bbf2f8d5-c1a0-49da-b34e-e6636a4e5689 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-4119-1149/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01995-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 6 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Marija Augustinaitė, sekretoriaujant G. L., dalyvaujant pareiÅ¡kėjo V. K. atstovui advokatui V. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas po savo brolio P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti.

2. PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo brolis P. K.. Po brolio mirties liko turtas – 1 (vieno) kambario butas su rÅ«siu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Å eimoje buvo trys vaikai – pareiÅ¡kėjas, brolis P. K. ir sesuo J. L., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Brolis P. K. savo Å¡eimos neturėjo, gyveno vienas ir bendravo tik su pareiÅ¡kėju ir jo Å¡eima, buvo pažadėjęs savo turtÄ testamentu palikti pareiÅ¡kėjo nepilnametei dukteriai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), bet staiga mirė nuo COVID-19 ligos, taip ir nespėjęs suraÅ¡yti testamento.

Po brolio mirties pareiÅ¡kėjas liko vienintelis jo turto paveldėtojas. PareiÅ¡kėjas po brolio mirties dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ Ä¯ notaro biurÄ nesikreipė, tačiau aktyviais veiksmais paveldimÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku: prižiÅ«ri butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), moka buto komunalinius mokesčius. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas priėmė mirusio brolio P. K. palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dienos nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo P. K. palikimo perėjimÄ valstybei. Teismui nustačius, kad yra visos sÄ lygos palikimo priėmimo fakto nustatymui, neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.

4. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo V. K. atstovas advokatas V. J. pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo brolis P. K. mirė staiga ir netikėtai, jį rado mirusį namuose nuo COVID-19 ligos. P. K. buvo nevedęs, vaikų neturėjo, pareiÅ¡kėjas yra vienintelis jo turto paveldėtojas. PareiÅ¡kėjas su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ Ä¯ notaro biurÄ nesikreipė, nes pats susirgo, turėjo įvairių reikalų, taip pat kadangi brolis buvo žadėjęs testamentu savo turtÄ palikti pareiÅ¡kėjo nepilnametei dukteriai, ieÅ¡kojo testamento, bet jo nerado. Tačiau pareiÅ¡kėjas per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ aktyviais veiksmais pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ , mokėdamas mokesčius už buto komunalines paslaugas, prižiÅ«rėdamas ir rÅ«pindamasis butu. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas.

5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas V. K. yra P. K. brolis. (duomenys neskelbtini) P. K. mirė. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po P. K. mirties faktų dėl pareiškimų dėl palikimo priėmimo nėra registruota. Iš Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. K. 2022 m. kovo 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių matyti, kad P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turtui Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, paveldėtojai nesikreipė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad P. K. vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po pareiÅ¡kėjo brolio mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymÄ teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktu pareiÅ¡kėjas yra ketvirtos eilės įpėdinis. Pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį, trečios, ketvirtos, penktos ir Å¡eÅ¡tos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu Å¡ie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iÅ¡ jų atimta paveldėjimo teisė. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad P. K. mirė nesusituokęs, vaikų neturėjo, palikėjo P. K. sesuo J. L., gimusi (duomenys neskelbtini), tai pat yra mirusi (duomenys neskelbtini), paveldėtojai dėl paveldėjimo į notaro biurÄ nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

7. PareiÅ¡kėjas siekia įteisinti po savo brolio mirties likusio turto paveldėjimÄ , paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, nurodo, kad po brolio mirties atsiradusį palikimÄ priėmė per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savo.

8. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

9. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ar įpėdinis šį turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

10. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

11. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių ir į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ po savo brolio P. K. mirties, pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, kadangi prižiÅ«rėjo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius paslaugų teikėjams už vandenį, nuotekas, Å¡ildymÄ , elektros energijÄ , atliekų tvarkymÄ , daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ už namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ . Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad teismui abejoti pareiÅ¡kėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas po brolio P. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimÄ turtÄ .

12. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto pareiÅ¡kėjas negali patvirtinti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

13. Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas neprieÅ¡tarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, Å¡is reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjas po brolio P. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Å io juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo brolio P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti.

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui iÅ¡duoti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Marija Augustinaitė