį nuo įspėjamojo rašto gavimo dienos pareikšti nuomonę dėl pasiūlytos galimybės įgyvendinimo, tuo atveju, jeigu pareiškėjas išreikš savo nesutikimą arba nuomonės per nurodytą terminą nepareikš, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo – Sutarties pripažinimo negaliojančia.

7. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu bei Nutarimo 2.15 punktu, pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais ir palaikė atsakovo poziciją. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektas yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė. Asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose; ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas, yra didesnis negu nustatyta Vyriausybės Nutarime, iš pietinės pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, be to, nagrinėjamu atveju nebuvo Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo leisti padidinti parduodamą įsiterpusį žemės sklypą, todėl jis neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos. Šiame žemės sklype yra nutiesti inžineriniai tinklai, skirti kitiems statiniams, todėl pareiškėjo prašomas prijungti 597 kv. m ploto sklypas gali būti priskiriamas naujam žemės sklypui, jis gali būti parduodamas ar išnuomojamas aukciono tvarka, vadovaujantis Nutarimu.

8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Tarnyba bei Administracija, vertindamos ginčo žemės sklypo ypatumus, laikė jį atitinkančiu įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto kriterijus, leido rengti detalųjį planą bei tokį planą patvirtino, tačiau negalėjo suteikti pareiškėjui teisės, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, įsigyti ginčo žemės sklypą be aukciono. Valstybinės žemės sklypo pardavimas turi būti vykdomas griežtai laikantis pardavimo procedūrų. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, šie teisės aktų reikalavimai yra imperatyvūs. Valstybinės žemės pardavimas turi būti vykdomas tam tikra teisės aktais nustatyta formalizuota tvarka, tam tikrais įstatymuose nustatytais atvejais valstybinės žemės pardavimo sandorio sudarymas draudžiamas, todėl tokiais atvejais valstybinės žemės pardavimo procedūros apskritai negalimos Nustačius, kad valstybinė žemė negalėjo būti parduodama, nes neatitiko tam tikrų teisės aktuose nustatytų sąlygų, valstybinės žemės patikėtinis, šiuo atveju Tarnyba, negalėjo sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, nes 597 kv. m. žemės sklypas neatitiko Nutarimo 2.15 punkte išdėstytų požymių visumos.

9. Nustatęs, kad pageidaujamas įsigyti žemės sklypas negalėjo būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą sujungti 1 998 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 0101/0031:4, ir 597 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 0101/0031:386.

III. 10. Pareiškėjas UAB „LEA lpg“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino Nutarimo 2.15 punkte taip pat įtvirtintos nuostatos, kad ginčo žemės sklypas vis dėlto gali būti laikomas įsiterpusiu, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Tarnyba pati savo 2014 m. spalio 17 d. rašte Nr. 1SS-(8.5) patvirtinto, jog ginčo žemės sklypą sudaro siaura juosta, sklypas yra įsiterpęs tarp kelių, privataus žemės sklypo ir šlaito. Be to, sklypas yra netaisyklingos formos, įsiterpęs tarp kelių šlaito ir griovio, per jo vidurį nutiesta elektros perdavimo kabelinė linija, kuriai naudoti nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga (194 kv. m); nustatytos ir kitos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (225 kv. m) bei nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos (597 kv. m). Taigi ginčo žemės sklypo plotas yra smarkiai apribotas ir faktiškai nėra didesnis nei 4 arai, todėl laikytinas įsiterpusiu ir galėjo būti parduodamas be aukciono.

11.2. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ginčo žemės sklypas iš pietrytinės pusės nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu.

11.3. Projektuojant įsiterpusį valstybinės žemės plotą, buvo atsižvelgta į Administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. lapkričio 19 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-564/14(2.14.2.12-MP) ir kartu pateiktą teritorijos schemą, kurioje pažymėta prašoma priskirti 597 kv. m valstybinės žemės sklypo dalis, neįtraukiant į ją teritorijos, kurią užima šlaitas, kadangi ši teritorija skirta susisiekimo komunikacijoms ir infrastruktūrai įrengti. Vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 30-1725 „Dėl Sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, taip pat Administracijos Miesto plėtros departamento informacija apie pakoreguotas raudonąsias linijas, raudonosios linijos buvo pakoreguotos taip, kad kelias, einantis šalia žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0031:4, esančio (duomenys neskelbtini), sutapo su šio žemės sklypo riba ir tarp šių objektų laisvo ploto nebeliko. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo žemės sklypo pietinė riba atitraukta nuo gatvės raudonųjų linijų ribų ir kad esamas šlaitas neįtrauktas į ginčo žemės sklypo plotą.

