bbf6e570-e212-4c92-a304-e641cbd22d5f · Panevėžio apylinkės teismas

S P R E N D I M A S                                                                 Civilinė byla Nr. 2YT-170-223/2017                                                                                                                  Pr.

Nr. 2-08-3-07390-2016-1  Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S) PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 6 d.Panevėžys    Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė ,   Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei ,Dalyvaujant pareiÅ¡kėjai G. M. , jos atstovui advokato padėjėjui Petrui Pagareckui,Suinteresuoto asmens atstovei A. R.,Suinteresuotam asmeniui D. S.,Teismo posėdžio metu iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjos G.

M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims O. K., D. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir urbanistikos skyriui, Valstybės įmonei Turto bankas irn u s t a t ė:           PareiÅ¡kėja ir jos atstovas praÅ¡ymÄ palaiko ir praÅ¡o tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja  po savo tėvo K. S., K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ -pastatÄ UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).               PareiÅ¡kėja 2017-01-18 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jos tėvas K.

S. mirė (duomenys neskelbtini), mama tuo laiku jau buvo mirusi. Po tėvo mirties liko vaikai: S., O. ir ji. 1964 metais prieÅ¡ Naujuosius Metus ji sudarė santuokÄ . Po tėvo mirties ji dirbo prie namo esantį žemės sklypÄ , sodindavo darÅ¾Ä , ravėdavo. Name liko gyventi jos sesuo S., ji su sutuoktiniu nueidavo, name nuolatinai negyveno. Dar prie name esančiame žemės sklype pjaudavo žolę ( kÄ daro ir iki Å¡iol), padėdavo seseriai S., patvarkydavo namo duris, atlikdavo kitus smulkius remonto darbus.

Mokesčių nemokėjo, tik mokėjo už elektrÄ , duodavo sesei S. pinigų susimokėti už elektrÄ ir Å¡iaip jÄ materialiai rėmė pinigais, nes S. niekur nedirbo. S. mokesčių nemokėjo, nes neturėjo pinigų. Kada ji atliko minėtus veiksmus nurodyti negali, greičiausiai tai buvo visÄ laikÄ ir minėtus darbus ji dirbdavo daugiau vasarÄ . Jokių drabužių, daiktų, baldų, nuotraukų ir pan. po tėvo mirties neliko, todėl ji jų ir nepriėmė. Mirus seseriai S. name gyveno brolis K., kuris gyveno apie 7-8 metus ir pats mokėjo mokesčius, ji tada mokesčių nemokėjo.

Po K. mirties name niekas negyveno. Kada namas sudegė nurodyti negali, dėl Å¡io fakto niekur nesikreipė. Po tėvo mirties jo name ir gyveno ir negyveno, gyveno be sutuoktinio, Å¡is gyveno (duomenys neskelbtini) pas savo mamÄ , o taip pat (duomenys neskelbtini) nuomojosi bÅ«stÄ .            Suinteresuoto asmens atstovė praÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, įvertinus įrodymus.            Suinteresuotas asmuo D. S. nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka.

Senelio K. S. name 1964 metais apsigyveno jos tėvas K. su Å¡eima ( sutuoktine, ja ir sÅ«numi V.). (duomenys neskelbtini) metais mirė jos tėvas K. S., (duomenys neskelbtini) metais- mama, (duomenys neskelbtini) metais- brolis. Visi jie iki mirties gyveno ginčo name. PareiÅ¡kėja niekada ginčo name negyveno, nes buvo vaikų namuose, ji pirmÄ kartÄ G. M. pamatė 1979 metais. Gyvenant ginčo name viskÄ tvarkė ir visus mokesčius mokėjo jos mama.           Suinteresuotas asmuo O. K. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laikÄ ir vietÄ informuota .            Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laikÄ ir vietÄ informuotas, gautas atsiliepimas, kad praÅ¡ymÄ siÅ«lo spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal surinktus įrodymus ( b.l. 23-24).

         PareiÅ¡kimas atmestinas. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos tėvas K. S. mirė (duomenys neskelbtini), motina O. S. mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l. 13-14). Po palikėjo mirties liko jo vardu registruotas ir paveldėtinas turtas: gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) ( b.l. 8). PareiÅ¡kėja yra K. S. dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymÄ ( b.l. 11-12). Pas notarÄ dėl palikimo priėmimo po K.

