bbf2e2dc-e5c2-498b-9b2b-9795033e0955 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V

                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-126/2010

                                                                                             Procesinio sprendimo

kategorijos: Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 1.1.12.1; 1.2.14.5.2; 1.2.17.7;

1.2.19.4;

                                                                 Â

                            2.1.3.2; 2.4.6.4.1.

 (S)

                                                               Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                                                    Â

                                                                NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

               Lietuvos apeliacinio teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,Â

teisėjų: Svajūno Knizlerio, Lino Žukausko,  sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Agnei Aguonytei, Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei,  dalyvaujant prokurorams Simonui Minkevičiui, Dariui Raulušaičiui, Ugniui Vyčinui,  gynėjams advokatams Vytautui Sirvydžiui, Aidui Venckui, nuteistiesiems

D. J. , T. L. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. J. ir T. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 203 str. 2 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d. 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Â

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtÄ bausmę įskaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. iki 2004 m. kovo 4 d.

T. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d.d., Å¡ios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir T. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Â

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtÄ bausmę įskaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2003 m. kovo 26 d. iki 2003 m. balandžio 24 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas K.

K. , tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

IÅ¡

D. J. , T. L. ir K.

K. priteista solidariai 163860 Lt Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

D.

J. ir T. L. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje sukčiavo įgyjant didelės vertės svetimÄ turtÄ : D. J. organizavo

juridinio asmens veiklÄ , naudojamÄ neteisėtai veiklai nuslėpti, o T. L. , vykdydamas sukčiavimÄ , piktnaudžiavo tarnyba, o

būtent :

D. J. nuo 2002 m. gruodžio 3 d. iki 2003 m. kovo 20 d. Kaune, bÅ«damas jo paties suburtos ir kartu su T. L. vadovautos organizuotos grupės nariu, kurioje jis pats, K. K. , V. Å . ir T. L. iÅ¡ anksto susitarė daryti sunkų ir ilgai trunkantį nusikaltimÄ â€“ apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti svetimÄ turtÄ , tuo tikslu klastojant dokumentus, panaudojant nusikalstamai veikai nuslėpti įmonę ir apgaulingai tvarkant įmonės apskaitÄ , kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrÄ užduotį ir turint konkretų vaidmenį, pats prisiimdamas vykdyti užduotis, susijusias su savo grupės narių veiklos koordinavimu, organizuotos grupės ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vadovavimu Å¡ios įmonės apskaitos tvarkymo fikcijos organizavimu ir dokumentų klastojimu, nusikaltimo slėpimu bei žinodamas, jog UAB (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai jokios veiklos nevykdo ir Kauno apskrities VMI teikia žinomai melagingas ataskaitas, kad ji yra įsteigta nusikalstamai veiklai nuslėpti - prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti ir parduoti LR Å«kio subjektams, tam, kad įraÅ¡ant į UAB (duomenys neskelbtini)  PVM sÄ skaitasfaktÅ«ras prekių kainÄ su 18 proc. PVM ir pardavus Å¡ias prekes LR Å«kio subjektams, bei paėmus pinigus iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini)  sÄ skaitos grynaisiais pinigais, bÅ«tų galima užvaldyti į Lietuvos Respublikos biudžetÄ sumokėtÄ PVM, kadangi pagal nusikalstamos veikos planÄ UAB (duomenys neskelbtini) vardu

mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetÄ mokėti nebuvo planuojama, nes A. Z. , neįsteigus įmonės ir neturint tam licencijos nuo 2002

m. gruodžio mėn. iki 2003 m. sausio mėn. iš privačių asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM supirkus 240 t spalvoto metalo ir šiuos duomenis apie supirkto spalvoto metalo kiekį pateikus T. L. , iš anksto pažadėjusiam A. Z. tam kiekiui pateikti metalo pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, T. L. per

V. Š. perdavus duomenis apie A. Z. supirkto metalo kiekį D. J. nurodė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui

K. K. įraÅ¡yti į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias Å«kines operacijas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti Å¡iuos duomenis savo paraÅ¡u: K. K. žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekių neturėjo ir jų UAB (duomenys neskelbtini) nepardavė, patvirtinus paraÅ¡u į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų serijos GFA Nr. 0821061, Nr. 0821081, Nr. 0821084, Nr. 0821087, Nr. 0821088, Nr. 0821090, Nr. 0821093, Nr. 0821099, Nr. 0821100, Nr. 0821105, Nr. 0821108, Nr. 0821114, Nr. 0821095, Nr. 0821096, Nr. 0821109, Nr. 0821111, Nr. 0821116, Nr. 0821110, Nr. 0821117 blankus įraÅ¡ytus melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 240 t aliuminio metalo už 1076160 Lt, tarp jų 164160 Lt PVM, bei perdavus Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus jam, D. J. , paimtus iÅ¡ K.

K. dokumentus per V. Š. perdavė T.

L. . Pastarajam minėtus dokumentus pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ perdavus A. Z. , Å¡iam pagal Å¡iuos dokumentus nugabenus ir pardavus 240

t spalvotų metalų UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) vardu, UAB (duomenys neskelbtini) už įsigytÄ metalÄ apmokėjus-mokėjimo pavedimais į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Ūkio bankas” Kauno filiale, bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Snoras” Kauno filiale, pervedus 1076160 Lt, iÅ¡

kurios 164160 Lt sudarė PVM suma, kuriÄ UAB (duomenys neskelbtini)  privalėjo pervesti į valstybės biudžetÄ K. K. paėmus iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) bankinių sÄ skaitų

šias lėšas grynaisiais pinigais ir perdavus jam, D. J. , jis pasiliko 50  proc. PVM sumos, o likusius pinigus per V. Š. perdavė T.

L. , T. L. pasilikus sau kitus 50 proc. PVM sumos bei likusiÄ sumÄ , kuriÄ sudarė 912000 Lt, o tai yra A. Z. turėto

ir parduoto UAB (duomenys neskelbtini) metalo vertė be PVM, perdavus A. Z. , jis, D. J. , kartu su T. L. apgaule įgijo 164160 Lt svetimo turto valstybės

biudžeto lėšų, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2d.

Taip pat D. J. nuteistas už tai, kad būdamas organizuotos grupės narių veiksmų koordinatoriumi bei vadovu iš savanaudiškų paskatų, žinodamas, kad kito asmens vardu steigiama įmonė faktiškai jokios ūkinės komercinės

veiklos nevykdys, o yra reikalinga neteisėtai veiklai nuslėpti, nurodė K. K. įsteigti įmonę bei davė jam pinigų jos steigimui. K. K. 2002 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) adresu

Kauno m. savivaldybės rejestro tvarkytojos užsakymu Nr. 891, įregistravimo Nr. AB 2002-473, įsteigus UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir pasiskyrus save administracijos vadovu – direktoriumi, jis, D. J. , nurodinėjo K. K. kaip vadovauti UAB (duomenys neskelbtini), kurios buhalterinius apskaitos dokumentus –PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei kasos pajamų orderius, nuo 2002 m. gruodžio 3 d. iki 2003 m. kovo 26 d. kartu su K. K. , V. Å . ir T. L. , naudojo sukčiavimui, tokiu bÅ«du užvaldė 164160 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Taigi jis, D.

J. , Kaune suorganizavo K. K. 2002 m. spalio 18 d. įsteigti ir iki 2003 m. kovo 26 d. vadovauti UAB (duomenys neskelbtini), kuri buvo naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 203 str. 2d.

T. L. nuteistas už tai, kad nuo 2002 m. gruodžio 3 d. iki 2003 m. kovo 20 d. Kaune, būdamas D. J. suburtos ir kartu su juo vadovaujamos organizuotos grupės, kurioje jis pats, K. K. , V. Š. ir D.

J. iÅ¡ anksto susitarė daryti sunkų ir ilgai trunkantį nusikaltimÄ â€“ apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti svetimÄ turtÄ , tuo tikslu klastojant dokumentus, panaudojant nusikalstamai veikai nuslėpti įmonę ir apgaulingai tvarkant įmonės apskaitÄ , kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrÄ užduoti ir turint konkretų vaidmenį, nariu, pats prisiimdamas vykdyti užduotis, susijusias su Å¡ios grupės narių veiklos koordinavimu, organizuotos grupės vadovavimu spalvotųjų metalų prekybos srityje – UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų realizavimu tretiesiems asmenims, asmenų, kuriems reikalingi spalvotų metalų legalizavimo dokumentai, paieÅ¡ka, duomenų gautų iÅ¡ trečiųjų asmenų apie legalizuotinų metalų kiekį pateikimÄ organizuotos grupės nariams bei nusikaltimo slėpimu, žinodamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai jokios veiklos nevykdo ir Kauno apskrities VMI teikia žinomai melagingas ataskaitas, kad ji yra įsteigta nusikalstamai veiklai nuslėptiprekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos Å«kio subjektams, tam, kad įraÅ¡ant į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras prekių kainÄ su 18 proc. PVM ir pardavus Å¡ias prekes Lietuvos Respublikos Å«kio subjektams bei paėmus pinigus iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos grynaisiais pinigais, bÅ«tų galima užvaldyti į Lietuvos Respublikos biudžetÄ sumokėtÄ PVM, kadangi pagal nusikalstamos veikos planÄ UAB (duomenys neskelbtini)  vardu mokesčių, į Lietuvos Respublikos biudžetÄ nebuvo planuojama, susitarė su A. Z. , kad pateiks pastarojo, neturint leidimo verstis Å¡ia veikla, iÅ¡ privačių supirktÄ aliuminio metalÄ tariamai pateisinančius dokumentus, su juose įraÅ¡ytais melagingais duomenimis, neva tÄ ne A. Z. , o UAB (duomenys neskelbtini) parduoda tÄ metalÄ UAB (duomenys neskelbtini). A.

Z. , neįsteigus įmonės, neturint tam licenzijos, nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2003 m. sausio mėn. iš privačių asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, supirkus 240 t aliuminio metalo, šiuos duomenis apie supirkto spalvoto metalo kiekį pateikus jam, T. L. , jis, T.

L. , per V. Å . perdavė duomenis apie A. Z. supirkto metalo kiekį D. J. . Jo nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui K. K. , žinančiam, kad UAB (duomenys neskelbtini) aliuminio metalo neturėjo ir jų UAB (duomenys neskelbtini) nepardavė, bei patvirtinus paraÅ¡u į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų serijos GFA Nr. 0821061, Nr. 0821081, Nr. 0821084, Nr. 0821087, Nr. 0821088, Nr. 0821090, Nr. 0821093, Nr.0821099, Nr. 0821100, Nr. 0821105, Nr. 0821108, Nr. 0821114, Nr. 0821095, Nr. 0821096, Nr. 0821109, Nr. 0821111, Nr. 0821116, Nr. 0821110, Nr. 0821117 blankus įraÅ¡ytus melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 240 t aliuminio metalo už 1076160 Lt, tarp jų 164160 Lt PVM, bei perdavus Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus D. J. , Å¡iam paimtus iÅ¡ K. K. dokumentus per V. Å . perdavus jam, T. L. , pastarasis minėtus dokumentus pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ perdavė A. Z. . Å iam pagal suklastotus dokumentus nugabenus ir pardavus 240 t spalvotų metalų UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) vardu, UAB (duomenys neskelbtini) už įsigytÄ metalÄ apmokėjusmokėjimo pavedimais į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Ūkio Bankas” Kauno filiale, bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Snoras” Kauno filiale, pervedus 1076160 Lt, iÅ¡ kurios 164160 Lt sudarė PVM suma, kuriÄ UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo pervesti į valstybės biudžetÄ , K. K. paėmus iÅ¡ UAB (duomenys

neskelbtini) bankinių sÄ skaitų Å¡ias lėšas grynaisiais pinigais ir perdavus D. J. , pastarajam pasilikus sau 50 proc. PVM sumos, o

likusiÄ pinigų dalį per V. Å . perdavus jam, T. L. , jis, T. L. , pasiliko sau

kitus 50 proc. PVM sumos bei likusius pinigus 912000 Lt, o tai yra A. Z. turėto ir parduoto UAB (duomenys neskelbtini) metalo

vertė be PVM, perdavė A. Z. . Tokiu būdu, jis kartu su K. K. , V. Š. ir D.