11.4. Pareiškėjui nuo 2012 metų teiktais dokumentais buvo patvirtinta, kad ginčo žemės sklypas yra įsiterpęs, todėl didintinas. Administracija, Tarnyba bei jos Vilniaus skyrius savo dokumentuose (Administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. birželio 20 d. darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais posėdžio protokolas Nr. A16-577(2.1.13-MP), Administracijos 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštas Nr. A51-65075/14(2.14.2.12-MP8) ir 2017 m. spalio 13 d. raštas Nr. A51-69445/17-(2.14.2.12-MP8), Administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 302144 ir 2015 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 30-1728, Tarnybos 2014 m. spalio 17 d. raštas Nr. 1SS-(8.5)-2635, Tarnybos Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. raštas Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-705 ir 2016 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 49-SJN-2536-(14.49.105), Sutartis) ne kartą priėmė sprendimus leisti padidinti parduodamą įsiterpusį žemės sklypą bei pripažino jį įsiterpusiu.

11.5. Tarnyba ir toliau skaičiavo pareiškėjui delspinigius ir reikalavo vykdyti Sutartį, nors pati nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje norėjo išsakyti savo poziciją dėl mokėjimų pagal Sutartį, taip pat dėl Tarnybos Vilniaus skyriaus neteisėtų veiksmų, tačiau teismas pareiškėjui pasisakyti neleido. Jeigu būtų daroma prielaida, kad sprendimai dėl parduodamo įsiterpusio žemės sklypo padidinimo priimti nebuvo, tai reikštų, kad Tarnyba negalėjo sudaryti Sutarties. Vis dėlto Sutartis buvo sudaryta su aiškia nuostata, kad parduodamas „įsiterpęs“ žemės sklypas, todėl pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį ir reikalavimus atsakovui vykdyti Sutartį.

12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją ir argumentus, apeliacinį skundą prašo atmesti. Atsiliepime Tarnyba taip pat pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-5683-567/2017, kurioje, be kita ko, teismo prašė Sutartį pripažinti negaliojančia, todėl administracinę bylą nagrinėjantis teismas turėtų svarstyti bylos sustabdymo klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Ginčas šioje byloje kilo dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo ne aukciono būdu.

14. Teisėjų kolegija nurodo, kad šios administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus išspręsta civilinė byla teisminio proceso Nr. 2-55-3-02281-2017-8. Minėtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkino visiškai, t. y.:

14.1. pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento:

14.1.1. 2016 m. gegužės 18 d. tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, ir UAB „LEA lpg“ sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį dėl 597 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 0101/0031:386;

14.1.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo;

14.1.3. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sen. Vilniaus m. sav. Vilniaus m., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;

14.1.4. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymą dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo UAB „LEA lpg“;

14.1.5. 2016 m. birželio 2 d. priverstinę hipoteką dėl 0,0597 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 0101/0031:386;

14.2. Taikė restituciją natūra ir grąžino Lietuvos Respublikai 0,0597 ha žemės sklypą, kadastro Nr. 0101/0031:386, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui UAB „LEA lpg“ priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Tarnybos, 39 615,37 Eur;

14.3. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. birželio 2 d. priverstinę hipoteką dėl 0,0597 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 0101/0031:386;

15. Taip pat iš dalies tenkino atsakovo UAB „LEA lpg“ priešieškinį ir priteisė jam iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Tarnybos, 2 993,21 Eur žalai atlyginti.

16. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą, taigi, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 19 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 str. 1 d.). Todėl, išnykus aplinkybėms, dėl kurių administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, bylos nagrinėjimas 2019 m. gruodžio 30 d. buvo atnaujintas.

17. Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti NŽT sujungti 1 998 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 0101/0031:4, esantį (duomenys neskelbtini), ir įsiterpusį 597 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 0101/0031:386 grindžiamas 2016 m. gegužės 18 d. su Lietuvos valstybe sudaryta Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-17-(14.49.56.).

18. Panaikinus Sutartį, išnyko faktinis bei teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą, todėl kiti apeliacinio skundo argumentai tapo neaktualūs bylos baigčiai, dėl ko nevertinami.

19. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LEA lpg“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas