2020-12-16 Nr. AB-24295-3-61-3-03610-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2169-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03610-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. A33-(1)-4527-(4.9) (toliau – ir Sprendimas) ir Lietuvos vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 3R-436(AG-342/02-2018) bei įpareigoti Administraciją nedelsiant sutvarkyti privažiavimo kelią į pareiškėjos žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę pareiškėjai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis buvo suprojektuoti du žemės sklypai (3,8500 ha ir 0,6000 ha), tačiau privažiavimo kelias į minėtus sklypus nebuvo suprojektuotas ir įrengtas. Nuo 2011 metų pareiškėja yra įregistravusi ūkininko ūkį, nesant tinkamo privažiavimo, negali normaliai ūkininkauti. Skundžiamu Sprendimu Administracija atsisakė patenkinti prašymą dėl privažiavimo kelio sutvarkymo, siūlė pareiškėjai kelią įsirengti savo lėšomis. Pareiškėja šį atsakymą skundė Komisijai, tačiau pareiškėjos skundas buvo atmestas. Pareiškėjos įsitikinimu, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą atlieka savivaldybė, todėl ji ir privalo įrengti kelią į pareiškėjos sklypus. Be to, sklypai turėjo būti suprojektuoti su privažiavimais, tačiau tai nebuvo padaryta dėl Administracijos kaltės. Atsakovas turėtų šią klaidą ištaisyti ir savo lėšomis įrengti kelią į pareiškėjos sklypus.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Administracija nurodė, kad privažiavimai prie pareiškėjos sklypų numatyti iš pietinės pusės, taip pat vieno iš sklypų šiaurinėje pusėje yra suprojektuotas servitutas. Kelio projektavimo klausimus privalo spręsti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), o ne Administracija. Tarnyba yra nustačiusi privažiavimus sklypams, tačiau pareiškėja nenori jais naudotis ir siekia, kad privažiavimai būtų įrengti kitoje vietoje. Pareiškėjos nurodytas privažiavimas iš pietų pusės būtų naudojamas tik pareiškėjos reikmėms, todėl jis atitinka vietinės reikšmės kelio sąvoką. Vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybės taryba. Vilniaus rajono savivaldybės patvirtintame Vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąraše privažiuojamų kelių iki pareiškėjos sklypų nėra, todėl Administracija negali atlikti tokio kelio tiesimo darbų.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių priežiūra, taisymas yra viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjos S. S. skundą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėja 2019 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Administraciją, prašė sutvarkyti kelią iki pareiškėjos nuosavybės teise valdomų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nors iš pietinės pusės yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias, kuriuo galima būtų patekti į pareiškėjos sklypą, kelias suprojektuotas tik popieriuje, faktiškai nėra įrengtas, privažiuoti kelio servitutu šiaurinėje žemės sklypo pusėje negalimas, nes gretimų sklypų savininkai yra įrengę užtvaras; Administracija Sprendime nurodė, kad link pareiškėjos sklypų privažiuojamasis kelias nėra įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T3-90 (toliau – ir Sąrašas), todėl Vilniaus rajono savivaldybė neatlieka kelių ir gatvių priežiūros darbų, pasiūlė pareiškėjai pačiai įsirengti kelio atkarpą iki žemės sklypų; nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja teikė skundą Komisijai, kuri 2018 rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 3R-436(AG-342/02-2018) pareiškėjos skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Tarnyba 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 48SD-13810-(14.48.104.) pareiškėją informavo, kad prie jai nuosavybės teise priklausančių sklypų galima privažiuoti iš pietinės pusės suprojektuotais bendro naudojimo keliais. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 48VĮ-110-(14.48.2.) (toliau – ir Žemėtvarkos projektas), suprojektuotas kelio servitutas šiaurinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusėje, kuriuo numatyta galimybė patekti į minėtą sklypą. Taip pat prie pareiškėjos priklausančių sklypų galima patekti (duomenys neskelbtini) gatve ir per kitam asmeniui priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) nustatytą kelio servitutą. Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad link pareiškėjos sklypų kelias nėra įrengtas.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 4 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad savivaldybei įstatymu priskirta tik vietinės reikšmės kelių priežiūra. Į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Sąrašą nėra įtraukti link pareiškėjos sklypų vedantys keliai, todėl Administracija Sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju byloje nekeliamas ginčas dėl Administracijos atsisakymo į Sąrašą įtraukti kelius, vedančius link pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių sklypų (šioje byloje ginčas keliamas dėl atsisakymo įrengti kelius, vedančius link ginčo sklypų), todėl šiuo aspektu teismas plačiau nepasisakė.