J. apgaule įgijo svetimÄ turtÄ 164160 Lt valstybės biudžeto lėšų, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d.

Taip pat T. L. nuteistas už tai, kad nuo 2002 m. gruodžio 3 d. iki 2003 m. kovo 20 d. Kaune, bÅ«damas valstybės tarnautoju – policijos pareigÅ«nu, dirbdamas Kauno m. vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus I-ojo poskyrio jaunesniojo inspektoriaus pareigose, tarnybos bei ne tarnybos metu, grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymÄ 5 str. 4 ir 5 p., kuris numato, kad policijos pareigÅ«nas privalo užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ , nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimÄ ir tyrimÄ , 21 str. 1d.

2 p., kuris policijos pareigÅ«nui nustato pareigÄ , gavus praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pačiam bÅ«nant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai, taip pat grubiai pažeisdamas Kauno m. policijos vyriausiojo komisaro 2002-07-01 įsakymu Nr.283 patvirtintÄ Kauno m. vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus I-ojo poskyrio jaunesniojo inspektoriaus pareigybės apraÅ¡ymo, su kuria jis 2002-07-01 pasiraÅ¡ytinai supažindintas, II dalį, kuri numato, kad jis, T.

L. , būdamas valstybės tarnautoju eidamas jaunesniojo inspektoriaus pareigas privalo užkardyti, tirti nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus valstybės ekonomikos interesams, privačiai ir kitų rūšių nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams, siekdamas sau turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – turėdamas tarnybinių žinių, kad V. Š. ,

D. J. ir K. K. daro nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai,

valstybės tarnybai ir finansams, ne tik neužkardė jų daromų nusikaltimų ir nesiėmė priemonių pradėti kaltininkų baudžiamÄ jį persekiojimÄ , bet pats

tyčia pasiÅ«lė jiems daryti sukčiavimÄ ir įsitraukęs į D. J. suburtos organizuotos grupės vykdomÄ nusikalstamÄ veiklÄ , kartu su juo, vadovaudamas Å¡iai organizuotai grupei ir koordinuodamas jos narių veiklÄ , pasikliaudamas tuo, kad dirbdamas tokias veikas tiriančio policijos padalinio pareigÅ«nu, gaus duomenis apie tai, ar jo daromos nusikaltimo požymių turinčios veikos nėra atskleistos, bei tikėdamasis, kad kolegos nevykdys jo baudžiamojo persekiojimo. Apgaule kartu su organizuotos grupės nariais D. J. , V. Å . , K. K. įgijo svetimÄ turtÄ 164160 Lt valstybės biudžeto lėšų dalį, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 str. 2d.

Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jo veiksmuose yra svetimo turto įgijimo apgaule požymiai. Byloje nustatyta, kad į valstybės biudžetÄ UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sumokėti 164160 Lt pridėtinės vertės mokesčio, kuris nebuvo sumokėtas. Nuteistasis nurodo, kad nesumokėtų mokesčių negalima laikyti valstybės biudžete sukauptomis lėšomis, t.y. sukčiavimo, numatyto nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 274 str., objektu - valstybės nuosavybe, nes Å¡ios pajamos iÅ¡ mokesčių nebuvo gautos į valstybės biudžetÄ ir nebuvo grÄ Å¾intos iÅ¡ kitų biudžete sukauptų lėšų. Teismo posėdyje specialistė patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡ valstybės jokių piniginių lėšų negavo, o tik nesumokėjo PVM. Apelianto teigimu, teismas sutiko su Å¡iuo teiginiu, tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti mokesčiai tapo valstybės nuosavybe, tuo pačiu nurodydamas, kad PVM UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo ne valstybei, bet pervedė UAB (duomenys neskelbtini), o Å¡iai bendrovei pervestus mokesčius neva apeliantas pasisavino.

Apeliantas skunde teigia, kad nepagrįsta yra teismo iÅ¡vada, jog jis apgaule pasisavino svetimÄ turtÄ , taip pat nepagrįstas ir teismo požiÅ«ris į turtÄ , kuris pagal prievolę turėjo bÅ«ti perduotas valstybei, bet panaudojus tam tikrus veiksmus, valstybės biudžete neatsidÅ«rė. Neperduotas asmeniui, Å¡iuo atveju - valstybei, turtas, anot D. J. , negali bÅ«ti tapatinamas su iÅ¡ to asmens pavogtu turtu, nes valstybė tuo turtu dar nedisponavo, todėl jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 274 str., sudėties. Apelianto nuomone, jo veikÄ kvalifikuoti pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 182 str. taip pat negalima, kadangi nusikalstamos veikos - sukčiavimo, numatyto 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 274 str., sudėtis skiriasi nuo 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 182 str. numatytos sukčiavimo sudėties, naujajame baudžiamajame įstatyme sukčiavimo objektas suprantamas plačiau nei nuosavybė, todėl, vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 3 str. nuostatomis, naujasis įstatymas, įvedęs naujÄ nusikaltimo sudėtį, jam negali bÅ«ti taikomas.Â

Nuteistasis nurodo, kad byloje nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini)  pervestas UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokestis neatsidÅ«rė valstybės biudžete, tuo valstybei buvo padaryta žala, tačiau atsakomybę už turtinės žalos padarymÄ , vengiant atitinkamų mokėjimų, numato kiti baudžiamieji įstatymai, kurie jam nebuvo inkriminuoti, o kaltinimas teisme Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nebuvo pakeistas.

Apeliantas skunde pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko ne tik tariamus sandorius su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos pardavė spalvotuosius metalus, tačiau dar vykdė medienos, transporto bei kitos rÅ«Å¡ies verslÄ , tačiau Å¡ios veiklos nebuvo tirtos, o teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta tik nusikalstamai veiklai nuslėpti.

Nuteistasis T. L. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, padarė esminius Lietuvos Respublikos BPK 1 str., 20 str. 3 d., 5 d., 301 str., 305 str. 1 d. 1-3 p.p. pažeidimus, neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ "

1.1 p., 3.1.4-3.1.8 p. nuostatas. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis nesuprantamas, neįtikinamas, nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nuosprendyje nėra įrodymų analizės, argumentų dėl įrodymų priėmimo, visiško ar dalinio atmetimo, teismas nepagrįstai atmetė jį teisinančius įrodymus -liudytojų V. S. , A. A. , V. C. , G.

B. bei specialistės N.Mažuolienės parodymus.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normÄ . Nuteistasis nurodo, kad jam inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta nuo 2002 m. gruodžio 3 d. iki 2003 m. kovo 20 d., t. y. galiojant 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui. Tuo tarpu, teismas, kvalifikuodamas jo veikÄ pagal naujojo Lietuvos Respublikos BK

182 str. 2 d., per siaurai pažiÅ«rėjo į naujojo įstatymo grįžtamÄ jÄ galiÄ , palyginęs tik senojo ir naujojo sukčiavimo straipsnių sankcijas. Nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 274 str., sudėtis skiriasi nuo 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 182 str. numatytos veikos sudėties tuo, jog naujajame įstatyme sukčiavimo objektas suprantamas plačiau nei nuosavybė. Apeliantas pažymi, kad netgi ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų pripažinta arba bÅ«tų pagrindas pripažinti, jog jo veikoje yra visi 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 182 str. numatyto nusikaltimo požymiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 3 str. 3 d. nuostatomis, jam Å¡is įstatymas, iÅ¡plėtęs, t.y. įvedęs naujÄ nusikaltimo sudėtį, negali bÅ«ti taikomas. Skunde teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) pervestas UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokestis neatsidÅ«rė valstybės biudžete. Atsakomybė už turtinės žalos padarymÄ vengiant atitinkamų mokėjimų numatyta kituose baudžiamuosiuose įstatymuose, kurie, anot apelianto, jam nebuvo inkriminuoti ir kaltinimas teisme Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nebuvo pakeistas.

Byloje nustatyta, kad į valstybės biudžetÄ UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sumokėti 164160 Lt pridėtinės vertės mokesčio, kuris nebuvo sumokėtas. Apeliantas nurodo, kad nesumokėtų mokesčių negalima laikyti valstybės biudžete sukauptomis lėšomis, t.y. sukčiavimo, numatyto 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 274 str., objektu - valstybės nuosavybe, nes Å¡ios pajamos iÅ¡ mokesčių nebuvo gautos į valstybės biudžetÄ ir nebuvo grÄ Å¾intos iÅ¡ kitų biudžete sukauptų lėšų.

Nuteistojo teigimu, teisme specialistė N. Mažuolienė patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡ valstybės jokių piniginių lėšų negavo, įmonė tik nemokėjo pridėtinės vertės mokesčio. Pats teismas nuosprendyje nurodė, kad nesumokėtų mokesčių laikyti valstybės biudžete sukauptomis lėšomis negalima. Teismas, nuosprendyje akcentuodamas vienÄ iÅ¡ sukčiavimo elementų – apgaulę,

nepagrįstai nevertino ir nepasisakė, ar UAB (duomenys neskelbtini)  vadovų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos,

numatytos 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 277 str., požymių. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 277 str., kaip būtinas šio nusikaltimo požymis, nurodyta apgaulė, dokumentų padirbinėjimas, realių sandorių falsifikavimas ir t.t, kas realiai ir buvo padaryta UAB (duomenys neskelbtini) vardu veikusių asmenų, tačiau teismas šių aplinkybių neaptarė.

Apeliantas teigia, jog nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir nežinojo kaip tvarkoma jos buhalterinė apskaita, kaip, kada ir kokie mokami mokesčiai, todėl UAB (duomenys neskelbtini) netinkamas mokesčių sumokėjimas su juo negali bÅ«ti siejamas, nes jis nebuvo darbo santykiuose su Å¡ia bendrove, apie Å¡ios bei UAB (duomenys neskelbtini) veiklÄ nieko nežinojo. Nuteistasis nurodo, jog jis jokių valstybės biudžeto lėšų nepasisavino, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. Anot apelianto, nesant jo veiksmuose veikų, numatytų 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 274 str. ar 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 182 str., sudėčių, negali bÅ«ti ir veikos, numatytos 2000 m. Lietuvos Respublikos BK

228 str., sudėties. Nuteistojo teigimu, jis apie A. Z. ir

V. Å . neteisėtus susitarimus nieko nežinojo, jiems padėjo kaip geriems pažįstamiems, be to, jį, kaip pareigÅ«nÄ , domino A.

Z. pažadas gauti vertingos informacijos apie nelegaliÄ prekybÄ metalo laužu.

Apeliantas nurodo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis gavo pusę pridėtinės vertės mokesčio, kurį UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sumokėti į valstybės biudžetÄ , aplinkybę, kad jis jokių pinigų negavo patvirtino ir liudytojai A. Z. bei V. Å . . Anot nuteistojo, jo padėjimas A. Z. parduoti metalus gali bÅ«ti vertinamas tik etikos požiÅ«riu, kadangi jis yra valstybės tarnautojas, tačiau dėl kiekvieno pažeidimo turi bÅ«ti atliekamas tarnybinis patikrinimas, nustatomi padaryti pažeidimai. Å i jo veikla su jo darbu policijoje yra susijusi tik A. Z. pažadu suteikti informacijÄ apie nelegalių metalų supirkimÄ ir jo (apelianto) siekis užverbuoti jį informatoriumi, bei ateityje realizuoti gautÄ informacijÄ . Nuteistasis nurodo, kad teiginiai, jog dirbdamas policijos pareigÅ«nu, jis galėjo gauti duomenų apie tai, kad tariamai daromos nusikalstamos veikos nėra atskleistos, ar tikėtis, kad jo kolegos nevykdys baudžiamojo persekiojimo, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Nuteistojo nuomone,nepagrįsti teismo teiginiai, jog jis kartu su kitais nuteistaisiais įkūrė UAB (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veiklai vykdyti, vadovavo organizuotai

grupei, kurios nariai per jį dalinosi pinigus, gautus iš nusikalstamos veiklos. Apelianto teigimu, pokalbis dėl A.

Z. prašymo supažindinti jį su mokesčių inspekcijos pareigūnu buvo 2002 m. gruodžio mėn. pradžioje, byloje nustatyta, kad V. Š. ir

D. J. nusikalstama veika užsiėmė daug seniau, o UAB (duomenys neskelbtini) įkurta 2002 m. spalio 28 d., todėl teismas nepagrįstai teigia, kad jis (apeliantas) su D.

J. planavo nusikalstamas veikas, koordinavo nusikalstamus veiksmus.

Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžių protokoluose ir nuosprendyje surašyti ne visi bei neišsamūs teisme duoti parodymai, jo prašymai papildyti ir pataisyti teismo posėdžio protokolus buvo nepagrįstai atmesti. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų

A. Z. ir V. Š. parodymais apie jį, nes šie asmenys melavo patys siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės bei realios laisvės atėmimo bausmės už jų pačių padarytus nusikaltimus. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino liudytojo V. C. parodymų.

Apeliantas skunde nurodo, kad apie pokalbį tarp jo ir A. Z. dėl metalo pardavimo teisme buvo apklaustas V. S. ir G. B. , tačiau teismo

posėdžio protokole yra netiksliai užfiksuota šių parodymų esmė. D. L. teigimu, minėto pokalbio metu A. Z. paprašė

padėti užtikrinti sėkmingÄ metalo prekybÄ su V. Å . draugais bei pažadėjo suteikti vertingos informacijos apie nelegaliai superkamÄ metalo lauÅ¾Ä . Jis Å¡iÄ informacijÄ užfiksavo slaptame dokumente bei informavo savo vadovÄ . Nuteistasis nurodo, kad A. Z. praÅ¡ymu jis paskambindavo V. Å . ir papraÅ¡ydavo, kad su A. Z. greičiau bÅ«tų atsiskaitoma, A. Z. ir V. Å . per jį keisdavosi paketais, tačiau kas juose buvo jis nežinojo, jų neatplėšdavo, nors suprasdavo, kad juose yra dokumentai ir pinigai. T. L. teigimu, jis žinojo, kad prekyba metalu vyksta per bankÄ , su A. Z. atsiskaitoma grynais pinigais pagal sutartį ir manė, kad prekyba metalo laužu yra legali. Apeliantas nurodo, kad jis 2003 m. kovo 14 d. informavo savo vadovÄ E.

A. , kad eina susitikti su asmeniu, turinčiu suteikti informacijos apie nelegaliÄ metalų prekybÄ bei planuoja su juo kalbėti dėl bendradarbiavimo su policija. Å io susitikimo su A. Z. metu juos nufilmavo STT darbuotojai. Apie tai, kad jis nufilmuotas su „kandidatu į informatorius“, informavo savo vadovus, parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ bei susitikimo metu gautÄ informacijÄ užfiksavo slaptame raÅ¡te, užregistruotame pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ . Å ias aplinkybes, anot apelianto, patvirtino liudytojas E.

A. , tačiau teismas nepagrįstai Å¡ių aplinkybių nevertino, teismas iÅ¡sireikalavo tik minėtÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ be slapto raÅ¡to.

Apeliantas nurodo, kad nuo 2002 m. pabaigos iki 2003 m. pradžios jis slapta įrašė pokalbį su A. Z. , kurio metu buvo kalbama apie informacijos apie nelegalius metalus suteikimÄ , Å¡io pokalbio metu A. Z. prašė jo, kad jis paskubintų V. Å . dėl atsiskaitymo už metalus. T. L. teigia,

kad 2003 m. kovo 26 d. jo darbovietėje bei adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliktos kratos, kurių metu buvo išimta 10 audio kasečių su įrašais bei kiti daiktai. Susipažinęs

su byla, jis pastebėjo, kad byloje nėra visų daiktų ir dokumentų, paimtų ir išvardintų minėtų kratų protokoluose,

vėliau Å¡ie daiktai jam buvo grÄ Å¾inti, tačiau perklausęs grÄ Å¾intų kasečių įraÅ¡us,

jis pasigedo minėto įraÅ¡o su A. Z. . Nuteistojo teigimu, dėl dingusio daiktinio įrodymo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nors buvo padaryti Å¡ie procesiniai pažeidimai: kratų metu STT pareigÅ«nai išėmė audio kasetes, nors nutarimuose kratai daryti nebuvo nurodyta iÅ¡imti audio kasečių, iÅ¡imant kasetes, nebuvo protokoluojamas jų turinys, jos nebuvo užplombuotos ir apžiÅ«rėtos, Å¡ios kasetės buvo perduodamos „iÅ¡ rankų į rankas“, neapiforminus jokių dokumentų, jos nebuvo tirtos, apžiÅ«rėtos ir įformintos jokiais procesiniais dokumentais, nors jas iÅ¡tirti buvo bÅ«tina, iÅ¡imtos kasetės nebuvo perduotos Kauno apygardos teismui, nors pareigÅ«nai žinojo, kad vieno įraÅ¡o turinys yra susijęs su perduota į teismÄ byla. Be to, Å¡ios kasetės daugiau nei metus laiko buvo laikomos neteisėtai, o grÄ Å¾intos iÅ¡imant jas iÅ¡ kartoninės dėžės su dokumentais, esančiais kabinete ant žemės, kas patvirtina, jog daiktiniai įrodymai buvo saugomi aplaidžiai.

T. L. nurodo, kad byloje nėra telefoninių pokalbių, įvykusių tarp jo ir V. Š. nuo 2002 m. gruodžio 7 d. iki 2003 m. vasario 19 d., 2003 m. vasario 25 d. ir 28 d., bei 2003 m. kovo 5 d., 10 d., 13 d., 14 d., 24 d. ir 25 d., suvestinių, pokalbių, įvykusių tarp jo ir A. Z. nuo 2003 m. vasario 20 d. iki 2003 m. kovo 6 d. bei 2003 m. kovo 10 d., suvestinių,  pokalbių, įvykusių tarp A. Z. ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų D. S. , S. S. , V.

M. bei UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų J. Z. ir E Savicko nuo 2003 m. kovo 10 d. iki 2003 m. kovo 26 d., suvestinių. Nuteistojo teigimu, A. Z. tuo laiku su šiais asmenimis betarpiškai

bendravo bei užsiėmė prekyba metalais su UAB (duomenys neskelbtini). Anot apelianto, šie telefoniniai pokalbiai patvirtintų melagingus A. Z. ir V. Š. parodymus,

šių asmenų tarpusavio bei su kitais asmenimis ryšius, taip pat padėtų nustatyti

iš kur, kokiu būdu bei aplinkybėmis A. Z. gavo metalo, kadangi byloje nėra tiksliai nustatyta, ar iš viso šis metalas buvo.

Nuteistojo teigimu, įraÅ¡ytuose telefoniniuose pokalbiuose tarp jo, A. Z. ir V. Å . nėra jokių pokalbių apie UAB (duomenys neskelbtini), jos nelegaliÄ veiklÄ ir neteisėtus susitarimus dėl metalų prekybos. Apeliantas nurodo, kad A. Z. ir V. Å . , komentuodami Å¡iuos pokalbius, iÅ¡kraipė pokalbių turinį taip, kad patys iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės ar realios laisvės atėmimo bausmės. Visos iÅ¡dėstytos aplinkybės, anot T.

L. , rodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai, nevisapusiÅ¡kai, padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir priėmė neteisingÄ nuosprendį.

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. kovo 28 d. nutartimi atmetė nuteistųjų D. J. ir T. L. apeliacinius skundus ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartį ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, sukliudžiusių teismui iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Kasacinės instancijos teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepateikė motyvuotų iÅ¡vadų dėl dalies

apeliacinių skundų esminių argumentų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. reikalavimus, taip

pat nepateikė motyvuotų išvadų dėl teismo ištirtų įrodymų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus.

IÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų D. J. ir T. L. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies - Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytÄ esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ â€“ apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje tinkamai motyvuoti iÅ¡vadas dėl įrodymų vertinimo bei nepripažinti organizuotos grupės nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, rezoliucinės nuosprendžio dalies sprendimus ir formuluotes palikti tokius, kaip iÅ¡dėstė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis D. J. ir jo gynėjas prašė nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis T. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo T. L. apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nuteistojo T. L. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo D. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Nuteistasis T. L. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstęs tirtus įrodymus, jų neanalizavo, motyvuotai nepasisakė, kokiais įrodymais ir kodėl grindžiamas nuosprendis, kodėl ir kokių argumentų pagrindu atmetami kiti įrodymai. Ši nuteistojo apeliacinio skundo dalis yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas, 2006 m. kovo 22 d. nuosprendyje aprašęs įrodymus, nenurodė kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas nuosprendį ir kokius įrodymus atmetė.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka Å¡io baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Å is baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir kuris sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK

369 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismui, padarius Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d. nustatytÄ esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 4 p.)        Â

D. J. , veikdamas organizuota grupe, savo ir kitų naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ : D. J. nuo 2002 m. gruodžio

3 d. iki 2003 m. kovo 20 d. Kaune, būdamas jo paties suburtos ir vadovautos

organizuotos grupės nariu, kurioje jis pats, K. K. , V. Š. iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgai trunkantį

nusikaltimÄ â€“ apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti svetimÄ turtÄ , tuo tikslu klastojant dokumentus ir apgaulingai tvarkant įmonės apskaitÄ , kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrÄ užduotį ir turint konkretų vaidmenį. Pats D. J. koordinavo organizuotos grupės narių veiklÄ , vadovavo organizuotai grupei ir UAB (duomenys neskelbtini), organizavo Å¡ios įmonės apskaitos tvarkymo fikcijÄ ir dokumentų klastojimÄ . A. Z. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl jo neteisėto vertimosi Å«kine, komercine veikla 2003 lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro nutarimu buvo atskirtas ir ikiteisminio tyrimo medžiaga su pareiÅ¡kimu buvo perduota Kauno miesto apylinkės teismui, kuris 2003 m. lapkričio 28 d. užbaigė baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2003 m. sausio mėn. iÅ¡ privačių asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, supirko 240 t

spalvoto metalo ir šiuos duomenis apie supirkto spalvoto metalo kiekį pateikė T. L. , iš anksto pažadėjusiam A. Z. tam

kiekiui pateikti metalo pardavimo UAB (duomenys neskelbtini)dokumentus. T. L. per V. Š. perdavė duomenis apie

A. Z. supirkto metalo kiekį D. J. , kuris nurodė UAB (duomenys neskelbtini)direktoriui K. K. įraÅ¡yti į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias Å«kines operacijas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti Å¡iuos duomenis savo paraÅ¡u. K. K. , žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekių neturėjo ir jų UAB (duomenys neskelbtini) nepardavė, patvirtino paraÅ¡u į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų serijos GFA Nr. 0821061, Nr. 0821081, Nr. 0821084, Nr. 0821087, Nr. 0821088, Nr. 0821090, Nr. 0821093, Nr. 0821099, Nr. 0821100, Nr. 0821105, Nr. 0821108, Nr. 0821114, Nr. 0821095, Nr. 0821096, Nr. 0821109, Nr. 0821111, Nr. 0821116, Nr. 0821110, Nr. 0821117 blankus įraÅ¡ytus melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 240 t aliuminio metalo už 1076160 Lt, tarp jų 164160 Lt PVM, bei perdavė Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus D. J. . D. J. paimtus iÅ¡ K. K. dokumentus, per

V. Š. perdavė T. L. , kuris minėtus

dokumentus pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ perdavė A. Z. . A. Z. pagal Å¡iuos dokumentus nugabeno ir pardavė 240 t

spalvotų metalų UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) vardu. UAB (duomenys neskelbtini) už įsigytÄ metalÄ apmokėjo - mokėjimo pavedimais į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Ūkio bankas” Kauno filiale, bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Snoras” Kauno filiale, pervedė 1076160 Lt, iÅ¡ kurių 164160 Lt sudarė PVM suma, kuriÄ UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo pervesti į valstybės biudžetÄ . K. K. , paėmus iÅ¡ UAB (duomenys

neskelbtini) bankinių sÄ skaitų Å¡ias lėšas grynaisiais pinigais ir perdavus D. J. , D. J. , pasilikęs PVM sumÄ ,

likusius pinigus, t. y. 912000 Lt, per V. Š. perdavė T. L. , kuris 912000 Lt, t. y. tiek, kiek buvo vertas A. Z. UAB (duomenys neskelbtini) parduotas metalas be PVM,

perdavė A. Z. . D. J. , kartu su bendrininkais, apgaule įgijo 164160 Lt svetimo turto valstybės biudžeto lėšų, tuo padarydamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2d.

D. J. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas organizuotos grupės narių veiksmų koordinatoriumi bei vadovu, iš savanaudiškų paskatų, žinodamas, kad kito asmens vardu steigiama įmonė faktiškai jokios ūkinės komercinės

veiklos nevykdys, o yra reikalinga neteisėtai veiklai nuslėpti, nurodė K. K. įsteigti įmonę bei davė jam pinigų jos steigimui. K. K. 2002 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) adresu

Kauno m. savivaldybės rejestro tvarkytojos užsakymu Nr. 891, įregistravimo Nr. AB 2002-473, įsteigus UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir pasiskyrus save administracijos vadovu – direktoriumi, jis, D. J. , nurodinėjo K. K. kaip vadovauti UAB (duomenys neskelbtini), kurios buhalterinius apskaitos dokumentus –PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei kasos pajamų orderius, nuo 2002 m. gruodžio 3 d. iki 2003 m. kovo 26 d. kartu su K. K. , V. Å . ir T. L. , naudojo sukčiavimui, tokiu bÅ«du užvaldė 164160 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Taigi jis, D.

J. , Kaune suorganizavo K. K. 2002 m. spalio 18 d. įsteigti ir iki 2003 m. kovo 26 d. vadovauti UAB (duomenys neskelbtini), kuri

buvo naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti, t. y. tokiais savo veiksmais D. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ

Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2d.

T. L. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2002 m. gruodžio 3 d. iki 2003 m. kovo 20 d. Kaune, būdamas D.

J. suburtos ir kartu su juo vadovaujamos organizuotos grupės, kurioje jis pats,

K. K. , V. Å . ir D.

J. iÅ¡ anksto susitarė daryti sunkų ir ilgai trunkantį nusikaltimÄ â€“ apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti svetimÄ turtÄ , tuo tikslu klastojant dokumentus, panaudojant nusikalstamai veikai nuslėpti įmonę ir apgaulingai tvarkant įmonės apskaitÄ , kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrÄ užduoti ir turint konkretų vaidmenį, nariu, pats prisiimdamas vykdyti užduotis, susijusias su Å¡ios grupės narių veiklos koordinavimu, organizuotos grupės vadovavimu spalvotųjų metalų prekybos srityje – UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų realizavimu tretiesiems asmenims, asmenų, kuriems reikalingi spalvotų metalų legalizavimo dokumentai, paieÅ¡ka, duomenų gautų iÅ¡ trečiųjų asmenų apie legalizuotinų metalų kiekį pateikimÄ organizuotos grupės nariams bei nusikaltimo slėpimu, žinodamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai jokios veiklos nevykdo ir Kauno apskrities VMI teikia žinomai melagingas ataskaitas, kad ji yra įsteigta nusikalstamai veiklai nuslėptiprekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos Å«kio subjektams, tam, kad įraÅ¡ant į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras prekių kainÄ su 18 proc. PVM ir pardavus Å¡ias prekes Lietuvos Respublikos Å«kio subjektams bei paėmus pinigus iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos grynaisiais pinigais, bÅ«tų galima užvaldyti į Lietuvos Respublikos biudžetÄ sumokėtÄ PVM, kadangi pagal nusikalstamos veikos planÄ UAB (duomenys neskelbtini) vardu

mokesčių, į Lietuvos Respublikos biudžetÄ nebuvo planuojama, susitarė su A. Z. , kad pateiks pastarojo, neturint leidimo verstis Å¡ia

veikla, iÅ¡ privačių supirktÄ aliuminio metalÄ tariamai pateisinančius

dokumentus, su juose įraÅ¡ytais melagingais duomenimis, neva tÄ ne A. Z. , o UAB (duomenys neskelbtini) parduoda tÄ metalÄ UAB (duomenys

neskelbtini). A. Z. , neįsteigus įmonės, neturint tam licenzijos, nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2003 m. sausio mėn. iš privačių asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, supirkus 240 t aliuminio

metalo, šiuos duomenis apie supirkto spalvoto metalo kiekį pateikus jam, T. L. , jis, T. L. , per V. Š. perdavė duomenis apie A. Z. supirkto

metalo kiekį D. J. . Jo nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui K. K. , žinančiam, kad UAB (duomenys neskelbtini) aliuminio metalo neturėjo ir jų UAB (duomenys neskelbtini) nepardavė, bei patvirtinus paraÅ¡u į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų serijos GFA Nr. 0821061, Nr. 0821081, Nr. 0821084, Nr. 0821087, Nr. 0821088, Nr. 0821090, Nr. 0821093, Nr.0821099, Nr. 0821100, Nr. 0821105, Nr. 0821108, Nr. 0821114, Nr. 0821095, Nr. 0821096, Nr. 0821109, Nr. 0821111, Nr. 0821116, Nr. 0821110, Nr. 0821117 blankus įraÅ¡ytus melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 240 t aliuminio metalo už 1076160 Lt, tarp jų 164160 Lt PVM, bei perdavus Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus D. J. , Å¡iam paimtus iÅ¡ K. K. dokumentus per V. Å . perdavus jam, T. L. , pastarasis minėtus dokumentus pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ perdavė A. Z. . Å iam pagal suklastotus dokumentus nugabenus ir pardavus 240 t spalvotų metalų UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) vardu, UAB (duomenys neskelbtini) už įsigytÄ metalÄ apmokėjusmokėjimo pavedimais į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Ūkio Bankas” Kauno filiale, bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Snoras” Kauno filiale, pervedus 1076160 Lt, iÅ¡ kurios 164160 Lt sudarė PVM suma, kuriÄ UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo pervesti į valstybės biudžetÄ , K. K. paėmus iÅ¡ UAB (duomenys

neskelbtini) bankinių sÄ skaitų Å¡ias lėšas grynaisiais pinigais ir perdavus D. J. , pastarajam pasilikus sau 50 proc. PVM sumos, o

likusiÄ pinigų dalį per V. Å . perdavus jam, T. L. , jis, T. L. , pasiliko sau

kitus 50 proc. PVM sumos bei likusius pinigus 912000 Lt, o tai yra A. Z. turėto ir parduoto UAB (duomenys neskelbtini) metalo

vertė be PVM, perdavė A. Z. . Tokiu būdu, T. L. buvo kaltinamas kartu su K. K. ,

V. Å . ir D. J. apgaule įgijęs svetimÄ turtÄ 164160 Lt valstybės biudžeto lėšų, t.y. padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Taip pat T. L. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2002 m. gruodžio 3 d. iki 2003 m. kovo 20 d. Kaune, bÅ«damas valstybės tarnautoju – policijos pareigÅ«nu, dirbdamas Kauno m. vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus I-ojo poskyrio jaunesniojo inspektoriaus pareigose, tarnybos bei ne tarnybos metu, grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymÄ 5 str. 4 ir 5 p., kuris numato, kad policijos pareigÅ«nas privalo užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ , nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimÄ ir tyrimÄ , 21 str. 1d. 2 p., kuris policijos pareigÅ«nui nustato pareigÄ , gavus praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pačiam bÅ«nant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai, taip pat grubiai pažeisdamas Kauno m. policijos vyriausiojo komisaro 2002-07-01 įsakymu Nr.283 patvirtintÄ Kauno m. vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus I-ojo poskyrio jaunesniojo inspektoriaus pareigybės apraÅ¡ymo, su kuria

jis 2002-07-01 pasirašytinai supažindintas, II dalį, kuri numato, kad jis, T. L. , būdamas valstybės tarnautoju eidamas jaunesniojo inspektoriaus

pareigas privalo užkardyti, tirti nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus valstybės ekonomikos interesams, privačiai ir kitų rūšių nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams, siekdamas sau turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – turėdamas tarnybinių žinių, kad V. Š. ,

D. J. ir K. K. daro nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai,

valstybės tarnybai ir finansams, ne tik neužkardė jų daromų nusikaltimų ir nesiėmė priemonių pradėti kaltininkų baudžiamÄ jį persekiojimÄ , bet pats

tyčia pasiÅ«lė jiems daryti sukčiavimÄ ir įsitraukęs į D. J. suburtos organizuotos grupės vykdomÄ nusikalstamÄ veiklÄ , kartu su juo, vadovaudamas Å¡iai organizuotai grupei ir koordinuodamas jos narių veiklÄ , pasikliaudamas tuo, kad dirbdamas tokias veikas tiriančio policijos padalinio pareigÅ«nu, gaus duomenis apie tai, ar jo daromos nusikaltimo požymių turinčios veikos nėra atskleistos, bei

tikėdamasis, kad kolegos nevykdys jo baudžiamojo persekiojimo. Tokiu būdu, T. L. buvo kaltinamas apgaule kartu su organizuotos grupės

nariais D. J. , V. Å . , K. K. įgijęs svetimÄ turtÄ 164160 Lt valstybės biudžeto lėšų dalį, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, t.y. padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

D. J. pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Jis parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis įkÅ«rė kartu su K. K. , padėjo jam finansiÅ¡kai, suformavo 10000 litų įstatinį kapitalÄ . UAB (duomenys neskelbtini) buvo tik vienas darbuotojas – K. K. , buhalterio įmonėje nebuvo. Užsiimti metalo verslu jam pasiÅ«lė V. Å . , kuris pasakė, kad metalus supirks iÅ¡ privačių asmenų, įformins kaip firmos (duomenys neskelbtini) ir realizuos juos UAB (duomenys neskelbtini). V. Å . pasakė,

kad tai bus legalu, pažadėjo visÄ buhalterijÄ tvarkyti pats, nes jis su K. K. to daryti nesugebėjo. V. Å . pasakė,

kad jau yra nupirkta metalo už milijonÄ litų, iÅ¡ kurių 26000 litų priklausė jam, kaip verslo garantui, iÅ¡ tų 26000 litų 4000 litų gavo K.

K. . D. J. teigimu, su žmonėmis, užsiimančiais metalu,

V. Š. jo nesupažindino, į UAB (duomenys neskelbtini)

užėję kartu nebuvo, visus parduoto metalo sÄ raÅ¡us jam atveždavo V. Å . , jis dokumentus perduodavo K. K. ,

o K. K. – vėl jam, tada dokumentus jis grÄ Å¾indavo V. Å . . Gavus mokesčių inspekcijos užklausimÄ , jis liepė V. Å . viskÄ sutvarkyti. IÅ¡ ko įsigijo metalÄ , jis negali

pasakyti, nes nežino, nei jis pats, nei K. K. metalų nepirko. Apie fiktyvias įmones V. Š. kalbėjo pradžioje, nors dokumentuose viskas buvo tvarkoje. Iš valstybės biudžeto jokių pinigų negavo,

nes UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta užsiimti legaliu verslu. T. L. jis nepažįsta.     Â

Apeliacinės instancijos teisme D. J. savo kaltę dėl valstybei priklausančio pridėtinės vertės mokesčio pagrobimo pripažino. Jis parodė, kad 2002 m. pabaigoje į jį kreipėsi V. Å . ir pasakė, kad vienas žmogus yra sukaupęs metalo laužo ir jam reikia iÅ¡raÅ¡yti įsigijimo dokumentus – PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, V. Å . sakė, kad atsiskaitymas už metalo lauÅ¾Ä vyks per bankÄ , o už paslaugÄ jiems atiteks visas pridėtinės vertės mokestis, kurį jie, pasibaigus prekybai, pasidalins lygiomis dalimis – po devynis procentus. D. J. teigimu, jis sutiko su Å¡iuo V. Å . pasiÅ«lymu. V. Å . padavė duomenis, kuriuos reikėjo įraÅ¡yti į PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tai buvo didelis kiekis aliuminio metalo laužo, kuris turėjo bÅ«ti parduotas UAB (duomenys neskelbtini). K. K. iÅ¡ karto iÅ¡rašė UAB (duomenys neskelbtini) vardu PVM sÄ skaitas faktÅ«ras UAB (duomenys neskelbtini) ir pasirašė su Å¡ia bendrove sutartį, kuriÄ perdavė V. Å . . Vėliau buvo pervedami pinigai iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys

neskelbtini) bankines sÄ skaitas už metalo lauÅ¾Ä , pinigus iÅ¡ banko nuimdavo K. K. ir visus juos perduodavo jam, jis nusiimdavo nuo

gautos sumos aÅ¡tuoniolika procentų, o likusius pinigus supakuodavo į paketus ir perduodavo V. Å . . Jis perduodavo V. Å . pinigus tik už metalo lauÅ¾Ä be pridėtinės vertės mokesčio, nes visas pridėtinės vertės mokestis likdavo jam.  Â

T. L. kaltu neprisipažino. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, T. L. parodė, kad nei D. J. , nei K. K. anksčiau nepažinojo, jokių reikalų su jais neturėjo, pirmÄ kartÄ juos pamatė teisme. Jis pažįstamas su A. Z. ir V. Å . . T. L. teigimu, 2002 m. į jį kreipėsi A. Z. , kuris pasakė, kad turi problemų su mokesčių inspekcija, paklausė ar jis neturi pažįstamų. Jis supažindino A. Z. su V. Å . , vėliau buvo susitikęs su A. Z. ir

V. Å . kavinėje ,,Prie akmenų“, kavinėje kartu su juo buvo du jo  kolegos. Susitikimo metu A. Z. pasakė, kad turi metalo, bet pats parduoti jo negali, nes jam iÅ¡skaitys skolÄ , A. Z. jo paprašė garantuoti, kad

V. Å . draugai neapgaus. Jis pažadėjo padėti, vėliau A. Z. paprašė dar kartÄ garantuoti, už tai pažadėdamas

suteikti vertingos informacijos apie nelegalų verslÄ metalais. Jis tai įformino policijoje ir tapo garantu. Vėliau jis tapo tarpininku, t. y. A.

Z. pasakius, kad pinigai yra V. Å . draugų sÄ skaitoje, jis tuos pinigus perduodavo A. Z. . Pats jokios naudos iÅ¡ to neturėjo, padėjo A. Z. tik todėl, kad pačiam, kaip policijos pareigÅ«nui, buvo vertinga informacija apie nelegalų verslÄ metalais.      Â

Nuteistasis K. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2002 m. pabaigoje D. J. pasiūlė

steigti firmÄ , jis žadėjo mokėti 600 litų atlyginimÄ kas mėnesį. D. J. pasinaudojo jo pavarde, paso duomenimis ir įkÅ«rė UAB (duomenys

neskelbtini). D. J. žadėjo verslÄ mediena. Vėliau D. J. pasiÅ«lė jam 4000 litų, kai į jų sÄ skaitÄ banke bus

pervesta tam tikra pinigų suma už metalÄ . D. J. aiÅ¡kino, kad tai legalu, todėl jis sutiko. IÅ¡ D. J. gavęs nurodymÄ , nuimdavo iÅ¡ sÄ skaitos pinigus ir juos perduodavo D.

J. . Jis pats UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijos netvarkė, jis tik pasirašydavo, kur reikia, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Kas mėnesį jis gaudavo po 600 litų, jis galvojo, kad prekyba vyksta oficialiai,

pinigų plovimo neįtarė. K. K. teigimu, kartÄ ant D. J. atvežtų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų trÅ«ko

direktorės parašų, todėl jis paprašė D. B. ir Å¡is už 20 litų pasirašė vietoje direktorės. Tuo metu jis suprato, kad tai yra klastotės ir neteisėta, tačiau D. J. jam sakė, kad mokesčių inspekcijoje dirba savi žmonės ir jis viskÄ sutvarkys. Jis suprato, kad jų veikla yra nelegali, bet tikėjo, jog prekyba vyksta..         Â

Apklaustas kaip liudytojas V. Å . , kuris 2003 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro nutarimu, patvirtintu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas (t. 5, b. l. 174 – 183), pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2002 m. pabaigoje T. L. jam užsiminė apie savo pažįstamÄ , užsiimantį metalais, ir paklausė, ar neturi draugų, galinčių iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas faktÅ«ras. Jo draugas D. J. buvo sakęs, kad turi firmÄ , užsiimančiÄ fiktyvių dokumentų iÅ¡raÅ¡ymu. Jis pažadėjo suvesti T.

L. ir D. J. , bet D. J. paprašė jo tarpininkauti, žadėdamas atlygį už paslaugÄ . D. J. sutiko legalizuoti metalÄ , nurodydamas, kad už paslaugÄ pasiims pusę pridėtinės vertės mokesčio. Apie tai jis pranešė T. L. , kuris per susitikimÄ pateikė dokumentus ir pasakė, kad atsiskaitymai vyks per bankÄ , nurodė įmonės pavadinimÄ . Duomenis dėl sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo jis pateikdavo

D. J. , o Å¡is kitÄ dienÄ pateikdavo iÅ¡raÅ¡ytas UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitas faktÅ«ras su K. K. paraÅ¡u. Buvo sutarta, kad prieÅ¡ darant pavedimus iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) T. L. jį informuos, kad jis informuotų D. J. . V. Å . teigimu, sutartys dėl metalo tiekimo ėjo per jį, pinigai taip pat ėjo per jį. Apie pervedimus jį informuodavo T. L. , o jis informuodavo D.

J. . D. J. dalį pinigų pasilikdavo sau, kitÄ dalį perduodavo jam, o jis – T. L. . IÅ¡ D.

J. sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) domisi mokesčių inspekcija ir gavo iš D. J. 2000 litų, kuriuos perdavė R.

S. , kad apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklÄ bÅ«tų pateiktos palankios iÅ¡vados.        Â

Apeliacinės instancijos teisme V. Å . parodė, kad D. J. suorganizavo veiklÄ , kurios

pagalba iÅ¡ valstybės buvo grobstomas pridėtinės vertės mokestis. D. J. suorganizavo UAB (duomenys neskelbtini) atidarymÄ ir,

pasitelkdamas fiktyvų direktorių, organizavo sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymÄ paslaugoms ir prekėms, kuris nebuvo tiekiamos, tokiu

būdu turėdamas sau naudos. V. Š. teigimu, jis nurodė T. L. D. J. , nes T. L. jam pasakė, kad turi sunkumų dėl metalų legalizavimo. Jis atliko tarpininko vaidmenį, t. y. D. J. jam perduodavo pinigus, o jis juos atiduodavo T. L. . Su T. L. apie pridėtinės vertės mokestį jis nekalbėdavo.

Akistatos su T. L. metu V. Å . parodė, kad 2002 m. gruodžio mėnesį jis susitiko su T. L. , kuris pasakė, kad jo pažįstamas užsiima metalais ir susiduria su sunkumais įforminant iÅ¡ gyventojų supirkto metalo pardavimÄ . Jis T. L. pasakė, kad jo pažįstamas žino įmonę, kurios vardu galima bÅ«tų įforminti metalo pardavimÄ . Taip pat jis T. L. pasakė, kad nuo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įformintos metalo vertės minėta įmonė pasiims devynis procentus. Vėliau T. L. nurodė metalo kiekius ir sumas, kurioms turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yti dokumentai. Pagal Å¡iuos dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) turėjo įforminti metalo pardavimÄ UAB (duomenys neskelbtini). Å iuos duomenis jis perdavė D. J. , kuris jam perduodavo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas pagal Å¡iuos duomenis, o tas sÄ skaitas faktÅ«ras jis perduodavo T. L. . Pinigų sumas, kaip apmokėjimus už metalÄ , jis gaudavo iÅ¡ D. J. be iÅ¡ anksto sutartos devynių procentų PVM sumos. LikusiÄ pinigų dalį, kuriÄ sudarė metalo kaina ir likusi devynių procentų PVM suma, jis perduodavo T.

L. (t. 5, b. l. 80 – 82).

Apklaustas kaip liudytojas A. Z. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl jo neteisėto vertimosi Å«kine, komercine veikla 2003 lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro nutarimu buvo atskirtas ir ikiteisminio tyrimo medžiaga su pareiÅ¡kimu buvo perduota Kauno miesto apylinkės teismui, kuris 2003 m. lapkričio 28 d. užbaigė baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., pirmosios instancijos teisme parodė, kad susitikimo su T. L. metu, jis pasakė, kad turi problemų dėl metalo legalizavimo, tada T.

L. pasiÅ«lė pasinaudoti turimais uždarosios akcinės bendrovės metalo įsigijimo dokumentais. Telefonu T. L. jis pasakydavo kokį kiekį metalo nuvežė į UAB (duomenys neskelbtini) ir tam kiekiui metalo gaudavo iÅ¡ T. L. sÄ skaitas faktÅ«ras. Su T. L. jis susitikdavo įvairiose vietose, T. L. pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros bÅ«davo užpildytos, bÅ«davo iÅ¡skirtas pridėtinės vertės mokestis. Ä® UAB (duomenys neskelbtini) jis nuveždavo metalÄ su UAB (duomenys neskelbtini) vardu iÅ¡duotomis sÄ skaitomis faktÅ«romis. UAB (duomenys neskelbtini) pervesdavo pinigus už metalÄ Ä¯ UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ , o jis grynuosius pinigus gaudavo jau iÅ¡ T. L. . A. Z. teigimu, jis policijos informatoriumi nebuvo.  Â

Apeliacinės instancijos teisme A. Z.

parodė, kad jis parduodavo metalÄ , nors neturėjo leidimo tai daryti. IÅ¡ T. L. jis gaudavo sÄ skaitas faktÅ«ras, kad pateisinti tų

metalų pardavimÄ . T. L. jis pasakydavo prekės pavadinimÄ â€“ metalai, o T. L. pateikdavo jam UAB (duomenys neskelbtini) vardu užpildytas sÄ skaitas faktÅ«ras. Pinigus, kuriuos jis gaudavo, perduodavo jam T. L. .

Apklaustas kaip liudytojas D. B. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl jo įvykdyto UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų suklastojimo 2003 spalio 29 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro nutarimu buvo atskirtas ir ikiteisminio tyrimo medžiaga su pareiÅ¡kimu buvo perduota Kauno miesto apylinkės teismui, kuris 2003 m. lapkričio 24 d. užbaigė baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ baudžiamuoju įsakymu, kuriuo D. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., pirmosios instancijos teisme parodė, kad su K. K. jie draugai, buvę bendradarbiai. KartÄ K. K. paprašė jo pasiraÅ¡yti ant

sÄ skaitos faktÅ«ros, sakė, kad tai formalumas. Jis pagalvojo, kad K. K. atidarė savo firmÄ ir tvarko dokumentus, nieko blogo

neįtardamas, jis pasirašė ant sÄ skaitos faktÅ«ros. Už tai jam K.

K. davė 10 litų, kitÄ dienÄ jis pasirašė ir ant kitų lapukų, už tai K. K. jam davė 10 litų ant butelio.   Â

Liudytojai V. S. ir G. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pažįsta T. L. , 2002 metais, jiems pietaujat su T.

L. kavinėje ,,Prie akmenų“, atėjo du vyriškiai, jie kalbėjosi su T. L. apie metalus. Iš pokalbio suprato, kad vyriškai T. L. prašė garantijų, kad jų niekas neapgaus, T. L. liepė skambinti, jeigu kas nors bus ne taip. Vėliau T. L. jiems pasakė, kad vienas iš atėjusių vyrų buvo iš

mokesčių inspekcijos, kitas užsiima metalų prekyba.  Apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. S. parodė, kad 2002 m. jam pietaujat kavinėje ,,Prie

akmenų“ su T. L. ir G. B. , atėjo du vyriškiai, vienas iš jų jaunesnis – V. Š. ir kitas vyresnis vyras, atėję vyriškiai su T. L. kalbėjo apie metalus. Vyresnis vyriškis sakė, jog turi parduoti metalo ir T.

L. paprašė garantijų už metalÄ . T. L. pasakė, kad gali jam skambinti, jei bus problemų. Liudytojas G. B. apeliacinės instancijos teisme taip pat nurodė, kad vienas iÅ¡ į kavinę atėjusių vyriÅ¡kių buvo V. Å . , kalba tarp V. Å . ir kito vyriÅ¡kio su T. L. vyko apie metalų kainų garantÄ .  Â

Liudytojas V. C. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2002 m. jis važiavo su T. L. ,

pastarojo praÅ¡ymu. Susitikimo metu T. L. supažindino V. Å . su asmeniu, kuris į susitikimÄ atvyko džipu. Jis

suprato, kad asmuo, atvažiavęs džipu, užsiima metalais. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. C. patvirtino, kad 2002 m. pabaigoje jis vežė T. L. į susitikimÄ su žmonėmis, tačiau pats tame susitikime nedalyvavo. Liudytojas nurodė, kad susitikimas vyko Kauno

mieste, Gruodžio gatvėje, prie mokesčių inspekcijos. Susitikime dalyvavo T. L. , V. Š. ir dar vienas asmuo,

atvažiavęs džipu, kurio jis nepažįsta, ir kurį T. L. vėliau pavadino ,,metalistu“, iš ko jis suprato, kad tai žmogus, užsiimantis metalų prekyba.

Liudytojas E. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad T. L. buvęs jo pavaldinys, tuo metu, kai T. L. buvo sulaikytas, jis buvo T. L. virÅ¡ininkas. Liudytojo teigimu, jis niekada nebuvo pastebėjęs, kad T. L. užsiimtų kokia nors neleistina, uždrausta veikla. T. L. pagal savo pareigas galėjo verbuoti asmenis, rinkti informacijÄ . T. L. buvo

nufilmuotas STT pareigÅ«nų, apie tai jis rašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Liudytojas E. A. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog T. L. paskambino jam ir informavo, kad jam Å¡nekant su

informatoriumi, jį filmavo. Keli poskyrio pareigÅ«nai, nuvažiavę pas T. L. , iÅ¡siaiÅ¡kino, kad jį filmuoja STT pareigÅ«nai. T. L. , grįžęs į darbÄ , parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ

pavaduotojui Gaižauskui dėl filmavimo. Po kurio laiko į tarnybÄ atėjo STT darbuotojai ir sulaikė T. L. . E. A. nurodė, kad T. L. jam buvo sakęs, kad yra žmogus, kuris tikriausiai suteiks informacijos apie metalus,jis pasiÅ¡nekės su tuo žmogumi ir tada bus aptarti tolimesni veiksmai. Liudytojo teigimu, jeigu darbuotojas nusprendžia, kad informatorius tinkamas žmogus, tik tada jis sprendžia klausimÄ , ar tÄ Å¾mogų, kuris duoda informacijÄ , statyti į informatorių tinklÄ . Visas procesas dėl žmogaus įtraukimo į informatorių tinklÄ yra ilgas, jis trunka apie vienÄ ar du mėnesius.      Â

Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad T. L. buvo jo kolega. Apie UAB (duomenys neskelbtini) jis sužinojo iÅ¡ V. Å . , kuris kreipėsi į jį, praÅ¡ydamas supažindinti su S., tuo metu tikrinusiu UAB (duomenys neskelbtini). V. Å . , atvykęs prie jo namų, perdavė pinigus, susuktus į ritinėlį, Å¡iuos pinigus tÄ patį vakarÄ jis perdavė S.

Liudytoja E. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2003 m. V. Å . paprašė jos sutvarkyti vienos firmos buhalterijÄ ,. V. Å . atvežė jai

dokumentus, tai buvo kasos dokumentai, pardavimo sÄ skaitos faktÅ«ros, V. Å . liepė jas iÅ¡raÅ¡yti su nedideliu pelnu. Už dokumentų

sutvarkymÄ iÅ¡ V. Å . ji gavo 400 litų.

Liudytoja D. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininke, jai teko tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Ji yra mačiusi A. Z. , jis tiekdavo metalÄ , atsiveždavo

sÄ skaitas faktÅ«ras, jis turėjo firmÄ (duomenys neskelbtini), tačiau, ar A. Z. buvo susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) ji

nežinanti. Jeigu jų firmos sÄ skaitoje bÅ«davo pinigų, už metalÄ sumokėdavo iÅ¡ karto.

Liudytojas D. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, UAB (duomenys neskelbtini) jiems tiekė aliuminio lauÅ¾Ä . Su jų bendrove bendravo

A. Z. , jis pateikdavo sÄ skaitas, sakė, kad metalas iÅ¡ jo pažįstamų firmos. UAB (duomenys neskelbtini) už metalÄ atsiskaitydavo pavedimu, grynais pinigais nebuvo atsiskaitoma. Nei vieno UAB (duomenys neskelbtini) atstovo jis nėra matęs.

Liudytojas S. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) transporto

vadybininku, jis pažįsta A. Z. , iš pradžių A. Z. telefonu kreipėsi dėl transporto, tačiau jų bendrovė

nuosavo transporto neturi, todėl A. Z. buvo pasiÅ«lyta kreiptis tiesiai į vairuotojÄ , jis nurodė A. Z. vairuotojo

V. M. pavardę.

Liudytojas V. M. pirmosios

instancijos teisme parodė, kad dirba vairuotoju, vežioja metalo lauÅ¾Ä , pažįsta A. Z. , kuriam taip pat vežė metalÄ . A. Z.

jam paskambindavo ir nurodydavo adresÄ , iÅ¡ kur paimti metalÄ . A. Z. metalÄ dažniausiai veždavo po darbo valandų, kartais

turėdavo krovinio važtaraščius. SÄ skaitų faktÅ«rų jis niekada iÅ¡ A. Z. negaudavo, kieno vardu ir iÅ¡ kokios firmos yra vežamas

metalo laužas jis nežinojo.

Liudytojas D. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad, jai prekiaujant Žaliakalnio turguje, prie jos priėjo vaikinas, prisistatė T. ir pasiÅ«lė valytojos darbÄ . VienÄ kartÄ ji su T. važiavo pas notarÄ , ten pasirašė kažkokį popierių. T. iÅ¡ jos buvo paėmęs pasÄ , atsiÅ¡vietė ir iÅ¡ karto grÄ Å¾ino. T. jai žadėjo mokėti 250 litų kas mėnesį, tačiau jokio atlyginimo negavo. Su T. ji taip pat buvo mokesčių inspekcijoje, ten pasirašė ant vieno lapo.                      Â

IÅ¡ Specialisto iÅ¡vados Nr. 5-2/141 dėl UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo matyti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) nuo 2002 m. spalio 18 d. iki 2003 m. kovo 26 d. pagal 19 iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, įformino 200 t. aliuminio metalo ir 40 t. aliuminio metalo laužo pardavimÄ UAB (duomenys neskelbtini) už 1076160 Lt (tame skaičiuje PVM – 164.160 Lt). Bendrovė (duomenys neskelbtini) už įsigytÄ aliuminio metalÄ ir aliuminio metalo lauÅ¾Ä apmokėjo mokėjimo pavedimais – 661620 Lt į bendrovės (duomenys neskelbtini) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), buvusiÄ AB “Ūkio bankas“ Kauno filiale bei 414540 Lt į bendrovės (duomenys neskelbtini) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), buvusiÄ â€œBankas Snoras“ Kauno filiale, iÅ¡

viso bendrovė (duomenys neskelbtini) už įsigytas prekes apmokėjo bendrovei (duomenys neskelbtini) 1.076.160 Lt.

Bendrovė (duomenys neskelbtini) nuo 2002 m. spalio 18 d. iki 2003 m. kovo 26 d. pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytas 46 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įformino prekių ir paslaugų įsigijimÄ viso už 1899762,41 Lt (tame skaičiuje PVM – 289794,28 Lt), iÅ¡ jų 170 tonų aliuminio metalo už 752250 Lt (tame skaičiuje PVM – 114750 Lt), 40 tonų aliuminio laužo už 177.000 Lt (tame skaičiuje PVM 27.000 Lt).

AtsiskaitymÄ su bendrove (duomenys neskelbtini) už įsigytas prekes ir suteiktas paslaugas, bendrovė (duomenys neskelbtini) pagal iÅ¡raÅ¡ytus kasos iÅ¡laidų orderius 3, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25 įformino 141586 Lt grynaisiais pinigais. Prie bendrovės (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytų, aukščiau nurodytų kasos iÅ¡laidų orderių, nebuvo pridėta bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderių kvitų, patvirtinančių pinigų sumokėjimÄ bendrovei (duomenys neskelbtini).

Bendrovė (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose priskaičiuoto pardavimo nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ , o bendrovė (duomenys neskelbtini) tiekėjų nedeklaruotÄ ir nesumokėtÄ mokestį įtraukė į pridėtinės vertės mokesčio ataskaitÄ . Dėl to bendrovė (duomenys neskelbtini) tiekėjų nesumokėtÄ 289794,28 Lt PVM įtraukdama į pridėtinės vertės mokesčio ataskaitÄ , padarė valstybės biudžetui 271232 Lt žalÄ (t. 4, b. l. 33 - 268).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė N.Mažuolienė patvirtino savo išvadas bei nurodė, kad tikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo mokesčių valstybei. UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) metalo už 896800 Lt (PVM sudaro 136800 Lt0, aliuminio laužo už 40000 t už 179360 Lt (PVM sudaro 27360 Lt), iš viso parduota metalo už 1076160 Lt (PVM sudaro 164160 Lt). UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) pilnai atsiskaitė, pervesdama pinigus. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pervesti 164160 Lt valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau to nepadarė.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 5-2/136 dėl UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo matyti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nepateikė jokių prekių pardavimÄ ar įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, tai yra faktiÅ¡kai UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdė. Nepaisant to, eilės įmonių, tame tarpe ir UAB (duomenys neskelbtini), apskaitose buvo rastos 167 UAB (duomenys neskelbtini) vardu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirto pardavimo PVM, kitų mokesčių ir atskaitymų, UAB (duomenys neskelbtini)  neapskaičiavo ir į valstybės biudžetÄ nemokėjo ( t. 4, b. l. 1-10).

Iš ekspertizės akto Nr. 7172 matyti, kad visi tariamos UAB (duomenys neskelbtini) 100% akcijų savininkės ir tuo pačiu direktorės D. Ž. parašai UAB (duomenys neskelbtini) akcijų įsigijimo ir įmonės duomenų įregistravimo dokumentuose yra suklastoti (t. 4, b. l. 12 -13).

AB “Ūkio bankas“ 2003 m. spalio 30 d. raÅ¡te Nr. 160-04-5684 nurodyti duomenys apie tikslų grynųjų pinigų nuėmimo iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini)  bankinės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikÄ ir jų kiekį (t. 6, b. l. 2).

AB bankas ,,Snoras“ 2003 m. spalio 27 d. rašte Nr. P16851

nurodyti duomenys apie tikslų grynųjų pinigų nuėmimo iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sÄ skaitos Nr.

(duomenys neskelbtini)  laikÄ ir jų kiekį (t. 6, b. l. 5 – 7).

2003 m. lapkričio 28 d. dokumentų pateikimo protokolu paimti UAB (duomenys neskelbtini) bankinių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai ir mokėjimo pavedimai, kurie liudija, kad UAB (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB (duomenys

neskelbtini) bankines sÄ skaitas pinigines lėšas, tame tarpe PVM, už A. Z. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pristatytÄ aliuminio

lauÅ¾Ä (t. 1, b.l. 59 – 87).

Asmens kratos metu iÅ¡ V. Å . paimtos UAB (duomenys neskelbtini) PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija GFA Nr. 0821061, GFA Nr. 0821081, GFA Nr. 0821084, GFA Nr. 0821087, GFA Nr. 0821088, GFA Nr. 0821090, GFA Nr. 0821093, GFA Nr. 0821099, GFA Nr. 0821100, GFA Nr. 0821105, GFA Nr. 0821108, GFA Nr. 08211114, GFA Nr. 0821095, GFA Nr. 0821096, GFA Nr. 0821109, GFA Nr. 0821096, GFA Nr. 0821116, GFA Nr. 0821110, GFA Nr. 0821117, tariamai liudijančios apie realiai neįvykusias Å«kines operacijas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 81-99).

Poėmio protokolas patvirtina, kad iš AB bankas ,,Snoras“ Kauno filialo paimti UAB (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų paėmimo čekiai Nr. 0039076, 0039077, 0039078, 0039080, 0039081, 0039083, 0039084, 0039085, 0039086, 0039087, 0039089, 0039090, iš kurių matyti, kad K.

K. paėmė iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos, esančios AB bankas ,,Snoras“ Kauno filiale, grynaisiais pinigais UAB (duomenys neskelbtini) pervestas sumas, kuriose buvo įskaičiuotas PVM (t.1 b.l. 55-56).

