bbfe6ace-e08a-46a8-bf45-2ee8be58c518 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-199-196/2018 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00259-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.53.8.; 3.1.14.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 18 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovų V. K. ir Z. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-635-755/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alika“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

L., L. V., L. V., R. V., V. K., Z. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė M. L. K., n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB ,,Alika“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams R. L., L. V., R. V., L. V., V. K., Z. K., praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais nekilnojamojo turto perleidimo sandorius actio Pauliana pagrindu, taikyti restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾inti turtÄ ieÅ¡kovei, įtraukti atsakovę R. L. į bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , o iÅ¡ R.

L. priteisti kitiems atsakovams Å¡ių sumokėtas atsakovei R. L. pinigų sumas už nekilnojamÄ jį turtÄ .IeÅ¡kovė BUAB ,,Alika“ ir atsakovė R. L. teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo nuo ieÅ¡kinio ir taikos sutarties civilinėje byloje patvirtinimo.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi: patvirtino ieÅ¡kovės BUAB „Alika“ ir atsakovės R. L. sudarytÄ taikos sutartį civilinėje byloje Nr.2-635-755/2017 pagal taikos sutartyje nustatytas sÄ lygas; civilinę bylÄ Nr. 2-635-755/2017 nutraukė, ieÅ¡kovei atsisakius nuo ieÅ¡kinio ir Å¡alims (su atsakove R.

L.) sudarius taikos sutartį ir teismui jÄ patvirtinus CPK 293 straipsnio 4 ir 5 punktų pagrindu; BUAB ,,Alika“ reikalavimo pagal taikos sutartį užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės į 69/447 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimas: (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypo plotas: 0,0447 ha, esančiu: (duomenys neskelbtini), kurio indeksuota žemės sklypo vertė 1709 Eur, žemės sklypo vertė 1 068 Eur; buto su bendro naudojimo patalpa pažymėta: a-1 (1/3 iÅ¡ 5,68 kv.m.) - 1,89 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlm. 17/100 pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 31 Iž, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo uždraudimo; laikinÄ sias apsaugos priemones – perleidimo draudimÄ negyvenamajai patalpai- kavinei, unik.

Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-parduotuvei, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), pritaikytas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, panaikino. Teismas nurodė, kad baigti bylÄ taikos sutartimi yra Å¡alių teisė, numatyta įstatyme ir Å¡alių atstovams suteikta atstovavimo dokumentuose (CPK 42 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad taikos sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), taikos sutarties sÄ lygos nepažeidžia Å¡alių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes Å¡alys sutarė dėl atsiskaitymo, nustatė mokėjimo terminus ir numatė garantijas dėl tinkamo sutarties įvykdymo - praÅ¡o areÅ¡tuoti turtÄ , nustatytas laidavimas.

Taikos sutartyje nurodoma, kad Å¡alims žinomos CPK 87, 94, 140, 294 straipsniuose, CK 6.983-6.985 straipsniuose numatytos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės, todėl teismas sprendė, kad tvirtinti taikos sutartį nėra kliūčių. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai V. K. ir Z. K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir perduoti klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. SkundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:Taikos sutartis yra pagrindas nutraukti bylÄ tik tuomet, kai jÄ sudaro visi byloje dalyvaujantys ieÅ¡kovai ir atsakovai.

Å iuo atveju penki atsakovai į taikos sutarties sudarymo procesÄ nebuvo įtraukti ir apie jos sudarymÄ nieko nežinojo. Taikos sutarties tvirtinimas galėjo bÅ«ti atliktas tik žodinio proceso metu, ir tik po to, kai bÅ«tų buvę iÅ¡spręsti atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡kelti klausimai dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo, bylos teismingumo ir t.t.Atsakovai V. K. ir Z. K. nei ieÅ¡kovės, nei atsakovės R. L. nėra įgalioję spręsti jokių jų teises ir teisėtus interesus įtakojančių klausimų, tačiau taikos sutarties 8 punktu ieÅ¡kovė ir atsakovė R.

L. susitarė, kad ,,Å alys susitaria, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos lieka Å¡alims“. Tokio Å¡alių susitarimo pagrindu teismas paliko nespręstÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ , nors atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovai V. K. ir Z. K. pateikė reikalavimÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir Å¡io reikalavimo nėra atsisakę. IeÅ¡kovas atsisakyti ieÅ¡kinio gali pareiÅ¡kimu, kuriame nurodoma, jog jam yra žinomos ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 str. 1 d.), bei kuris pateikiamas kitai proceso Å¡aliai, kad Å¡i susipažintų su pareiÅ¡kimu bei galėtų pateikti visus reikiamus įrodymus bylinėjimosi iÅ¡laidoms atgauti.

Å ių reikalavimų ieÅ¡kovas neatliko, todėl laikytina, kad ieÅ¡kinio neatsisakė. IeÅ¡kovė BUAB ,,Alika“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad taikos sutartis atsakovų teisių nepažeidė. Taikos sutartimi iÅ¡spręstas tik ieÅ¡kovės ir taikos sutartį pasiraÅ¡iusio asmens bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. IeÅ¡kovė atsisakė reikalavimų kitų atsakovų atžvilgiu, todėl teismas nutraukdamas bylÄ kitų asmenų atžvilgiu iÅ¡sprendė ar turėjo iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ pagal byloje esančius duomenis ir pagal CPK 94 straipsnio nuostatas.

Atsakovė R. L. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismui pateiktoje taikos sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad taikos sutartį pasiraÅ¡iusios Å¡ios bylos Å¡alys praÅ¡o patvirtinti ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ taikos sutartį, kitiems atsakovams pareikÅ¡tų reikalavimų ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė atsisakanti. Teismui pateiktos taikos sutarties turinys, sudarymo aplinkybės nesuponuoja iÅ¡vados, kad juos sudariusių asmenų valia bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta ydingai.

CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima bÅ«tų tvirtinti taikos sutarties, nėra. PareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio atsisakymo atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. IeÅ¡kovei atsisakius reikalavimų kitiems atsakovams, beprasmis tampa ir taikos sutarties sudarymas su jais. Tai, kad kiti atsakovai nėra atsisakę reikalavimo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nedaro taikos sutarties negaliojančia. Å is klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas priimant papildomÄ teismo sprendimÄ , kuriame teismas gali iÅ¡spręsti neiÅ¡spręstÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ .k o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, ieÅ¡kovei atsisakius nuo ieÅ¡kinio ir Å¡alims (su vienu iÅ¡ atsakovų) sudarius taikos sutartį ir teismui jÄ patvirtinus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, Å¡alys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, gali laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.Viena iÅ¡ tokių procesinių teisių yra ieÅ¡kovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio (CPK 140 str. 1 d.).

Teismas nutartimi priima ieÅ¡kinio atsisakymÄ ir civilinę bylÄ nutraukia, jei nenustato, kad ieÅ¡kinio atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.).Taip pat pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylÄ taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Teismas tvirtina taikos sutartį jei ji neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajam interesui, nepažeidžia Å¡alių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str. 2 d.).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pateiktos taikos sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), taikos sutarties sÄ lygos nepažeidžia Å¡alių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taikos sutartyje nurodoma, kad Å¡alims žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės. Apeliantai Å¡ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių skunde nepaneigė.Atmestinas skundo argumentas, kad taikos sutartis yra pagrindas nutraukti bylÄ tik tuomet, kai jÄ sudaro visi byloje dalyvaujantys ieÅ¡kovai ir atsakovai.

Sudarydamos taikos sutartį, ginčo Å¡alys abipusiu sutarimu, darydamos viena kitai nuolaidas, susitaria dėl jos sÄ lygų, nustato savo teisių ir pareigų balansÄ . Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Å io principo pagrindu ginčo Å¡alys turi teisę susitarti tiek dėl visų, tiek dėl dalies ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų taikaus iÅ¡sprendimo, be to, esant procesiniam bendrininkavimui, kilęs ginčas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas taikiai tiek tarp visų Å¡alių, tiek atskirai tarp vieno iÅ¡ kelių ieÅ¡kovų ar atsakovų ir prieÅ¡ingos Å¡alies / Å¡alių.

Nagrinėjamu atveju taikos sutartis buvo sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir vieno iÅ¡ atsakovų, o ieÅ¡kinio reikalavimų kitiems atsakovams ieÅ¡kovė atsisakė. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ bylÄ nutraukti.Atmestinas skundo argumentas, kad taikos sutarties tvirtinimas galėjo bÅ«ti atliktas tik žodinio proceso metu, ir tik po to, kai bÅ«tų buvę iÅ¡spręsti atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡kelti klausimai dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo, bylos teismingumo ir t.t.

Kaip minėta, Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 3 d.). Taigi Å¡alys gali sudaryti taikos sutartį ir pradinėje proceso stadijoje, kai teismas dar nenagrinėja bylos iÅ¡ esmės. Ä®statyme nustatyta, kad taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ teismas gali iÅ¡spręsti ir raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 140 str. 3 d.). Apeliantai skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi civilinę bylÄ nutraukus, ieÅ¡kovei atsisakius nuo ieÅ¡kinio ir Å¡alims (su vienu iÅ¡ atsakovų) sudarius taikos sutartį bei teismui jÄ patvirtinus, apeliantai neturėjo galimybės pateikti visų įrodymų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme ir bylinėjimosi iÅ¡laidos nepagrįstai nebuvo priteistos apeliantams, nes taikos sutartyje Å¡alys susitarė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos lieka Å¡alims.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje sulygtas susitarimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra susijęs su kitų atsakovų teisėmis ir pareigomis, todėl apeliantai nepagrįstai skunde teigia, kad taikos sutarties pagrindu teismas iÅ¡sprendė ir bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliantams atlyginimo klausimÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad apeliantų byloje pateikto praÅ¡ymo pagrindu pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 18 d. papildoma nutartimi iÅ¡sprendė apeliantų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ .

Å i papildoma nutartis yra įsiteisėjusi. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                          Konstantinas Gurinas            Â