S. mirties niekas nesikreipė , paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas . Duomenų apie tai, kad K. S. bÅ«tų sudaręs testamentÄ nėra, todėl turtas paveldėtinas pagal įstatymÄ .    Byloje nustatyta, kad palikėjas K. S. mirė (duomenys neskelbtini), taiga nagrinėjami paveldėjimo teisiniai santykiai atsirado palikėjo mirties mometu, todėl ginčo sprendimui taikytinos 1964 m. CK normos su iÅ¡imtimis, nustatytomis 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme.Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu (1964 m.

CK 568 straipsnis). Palikimas bendriausia prasme – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas, o palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Asmens valiÄ dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens Å«kiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius ( 1964 m. CK 40 straipsnis). Taigi palikimo priėmimas ir atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sÄ moningai siekiama tam tikro teisinio rezultato.

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, turėjo bÅ«ti atliekamas aktyviais veiksmais, tokiu atveju nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo teisiÅ¡kai įforminti.Kaip jau minėta, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Tiek pagal nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinÄ 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .Pagal 1964 m.

CK 587 straipsnį įgyvendindama savo teisę į palikimÄ Ä¯pėdinė G. M. palikimo priėmimo veiksmus po savo tėvo K. S. mirties turėjo atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Å¡iuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo atsiradimo diena laikoma palikėjo mirties diena, Å¡iuo atveju tai bÅ«tų palikėjo K.

S. mirties diena- (duomenys neskelbtini) ( 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 568 straipsnis)Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali bÅ«ti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktÄ . 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama, kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, 1) priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimu; 2), tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; 3), įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Apie tokių veiksmų atlikimÄ sprendžiama iÅ¡ konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali bÅ«ti reikÅ¡mingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ . IÅ¡ to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti iÅ¡vadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiÅ¡kinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiÅ¡kinimus, prieÅ¡taraujančius vėlesniems veiksmams ir aiÅ¡kinimams .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimÄ , pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , reikÅ¡mingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiÅ¡kų, nuotraukų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos G. M. paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji nurodė jog po palikėjo K. S. mirties drabužių, patalynės, kitų asmeninių daiktų, dokumentų, laiÅ¡kų, nuotraukų įpėdinė G. M. nepriėmė, nes tokių nebuvo. Byloje nustatyta, kad po K. S. mirties likusį palikimÄ ( palikėjo mirties momentu privatinės žemės nuosavybės nebuvo) sudarė tik gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Taigi, bÅ«tent Å¡iuo aspektu vertintini pareiÅ¡kėjos G. M. faktiniai veiksmai priimant tėvo palikimÄ , jų pobÅ«dis, elgesio nuoseklumas, aktyvumas faktiÅ¡kai pradedant palikimÄ valdyti kaip savo ir t.t. IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja grindžianti savo reikalavimÄ â€“ palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad ji, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jos valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo .

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si tuo turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009).PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu nurodė, kad po tėvo mirties name liko gyventi jos sesuo S. S., o ji ( kadangi (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ ) į tėvo namÄ tik nueidavo, tvarkydavo daržus, bet name negyveno.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėja taip pat aiÅ¡kino , kad ir gyveno ginčo name. Taip pat pareiÅ¡kėja nurodė, kad, esant reikalui, paremontuodavo namÄ , mokėjo už elektrÄ . PareiÅ¡kime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pareiÅ¡kėja nurodė , kad tėvo name( po jo mirties) gyveno apie du metus. Taigi, pareiÅ¡kėja nurodė du vienas kitam prieÅ¡taraujančius faktus, to nepaaiÅ¡kindama, t .y. teigė, kad ir nuolatinai gyveno ginčo name ir teigė, kad į namÄ tik ateidavo.

Jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėja mokėjo už elektrÄ , ji nepateikė, nenurodė nei datos kada buvo mokama, nei kokios sumos buvo mokamos. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja, kaip jau minėta, davė labai prieÅ¡taringus ir nenuoseklius paaiÅ¡kinimus, kurie keitėsi ( tai gyveno ginčo name, tai negyveno, tai padėjo name gyvenančiai seseriai S. susimokėti už elektrÄ , tai rėmė jÄ materialiai, tai lyg tai mokėjo už elektrÄ kaip namo savininkė ir t.t.).

PareiÅ¡kėja net negalėjo pakankamai argumentuotai ir tiksliai paaiÅ¡kinti kokiu laiku atliko jos nurodytus veiksmus, t.y. per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties ar vėliau, o tik aiÅ¡kino, kad minėtus veiksmus dažniausiai atlikdavo vasarÄ , o kokiÄ vasarÄ tai buvo net neįvardino. PareiÅ¡kėjos kviesta liudytoja E.I. Č. paaiÅ¡kino, kad po palikėjo K. S. mirties name gyveno pareiÅ¡kėja ir jos seserys O. ir S.. Liudytojas P.V. M. ( pareiÅ¡kėjos sutuoktinis) nurodė, kad name gyveno jis su pareiÅ¡kėja ir pareiÅ¡kėjos sesuo S..

Taigi, nei pareiÅ¡kėja nei P.V. M. apie pareiÅ¡kėjos sesers O. gyvenimÄ po palikėjo mirties jo name neužsiminė, kas kelia abejonių dėl liudytojos ( kuri nurodė, kad name gyveno ir pareiÅ¡kėjos sesuo O.) paaiÅ¡kinimų tikrumo. Visai galimas dalykas, kad praėjus tokiam ilgam laiko tarpui po nagrinėjamų įvykių liudytoja gali ir sÄ Å¾iningai klysti, nurodydama kitÄ Â aplinkybių faktinį laikÄ . Kas liečia pačios pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus apie tai ar ji gyveno ginčo name, tai ji įtikinamai ir negalėjo paaiÅ¡kinti gyveno ji tame name ar ne.

Taigi, įrodymai dėl pareiÅ¡kėjos gyvenimo tėvo name po jo mirties yra prieÅ¡taringi , nenuoseklÅ«s . Suinteresuotas asmuo D. S. tvirtai nurodė, kad po K. S. mirties pareiÅ¡kėja tėvo name negyveno, nes jame gyveno D. S. tėvas K. S. su Å¡eima ( sutuoktine ir vaikais: D. S. ir jos broliu V.). Suinteresuoto asmens teigimu jos tėvo Å¡eima ( viena ar kita sudėtimi) ginčo name gyveno iki pat 2000 metų. IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja pripažino, kad po S. mirties ginčo name gyveno brolis K.. Teismo diskrecijos teisė yra tikėti ar netikėti byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, bet tie paaiÅ¡kinimai turi bÅ«ti nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, paremti konkrečiais faktais, neprieÅ¡tarauti vieni kitiems ir leisti daryti teismui tikėtinÄ iÅ¡vadÄ buvus tokiems faktams.

Bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingÄ ja teisena (CPK 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. O bÅ«tent, ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal Å¡io Kodekso taisykles, su iÅ¡imtimis ir papildymais, kuriuos nustato Å¡io Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymus reglamentuojančios įstatymo normos.

CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, jog bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, tačiau pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). PareiÅ¡kėjai buvo nurodyta pateikti visus turimus įrodymus ( teismo 2016-11-30 nutartis), todėl teismas savo pareigÄ Ä¯vykdė.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka turi vertinti visÄ bylos medžiagÄ pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, teismas gali atitinkamÄ faktÄ pripažinti nustatytu tik įsitikinęs, kad iÅ¡ įrodymų visumos tokį faktÄ galima pripažinti, kai teismui nekyla didelių abejonių dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo (CPK 185 straipsnis). Kai byloje įrodinėjama tik asmenų paaiÅ¡kinimais, nesant kitų ( raÅ¡ytinių) įrodymų, labai svarbu įvertinti minėtų asmenų suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Kaip matyti šioje byloje liudytojai yra artimi pareiškėjai arba suinteresuotam asmeniui D. S. asmenys, R. J. ir V. S. (duomenys neskelbtini) metų įvykiuose nedalyvavo, jų paaiškinimai yra kildinami tik iš D. S. jiems suteiktos informacijos. Be to, pačiai D. S. tuo metu buvo 2 metai, kas taip pat leidžia protingai abejoti kai kuriais jos nurodytais faktais. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems , nelogiški. Negali būti pripažįstama įrodyta tai, kas nelogiška.

Taigi, vertinant byloje surinktus įrodymus, labiau tikėtina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja kartu su sutuoktiniu P.V. M. po tėvo mirties ginčo name negyveno, nes sukÅ«rę Å¡eimÄ gyveno atskirai. Taigi, laikytina neįrodyta, kad pareiÅ¡kėja palikimo priėmimÄ atliko vienu iÅ¡ galimų aktyvių palikimo priėmimo veiksmų- apsigyvenimu palikimo name. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo valdantis daiktÄ nuosavybės teise, turi ne tik teises, bet ir pareigas. Å ioje byloje pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kurių pagrindu jos elgesį bÅ«tų galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės elgesį.

Net ir pareiÅ¡kėjos apsigyvenimas ginčo name ( jei tai bÅ«tų įrodyta), jeigu ji tuo pačiu nevykdė paveldėto turto savininkės pareigų ir savarankiÅ¡kai neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirÅ«pino turtu ir pan.) ilgÄ laiko tarpÄ po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Vien daržo dirbimo ar ravėjimo darbų dar negalima prilyginti savininko teisių įgyvendimui . Tiek pareiÅ¡kėja, tiek liudytojai E.I. Č. ir P.V. M. tai pat nurodė, kad P.V. M. rankomis buvo atliekami smulkÅ«s namo remonto darbai, tačiau nenurodė, kad tai buvo atliekama per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikėjo mirties. Kokiu metu tai buvo atliekama nepavyko nustatyt. Jau minėtų, pareiÅ¡kėjos iniciatyva kviestų liudytojų paaiÅ¡kinimų ir pačios pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taringas turinys, nenuoseklumas, nekonkretumas lemia iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja vis dėlto nepriėmė palikimo faktiniu valdymu, nes šį faktÄ siekia įrodyti tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis.

IÅ¡ esmės byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad pareiÅ¡kėja po palikimo atsiradimo per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį bÅ«tų elgusis su nekilnojamuoju daiktu- gyvenamuoju namu- kaip pilnateisė savininkė, tuo labiau, kad bÅ«tų vykdžiusi savo kaip savininkės pareigas. Nors pareiÅ¡kėja teigia, kad palikimu rÅ«pinosi nuo pat tėvo mirties ir visa laikÄ , tačiau paaiÅ¡kinimai, kad buvo remontavo ginčo namÄ , mokėjo mokesčius už elektrÄ , buvo pjaunama žolė ir genėjami medžiai faktiÅ¡kai neįrodo kad tai buvo nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmai.

Pati pareiÅ¡kėja pripažino, kad ginčo name iÅ¡ pradžių gyveno jos sesuo S., vėliau brolis K.( kuris pareiÅ¡kėjos teigimu pats mokėjo mokesčius), taigi namas pereidavo iÅ¡ vieno palikėjo vaiko į kito rankas, kurie keisdamiesi gyveno ginčo name, tačiau jokių savininko teisių ir pareigų faktų taip ir nebuvo nustatyta. Formuojais įvaizdis, kad ginčo namas buvo visų vaikų, tačiau tikrojo savininko, kuris bÅ«tų įsitikinęs savo nuosavybės teise į namÄ taip ir neatsirado.

Iš esmės, pareiškėja negalėjo nežinoti, kad žemės sklypas, ant kurio stovi namas , nepriklausė jos tėvui, todėl reikėjo atlikti veiksmus, kad būtų suformuotas ir nekilnojamiems statiniams eksploatuoti reikalingas namų valdos žemės sklypas, taip pat pasirūpinti tokio žemės sklypo valdymu (išnuomoti, išsipirkti ir pan.). Be to, pareiškėja net negalėjo paaiškinti kokiu laiku sudegė ginčo namas, kodėl nesikreipė dėl šio fakto į atitinkamas institucijas , kodėl neatstatė ar nerekonstravo statinio, kodėl nedraudė statinių ir t.t.

Nesidomėjimas namo bÅ«kle, teisine registracija ir namų valdos žemės sklypo formavimu akivaizdžiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja nepriėmė ginčijamo turto faktiniu valdymu, nes visiÅ¡kai juo nesirÅ«pino ir savo kaip įpėdinės ir namo savininkės teisių neįgyvendino. Pažymėtina, kad tokia palikimo bÅ«sena trÅ«ko daugiau kaip 50 metų. Tai, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo ir pretenduoja į tėvo palikimÄ Â rodo tik vėliau atsiradusį interesÄ naudotis daiktu.Taigi, konstatuotina, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad pareiÅ¡kėja elgėsi su ginčo turtu kaip jo savininkė, nenustatyta jokių aktyvių pareiÅ¡kėjos veiksmų, rodančių valiÄ priimti palikimÄ ir valdyti jį nuosavybės teise, iki sueinant Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui, net ir praėjus Å¡iam terminui palikimu nesirÅ«pino, nevykdė savininkės pareigų ir neįgyvendino savo teisių, todėl pareiÅ¡kimas atmestinas.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Ä®statyme nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms (iÅ¡imtims), teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims arba priteisti jas iÅ¡ asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Tokiu bÅ«du , kadangi pareiÅ¡kėjos G. M. pareiÅ¡kimas atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos , susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos ( CPK 88,92,93,96 straipsniai).           Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir CPK 259-260 str., 270, 448 straipsniais teismasn u s p r e n d ž i a :            PareiÅ¡kimÄ atmesti.           Priteisti iÅ¡ G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 12,20 Eur ( dvylika eurų 20 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.               SprendimÄ per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Birutė Mėlinauskienė