III. 10. Pareiškėja S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą.

11. Pareiškėja palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus ir poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pareiškėjos teigimu, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybėms, tačiau Vilniaus rajono savivaldybė šios pareigos neatlieka, nesutvarko privažiavimo kelio į pareiškėjos žemės sklypus ir nepagrįstai siūlo pareiškėjai tokius kelius įsirengti už savo lėšas, nors teisės aktai to nenumato. Pareiškėja pažymi, kad žemės sklypų privatizavimo metu nebuvo išspręstas privažiavimo prie pareiškėjos sklypų klausimas. Tarnybos specialistas 2016 m. birželio 7 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-223 konstatavo, kad vietovėje kelias neįrengtas, kelias išvažinėtas pagal vietovės reljefą, nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumentais. Savivaldybė iškraipo Kelių įstatymo 3 straipsnį – privažiavimas į pareiškėjos sklypus turi būti priskiriamas prie vietinės reikšmės viešųjų kelių, kadangi jungia rajoninius kelius ir gyvenamąsias vietoves ir už jo priežiūrą atsako savivaldybė. Pareiškėja taip pat pabrėžia, kad savivaldybės atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl privažiavimo kelias į pareiškėjos sklypus nebuvo įtrauktas į Sąrašą ir kodėl nėra galimybių pareiškėją įtraukti į Sąrašą. Pasak pareiškėjos, ji klausimo dėl įtraukimo į Sąrašą nekėlė, nes to reikėtų laukti dešimtmečius. Nagrinėjamu atveju būtina ne svarstyti įtraukimo į Sąrašą klausimą, o ištaisyti institucijų, projektuojant sklypus, padarytas grubias klaidas.

12. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Administracija palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus, pažymi, jog tai, kad Tarnyba suplanavo laisvos valstybinės žemės tarpą keliui įrengti, dar nereiškia, kad šis kelias yra vietinės reikšmės viešasis kelias ir turi būti įrengtas Vilniaus rajono savivaldybės lėšomis pagal pavienio asmens reikalavimą. Privažiavimas prie pareiškėjos sklypų iš pietinės pusės būtų naudojamas tik pareiškėjos reikmėms, todėl toks kelias atitinka vietinės reikšmės vidaus kelio sąvoką. Už vietinių vidaus kelių priežiūrą atsakingi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių reikmėms yra naudojami tokie keliai. Administracija pabrėžia, kad žemės reformą vykdo Tarnyba, todėl privažiavimų prie pareiškėjos sklypų klausimą turi spręsti Tarnyba, o ne Administracija. Be to, minėti klausimai jau buvo išspręsti, tačiau pareiškėja nenori naudotis suprojektuotomis privažiavimo prie sklypų galimybėmis ir siekia, kad Administracija įrengtų kelius pareiškėjai patogioje (naudingoje) vietoje. Administracija taip pat atkreipia dėmesį, kad Sąrašas tikslinamas du kartu per metus, pareiškėja dėl privažiavimo kelio įtraukimo į Sąrašą nesikreipė.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Ginčas šioje byloje kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. A33-(1)-4527-(4.9) teisėtumo ir Lietuvos vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 3R-436(AG-342/02-2018) pagrįstumo bei Administracijos įpareigojimo nedelsiant sutvarkyti privažiavimo kelią.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

17. 2018 m. birželio 20 d. sprendimu, Administracija nurodė, kad link pareiškėjos sklypų privažiuojamasis kelias nėra įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T3-90 Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą (toliau – ir Sąrašas), todėl Vilniaus rajono savivaldybė neatlieka kelių ir gatvių priežiūros darbų. Administracija pasiūlė pareiškėjai pačiai įsirengti kelio atkarpą iki sklypų. Komisija 2018 rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 3R-436(AG-342/02-2018) pareiškėjos skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu taip pat atmetė pareiškėjos S. S. skundą.

18. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnį, keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius. Viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų – vietinės reikšmės kelių tiesimas, priežiūra (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Taigi savivaldybei įstatymu priskirta tik vietinės reikšmės kelių priežiūra. Vietiniai keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T3-90 buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas (b. l. 54), į kurį nėra įtraukti link pareiškėjos sklypų vedami keliai.

19. Kelių ir gatvių įtraukimą į Sąrašą reglamentuoja Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T3-35 patvirtinto Kelių ir gatvių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą tvarkos aprašo nuostatos. Tačiau nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad savivaldybės atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl privažiavimo kelias į pareiškėjos sklypus nebuvo įtrauktas į Sąrašą ir kodėl nėra galimybių pareiškėją įtraukti į Sąrašą, tačiau pabrėžtina, kad byloje nekeliamas ginčas dėl Administracijos atsisakymo į Sąrašą įtraukti kelius, vedančius link pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių sklypų (šioje byloje ginčas keliamas dėl atsisakymo įrengti kelius, vedančius link ginčo sklypų).

20. Apeliacinio skundo argumentai, kad nors vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybėms, tačiau Vilniaus rajono savivaldybė šios pareigos neatlieka, nesutvarko privažiavimo kelio į pareiškėjos žemės sklypus ir nepagrįstai siūlo pareiškėjai tokius kelius įsirengti už savo lėšas, nors teisės aktai to nenumato, yra nepagrįsti, nes keliai, kuriais būtų galimybė patekti į pareiškėjos sklypus, nėra įtraukti į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, todėl atsakovas Sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Administracijai įstatymu priskirta tik vietinės reikšmės kelių priežiūra (tiesimas), tuo tarpu keliai link pareiškėjos sklypų į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą nepatenka. Taip pat atkreiptinas dėmesys į atsakovo argumentus dėl to, kad privažiavimų prie pareiškėjos sklypų klausimą turi spręsti Nacionalinė žemės tarnyba, o ne Administracija.

21. Taigi apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, galinčių nuneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat pagrįstas ir Komisijos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 3R-436(AG-342/02-2018), kuriuo buvo pripažintas Administracijos 2018 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. A33-(1)-4527-(4.9) teisėtumas.

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė