bc2e65c3-e769-49ad-aa0b-e7b6be4c208d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-103-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02654-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.4.1; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Algio A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos žirgynas“ ieÅ¡kinį atsakovui Algiui A.

K. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bei n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje sprendžiami su proceso iÅ¡nagrinėtoje byloje atnaujinimu susiję klausimai. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ praÅ¡ydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015 ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 kovo 31 d. sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovui UAB ,,Lietuvos žirgynas“ iÅ¡ atsakovo Algio A.

K. priteistas žalos atlyginimas – 91 911,30 Eur, procesinės palÅ«kanos, bylinėjimosi iÅ¡laidos bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad priimant minėtÄ teismo sprendimÄ , kuris nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, yra padarytos procesinės teisės normų taikymo klaidos (CPK 329 str. 3 d. 1 p.), sudarančios absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas 2015 m. kovo 4 d. nutraukė su atstovais (advokatais) Dalia Kotryna Žilėnaite ir Anatolijumi Vilku teisinių paslaugų sutartį, ir nors advokatai apie minėtÄ aplinkybę informavo 2015 m. kovo 4 d. telefonu ir 2015 m. kovo 13 d. praneÅ¡imu, užregistruotu Vilniaus apygardos teisme 2015 m. kovo 13 d., 11 val. 33 min., civilinę bylÄ Nr. e2-1763-104/2015 nagrinėjusiÄ teisėjÄ bei prašė bylos nagrinėjimÄ atidėti, civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta be pareiÅ¡kėjo atstovų bei pareiÅ¡kėjo, jo tinkamai pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį neinformavus apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ .

PraÅ¡yme taip pat nurodyta, kad priimdamas minėtÄ sprendimÄ teismas padarė aiÅ¡kias materialinės teisės normų klaidas, tarp jų taikydamas deliktinės atsakomybės institutÄ nenustatė deliktinės atsakomybės sÄ lygų, rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-17262-833/2013, priimta suklastoto dokumento (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-03-28 akto Nr. 69G 10-1449), neatitinkančio administracinio akto turiniui ir formai keliamų reikalavimų, pagrindu.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad teismas neįvertino valstybės institucijų pareigÅ«nų veiksmais jam padarytos žalos.   IeÅ¡kovas UAB „Lietuvos žirgynas“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas proceso atnaujinimo institutÄ naudoja kaip priemonę vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ , jis turėjo teisę pasinaudoti apeliacijos institutu ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ pateikti apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad priimant sprendimÄ buvo padaryti procesinės teisės normų, tarp jų CPK 234 straipsnio ir 246 straipsnio 2 dalies taikymo pažeidimai, kadangi pareiÅ¡kėjo atstovai apie 2015 m. kovo 13 d. teismo posėdį žinojo (teismo Å¡aukimas iÅ¡siųstas 2015 m. sausio 21 d.), todėl nutraukiant su pareiÅ¡kėju teisinių paslaugų sutartį, apie jį turėjo informuoti ir pareiÅ¡kėjÄ .

Nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turinio nėra aiÅ¡ku, kokia teisės normos taikymo klaida buvo padaryta teismui priimant sprendimÄ , jos įtakos teismo sprendimo neteisėtumui, o praÅ¡yme iÅ¡dėstytos aplinkybės bei argumentai analogiÅ¡ki atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike nurodytoms aplinkybėms. Trečiasis asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Â prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmetė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015.

 Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi jo manymu, Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2015 m. kovo 31 d. sprendimÄ (civilinė byla Nr. e2-1763-104/2015), pažeidė procesinės (CPK 234 str., 246 str. 2 d.) bei materialinės (nenustatė deliktinės atsakomybės sÄ lygų, remtasi teismo nutartimi, kuri priimta suklastoto dokumento pagrindu) teisės normas. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo argumentas, jog jam nebuvo praneÅ¡ta apie 2015 m. kovo 13 d. vykusį teismo posėdį yra neapgrįstas, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Å¡aukimai į teismo posėdį buvo iÅ¡siųsti ne tik pareiÅ¡kėjo atstovams (advokatams), bet ir pačiam pareiÅ¡kėjui.

Taip pat teismas pažymėjo, kad ir tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjas Å¡aukimo negavo, advokatai prieÅ¡ nutraukdami atstovavimo sutartis privalėjo jį informuoti apie teismo posėdžio datÄ (CPK 118 str. 2 d.). Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad atstovai jo neinformavo apie teismo posėdį (CPK 178 str., 183 str.), teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jam buvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ bei vietÄ ir pareiÅ¡kėjo argumentus dėl materialinės teisės normų pažeidimo laikė nepagrįstais.

 Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, jog priimant sprendimÄ buvo pažeistos materialinės teisės normos, nes byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo nurodytas 2013 m. kovo 28 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos aktas Nr. 69G 10-1449, kuriame konstatuoti arklių laikymo pažeidimai, yra nuginčytas ar negaliojantis (CPK 178 str.).  III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai             PareiÅ¡kėjas Algis A. K. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CPK 234 str. bei 246 str. 2 d. nuostatas, neįvertino aplinkybės, kad teismo Å¡aukimas į 2015 m. kovo 31 d. posėdį pareiÅ¡kėjui nebuvo įteiktas, o atstovavimo sutartys su advokatais buvo nutrauktos, todėl teismas privalėjo atidėti teismo posėdį, tačiau to nepadarė ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo neatsižvelgdamas į tai, kad apie bylos nagrinėjimÄ nebuvo praneÅ¡ta visoms bylos Å¡alims. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo atimta galimybė pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį. 2.

Teismas neteisingai vertino 2013 m. kovo 28 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos akto Nr. 69G10-1449 teisėtumo klausimÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis yra teisėtai priimtas bei galiojantis ir todėl nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo padaryta esminių materialinių teisės normų pažeidimų. Neatsižvelgė į aplinkybė, jog sprendimas byloje priimtas remiantis suklastotu dokumentu. 3. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, priimta teismo nutartis nemotyvuota. Suinteresuotasis asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo atskirasis skundas yra analogiÅ¡kas jo praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ , apeliantas nepateikia naujų įrodymų ir pagrindų, dėl ko turėtų bÅ«ti panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis ir atnaujintas procesas.  Suinteresuotasis asmuo UAB ,,Lietuvos žirgynas“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ bei priteisit iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

Apelianto teiginiai, kad jis nebuvo informuotas apie 2015 m. kovo 13 d. teismo posėdį yra nepagrįsti. Apie teismo posėdį buvo informuoti abu pareiÅ¡kėjo atstovai, kurie nutraukdami atstovavimo sutartis turėjo informuoti ir informavo pareiÅ¡kėjÄ apie teismo posėdį. Apeliantas turėjo pakankamai laiko sudaryti atstovavimo sutartį su kitu advokatu, todėl teismas pagrįstai neatidėjo teismo posėdžio. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę suformuoti savo pozicijÄ bei tiekti atsikirtimus.Apeliantas nepateikė įrodymų, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. kovo 28 d. patikrinimo aktas, kuriuo rėmėsi teismas priimdamas sprendimÄ , bÅ«tų pripažintas negaliojančiu ar įrodytas jo klastojimo faktas.

Suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerija praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantas proceso atnaujinimo institutÄ naudojÄ kaip priemonę vilkinti priimtų teismo sprendimų vykdymÄ , o savo skunde atkartoja praÅ¡yme atnaujinti procesÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir nenurodo jokių naujų argumentų, kurių pagrindų bÅ«tų galima naikinti skundžiamÄ nutartį. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirajame skunde keliami klausimai dėl atsisakymo atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje teisėtumo ir pagrįstumo.Proceso atnaujinimas – savarankiÅ¡ka civilinio proceso stadija, reglamentuojama CPK XVIII skyriaus normų.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant Å¡io instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ , tačiau galimi atvejai, kai po bylos iÅ¡sprendimo paaiÅ¡kėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. BÅ«tent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutÄ . Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus bÅ«das įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti.

Jį galima taikyti tik konstatavus bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Å ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

Proceso atnaujinimo institutÄ reglamentuojančios teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos atsižvelgiant į Å¡io instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais. Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti.

Proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡vengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumÄ , apginant ne tik privačių Å¡alių, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Dėl to teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Dėl praÅ¡ymo procesÄ atnaujinti esant aiÅ¡kiai teisės normos taikymo klaidai Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , yra nurodęs, kad aiÅ¡ki teisės taikymo klaida, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylÄ , gali bÅ«ti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti pripažinta iÅ¡imtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-403/2008).

Kai procesÄ praÅ¡oma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ ; Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi bÅ«ti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma iÅ¡vada, ar pareiÅ¡kėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iÅ¡ tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2008; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-546/2010; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-565/2013).  Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino CPK 234 straipsnio bei 246 straipsnio 2 dalies nuostatas ir todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad minėtose normose įtvirtintos taisyklės nebuvo pažeistos ir, kad nėra pagrindo atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.  Teisingo ir tinkamo civilinio proceso idėja remiasi nuostata, jog teismo sprendimas gali bÅ«ti priimtas tik iÅ¡klausius abi proceso Å¡alis. Tik abiejų Å¡alių dalyvavimas sprendžiant ginÄÄ , jų aktyvÅ«s veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, gali lemti visapusiÅ¡kÄ bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡tyrimÄ . Tai leidžia iÅ¡siaiÅ¡kinti materialiÄ jÄ tiesÄ byloje. Tinkamo proceso, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo Å¡aukimų, praneÅ¡imų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo Å¡alims tvarka, Å¡alims suteikiama teisė teismo posėdžio metu iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ ir pan.

Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų bÅ«ti suprantamos formaliai, nes reikalavimas iÅ¡klausyti abi Å¡alis nereiÅ¡kia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi Å¡alys bÅ«tinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbÅ«s proceso operatyvumo, ekonomiÅ¡kumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sÄ Å¾iningos Å¡alies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas bÅ«tų kuo greičiau iÅ¡spręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo, Å¡alių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebÅ«tų gaiÅ¡inamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, Å¡alis privalo sÄ Å¾iningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rÅ«pintis proceso skatinimu, jo operatyvumu.

 CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji Å¡alių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rÅ«pintis kuo greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamÄ teismo praneÅ¡imÄ , atvykti į posėdį, laiku pasirÅ«pinti atstovavimu ir kt. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1763-104/2015 medžiagos matyti, kad apeliantui apie jo atžvilgiu iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ tapo žinoma 2013 m. gruodžio 12 d., kuomet jam buvo įteiktas UAB ,,Lietuvos žirgynas“ ieÅ¡kinys (2 t., 29 el. b. l.).

Apeliantas aktyviai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis – teikė atskiruosius skundus, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ , papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (2 t., 58-65, 115-123 el. b. l.). Apeliantas, teikdamas minėtus procesinius dokumentus, realizavo savo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytu bei turėjo pareigÄ domėtis bylos eiga. Kaip teisingai iÅ¡ bylos medžiagos nustatė pirmosios instancijos teismas nuo 2013 m. gruodžio 27 d. apeliantÄ atstovavo advokatai Anatolijus Vilkas ir Dalia Kotryna Žalėnaitė (2 t., 57 el. b. l.), teisinių paslaugų sutartys nutrauktos 2015 m. kovo 4 d. (5 t., 54 el. b. l.).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismo Å¡aukimai į 2015 m. kovo 13 d. posėdį buvo iÅ¡siųsti ne tik apelianto atstovams (5 t., 40-43 el. b. l.), bet ir pačiam apeliantui (5 t., 38-39 el. b. l.). Fakto, kad Å¡aukimas buvo iÅ¡siųstas, apeliantas neginčija bei prie praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pridėjo vokÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad Å¡aukimas, neradus adresato, grÄ Å¾intas teismui (el. b. Nr. A2-5234-803/2015 61 l.). Pažymėtina, kad Å¡aukimas iÅ¡siųstas deklaruotu pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos adresu, šį adresÄ jis nurodo ir savo procesiniuose dokumentuose.

Nors apeliantas teigia buvęs netinkamai informuotas apie 2015 m. kovo 13 d. teismo posėdį, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad teismo praneÅ¡imas su bÅ«tinais rekvizitais apie vyksiantį teismo posėdį, kaip tai ir nustatyta CPK 133 straipsnio 1 dalyje, buvo iÅ¡siųstas apelianto nurodytu bei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Å io adreso, kaip netinkamo (ar pasikeitusio) procesiniams dokumentams gauti, apeliantas nebuvo atÅ¡aukęs (CPK 121 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, kad nors atstovavimo sutartys likus savaitei iki paskirto teismo posėdžio buvo nutrauktos, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokiu atveju advokatai privalėjo praneÅ¡ti apeliantui apie teismo posėdžio datÄ bei perduoti visus su bylos nagrinėjimu susijusius dokumentus (CPK 118 str. 2 d.).

Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad Å¡ios įstatyme įtvirtintos pareigos advokatai neįvykdė (CPK 178 str.). Kadangi apelianto atstovams informacija apie vyksiantį teismo posėdį buvo pateikta tuo metu, kai advokatai jį atstovavo, laikoma, kad praneÅ¡imas apie posėdį atstovams yra tinkamas paties atstovaujamojo informavimas, todėl, nesant įrodymų, kad advokatai nutraukę atstovavimo sutartis pažeidė minėtÄ pareigÄ praneÅ¡ti apeliantui apie teismo posėdžio datÄ bei perduoti visus su bylos nagrinėjimu susijusius dokumentus, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismas tinkamai nepranešė apeliantui apie 2015 m. kovo 13 d. teismo posėdį.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, rėmėsi suklastotu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. kovo 28 d. aktu Nr. 69G10-1449. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog arkliai iÅ¡ jo paimti minėto akto pagrindu, kuris jo teigimu yra suklastotas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei savo atskirajame skunde apeliantas nepateikė įrodymų, kad minėtas aktas bÅ«tų nuginčytas ar negaliojantis, taip pat nepateikė Å¡io akto suklastojimo įrodymų.

Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs apelianto atskirÄ jį skundÄ , nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Todėl konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo atmestas pagrįstai, atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Suinteresuotasis asmuo UAB ,,Lietuvos žirgynas“ pateikė įrodymus, kad turėjo 240 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ apmokėti (el. b. l. 196-199).

Å ios iÅ¡laidos suinteresuotajam asmeniui priteisiamos iÅ¡ apelianto (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Algio A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos žirgynas“ (j. a. k. 302795881) 240 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                              Rasa Gudžiūnienė