2018-12-05 Nr. AB-22306-3-61-3-00330-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1751-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00330-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.10.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „CONTE BALTIC“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „CONTE BALTIC“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „CONTE BALTIC“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2017 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. S-6 (7-255/2016) (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir perduoti pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. skundą MGK nagrinėti iš naujo arba panaikinti ginčijamą sprendimą, atnaujinti terminą skundui paduoti ir perduoti pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. skundą MGK nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 69-85 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (4.65) FR0682-271, kuriuo pareiškėjui nurodyta į biudžetą sumokėti 58 920,59 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 6 390 Eur delspinigius ir 11 784 Eur baudą. Šis sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2016 m. liepos 28 d. registruota pašto siunta, kuri buvo grąžinta VMI. Pareiškėjas 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į VMI, prašydamas suteikti informacijos apie jo skundą dėl Vilniaus apskrities VMI 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo. VMI 2016 m. spalio 7 d. pranešimu, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2016 m. spalio 11 d., persiuntė pareiškėjui VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 69-85 kopiją. Pareiškėjas, nepraleisdamas 20 dienų termino nuo skundžiamo sprendimo gavimo, 2016 m. spalio 28 d. pateikė skundą MGK dėl VMI 2016 m. liepos 27 d. Nr. 69-85 sprendimo. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei MGK spręstų, jog pareiškėjas praleido terminą skundui pateikti, prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, jog vasaros atostogų laikotarpiu pareiškėjo patalpose nebuvo asmenų, galinčių priimti pašto siuntą, o pašto dėžutėje nebuvo rastas pranešimas, nurodantis pašto siuntą atsiimti pašte. UAB „CONTE BALTIC“ dirba tik vienas darbuotojas. Ginčijamu sprendimu MGK nusprendė neatnaujinti termino skundui dėl 2016 m. liepos 27 d. VMI sprendimo Nr. 69-85 paduoti, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

3. Pareiškėjas teigė, kad faktinio įteikimo momentas, t. y. 2016 m. spalio 11 d., bet ne bendrasis penkių darbo dienų, einančių po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, pasibaigimas, turėtu būti laikomas atskaitos tašku, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnio 2 dalį turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui MGK paduoti.

4. Pareiškėjas vertino, kad termino praleidimo konstatavimo atveju terminas turi būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėjas nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu 2016 m. liepos 27 d. VMI priimtą sprendimą Nr. 69-85, vasaros atostogų laikotarpiu bendrovėje nebuvo darbuotojų, kurie priimtų pašto siuntą ir, kad dėl nežinomų priežasčių pareiškėjo pašto dėžutėje nebuvo paliktas informacinis pranešimas su nurodymu atsiimti pašto siuntą. VMI nesistengė pareiškėjo informuoti kitais MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais būdais, pavyzdžiui, telefonu arba el. paštu. Atitinkamai, MGK neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjas, būdamas sąžiningas ir rūpestingas, 2016 m. spalio 7 d. kreipėsi į VMI su prašymu informuoti apie mokestinės bylos stadiją.

5. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad MGK, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjamam ginčui aktualiais klausimais, pagrįstai ginčijamame sprendime konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, suteikiančios teisę atnaujinti pareiškėjo skundo dėl VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 69-85 padavimo terminą. VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. 69-85 pareiškėjui registruota pašto siunta buvo išsiųstas 2016 m. liepos 28 d. vienu iš MAĮ 164 straipsnyje reglamentuotų dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdų, o nepavykus jo įteikti gavėjui, jis buvo grąžintas VMI. Pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatas registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Todėl VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 69-85 įteikimo pareiškėjui diena laikytina penkta darbo diena, einanti po 2016 m. liepos 28 d., t. y. 2016 m. rugpjūčio 4 d. Terminas VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimui Nr. 69-85 apskųsti skaičiuojamas nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir pasibaigia 2016 m. rugpjūčio 24 d. Pareiškėjas skundą MGK padavė tik 2016 m. spalio 28, t. y. praleidęs MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundo dėl VMI sprendimo padavimo terminą.

7. Atsakovas teigė, kad MGK pagrįstai nurodė, kad asmenų, priimančių korespondenciją, nebuvimas pareiškėjo buveinės adresu dėl vasaros atostogų savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje. Todėl pareiškėjo įvardintos priežastys nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios bei nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Įstatyme numatytas dvidešimties dienų terminas skundui paduoti yra pakankamai trumpas ir įpareigoja asmenis šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai ir rūpestingai, nes priešingu atveju jų pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai mokestiniame ginče gali būti neginami. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę apskųsti VMI sprendimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir atidus.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų dėl atostogų laikotarpio pradžios ir pabaigos, todėl negalima objektyviai teigti, jog pareiškėjo nurodyta faktinė aplinkybė atitiko realią situaciją. Pareiškėjui žinant apie atsakingo asmens atostogas ir pateiktą skundą VMI, pareiškėjas turėjo galimybę ir pareigą kreiptis į VMI ir gauti informaciją apie skundo nagrinėjimo eigą iki atostogų pradžios, ar nurodyti alternatyvų adresą (pvz. el. pašto adresą), kuriuo pareiškėjas pageidauja gauti VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 69-85.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino MGK 2017 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. S-6 (7-255/2016) bei perdavė pareiškėjo skundo dėl VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 69-85 priėmimo klausimą MGK spręsti iš naujo.

10. Teismas nurodė, kad mokesčių mokėtojo skundo ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai pateikimo terminą numato MAĮ 152 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, jog skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Bylai taip pat aktuali MAĮ 164 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, jog registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

11. Teismas nustatė, kad VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 69-85 patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (4.65) FR0682-271, kuriuo pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 58 920,59 Eur pridėtinės vertės mokestį, 6 390 Eur PVM delspinigius, 11 784 Eur PVM baudą. Šis sprendimas pareiškėjui išsiųstas 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. (24.6-3 l-5)-R-4696 registruota pašto siunta Nr. RN306378235LT. Kadangi pareiškėjas sprendimo iš pašto neatsiėmė, jis buvo grąžintas centriniam mokesčių administratoriui. Pareiškėjas 2016 m. spalio 6 d.

elektroninėmis ryšio priemonėmis su prašymu kreipėsi į VMI, nurodydamas, kad iš centrinio mokesčių administratoriaus nėra gavęs sprendimo dėl savo skundo. VMI 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. (24.6-3l-5)-R-6351 persiuntė pareiškėjui 2016 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 69-85 kopiją, papildomai nurodydamas, kad šis centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas, pareiškėjui siųstas registruota pašto siunta Nr. RN306378235LT pareiškėjo skunde VMI nurodytu adresu, grįžo į VMI, nes pareiškėjas jo iš pašto neatsiėmė. Pareiškėjas pateikė skundą MGK ir skunde nurodė, kad vasaros atostogų laikotarpiu pareiškėjo buveinės adresu nebuvo asmenų, priimančių korespondenciją. Vėliau, peržiūrint pašto dėžutę, nebuvo rasta jokio akcinės bendrovės „Lietuvos pašto“ pranešimo apie pašto siuntą. Taip pat nurodė, kad, siekdamas gauti informaciją apie 2016 m. gegužės 17 d. skundo nagrinėjimo eigą, 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į VMI, kurio 2016 m. spalio 7 d. raštas Nr. (24.6-3l-5)-R-6351 pareiškėjo atstovui įteiktas 2016 m. spalio 11 d. MGK ginčijamu 2017 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. S-6 (7-255/2016) nusprendė neatnaujinti termino pareiškėjo skundo dėl VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 69-85 paduoti, šį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, t. y. bus užtikrinta mokesčių mokėtojo interesų apsauga, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-367/11, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (II dalis); „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 22, 36 punktas).

Teismas nurodė, kad MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodyta taisyklė nėra absoliuti. Priešingai – šią įstatymo numatytą prezumpciją galima paneigti, esant duomenų apie faktinį įteikimą. VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2016 m. spalio 7 d. Ankstesni mokesčių administratoriaus bandymai registruotu paštu pristatyti sprendimą pareiškėjui nebuvo sėkmingi, nes pareiškėjui jie įteikti nebuvo, todėl buvo grąžinti siuntėjui, t. y. mokesčių administratoriui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, vertino, kad būtent faktinio įteikimo momentas, bet ne bendrasis penkių darbo dienų, einančių po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, pasibaigimas, turėtų būti laikomas atskaitos tašku, nuo kurio pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį turėtų būti skaičiuojamas terminas paduoti skundą MGK. Skundas MGK pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį alternatyviai turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad VMI 2016 m. liepos 27 d. Nr. 69-85 sprendimą pareiškėjas gavo 2016 m. spalio 7 d., skundą MGK pateikė 2016 m. spalio 28 d., sprendė, kad pareiškėjas nepraleido 20 dienų termino VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimui Nr. 69-85 apskųsti.

III. 12. Atsakovas VMI apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Papildomai akcentuoja, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aktualią šiam ginčui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nesivadovavo MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle. Teismas, nurodydamas, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui, nemotyvavo, kodėl tokia pirmenybė buvo suteikta pareiškėjo atžvilgiu. Be to, teismas, akcentuodamas, kad MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė taikoma, be kita ko, kai yra kitos priežastys, tokios kaip mokesčių mokėtojo nesąžiningumas, pateisinančios šiame straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos taikymą, nepasisakė dėl šių priežasčių buvimo ar nebuvimo, neatsižvelgė į tai, kad būtent dėl šių priežasčių, t. y. pareiškėjo nesąžiningumo, nerūpestingumo, nepagrįsto delsimo ir neatidumo, MGK ginčijamu sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl VMI sprendimo paduoti. Taigi, teismas nevertino pareiškėjo elgesio pagal individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus, nevertino pareiškėjo pareigos domėtis mokesčių administravimo procedūra, neatsižvelgė į MAĮ 152 straipsnio 2 dalies ir 164 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslus – garantuoti operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą, teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą bei užtikrinti teisinių santykių stabilumą, netinkamai išaiškino ir pritaikė šias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad skundu kėlė du alternatyvius reikalavimus. Tačiau alternatyviai pareikštas reikalavimas – termino praleidimo konstatavimo atveju atnaujinti terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių, nereiškia pareiškėjo pripažinimo, kad terminas buvo praleistas. Teismas skundžiamu sprendimu nekonstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl VMĮ 2016 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 69-85 paduoti, todėl nenagrinėjo termino praleidimo priežasčių ir jų svarbos. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl termino praleidimo priežasčių neįvertinimo neturi sąsajumo su teismo sprendimu ir nesudaro pagrindo jį naikinti. Pažymi, kad pašto dėžutėje nerado pranešimo apie VMI siuntą, nors pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymą 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą pašto siuntos pateikiamos asmeniškai pasirašytinai arba įdedant į gaunamų laiškų dėžutes, o jeigu to padaryti negalima, apie tai pranešama gavėjui. Nagrinėjamu atveju aktualus faktinis VMI 2016 m. liepos 27 d. Nr. 69-85 sprendimo gavimas 2016 m. spalio 11 d. įrodytas bylos medžiaga. Pareiškėjo teigimu, teismas, įvertindamas byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 9 d. sprendimo S-6 (7-255/2016), kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti UAB „CONTE BALTIC“ skundo padavimo terminą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 27 d. sprendimui Nr. 69-85 apskųsti, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 69-85 patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (4.65) FR0682-271, kuriuo pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 58 920,59 Eur PVM, 6 390 Eur delspinigius ir 11 784 Eur baudą (MGK bylos I t., b. l. 9–11). Šis sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas su VMI 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. (24,6-31-5)-R-4696 registruota pašto siunta Nr. RN306378235LT pareiškėjo nurodytu korespondencijos siuntimo adresu: (duomenys neskelbtini) (MGK bylos I t., b. l. 22, II t., b. l. 81–82). Pareiškėjas šio minėto registruoto laiško iš pašto neatsiėmė, todėl 2016 m. rugpjūčio 31 d. jis buvo grąžintas VMI (MGK bylos I t., b. l. 17). Pareiškėjas 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į VMI, prašydamas suteikti informacijos apie jo skundą dėl Vilniaus apskrities VMI 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo ir VMI 2016 m. spalio 7 d. pranešimu, kuris pareiškėjo įgaliotam atstovui V. B. buvo įteiktas 2016 m. spalio 10 d., persiuntė pareiškėjui VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 69-85 kopiją (MGK bylos I t., b. l. 12). Pareiškėjas 2016 m. spalio 28 d. padavė skundą MGK dėl VMI 2016 m. liepos 27 d. Nr. 69-85 sprendimo, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą (MGK bylos I t., b. l. 1–5). MGK 2017 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. S-6 (7-255/2016) neatnaujino skundo padavimo termino ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu bei jį grąžino pareiškėjui (MGK bylos III t., b. l. 85–88).

18. MAĮ 152 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas MGK turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.

19. Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui tvarką reglamentuoja MAĮ 164 straipsnis. Pagal šio straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz. mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (žr., pvz., 2011 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-422/2011, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog vertinimą, kuri data turi būti laikoma mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo mokesčiui mokėtojui diena MAĮ 164 straipsnio 3 dalies kontekste, lemia nagrinėjamos konkrečios bylos faktinės situacijos ypatumai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017).

21. Taigi, atsižvelgiant į šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto skundo padavimo termino eiga ne visuomet gali būti siejama vien tik su faktiniu centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo momentu. Kiekvienu atveju, įvertinus konkrečias faktines bylos aplinkybes, skundo, paduodamo MGK, termino eigos pradžia gali būti skaičiuojama ir pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę, t. y. pripažįstant, kad MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatyto skundo padavimo termino eiga prasideda penktą darbo dieną, einančią po mokesčių administratoriaus registruotu laišku siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

22. Nagrinėjamu atveju, centrinis mokesčių administratorius registruotu laišku išsiuntęs pareiškėjui sprendimo nuorašą jo skunde nurodytu adresu, tinkamai įvykdė pareigą informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą, nes pareiškėjas skunde nenurodė jokių kitų duomenų (pvz. elektroninio pašto adreso), pagal kuriuos mokesčių administratorius būtų turėjęs galimybę pareiškėją informuoti kitais būdais.

23. Protingumo principas reikalauja, jog asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus, bet įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti savo tikslą.

24. Pažymėtina, kad MAĮ 154 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog centrinis mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Šis terminas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas iki 60 dienų, jeigu skundui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie tai turi būti raštu pranešta skundą padavusiam mokesčių mokėtojui. Kadangi įstatyme įtvirtinti mokestinio ginčo išnagrinėjimo terminai, todėl pareiškėjas, atsižvelgiant į proporcingumo principą bei apdairaus, rūpestingo ir atidaus elgesio standartą, turėjo domėtis mokestinio ginčo nagrinėjimo eiga, tačiau tik 2016 m. spalio 7 d. kreipėsi į VMI su prašymu informuoti apie mokestinio ginčo išsprendimą. Todėl, šiuo atveju, pareiškėjo skundo padavimo MGK termino eigos pradžia, skaičiuotina vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

25. VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 69-85 išsiuntė registruotu laišku pareiškėjo skunde nurodytu buveinės adresu, įrašytu ir į juridinių asmenų registrą, 2016 m. liepos 28 d., todėl minėtas VMI sprendimas laikomas įteiktu pareiškėjui penktą darbo dieną, einančią po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, t.y. laikomas įteiktu 2016 m. rugpjūčio 4 d. Nuo šios dienos skaičiuotinas ir pareiškėjo skundo MGK padavimo terminas. Pareiškėjas skundą MGK padavė 2016 m. spalio 28 d., t. y. praleidęs MAĮ 154 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, tačiau prašė šį terminą atnaujinti.

26. Pareiškėjas nurodė, jog terminas turi būti atnaujintas, nes, jo nuomone, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, o vasaros atostogų laikotarpiu bendrovėje nebuvo darbuotojų, kurie galėjo priimti pašto siuntą. Be to, dėl nežinomų priežasčių pareiškėjo pašto dėžutėje nebuvo paliktas informacinis pranešimas su nurodymu atsiimti pašto siuntą. Pareiškėjo teigimu, VMI neinformavo jo apie priimtą sprendimą kitais MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais, o jis, būdamas sąžiningu ir rūpestingu, 2016 m. spalio 7 d. kreipėsi į VMI prašydamas informuoti apie mokestinio ginčo nagrinėjimo eigą.

27. Administracinių teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pvz., sunki fizinio asmens liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-573/2007). Kaip minėta, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pripažindama termino praleidimo priežastis svarbiomis, ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodytų kriterijų taikymas ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2218/2011).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos skundo MGK padavimo termino praleidimo priežastys nėra objektyvaus pobūdžio, atsiradę nepriklausomai nuo jo valios. Priešingai, skundo padavimo termino praleidimo priežastys, kuriomis pareiškėjas grindė savo prašymą atnaujinti šį terminą, yra sąlygotos tuo, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas.

29. Taigi pareiškėjas skundo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo padavimo terminą praleido dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis, todėl MGK, netenkindama pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė MAĮ normas, reguliuojančias skundo padavimo MGK terminus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „CONTE BALTIC“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė