bc0f0ade-e73d-4023-ab19-e51f29b559ce · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-772-794/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38656-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.2; 2.8.2.5; 2.8.2.7; 2.8.2.8; 3.3.1.3; 3.3.1.18.2 (S) VILNIAUS apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Petkuvienės ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės L.

M.-Z. ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje V. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4191-937/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Bygma“ ieÅ¡kinį atsakovei L. M.-Z. dėl 2019 m. lapkričio 22 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo ir vartojimo ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje V.

Z.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. 2019 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bygma“ ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma panaikinti 2019 m. lapkričio 22 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau - Tarnyba) nutarimÄ dėl L. M.-Z. praÅ¡ymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės – atmesti L. M.-Z. praÅ¡ymÄ nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grÄ Å¾inti už prekes sumokėtus pinigus, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2016 m. lapkričio 25 d. su atsakove sudarė santechnikos prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigijo santechnikos prekių už 14 400 Eur, kurios atsakovei buvo pristatytos 2017 m. kovo 14 d. Atsakovė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai 2019 m. gegužės 30 d. pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grÄ Å¾inti jos sumokėtÄ 4 321,37 Eur sumÄ , o 2019 m. birželio 7 d., 14 d. ir 28 d. pateikė papildomÄ informacijÄ .

Tarnyba 2019 m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. M.-Z. praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies bei įpareigojo ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti atsakovei už santechnikos prekes sumokėtÄ 3 828,76 Eur sumÄ . IeÅ¡kovė su Tarnybos sprendimu nesutiko ir prašė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovės teigimu, Tarnybos 2019 m. lapkričio 22 d. nutarime nėra nurodyta, kokios CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įvardintos privalomos suteikti informacijos ieÅ¡kovė nesuteikė atsakovei.

Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato pardavėjui pareigos informacijÄ vartotojui apie parduodamas prekes suteikti tik tam tikru numatytu bÅ«du ar priemonėmis, informacija gali bÅ«ti suteikiama tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu. Nors Tarnyba iÅ¡vadoje nurodė, kad defektai galėjo atsirasti dėl netinkamos santechnikos prekių priežiÅ«ros, tačiau ieÅ¡kovė atsakovei žodžiu suteikė visÄ CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įvardintÄ privalomÄ suteikti informacijÄ , o nevalstybine kalba atsakovei buvo papildomai pateikta gamintojo, o ne ieÅ¡kovės garantijos kortelė.

Tarnyba nurodė, kad pardavėjas vartotojai nepateikė santechnikos prekių priežiūros instrukcijų valstybine kalba, tačiau pardavėjui nėra numatyta pareiga pateikti prekių priežiūros instrukcijų, tad jis šios pareigos nepažeidė, priešingai, atsakovę informavo, kad negali būti naudojamos cheminės medžiagos.

3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog atsakovė su ieÅ¡kove 2016 m. lapkričio 25 d. sudarė santechnikos prekių? pirkimo – pardavimo sutarti?, kurios pagrindu iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigijo įvairių santechnikos prekių?. Po kurio laiko atsakovė pastebėjo prekių trÅ«kumus, kurių ji protingai negalėjo tikėtis, todėl kreipėsi į ieÅ¡kovę, tačiau ji į atsakovės pretenzijas nesureagavo, todėl atsakovė dėl savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų ginimo kreipėsi į TarnybÄ , kuri 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu iÅ¡ dalies patenkino atsakovės reikalavimÄ ir įpareigojo ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti atsakovei už santechnikos prekes sumokėtÄ 3 828,76 Eur sumÄ .

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė teigia, kad Tarnyba nepagrįstai nevertino fakto, jog prekių trÅ«kumai galėjo atsirasti dėl netinkamos santechninių prekių priežiÅ«ros, už kuriÄ atsakinga vartotoja, t. y. atsakovė. Tačiau atsakovė nesutinka su tokiu ieÅ¡kovės teiginiu, kadangi Tarnyba įsigytų prekių defektų priežasties nenustatinėjo ir nenustatė, o ieÅ¡kovė atsakovei iÅ¡ tikrųjų nepateikė jokių prekių priežiÅ«ros instrukcijų lietuvių kalba. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad ji prekių naudojimo, priežiÅ«ros instrukcijÄ atsakovei pateikė žodžiu (lietuvių kalba), tačiau ieÅ¡kovė negali įrodyti Å¡io fakto egzistavimo pagal CK 6.2286 straipsnio 4 dalį.

Todėl ieÅ¡kovė, neįvykdžiusi (netinkamai įvykdžiusi) pareigos suteikti informacijÄ vartotojai, t. y. atsakovei, turi atlyginti dėl to atsakovės patirtus nuostolius (CK 6.2286 straipsnio 5 dalis), kurie Å¡iuo atveju yra lygÅ«s nekokybiÅ¡kų prekių įsigijimo kainai. Atsakovė pažymėjo, jog ne atsakovė, ne Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir ne teismas, o pati ieÅ¡kovė pagal CK 6.2286 straipsnio 4 dalį turi įrodyti, kad ji pateikė atsakovei ginčo prekių naudojimo, priežiÅ«ros instrukcijÄ lietuvių kalba.

4. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje 2020 m. sausio 13 d. iÅ¡vadoje nurodė, kad, gavusi vartotojos (atsakovės) L. M. – Z. 2019 m. gegužės 30 d., 2019 m. birželio 7 d., 14 d. ir 28 d. papildomus dokumentus dėl 2016 m. lapkričio 25 d. pirkimo- pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Bygma“ įsigytų įvairių santechnikos prekių galimai netinkamos kokybės ir tuo pagrindu keliamo reikalavimo nutraukti santechnikos prekių pirkimo-pardavimo sutartį ir grÄ Å¾inti už santechnikos prekes sumokėtus pinigus, 2019 m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo iÅ¡sprendė tarp vartotojos (atsakovės) ir bendrovės (ieÅ¡kovės) UAB „Bygma“ kilusį ginÄÄ .

Nurodė, kad vertino ginčo Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (dokumentus), paaiÅ¡kinimus, esamÄ teisinį reglamentavimÄ ir priėmė jais pagrįstÄ sprendimÄ , t. y. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė iÅ¡ dalies tenkinti vartotojos reikalavimÄ , t. y. pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimÄ nutraukti santechnikos prekių pirkimo – pardavimo sutartį ir grÄ Å¾inti už santechnikos prekes sumokėtus pinigus (3828,76 EUR).

IÅ¡vadÄ teikianti institucija taip pat nurodė, jog palaiko 2019 m. lapkričio 22 d. nutarime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl vartotojos reikalavimo pagrįstumo.

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje V. Z. prašė ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡ dalies nutraukti 2016 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarti?, pareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti atsakovei už santechnikos prekes sumokėtus 3 828,76 Eur, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nors 2016 m. lapkričio 25 d. sutartį formaliai pasirašė viena atsakovė (be trečiojo asmens), tačiau joje nurodytos santechnikos prekės buvo skirtos pagerinti jų abiejų Å¡eimos bÅ«stÄ , todėl trečiojo asmens ir atsakovės pozicijos visiÅ¡kai sutampa.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino ir panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimÄ dėl L. M.-Z. praÅ¡ymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės – atmesti L. M.-Z. praÅ¡ymÄ nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grÄ Å¾inti už prekes sumokėtus pinigus.

7. Teismas įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus nustatė, kad Å¡alys sudarė vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi prekės buvo įgytos atsakovės ir jos Å¡eimos poreikiams tenkinti, dėl ko ginčo byloje nėra. Teismas, iÅ¡tyręs bylos duomenis, nenustatė, kad pardavėjas vartotojai raÅ¡tu bÅ«tų pateikęs santechnikos prekių priežiÅ«ros instrukcijÄ (nei lietuvių, nei kokia kita kalba). Ä® bylÄ pateikta gamintojo garantijos kortelė anglų kalba, kurioje duomenų apie ginčo prekių kokybę, priežiÅ«ros taisykles/rekomendacijas nėra, o ginčo dėl to taip pat nėra.

8. Teismas sprendė, kad atsakovė galimai neatidžiai pasirinko priemonę ginčo santechnikos prekėms valyti, kuri yra pritaikyta patvaresniems pavirÅ¡iams. Teismas įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus konstatavo, kad atsakovė savo veiksmais, pasirinkdama netinkamÄ valymo priemonę, sukėlė daikto trÅ«kumus, tad iÅ¡ esmės deklaracijos buvimas ar nebuvimas esminės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje neturi. Teismas pažymi, kad atsakovė Å¡io dokumento, jei manė esant bÅ«tina, galėjo praÅ¡yti iÅ¡ pardavėjo prieÅ¡ sudarydama prekių pardavimo sutartį, o ne po to, kai panaudojo netinkamÄ valymo priemonę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) L. M.-Z. ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje V. Z. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ visiÅ¡kai atmesti ieÅ¡kovės UAB „Bygma“ ieÅ¡kinį ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1.

Pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai neatsižvelgė į ginčo Å¡alių materialiųjų teisinių santykių specifikÄ (vartojimo santykiai), kas lėmė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų vartojimo santykiuose nustatymo, bet ir neteisingai nustatė byloje esantį teisinį interesÄ (byloje esama vieÅ¡ojo intereso), lemiantį proceso Å¡alių vaidmenį bei įrodinėjimo naÅ¡tos taisyklių atitinkamÄ paskirstymÄ , taip pat pažeidė ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo kaip pamatinės teisės į teisminę garantijÄ teisinę pareigÄ . 9.2.

Teismas neatsižvelgė į nacionalinio vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir teismų praktikos nuostatos bei ES teisėje įtvirtintÄ prioritetinę vartotojų teisių apsaugÄ . Pagal esamas bylos aplinkybes, kai ieÅ¡kovė sistemiÅ¡kai vengė bendradarbiauti ir vykdyti sutartines prievoles, atsakovės teisėtus interesus atitinka tik pinigų grÄ Å¾inimas už nekokybiÅ¡kas santechnikos prekes. Parduotų santechnikos prekių kokybės trÅ«kumų Å¡alinimas jas remontuojant ar pakeičiant nepripažintinas tinkamu atsakovės teisių apgynimu. 9.3.

Tiek Tarnyba, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė vartotojai raÅ¡tu nepateikė santechnikos prekių priežiÅ«ros instrukcijos (nei lietuvių, nei kokia kita kalba). Tačiau pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo sprendimÄ , pasirėmė, jo nuomone, labiau tikėtina prielaida, jog vartotoja Apeliantė „galimai neatidžiai pasirinko priemonę ginčo santechnikos prekėms valyti, kuri yra pritaikyta patvaresniems pavirÅ¡iams“. Å iÄ prielaidÄ teismas parėmė faktu, kad Atsakovė naudojo „Almacabio“ nebraižantį Å¡veitiklį vonios ir virtuvės pavirÅ¡iams, kuris tinkamas valyti kriaukles, klozetus, plyteles, virykles.

Naudojimo apraÅ¡e (kita pakuotės pusė) nenurodyta, kad priemonę galima naudoti ir kitiems vonioje esantiems įrenginiams, t. y. kranams, maiÅ¡ytuvams ir pan. Apeliantė pažymi, kad reikalavimas prižiÅ«rėti ginčo santechnikos prekes su valikliu, kuris tinkamas naudoti ant rÅ«gÅ¡tims jautrių produktų, niekur byloje neužfiksuotas. Antra, aukso cheminės savybės yra žinomos jau ne vienÄ tÅ«kstantmetį – auksas nėra jautrus nei rÅ«gÅ¡tims, nei Å¡armams, o bÅ«tent auksu ir buvo (turėjo bÅ«ti) padengtos ginčo prekės. Trečia, italų, anglų ar kitų ne lietuvių kalbomis užraÅ¡yto teksto neverta net analizuoti, nes to nenumato paminėtos teisės normos.

Žodį „abrasiiva“ vartotojai galėjo suprasti tiek, kaip reiÅ¡kiantį, jog Å¡is valiklis turi abrazyvinių dalių, tiek kaip tokį, kuris jų neturi. Atsižvelgiant į tai, o taip pat paminėtus ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl vartotojo subjektyvios padėties teisinio nereikÅ¡mingumo vartojimo ginčuose, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė apie tinkamÄ vartotojos teisinį informavimÄ nagrinėjamu klausimu, Å¡ie pirmosios instancijos motyvai vertintini kaip akivaizdžiai nepagrįsti. 9.4.

Vartotoja apeliantė manė, kad pirko kokybiškas, brangias santechnikos prekes, padengtas auksu, nes būtent tokių prašė atvykusi pas Ieškovę į jos parduotuvę. Vartotoja mano ir visuomet teigė, kad ginčo prekės yra nekokybiškos, nes dalies jų niekada nevalius su valikliu, jų danga (kuri atrodo kaip permatomas lakas) vis vien ėmė luptis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vartotojai gyvena dviese, apeliantė dažnai važinėdavo į komandiruotes, jie daugiausia laiko praleidžia pirmajame buto aukšte, todėl antrajame esančia santechnikos įranga beveik nesinaudoja.

Liudytoju byloje apklaustas Tarnybos vyr. specialistas M. A. patvirtino, kad tokie ginčo prekių išvaizdos pasikeitimo galėjo būti tiek dėl jų netinkamos priežiūros (1), tiek dėl to, kad jos buvo pagamintos nekokybiškai (2). Santechnikos prekės iš principo negali būti gaminamos be jokių reikalavimų. Jos yra plataus vartojimo prekės. Jas rasime kiekvienose gyvenamosiose ar negyvenamosiose patalpose. Byloje nėra jokių duomenų, kaip ginčo prekės buvo pagamintos, kokia jų sudėtis (kokios medžiagos, kokie jų lydiniai, kokio storio auksu ar jo junginiu padengtos ir kt.), todėl yra neįmanoma nustatyti, ar ginčo prekės buvo kokybiškos (t. y. kaip jos buvo pagamintos, testuotos ir pan.), kada ir kaip buvo bandytos (tikrintos, testuotos), o vartotoja jų pateikti negali.

VVTAT kelis kartus elektroniniais laiÅ¡kais (žr. IeÅ¡kovės ir VVTAT el. susiraÅ¡inėjimÄ 2019-09-16, 2019-09-18, 2019-09-24, 2020-09-30, 2019-10-01, 2019-10-07, 2019-10-10 datomis) prašė IeÅ¡kovę pateikti minėtus dokumentus, bet ji abu kartus teigė, kad gamintojas jų paprasčiausiai neturi. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas VVTAT specialistas M. A.. Apeliantės vertinimu tokių įrodymų nebuvimas turi bÅ«ti vertinamas nepalankiai verslininkei ieÅ¡kovei, ir, atsižvelgiant į kitus faktus, turėtų bÅ«ti konstatuojama, jog ginčo prekės yra pagamintos nekokybiÅ¡kai ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. 9.5.

Teismas skundžiamame sprendime net nepaminėjo, kad buvo apklaustas liudytojas VVTAT vyr. specialistas M. A. ir kÄ jis patvirtino. Taip pat teismas nematė reikalo sprendime analizuoti, ar ginčo prekės yra statybos produktai, nors į tai bandė ilgai ir aktyviai gilintis posėdžių metu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 dalyje yra įtvirtinta, kad „statybos produktas – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011“. Å ito reglamento (pilnas jo pavadinimas – 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sÄ lygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB) 2 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog „statybos produktas – produktas arba komplektas, kuris gaminamas ir pateikiamas į rinkÄ , kad bÅ«tų nuolat įmontuotas į statinį arba jo dalis, ir kurio eksploatacinės savybės daro poveikį statinio eksploatacinėms savybėms, susijusioms su esminiais statinių reikalavimais“.

Visos ginčo (santechnikos) prekės yra montuojamos į pastato inžinerinę sistemÄ (vamzdynus, nuotekas, kt.), ir Reglamentas, Statybos įstatymas ir kiti susiję teisės aktai joms taikomi tiek tuo atveju, jei jos liečiasi, tiek ir tuo atveju, jei nesiliečia su žmonėms vartoti skirtu vandeniu. Vamzdynai yra privalomoji kiekvieno statinio sudėtinė dalis. Apeliantės nuomone, be praustuvų, vandens maiÅ¡ytuvų, sifonų ir kitų santechnikos prekių patalpos nebus laikomos nei gyvenamosiomis, nei administracinėmis.

Liudytoju apklaustas VVTAT vyr. specialistas M. A. paaiÅ¡kino, kad jis yra statybos inžinierius ir VVTAT jam priskirta dirbti su statybos produktais. Liudytojas nurodė, kad, jo įsitikinimu, ginčo prekės yra statybos produktas. 9.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja ne tik netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp proceso Å¡alių, bet ir grubiai pažeidė Civilinio proceso kodekso nuostatas. TokiÄ pozicijÄ patvirtina Å¡ie faktai: Nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ teisėja stabdė, nutraukinėjo tik vienÄ ginčo pusę: vartotojÄ atsakovę, trečiÄ jį asmenį ir jų atstovÄ (CPK 17 straipsnis) (šį faktÄ patvirtina visi posėdžių garso įraÅ¡ai); posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė nepageidavo bylos medžiagos pildyti naujais įrodymais, bet teisėja savo iniciatyva (jokio proceso dalyvio nepraÅ¡yta) įpareigojo ieÅ¡kovę pateikti jos kreipimÄ si į gamintojÄ ir gamintojo atsakymÄ , ar ginčo prekės yra pažeistos vartotojos naudotų valymo priemonių, t. y. rinko galimai verslininkei palankius duomenis Å¡iai jų net nepraÅ¡ius; teisėja daugiau nei pusvalandį nesprendė (su pertraukomis vis grįždama prie Å¡ito klausimo) vartotojos atstovo praÅ¡ymo apklausti vienÄ liudytojÄ :

VVTAT vyr. specialistÄ , atlikusį ginčo prekių apžiÅ«rÄ ir jų kokybės patikrinimÄ ; teisėja nepagarbiai elgėsi vartotojos atžvilgiu; teisėja posėdžio metu kelis kartus pareiÅ¡kė iÅ¡ankstinę nuomonę, kad ginčo prekės nėra statybos produktas; teismas vietoj teismo sprendimo, priimto iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, atidėto paskelbimo, antrÄ kartÄ nutartimi atidėjo jo paskelbimÄ ir kt. Apeliantės įsitikinimu, vien Å¡ioje skundo dalyje (apeliacinio skundo 17-20 l.) iÅ¡dėstyti faktai turėtų sudaryti pakankamÄ pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ .

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Bygma“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neva ieÅ¡kovas vengė vykdyti sutartines prievoles, tačiau nenurodo, kokių prievolių ieÅ¡kovas neįvykdė. Negana to, teigia, neva bylÄ nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas netaikė CK nuostatų dėl nesÄ Å¾iningų sutarties sÄ lygų, tačiau nei bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje, nei apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo, kokios Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygos, atsakovės nuomone, turėtų bÅ«ti laikomos nesÄ Å¾iningomis. 10.2.

Kaip IeÅ¡kovas nurodė bylos nagrinėjimo metu, nėra jokio teisės akto, numatančio pareigÄ pardavėjui pateikti priežiÅ«ros instrukcijÄ ar tuo labiau jÄ pateikti raÅ¡tu. Pagal CK 6.353 str. 1 d., pardavėjas privalo suteikti pirkėjui informacijÄ pagal Å¡io kodekso 6.2286 arba 6.2287 str. CK 6.2286 str. 1 d. įtvirtinta, kad „PrieÅ¡ sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti vartotojui bÅ«tinÄ , teisingÄ , iÅ¡samiÄ ir neklaidinančiÄ informacijÄ .

Informacija vartotojui turi bÅ«ti suteikta valstybine kalba. 10.3. Tarnybos Nutarime nebuvo nurodyta, kokios CK 6.2286 str. 1 d. įvardintos privalomos suteikti informacijos ieÅ¡kovas bÅ«tų nesuteikęs atsakovei, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir trečiasis asmuo ne kartÄ teigė, kad IeÅ¡kovas jiems nurodė įsigytų prekių priežiÅ«rai nenaudoti agresyvios chemijos / naudoti Å¡velniÄ chemijÄ / naudoti valiklį be abrazyvinių dalelių / nenaudoti CIF, taigi ieÅ¡kovas savo pareigÄ suteikti informacijÄ atliko.

Pati atsakovė savo bylos nagrinėjimo metu pareikÅ¡tais liudijimais paneigia apeliacinio skundo teiginį, neva ieÅ¡kovas lietuvių kalba jokia forma, net žodžiu, nepateikė prekių priežiÅ«ros instrukcijos. Papildomai atsakovė su įsigytomis prekėmis gavo gamintojo garantijos kortelę (I tomas, b. l. 122-126, 144-145), kurios, kaip nurodė 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir spalio 20 d. teismo posėdžiuose, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neskaitė. atsakovė 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdyje netgi nurodė iki Å¡iol gamintojo garantijos kortelės neturinti, nors pati Atsakovė šį dokumentÄ pateikė Tarnybai (I tomas, b. l. 123-126).

Apeliaciniame skunde Atsakovė jau teigia, kad su prekėmis gautos gamintojo naudojimo instrukcijos – tai tik „gamintojo garantijos kortelės anglų ir italų kalbomis ant vieno lapo“, Trečiasis asmuo įvardina kaip „reklaminę broÅ¡iÅ«rÄ â€œ. Taigi Atsakovė net bylos nagrinėjimo metu neskyrė laiko bent pažiÅ«rėti, kad tai keturių puslapių dokumentas, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta gamintojo priežiÅ«ros informacija. Å i gamintojo informacija pateikta ne tik gamintojo italų kalba, bet ir anglų kalba, kuri Atsakovei puikiai žinoma, kadangi atsakovė dirba amerikiečių kapitalo kompanijoje.

Nepaisant to, ieÅ¡kovas atsakovei informacijÄ suteikė žodžiu valstybine kalba. 10.4. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjas gali remtis jo atsakomybę Å¡alinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 str. 4 d., 6.333 str. 3 d. pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trÅ«kumus, jeigu įrodys, kad Å¡ie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos .

Kaip pagrįstai teismas nurodė Sprendime, IeÅ¡kovas įrodė, kad prekių trÅ«kumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjai dėl jos netinkamos priežiÅ«ros/valymo, o tai Å¡alina IeÅ¡kovo atsakomybę dėl prekių trÅ«kumų. 10.5. Tarnyba tiek Nutarime nurodė, kad „Defektai galėjo atsirasti dėl netinkamos santechnikos prekių priežiÅ«ros“, tiek 2020 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje M. A. nurodė, kad defektai atsirado „dėl neprižiÅ«rėjimo“, „galimai vartotoja naudojo kažkokiÄ agresyviÄ chemijÄ ar netinkamÄ valiklį“, „didesnė galimybė yra tokia, kad dėl netinkamo [prižiÅ«rėjimo] <…>, nes jeigu bÅ«tų pati danga visa nekokybiÅ¡ka, tai ji turėtų Å¡iaip bÅ«t visu visu plotu bÅ«t ta prasme, o pas vartotojÄ nu nebuvo taip, pas jÄ buvo dalimis, pagrindinis kriterijus bÅ«tų toks“, „iÅ¡ pažeidimų pobÅ«džio bent jau taip matosi ir atrodo, kad labiau cheminė įtaka“, o Nutarimo iÅ¡vada, kad prekės neatitinka kokybės reikalavimų padaryta, „nes čia yra standartinis sakinys pagal Civilinį kodeksÄ â€œ.

Kaip paaiÅ¡kėjo Tarnybai atliekant tyrimÄ , atsakovė, bÅ«dama tinkamai informuota, chemines medžiagas vis tiek naudojo. Atsakovė 2019 m. liepos 1 d. el. laiÅ¡ke teigė, jog „neprivalau informuoti kokiÄ chemijÄ naudojau, tačiau patikinu kad tai italų gamybos ekologiÅ¡kas kremas santechnikai be abrazyvinių dalelių, kad nepažeistų pavirÅ¡ių“, chemijos naudojimÄ prekėms Atsakovė pripažino ir Tarnybai siųstame 2019 m. birželio 27 d. el. laiÅ¡ke nurodžiusi, kad „na o apie chemijÄ tik vienas maiÅ¡ytuvas buvo valytas ekologiÅ¡ka nestipria chemija“ , o 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdyje Trečiasis asmuo nurodė, kad „ViskÄ valom su ta pačia chemija“. 10.6.

Nors atsakovė teigė, kad bÅ«tent gamintojo Bellosta produkcija jos netenkina, bet tarp atsakovės įsigytų ir sugadintų prekių yra ir kito gamintojo produkcija (sifonas), kas tik patvirtina, kad pati atsakovė savo veiksmais – naudodama rÅ«gÅ¡tinį Å¡veitiklį – sugadino prekes. Taip pat atsakovė apeliaciniame skunde ne kartÄ nurodo, neva ant sifono iÅ¡orės iÅ¡ vidaus atsiradusi korozija. ieÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad tokia aplinkybė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nebuvo nei nustatyta, nei Atsakovės įrodinėta ar įrodyta, o ir Tarnyba to Nutarime nekonstatavo. 10.7.

Apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Nepaisant to, trečiojo asmens apeliaciniame skunde teigiama, neva „atsirado problema su vienu iÅ¡ maiÅ¡ytuvų, kai santechnikas sumontavęs maiÅ¡ytuvus į sienÄ , patikrino, ar jie veikia ir vienÄ kartÄ nuleido vandenį. Nuo likusio vandens laÅ¡o pakito maiÅ¡ytuvo spalva (pažaliavo, žr. nuotraukÄ )“. IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad Å¡is maiÅ¡ytuvas buvo apžiÅ«rėtas Tarnybos organizuoto patikrinimo metu, Tarnybos suraÅ¡ytoje iÅ¡vadoje jis yra 22 nuotraukoje, sumontuotas į sienÄ .

Nieko panaÅ¡aus, kÄ nurodo Trečiasis asmuo, Tarnybos atstovas neužfiksavo, nieko panaÅ¡aus neminėjo ir pats Trečiasis asmuo bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimÄ dėl L. M.-Z. praÅ¡ymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės – atmetė L. M.-Z. praÅ¡ymÄ nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grÄ Å¾inti už prekes sumokėtus pinigus. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovės reikalavimus, panaikindamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimÄ , t. y. patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė klausimus dėl vartotojų teisių gynimo, sudarant vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį.

15. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pardavėjo pareigos suteikti vartotojui teisingÄ informacijÄ apie parduodamas prekes, pirkėjo teisės atsisakyti sutarties (nutraukti sutartį). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 25 d. UAB „Bygma“ ir L. M.-Z. sudarė santechnikos prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarė dėl santechnikos prekių pirkimo už 14.642,48 Eur pagal pridedamÄ priedÄ Nr.

1. Atsakovė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikė 2019 m. gegužės 28 d. praÅ¡ymÄ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų grÄ Å¾inimo. Atsakovė ieÅ¡kovei pateikė 2019 m. birželio 13 d. pretenzijÄ , kurioje nurodė, kad lupasi maiÅ¡ytuvų Bellosta Stresa virÅ¡utinė danga, kad ji grÄ Å¾ina prekes ir praÅ¡o grÄ Å¾inti už nekokybiÅ¡kas prekes sumokėtus 4.736,19 Eur. Tarnyba pateikė 2019 m. spalio 29 d. gaminio vertinimo iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ 2019 m. lapkričio 18 d. pataisė ir nurodė, kad vonios sifonas, bidė sifonas, 2 aukÅ¡to potinkinių praustuvų sifonai ir 2 aukÅ¡to potinkiniai praustuvų maiÅ¡ytuvai yra tinkamos kokybės. 1 aukÅ¡to maiÅ¡ytuvo, praustuvo sifono, duÅ¡o potinkinio maiÅ¡ytuvo, rankinio duÅ¡elio su padavimo alkÅ«ne, vonios rankinio duÅ¡elio, vonios maiÅ¡ytuvo, bidė maiÅ¡ytuvo, vožtuvų (1 aukÅ¡to praustuvo, bidė ir vonios sifonų) ir vonios sifono rankenėlės nustatyti defektai yra esminiai, kadangi sumenkina estetinį vaizdÄ .

Defektai galėjo atsirasti dėl netinkamos santechninių prekių priežiūros, kadangi pardavėjas vartotojai pateikė santechnikos prekių priežiūros instrukcijas ne valstybine kalba. Padaryta išvada, kad 1 aukšto maišytuvo, praustuvo sifonas, dušo potinkinis maišytuvas, rankinis dušelis su padavimo alkūne, vonios rankinio dušelis, vonios maišytuvas, bidė maišytuvas, vožtuvų (1 aukšto praustuvo, bidė ir vonios sifonų) ir vonios sifono rankenėlė neatitinka kokybės reikalavimų, kurių vartotoja galėjo protingai tikėtis, įsigydama santechnines prekes.

Tarnyba 2019 m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo L. M.-Z. iÅ¡ dalies patenkino reikalavimÄ , t. y. pripažinti pagrįstu reikalavimÄ nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grÄ Å¾inti už santechnikos prekes sumokėtÄ 3 828,76 Eur sumÄ . Tarnyba nurodė, kad vonios sifonas, bidė sifonas, antro aukÅ¡to potinkinių praustuvų sifonai ir antro aukÅ¡to potinkiniai praustuvų maiÅ¡ytuvai, kurių kaina sudaro 987,20 Eur, yra tinkamos kokybės, o 1 aukÅ¡to maiÅ¡ytuvo, praustuvo sifonas, duÅ¡o potinkinis maiÅ¡ytuvas, rankinis duÅ¡elis su padavimo alkÅ«ne, vonios rankinio duÅ¡elis, vonios maiÅ¡ytuvas, bidė maiÅ¡ytuvas, vožtuvai (1 aukÅ¡to praustuvo, bidė ir vonios sifonų) ir vonios sifono rankenėlės, kurių kaina sudaro 3 828,76 Eur, neatitinka kokybės reikalavimų, t. y. turi tų savybių, kurių vartotoja galėjo tikėtis jas įsigydama.

Nurodė, kad pardavėjas vartotojai nepateikė santechnikos prekių priežiÅ«ros instrukcijos valstybine kalba, tad netinkamai įvykdė pareigÄ dėl informacijos pateikimo, dėl ko atsirado santechnikos defektai.

17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, t. y. atsakovė (vartotoja) įsigijo iš ieškovės (verslininkės) parduotuvės santechnikos prekes. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2019 m. lapkričio 22 d. nutarime konstatavo, jog ieškovės atsakovei parduotas praustuvo sifonas, dušo potinkinis maišytuvas, rankinis dušelis su padavimo alkūne, vonios rankinio dušelis, vonios maišytuvas, bidė maišytuvas, vožtuvai (1 aukšto praustuvo, bidė ir vonios sifonų) ir vonios sifono rankenėlės, kurių kaina sudaro 3 828,76 Eur, neatitinka kokybės reikalavimų, t. y. turi tų savybių, kurių vartotoja galėjo tikėtis jas įsigydama.

Nurodė, kad pardavėjas vartotojai nepateikė santechnikos prekių priežiÅ«ros instrukcijos valstybine kalba, tad netinkamai įvykdė pareigÄ dėl informacijos pateikimo, dėl ko atsirado santechnikos defektai. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigytų santechnikos prekių trÅ«kumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjai dėl jos netinkamo priežiÅ«ros/valymo, ir tuo pagrindu sprendė nesant ieÅ¡kovės atsakomybės dėl prekių trÅ«kumų.

Teismas pripažino, kad nėra pagrindo taikyti sutarties nutraukimo, pareikalaujant sugrÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ , todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visa apimtimi ir panaikino Tarnybos nutarimÄ . Dėl pardavėjo pareigos pateikti informacijÄ vartotojui 18. Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Å iuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties Å¡alis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panaÅ¡ių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties Å¡alimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo tikslas suteikti prioritetÄ vartotojo teisių gynimui.

Todėl visi sutarties netikslumai ar neaiškumai turi būti aiškinami vartotojo naudai.

19. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartinius santykius specialiai reglamentuoja CK šeštosios knygos IV dalies ketvirtojo skirsnio ,,Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai“ normos, jiems taip pat taikytinos bendrosios vartojimo sutarties instituto normos, o šių normų nereglamentuotais atvejais – ir bendrosios CK ar kitų teisės aktų normos.

20. CK 6.353 straipsnio 1 dalyje, 6.2286 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta verslininko pareiga prieÅ¡ sudarant vartojimo sutartį aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti vartotojui bÅ«tinÄ , teisingÄ , iÅ¡samiÄ ir neklaidinančiÄ informacijÄ apie prekę valstybine kalba. Bendrojo pobÅ«džio sutarties Å¡alių pareiga atskleisti viena kitai jų turimÄ informacijÄ , turinčiÄ esminę reikÅ¡mę sutarties sudarymui, įtvirtinta ir CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Pagal 6.2286 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigÄ suteikti informacijÄ vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.

21. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pardavėjas (ieÅ¡kovė) UAB „Bygma“ tinkamai vykdė savo pareigÄ aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti vartotojui bÅ«tinÄ , teisingÄ , iÅ¡samiÄ ir neklaidinančiÄ informacijÄ apie parduodamÄ prekę, jos naudojimÄ .

22. IeÅ¡kovės UAB „Bygma“ teigimu, teisės aktai nenumato pareigos pardavėjui pateikti priežiÅ«ros instrukcijÄ ar tuo labiau jÄ pateikti raÅ¡tu.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, jog pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ pardavėjas nėra įpareigojamas tokio pobÅ«džio informacijÄ pateikti tik raÅ¡tu. Tokia pareiga galiojo tik iki 2014 m. liepos 28 d. (galiojusio 2001 m. birželio 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių 26.1 punktu vartotojas turėjo teisę gauti raÅ¡tu valstybine kalba jam bÅ«tinÄ , teisingÄ ir visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie parduodamas prekes, susipažinti su jų saugÄ patvirtinančiais dokumentais). Tačiau pareiga įrodyti CK 6. 6.2286 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktÄ tenka bÅ«tent verslininkui, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei (CK 6. 6.2286 straipsnio 4 dalis).

24. Taigi, nepriklausomai nuo esamo teisinio reglamentavimo, susijusio su informacijos pateikimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė kaip pardavėjas privalėjo įrodyti tokios informacijos pateikimo faktÄ (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovė neneigia, kad ji nepateikė prekių priežiÅ«ros instrukcijos lietuvių kalba, tačiau teigia informacijÄ suteikusi žodžiu. Atsakovė L. M.-Z. ir trečiasis asmuo V. Z. (vartotojai) teigia, jog ieÅ¡kovė jiems nesuteikė informacijos apie ginčo prekių priežiÅ«rÄ . Byloje kitų duomenų, pagrindžiančių vartotojams iÅ¡samios ir neklaidinančios informacijos apie prekes, jų priežiÅ«rÄ , pateikimÄ nėra.

25. Ä®vertinusi tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieÅ¡kovė kaip pardavėjas neįrodė informacijos suteikimo vartotojui fakto (CK 6. 6.2286 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju, prieÅ¡ingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nors prekių trÅ«kumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjai dėl jos netinkamo priežiÅ«ros/valymo, tačiau tai jokiu bÅ«du neÅ¡alina ieÅ¡kovės atsakomybės dėl prekių trÅ«kumų, todėl Å¡iuo pagrindu pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atsakovei vien dėl to negalėjo bÅ«ti patenkintas ir panaikintas Tarnybos nutarimas, kuriuo patenkintas L. M.-Z. reikalavimas nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigoti grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių kontekste atsakovei L. M.-Z. ir trečiajam asmeniui V. Z. kaip vartotojams nebuvo iÅ¡samiai paaiÅ¡kinta įsigyjamų prekių naudojimo, priežiÅ«ros instrukcija, galimas Å¡alutinis poveikis. Å ios iÅ¡vados nepaneigia net ir tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vartotojai nurodė, kad jiems pardavėjas patarė nenaudoti valiklio CIF. Teisėjų kolegijos manymu, toks fragmentiÅ¡kas informacijos pateikimas (nepaaiÅ¡kinant konkrečios informacijos apie CIF savybes ir pan.), nenurodant ir nepasiÅ«lant konkretaus tinkamo valiklio ne tik kad neatitinka teisės aktų reikalavimų pateikti iÅ¡samiÄ informacijÄ , tačiau netgi galimai sudarė pagrindÄ suklaidinti vartotojus, dėl ko jie buvo priversti savo turimomis žiniomis, patirtimi pasirinkti atitinkamÄ valiklį ieÅ¡kovės parduotų prekių priežiÅ«rai.

Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagristai perkėlė atsakomybę pačiai vartotojai, nurodydamas, kad atsakovė galimai neatidžiai pasirinko priemonę ginčo santechnikos prekėms valyti, kuri yra pritaikyta patvaresniems pavirÅ¡iams. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į informacijÄ yra viena iÅ¡ kertinių vartotojo teisių, o Å¡ios teisės įgyvendinimo užtikrinimas – vienas pagrindinių vartotojų apsaugos tikslų, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vartotojams nebuvo užtikrinta vartotojo teisė į informacijÄ .

27. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog informavimo pareiga yra imperatyvi, kurios negali paneigti ar pakeisti nei viena iÅ¡ sutarties Å¡alių (CK 6.157 straipsnis). Tai yra pardavėjo pareiga, o nepasirinkta teisė, todėl ji turi bÅ«ti vykdoma privalomai, neatsižvelgiant į tai ar vartotojas to reikalauja, ar ne. Taip pat pardavėjas yra verslo subjektas, todėl laikytinas savo srities profesionalu ir jam, o ne vartotojui taikytini aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo reikalavimai, įskaitant ir informacijos pateikimÄ apie prekės naudojimo ypatumus ir specifikÄ .

Todėl vertinant ar verslininko pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi bÅ«ti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktÄ informacijÄ . Lemiama reikÅ¡mė turi bÅ«ti teikiama objektyviajam kriterijui – ar verslininko pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“ t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniÅ¡kai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui.

28. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, visiÅ¡kai akivaizdu, jog ieÅ¡kovės UAB „Bygma“ pateikta tik fragmentiÅ¡ka informacija atsakovei (nenaudoti atitinkamo pavadinimo CIF valiklio), vidutiniÅ¡kam vartotojui yra nepakankama. Visų prima, tokio pobÅ«džio informacija nėra konkreti ir kiekvienas vartotojas jÄ gali suprasti visiÅ¡kai skirtingai. Antra, pardavėjui nenurodant konkretaus valikio, neabejotinai pirkėjai ieÅ¡ko ir įsigyja atitinkamas kitas valymo priemones tik pagal savo ne profesionalias žinias ir patirtį.

Byloje nenustatyta, jog atsakovė L. M.-Z. naudojo CIF valiklį, prieÅ¡ingai ji naudojo savo iniciatyva įsigytÄ kitÄ valiklį. Trečia, byloje nustatytų aplinkybių kontekste neįtikinama, jog patys vartotojai, žinodami tiksliÄ informacijÄ , sÄ moningai pasirinktų santechnikos prekių priežiÅ«rai netinkamas (žalojančias) priemones, kas Å¡iuo atveju ir atsitiko (CPK 185 straipsnis). Byloje nesant objektyvių duomenų, jog pardavėjas vartotojams pateikė iÅ¡samias santechnikos prekių priežiÅ«ros instrukcijas valstybine kalba, konstatuotina, kad pardavėjas netinkamai įvykdė savo kaip pardavėjo pareigÄ pateikti informacijÄ , todėl atsirado santechnikos priekių defektai, dėl ko vartotojai turi teisę į nuostolių atlyginimÄ .

29. Informacijos, reikÅ¡mingos vartotojui, neatskleidimas arba netinkamas jos atskleidimas, vartotojo neįspėjimas ir panaÅ¡Å«s vartotojo teisės į informacijÄ pažeidimai gali sÄ lygoti produkto netinkamÄ kokybę. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.363 straipsnio 4- 8 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) pagal Å¡iose normose nustatytas sÄ lygas suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausiÄ pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo bÅ«dÄ , tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ .

CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto, kaip ir kitų CK 6.363 straipsnyje nustatytų gynimo bÅ«dų, taikymÄ lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Svarbu yra tai, jog vartojo pasinaudojimas CK 6.363 straipsnio 4- 8 dalyse numatytais gynimo bÅ«dais nepakeičia ir nepaneigia jo teisės į nuostolių atlyginimÄ , nes tokia teisė jam garantuota įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

30. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi vartojimo pirkimo-pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu ir teismų praktika, konstatuoja, jog vartotojos reikalavimas nutraukti santechnikos prekių pirkimo-pardavimo sutartį ir grÄ Å¾inti už santechnikos prekes sumokėtus pinigus yra visiÅ¡kai pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino 2019 m. lapkričio 22 d.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimÄ dėl L. M.-Z. praÅ¡ymo Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl apeliantų praÅ¡omų priteisti 5 procesinių palÅ«kanų 31. Apeliantai (atsakovė ir trečiasis asmuo) apeliaciniuose skunduose (taip pat ir atsiliepime į ieÅ¡kinį), be kita ko, prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Bygma“ 5 procentų metines procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodo, jog atsakovė nėra pareiÅ¡kusi prieÅ¡ieÅ¡kinio, o atsiliepimu į ieÅ¡kinį savarankiÅ¡ki reikalavimai negali bÅ«ti reiÅ¡kiami.

32. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iÅ¡ įstatymo. Å ios procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ , kai apskaičiuojamos procesinės palÅ«kanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – kompensuoti bÅ«simus nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

33. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai patvirtina, kad materialiojo subjektinio reikalavimo priteisti procesines palÅ«kanas pareiÅ¡kimas yra pirminė ir bÅ«tinoji procesinių palÅ«kanų priteisimo sÄ lyga. Reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, kaip ir bet kuris kitas materialusis subjektinis reikalavimas, turi bÅ«ti pareikÅ¡tas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaisant to, kad atsakovė iÅ¡ pradžių savo teises siekė ginti ikiteismine tvarka 2019 m. gegužės 30 d. teikdama skundÄ Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuriuo prašė grÄ Å¾inti dalį sumokėtos sumos, o iki tol ir teikdama pretenzijÄ ieÅ¡kovei, patenkinus atsakovės reikalavimÄ nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grÄ Å¾inti pinigus, byloje nesant atsakovės materialiojo subjektinio reikalavimo (byla buvo nagrinėjama tik dėl Tarnybos nutarimo teisėtumo) atsakovės ir trečiojo asmens pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį pareikÅ¡tas reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo yra nepagristas, todėl atmestinas.

35. Kiti apeliantų argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Dėl procesinės bylos baigties 36. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė vartojimo pirkimo-pardavimo teisinius santykius, neatsižvelgė į verslininko pareigÄ Ä¯rodyti CK 6. 6.2286 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktÄ (CK 6. 6.2286 straipsnio 4 dalis), dėl to nepagrįstai sprendė esant pagrindui panaikinti 2019 m. lapkričio 22 d.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimÄ dėl L. M.-Z. praÅ¡ymo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 37. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuria ieÅ¡kinys buvo patenkintas, ir atmetus visus ieÅ¡kovės byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, atsakovė L. M. – Z. ir trečiasis asmuo V.

Z. įgijo teisę, kad bÅ«tų atlygintos jų bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos viso teismo proceso metu (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Atsakovė praÅ¡o teismo priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės 1.197,00 Eur už apeliacinį skundÄ , 87,00 Eur už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį apeliaciniam skundui paduoti, 1.461,89 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, viso 2.745,89 Eur. IÅ¡ atsakovės pateiktų paslaugų detalizacijų matyti, kad atsakovės nurodytas iÅ¡laidas sudaro sumos, sumokėtos už atsiliepimo į ieÅ¡kinį, pasirengimÄ ir atstovavimÄ parengiamajame ir teismo posėdžiuose, apeliacinio skundo parengimÄ .

Grįsdama praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas, atsakovė pateikė paslaugų detalizacijas, advokatų kontoros iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas ir Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimÄ patvirtinančius įrodymus.

38. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

39. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė atsiskaitė už teisines paslaugas 2020 m. sausio 30 d., todėl apskaičiuojant didžiausiÄ už Å¡ias teisines paslaugas priteistinÄ sumÄ taikytinas 2019 m. antrÄ jį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, kuris sudarė 1.317,60 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, didžiausia už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ atsakovei priteistina suma sudaro 3.294,00 Eur (1.317,60 Eur x 2,5).

Už apeliacinio skundo parengimÄ â€“ 2021 m. sausio 6 d., todėl apskaičiuojant didžiausiÄ už Å¡ias teisines paslaugas priteistinÄ sumÄ taikytinas 2020 m. antrÄ jį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, kuris sudarė 1.398,50 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį, už apeliacinio skundo parengimÄ â€“ 2,377,45 Eur (1.398,50 Eur x 1,7). Bendra Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota atsakovei priteistina atstovavimo iÅ¡laidų suma sudaro 5.671,45 Eur.

Taigi atsakovės praÅ¡oma priteisti 2.745,89 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija didžiausiÄ Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotÄ už atsakovei suteiktas teisines paslaugas atlygintinų iÅ¡laidų sumÄ , todėl priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės. Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina ir trečiojo asmens V. Z. sumokėtas 87,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ .

40. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei L. M. – Z. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Bygma“ 2.745,89 Eur (du tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt penki eurai 89 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti trečiajam asmeniui V. Z. iš ieškovės UAB „Bygma“ 87,00 Eur (aštuoniasdešimt septyni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai Vaclovas Paulikas Rūta Petkuvienė Inga Staknienė