2020-10-28 Nr. AB-20192-3-62-3-02146-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-725-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02146-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) „Spręsti klausymą dėl mano laisvės atėmimo bausmės PPN-AK 3-sektoriuje vadovaujantis tai kas išdėstyta skundo dalyje taikant BVK 70 str. 1 d., 3 d., šiuos straipsnio motyvus.“; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) materialinei ir moralinei žalai atlyginti 300 Eur.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2020 m. rugsėjo 16 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Teismas vertino, kad pareiškėjo pirmasis reikalavimas yra visiškai nesuprantamas, nėra tinkamai suformuluotas ir iš jo negalima suprasti, ko pareiškėjas siekia, reikšdamas šį reikalavimą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose 2020 m. rugsėjo 15 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jo skundas yra suformuluotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, pareiškėjas pridėjo skundžiamą aktą bei nurodė aplinkybes, pagrindžiančias skundo esmę, kad Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus pareigūnai, pavaldūs Pravieniškių PN-AK direktoriui, pareiškėją neteisėtai nubaudė. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, kad išsiaiškintų, kas iš Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus administracijos darbuotojų-pareigūnų privalo atsakyti už neteisėtą veikimą (neveikimą). Todėl pareiškėjas prašo, kad teismas spręstų klausimą dėl pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje bei remtųsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų nuostatomis. Pareiškėjas taip pat suformulavo prašymą „tenkinti Kalėjimų departamento prie LT teisingumo ministerijos man įteiktą raštišką atsakymą 2020-08-04 reg. Nr. 2S-2724 reg. data 2020-07-31 įrodantį, kad Pravieniškių PN-AK 3-sektoriaus administracijos darbuotojai-pareigūnai pavaldūs įstaigos direktoriui priėmė neteisėtą sprendimą dėl mano nubaudimo.“

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo I. G. skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama, laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjui buvo nurodyta, kokie yra jo pateikto skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Tačiau pareiškėjas per teismo nustatytą terminą teismo nurodytų skundo trūkumų nepašalino ir tai, teismo vertinimu, yra esminė kliūtis skundui priimti. Teismas pažymėjo, kad tinkamai pateikti teismui skundą yra ne tik pareiškėjo teisė, bet ir pareiga, teismas negali būti pareiškėjo advokatu ir už jį ruošti skundą.

Remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Taip pat išaiškino, kad tai pareiškėjui netrukdo pakartotinai kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. Pareiškėjas I. G. atskirajame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad į teismą kreipėsi gindamas savo pažeistas teises, nes Pravieniškių PN-AK direktorius 2020 m. gegužės 21 d. pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – 20 parų perkeliant į kamerų tipo patalpas, kurią pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui. Pareiškėjas buvo neteisėtai uždarytas į kamerų tipo patalpas, iš kurių paleistas 2020 m. birželio 17 d., o Kalėjimų departamento atsakymas dėl pareiškėjo skundo išnagrinėjimo jam buvo įteiktas tik 2020 m. rugpjūčio 4 d.

Pareiškėjo teigimu, jis teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus pašalino, tačiau teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje jį pašiepė kaip pareiškėją, jog teismas negali būti jo advokatu ir negali už pareiškėją rašyti (ruošti) skundą, taip atimdamas galimybę apginti pareiškėjo pažeistas teises nuo įkalinimo įstaigos valdininkų. Pareiškėjas nurodo, kad teismui išsiuntė patikslintus skundus 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. rugsėjo 16 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo I. G. skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012).

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skunde turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Pažymėtina, kad skundo reikalavimai turi būti formuluojami, atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas sprendimų rūšis.

Pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą „Spręsti klausymą dėl mano laisvės atėmimo bausmės PPN-AK 3-sektoriuje vadovaujantis tai kas išdėstyta skundo dalyje taikant BVK 70 str. 1 d., 3 d., šiuos straipsnio motyvus.“ Šis pareiškėjo reikalavimas neatitinka minėtų ABTĮ nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas šiai skundo daliai pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Tačiau, įvertinusi pareiškėjo skundo ir jo priedų turinį, keliamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nepaaiškino, kaip nurodytus trūkumus pašalinti, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Iš pareiškėjo skundo turinio ir pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu, kuriuo jam skirta nuobauda bei Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 31 d. sprendimu dėl šio nutarimo išnagrinėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjui turėjo išaiškinti teisę ginčyti šiuos aktus, suformuluojant atitinkamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar per nustatytą terminą trūkumai pašalinti, teismas neturi teisės atsisakyti priimti skundą remdamasis tuo, kad nepašalinti kiti trūkumai, kurie nebuvo nurodyti nutartyje, kuria suinteresuotas asmuo įpareigojamas ištaisyti konkrečius skundo trūkumus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-446/2007, 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-446/2007, 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tačiau jokių su šiuo pareiškėjo skundo reikalavimu susijusių trūkumų pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje nebuvo nustatęs, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės jų pašalinti. Taigi, nėra teisinio ir faktinio pagrindo šią pareiškėjo skundo dalį dėl žalos atlyginimo laikyti nepaduota ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo I. G. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams perduoti nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė