2023-10-17 Nr. BB-6602-1-04-7-00008-2017-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4202/2023

Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00008-2017-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. G. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis jo atžvilgiu taikytas išplėstinis turto (139 307 Eur) konfiskavimas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalį ir 723 straipsnį, nebuvo aktyvūs įrodinėjimo procese, nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 270 straipsnio 3 dalies ir 287 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir in dubio pro reo principu. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus ir neišnagrinėjo bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu ( BPK 320 straipsnio 3 dalis ir 332 straipsnio 5 dalis).

Išplėstinis turto konfiskavimas M. G. taikytas nepagrįstai. Turto įsigijimo teisėtumas buvo įrodytas nuteistojo, jo sutuoktinės, K. G. paaiškinimais, pateiktais dokumentais apie R. G. ir K. G. darbo užmokestį, K. G. parduotą butą Vilniuje, notariškai patvirtintais piniginių lėšų dovanojimo sandoriais, apie kuriuos buvo informuota VMI ir FNTT, bei patikslintomis šeimos turto deklaracijomis. Tačiau teismų tai nebuvo įvertinta kaip teisėtai gautos pajamos. Teismai nemotyvuotai konstatavo būtinųjų sąlygų, nustatytų BK 723 straipsnio 2 dalyje, buvimą, visiškai netyrė ir nevertino bylos duomenų šio baudžiamojo įstatymo kontekste. Apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, savo išvadas padarė neįvertinęs 2020 m. spalio 13 d. pateiktų patikslintų šeimos turto deklaracijų, vadovaudamasis paties pripažintų procedūrinių pažeidimų turinčia 2018 m. birželio 28 d. specialisto išvada, kuri turi būti vertinama kritiškai, nes šeimos turto deklaracijos buvo patikslintos. Teismas apie šių deklaracijų netinkamumą ir neteisingumą sprendė remdamasis specialistės paaiškinimais, nors ši su jomis nebuvo susipažinusi ir VMI patikrinimas dėl jų dar neatliktas. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų pajamas pateisinančių dokumentų, susijusių su dovanojimu, kredito iš banko paėmimu, paveldėjimu, pajamų gavimu už parduotus butus ir kt., dėl jų nepasisakė. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl M. G. pateiktų duomenų, patvirtinančių 2005 metais atliktų didelių sumų pavedimus į jo sąskaitą banke. Šie duomenys nebuvo tiriami ir atliekant mokestinį patikrinimą.

Be to, nėra įrodyta, kad 250 MGL vertę viršijantis turtas iš neteisėtų pajamų buvo įgytas per penkerius metus. Asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimas šioje byloje atliktas netinkamai, specialisto išvadoje tyrimas buvo atliktas ne už penkerių, o ketverių metų šešių mėnesių laikotarpį, todėl specialisto išvadą reikia vertinti kritiškai ir, pateikus papildomus duomenis, atlikti naują vertinimą už penkerių metų laikotarpį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis Įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagristai, ir (ar) jam pagrįstai pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos Įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. G., nesutikdamas su jam taikytu išplėstiniu turto konfiskavimu, kritikuoja teismų atliktą įrodymų – specialisto išvados, ją pateikusios specialistės paaiškinimų, nuteistojo, liudytojų R. G., K. G. parodymų, kitų bylos duomenų, vertinimą ir jų pagrindu padarytą išvadą, kad byloje yra visos būtinos sąlygos šiam baudžiamajam įstatymui taikyti bei pateikia savo nuomonę, kaip turėtų būti įvertinti įrodymai ir kokios išvados turėtų būti padarytos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, savo nuosprendyje atsakė į visus nuteistojo M. G. apeliaciniame skunde keliamus klausimus, pateikė aiškius ir išsamius motyvus. Naujų teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą taikant BK 723 straipsnį, nuteistasis kasaciniame skunde nepateikė. Jo išvados grindžiamos subjektyviu įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimu bei deklaratyviomis nuorodomis į BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 270 straipsnio 3 dalies, 287 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies nuostatų bei in dubio pro reo principo pažeidimus. Tokio pobūdžio teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų ir aplinkybių vertinimo ar išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Nuteistojo manymas, jog byloje surinktus, ištirtus ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka teismo įvertintus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ar 332 straipsnio 5 dalis reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 ir 6 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Audronė Kartanienė

Albinas Antanaitis