Poėmio protokolas patvirtina, kad iÅ¡ AB ,,Ūkio bankas“ Kauno filialo paimti UAB (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų paėmimo čekiai Nr. 100916, 100918, 100920, 100922, 100923, 100924, 108377, 108379, 108378, 108388, 108389, 108390, 108391, 108392, 108393, 108394 iÅ¡ kurių matyti, kad K. K. paėmė iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos, esančios AB ,,Ūkio bankas“ Kauno filiale, grynaisiais pinigais UAB (duomenys neskelbtini) pervestas sumas, kuriose buvo įskaičiuotas PVM (t 1 b. l. 44-46).

Asmens kratos metu iÅ¡ V. Å . paimti UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiai ir jų kvitai serija LAD Nr. 3986429, LAD Nr. 3986431, LAD Nr. 3986446, LAD Nr. 3986437, LAD Nr. 3986438, LAD Nr. 3986439, LAD Nr. 3986440, LAD Nr. 3986442, LAD Nr. 3986441, LAD Nr. 3986445, liudijantys apie tariamÄ K. K. iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitų paimtų lėšų užpajamavimÄ UAB (duomenys neskelbtini) kasoje (t. 3, b. l. 101, 103, 105, 107, 110, 112, 114, 116, 118, 120).

Asmens kratos metu iÅ¡ V. Å . paimti UAB (duomenys neskelbtini) kasos iÅ¡laidų orderiai Nr. 3, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25 kuriuose fiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tariamÄ pinigų iÅ¡mokėjimÄ UAB (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 18-34).

Asmens kratos metu iÅ¡ V. Å . paimtos UAB (duomenys neskelbtini) PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija GBA Nr. 8401360, GBA Nr. 8401361, GBA Nr. 8401362, GBA Nr. 8401363, GBA Nr. 8401364, GBA Nr. 8401365, GBA Nr. 8401366, GBA Nr. 8401367, GBA Nr. 8401368, GBA Nr. 8401369, GBA Nr. 8401370, GBA Nr. 8401371, GBA Nr. 8401372, GBA Nr. 8401375, GBA Nr. 8401374, GBA Nr. 8401375, GBA Nr. 8401377, GBA Nr. 8401378, GBA Nr. 8401415, GBA Nr. 8401416, GBA Nr. 8401417,GBA Nr. 8401418, GBA Nr. 8401419, GBA Nr. 8401420, GBA Nr. 8401421, GBA Nr. 8401422, GBA Nr. 8401423, GBA Nr. 8401424, GBA Nr. 8401425, GBA Nr. 8401426, GBA Nr. 8401427, GBA Nr. 8401428, GBA Nr. 8401429, GBA Nr. 8401432, GBA Nr. 8401431, GBA Nr. 8401466, GBA Nr. 8401434, GBA Nr. 8401465, GBA Nr. 8401467, GBA Nr. 8401468, GBA Nr. 8401469, GBA Nr. 8401471, GBA Nr. 8401470, GBA Nr. 8401472, GBA Nr. 8401473, GBA Nr. 8401474, kuriose įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirko PVM apmokestintÄ aliuminį už UAB (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 35-80).

2003 m. lapkričio 19 d. dokumentų pateikimo protokolu paimtas

T. L. pareigybės aprašymas, iš kurios matyti, kad T. L. yra pasirašytinai susipažinęs su Kauno m. VPK ENTT

jaunesniojo inspektoriaus pareigybės aprašymu, o pareigybės tikslas yra užkardyti, tirti nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus valstybės ekonominiams interesams, privačiai ir kitų rūšių nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams, taip pat operatyvus paieškos darbas ( t. 6, b. l. 110-112).

Lietuvos policijos Operatyvinės veiklos tarnybos 2003 m.

gegužės 30 d. raÅ¡te Nr. OVT – 409 nurodyta, kad pagal Kauno m. VPK A. Z. atžvilgiu pildytÄ medžiagÄ , laikyti jo kandidatu į

informatorius negalima (t. 6, b. l. 96).

2003 m. kovo 5 d., 2003 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. kovo 20 d. protokolai apie techninių

priemonių panaudojimÄ , atliekant operatyvinius veiksmus bei jų priedai patvirtina apie su nusikalstamomis veikomis

susijusių asmenų susitikimus, jų elgesį susitikimų metu, paketo, kuriame, kaip įtariama, buvo perduodami pinigai, perdavimus (t. 2, b. l. 1-14).

T. L. ir D. J. pateikti įtarimai ir jie nuteisti pirmosios instancijos teismo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. už apgaule įgytÄ svetimÄ turtÄ . Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti ar teisei į turtÄ Ä¯gyti, iÅ¡vengti turtinės prievolės arba jÄ panaikinti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teisę į turtÄ kaltininkui, manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti. IÅ¡ subjektyviosios pusės nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. inkriminuojant Lietuvos Respublikos BK 182 str., bÅ«tina įrodyti, kad kaltininkas suvokė, jog savo neteisėtais veiksmais, suklaidindamas teisėtÄ turto savininkÄ ar valdytojÄ , įgijo svetimÄ turtÄ ir siekė tÄ turtÄ neteisėtai įgyti. Å ioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) už pirktÄ metalÄ priskaičiavo 164160 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir Å¡iÄ pinigų sumÄ kartu su pinigais už pirktÄ metalÄ pervedė UAB (duomenys neskelbtini), kuri turėjo

sumokėti pridėtinės vertės mokestį valstybei, tačiau to nepadarė, o K. K. nuėmus nuo sÄ skaitos grynų pinigų sumas, privalomÄ

valstybei sumokėti pridėtinės vertės mokestį užvaldė D. J. , veikdamas organizuota grupe. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas – nustatyti, ar pridėtinės vertės mokesčio užvaldymas kvalifikuotinas kaip sukčiavimas (pagal senÄ jį ir naujÄ jį BaudžiamÄ jį kodeksÄ ), kokia bendrininkavimo forma veikė nuteistieji ir kiti asmenys, ar T.

L. bendrininkavo pagrobiant valstybės turtÄ .

Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nustatyta, jog į valstybės biudžetÄ UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sumokėti 164160 Lt pridėtinės vertės mokesčio, tačiau jis nebuvo sumokėtas. Tačiau, anot D. J. , nesumokėtų mokesčių negalima laikyti valstybės biudžete sukauptomis lėšomis, t. y. sukčiavimo, numatyto nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 274 str., objektu – valstybės nuosavybe, nes Å¡ios pajamos iÅ¡ mokesčių nebuvo gautos į valstybės biudžetÄ ir nebuvo grÄ Å¾intos iÅ¡ kitų biudžete sukauptų lėšų. Neperduotas asmeniui, Å¡iuo atveju valstybei, turtas negali bÅ«ti tapatinamas su iÅ¡ to asmens pavogtu turtu, nes valstybė to turto dar neturėjo savo dispozicijoje. Å ios aplinkybės, nuteistojo teigimu, patvirtina, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 274 str., sudėties. Nuteistojo nuomone, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 3 d., 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., įvedęs naujÄ nusikaltimo sudėtį, jo atžvilgiu taip pat negali bÅ«ti taikomas. Å ie nuteistojo D. J. apeliacinio skundo teiginiai yra neteisingi. Pagal Lietuvos Respublikos BK

182 str. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 274 str. numatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę už svetimo turto užvaldymÄ arba teisės į turtÄ Ä¯gijimÄ apgaule, t. y. minėtas straipsnis nenumatė atsakomybės už turtinės prievolės iÅ¡vengimÄ arba turtinės prievolės panaikinimÄ apgaule. Nei D. J. , nei jo bendrininkai K. K. ,

V. Å . nebuvo susiję prievoliniais teisiniais santykiais su valstybe, t. y. jie neturėjo prievolės mokėti pridėtinės vertės mokesčio valstybei, todėl negali bÅ«ti kaltinami iÅ¡vengimu prievolės, kurios neturėjo. Toks įtarimas ar kaltinimas nei D. J. , nei jo bendrininkams nebuvo pareikÅ¡tas, D. J. buvo kaltinamas ne apgaulės bÅ«du iÅ¡vengęs turtinės prievolės, bet apgaulės bÅ«du užvaldęs svetimÄ turtÄ . UAB (duomenys neskelbtini) pervedus UAB (duomenys neskelbtini) 1076160 Lt, iÅ¡ kurių 164160 Lt sudarė pridėtinės vertės mokesčio suma, Å¡is pridėtinės vertės mokestis nepriklausė nei D. J. , nei jo bendrininkams K. K. , V. Å . , tai buvo valstybei priklausantis turtas, kuris D. J. ir jo bendrininkams buvo svetimas. D. J. , veikdamas organizuota grupe su K. K. ir V. Å . , apgaulės bÅ«du, panaudodamas fiktyvias įmones ir klastodamas dokumentus, šį turtÄ užvaldė, t.

y. apgaulės bÅ«du užvaldydamas svetimÄ turtÄ , padarė sukčiavimÄ . Tokiu bÅ«du D. J. padaryta veika atitinka sukčiavimÄ tiek pagal 1961 m.

Lietuvos Respublikos BK 274 str. 3 d. (sukčiavimas padarytas stambiu mastu), tiek pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule). 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 274 str. 3 d. sankcijoje buvo nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo vienerių iki deÅ¡imties metų su bauda ar be baudos, 2000 m. Lietuvos Respublikos 182 str. 2 d. sankcija numato bausmę – laisvės atėmimÄ iki aÅ¡tuonerių metų. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galioję baudžiamasis įstatymas numatė griežtesnę bausmę negu Å¡iuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas, t. y. Å¡iuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas palengvina nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę

padėtį, todėl turi grįžtamÄ jÄ galiÄ (Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d.), D. J. atžvilgiu taikomas Å¡iuo metu galiojantis baudžiamasis

įstatymas – Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Â

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, D. J. jau neneigė, kad jis įgijo apgaule svetimÄ turtÄ , t. y. pripažino sukčiavimo bÅ«du pagrobęs valstybei priklausančio 164160 Lt pridėtinės vertės mokesčio. T. L. pripažino dalį nusikaltimo

sudėties objektyviosios pusės veiksmus – jis parodė, kad tarpininkavo tarp A. Z. ir V. Š. perduodant dokumentus

ir pinigus, tačiau neigia gavęs iÅ¡ to naudos ar prisidėjęs prie valstybei priklausančio pridėtinės vertės mokesčio grobimo, jis teigia tik norėjęs padėti savo pažįstamam A. Z. realizuoti supirktÄ metalÄ mainais į

jam, kaip policijos pareigÅ«nui, vertingÄ informacijÄ . Inkriminuojant T. L. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str.

2 d., padarymÄ , bÅ«tina įrodyti, kad T. L. suvokė, jog savo veiksmais prisideda prie valstybei priklausančio pridėtinės vertės mokesčio grobimo apgaulės bÅ«du ir siekė apgaulės bÅ«du įgyti jam svetimÄ valstybei priklausantį turtÄ â€“ pridėtinės vertės mokesčio dydžio pinigų sumÄ . Apie subjekto tyčios turinį lengviausia spręsti iÅ¡ jo paties parodymų, tačiau kaltinamojo (įtariamojo, nuteistojo) parodymai nėra vienintelis įrodymų Å¡altinis, iÅ¡ kurio sprendžiama apie subjekto tyčios turinį. Tyčia ir kiti nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiai nustatomi pagal visus byloje surinktus faktinius duomenis apie kaltinamojo (įtariamojo, nuteistojo) veikÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje faktiniai duomenys, reikÅ¡mingi nustatant T. L. nusikalstamos veikos sudėties subjektyviÄ jÄ pusę, yra paties T. L. parodymuose, nuteistojo D. J. , liudytojais apklaustų V. Å . , A. Z. parodymuose, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose ir kituose

byloje esančiuose įrodymų šaltiniuose. Byloje nėra duomenų, kad D. J. ir T. L. nusikalstamos veikos

darymo metu būtų susitikę, bendravę, aptarę ar derinę nusikaltimo darymo

mechanizmÄ , nėra net duomenų, kad D. J. ir T. L. bÅ«tų buvę pažįstami – abu nuteistieji Å¡iÄ aplinkybę

neigia, 2003 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro nutarimu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. Š. , pažinojęs abu nuteistuosius – T. L. ir D. J. – ir

tarpininkavęs tarp jų, neparodė, kad D. J. ir T. L. būtų buvę pažįstami, tokių aplinkybių nepatvirtino ir

A. Z. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl jo neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla 2003 lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro nutarimu buvo atskirtas ir ikiteisminio tyrimo medžiaga su pareiškimu buvo perduota Kauno miesto apylinkės teismui, kuris 2003 m. lapkričio 28 d.

užbaigė baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK

202 str. 1 d., kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamÄ informacijÄ , taip pat neužfiksuoti D. J. ir T. L. kontaktai. Aptartų įrodymų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad nuteistieji T.

L. ir D. J. nusikalstamos veikos darymo metu tarpusavyje

betarpiškai nebendravo, veiksmų nederino. Nėra byloje duomenų ir apie tai, kad T. L. būtų bendravęs su nuteistuoju K. K.

. Tokioje sudėtingoje bendrininkavimo su iÅ¡ankstiniu susitarimu formoje, kuri Å¡ioje byloje inkriminuojama nuteistiesiems – organizuotoje grupėje nebÅ«tinai visi bendrininkai turi bÅ«ti pažįstami, tartis ir derinti veiksmus. Kiekvienas iÅ¡ nusikalstamos veikos bendrininkų atlieka jam skirtÄ vaidmenį, funkcijÄ ir gali tiksliai nežinoti apie kitus bendrininkus, tačiau visus bendrininkus, dalyvaujančius tame pačiame nusikaltime, turi jungti toks pats psichinis santykis su bendrai daroma nusikalstama veika bei jos pasekmėmis. Bendrininkavimo subjektyviajai pusei bÅ«dinga, kad įvairių bendrininkų veiksmų visumÄ jungia vieninga tyčia. Inkriminuojant T. L. Å¡ioje byloje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymÄ , bÅ«tina nustatyti ir įrodyti, kad T. L. suvokė, jog dalyvauja su kitais bendrininkais apgaulės bÅ«du įgyjant svetimÄ turtÄ â€“ valstybei priklausantį pridėtinės vertės mokestį ir savo veiksmais prisideda prie Å¡io nusikaltimo, taip pat bÅ«tina įrodyti, kad T. L. norėjo taip veikti kartu su kitais bendrininkais ir siekė bendro nusikalstamo rezultato – sukčiavimo bÅ«du pagrobti valstybei priklausantį pridėtinės vertės mokestį.

Kaip jau minėta, T. L. neigė siekęs padėti apgaulės bÅ«du užvaldyti svetimÄ turtÄ , jis aiÅ¡kino norėjęs padėti savo pažįstamam A. Z. realizuoti sukauptÄ metalÄ . Tokius T. L. parodymus iÅ¡ esmės patvirtina ir A.

Z. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl jo neteisėto vertimosi Å«kine, komercine veikla 2003 lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro nutarimu buvo atskirtas ir ikiteisminio tyrimo medžiaga su pareiÅ¡kimu buvo perduota Kauno miesto apylinkės teismui, kuris 2003 m. lapkričio 28 d. užbaigė baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. A.

Z. nurodė, kad T. L. padėdavo jam realizuoti metalÄ ,

kadangi jis pats neturėjo leidimo parduoti metalÄ . Jis paskambindavo T. L. , pasakydavo kokį kiekį metalo nuvežė į UAB (duomenys

neskelbtini) ir iÅ¡ T. L. gaudavo UAB (duomenys neskelbtini) vardu užpildytas sÄ skaitas faktÅ«ras. Grynuosius pinigus jis gaudavo taip pat iÅ¡ T. L. . Nuteistojo K. K. parodymai, vertinant T. L. psichinį santykį su jam inkriminuojama bendrininkų padaryta veika, nėra reikÅ¡mingi, nes K. K. nusikalstamos veikos darymo metu apie T. L. ir pastarojo veiksmus nieko nežinojo. Å iuo aspektu mažai informatyvÅ«s yra ir nuteistojo D.

J. parodymai, kadangi ir jis T. L. nepažinojo, su juo dėl bendrininkavimo nesitarė. D. J. parodymai yra reikÅ¡mingi tiek, kiek juose yra informacijos apie V. Å . perduodamas pinigų sumas ir dokumentus. IÅ¡ D. J. parodymų matyti, kad jis V. Å . perduodavo įvairias pinigų sumas, kurias į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ pervesdavo UAB (duomenys neskelbtini), ir kurias grynais pinigais iÅ¡ sÄ skaitos paimdavo K. K. bei perduodavo D. J. . D. J. parodė, kad pinigus V. Å . perduodavo supakuotus, kad pinigų sumos

paprastai atitikdavo UAB (duomenys neskelbtini) pervestoms sumoms, tačiau D. J. skirtingai nurodo, kokiÄ dalį pinigų jis pasilikdavo

sau. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. J. nurodė, jog iš V. Š. jis, kaip verslo garantas, gavo 26000 litų,

Å¡iÄ sumÄ iÅ¡gryninus, jam liko 16000 litų, iÅ¡ kurių 4000 litų davė K. K. . Apeliacinės instancijos teisme D.

J. parodė, kad pirmosios instancijos teisme jis neteisinga nurodė pinigų sumÄ , kuri jam liko už metalo pardavimÄ , D. J. teigimu, prekybos metalo laužu galutiniame rezultate jam atiteko daug didesnė pinigų suma nei 16000 litų, t. y. visas pridėtinės vertės mokestis – aÅ¡tuoniolika procentų.

Labiausiai informatyvūs, vertinant T.

L. psichinį santykį dėl bendrininkavimo jam inkriminuojamo nusikaltimo daryme, yra V. Š. , kuris 2003 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro nutarimu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, parodymai.

V. Å . tiek pirmosios instancijos teisme, tiek

apeliacinės instancijos teisme parodė, kad tarp D. J. ir T. L. jis atliko tarpininko vaidmenį, sutartys dėl metalo

tiekimo ėjo per jį, pinigai taip pat ėjo per jį. Apie pervedimus jį informuodavo T. L. , o jis informuodavo D.

J. . D. J. dalį pinigų pasilikdavo sau, kitÄ dalį perduodavo jam, o jis – T. L. .

Kaip matyti iÅ¡ aptartų įrodymų, vienintelis V. Å . parodė, kad T. L. gaudavo pusę pagrobto pridėtinės vertės mokesčio sumos, tačiau ir tai jis pateikė ne kaip faktÄ , o tik kaip savo manymÄ , nes jo žiniomis pusę pridėtinės vertės mokesčio pasilikdavo D. J. , o visÄ sumÄ už parduotÄ metalÄ su puse pridėtinės vertės mokesčio jis turėdavo perduoti T. L. . Tačiau pinigų, gautų iÅ¡ D. J. , V. Å . neperskaičiuodavo, perduodavo paketus su pinigais T. L. , jų neatplėšęs. Apeliacinės instancijos teisme V. Å . parodė, kad su T.

L. apie PVM pasisavinimÄ kalbama nebuvo. Kaip minėta, D.

J. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad visÄ pridėtinės vertės

mokesčio sumÄ jis pasilikdavo sau, vėliau, kaip buvo sutaręs su V. Å . , turėjo su pastaruoju Å¡iÄ sumÄ pasidalinti per pusę.

Esant tokiam įrodymų visetui, nėra neginčijamai nustatyta, kad T. L. gaudavo iš V. Š. ir D. J. pusę pagrobto pridėtinės vertės mokesčio. Tačiau ir ši

aplinkybė (neįrodytas asmeninės naudos turėjimas) dar nepaneigia T. L. kaltumo jam inkriminuojamos nusikaltimo, numatyto

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padaryme. Veikiant organizuota grupe, visiems bendrininkams inkriminuojamos bendrai pasiektos pasekmės, jei jas apima bendrininkų vieninga tyčia. BÅ«tina įrodyti, kad T. L. žinojo apie V. Å . , D. J. ir kitų bendrininkų nusikalstamÄ veikÄ sukčiavimo bÅ«du grobiant pridėtinės vertės mokestį, siekė kartu su bendrininkais pagrobti pridėtinės vertės mokestį. Kaip minėta T. L. neigia kÄ nors žinojęs apie D. J. ir bendrininkų daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., jokių duomenų apie tai, kad T. L. bÅ«tų žinojęs pridėtinės vertės mokesčio pagrobimo mechanizmÄ

nėra ir D. J. , K. K. , A. Z. parodymuose, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose. Net ir V. Š. , kurio parodymai apie T. L. vaidmenį, yra patys informatyviausi, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neparodė, kad T. L. žinojo apie D. J. , V. Š. ir K. K. veiksmus grobiant valstybei priklausantį pridėtinės vertės mokestį. V. Š. parodė, kad T.

L. kreipėsi praÅ¡ydamas savo pažįstamus asmenis legalizuoti turimÄ metalÄ , T. L. buvo informuotas, jog vyksta pardavimo

sandoriai.                                            Â

T. L. , būdamas policijos pareigūnu, Kauno miesto VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus

1 – ojo poskyrio jaunesniuoju inspektoriumi, neabejotinai suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ , prieÅ¡ingai negu jis teigia savo parodymuose ir apeliaciniame skunde. Tarpininkaudamas ir padėdamas A. Z. neteisėtai

realizuoti įgytÄ metalÄ , perduodamas A. Z. iÅ¡ V. Å . gautus pinigus ir suklastotus dokumentus, T. L. suvokė, kad tokia veika yra neteisėta ir norėjo taip

veikti. T. L. įrodinėja, kad V. Š. ir

A. Z. buvo tarpusavyje pažįstami ir galėjo bendrauti be jo tarpininkavimo, tačiau Å¡i aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės byloje, nes neabejotinai nustatyta, kad T. L. tarpininkavo tarp V. Å . ir A. Z. perduodant pinigus ir dokumentus. Byloje esantys dokumentai ir A. Z. parodymai paneigia T. L. versijÄ , jog jis A. Z. verbavo kaip informatorių. Tačiau nėra paneigtas T. L. aiÅ¡kinimas, kad tokiais savo veiksmais jis norėjo padėti A. Z. ir nėra įrodyta, kad T. L. tyčia bendrininkavo, bÅ«tent, grobiant valstybei priklausantį pridėtinės vertės mokestį. Byloje yra nustatyta, kad A. Z. priklausantį metalÄ UAB (duomenys neskelbtini) tikrai nupirko faktiÅ¡kai iÅ¡ A. Z. , o, suklastojus dokumentus pagal buhalterinę apskaitÄ - iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) ir teisėtai pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ už pirktÄ metalÄ pinigus kartu su pridėtinės vertės mokesčiu. UAB (duomenys neskelbtini) gautÄ iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokestį privalėjo pervesti valstybei, tačiau D. J. su bendrininkais Å¡ias lėšas užvaldė į pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo grandinę įtraukdami fiktyvios įmonės, nevykdančios jokios veiklos - UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose buvo įraÅ¡yti melagingi duomenys apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) metalÄ . Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad T. L. bÅ«tų žinojęs apie UAB (duomenys neskelbtini) egzistavimÄ , apie Å¡ios įmonės iÅ¡raÅ¡omus fiktyvius buhalterinius dokumentus, kurie buvo labai svarbi grandis pridėtinės

vertės mokesčio užvaldymo mechanizme, nėra įrodymų apie tai, kad T. L. žinojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) nemoka

valstybei pridėtinės vertės mokesčio, gauto iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini). Pagal byloje surinktus įrodymus T. L. subjektyvioji veikos pusė yra panaÅ¡i į A. Z. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviÄ jÄ pusę. A. Z. , kuris nebuvo apkaltintas bendrininkavimu įgyjant svetimÄ turtÄ apgaulės bÅ«du, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. už neteisėtÄ vertimÄ si Å«kine, komercine veikla. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės nebuvo tiriama iÅ¡ kur A. Z. įgijo tokį didelį kiekį – 240 tonų aliuminio metalo, tame tarpe 200 tonų aliuminio metalo ir 40 tonų aliuminio metalo laužo, ar jo veikoje nėra dar ir kitų nusikaltimų sudėties, tačiau apeliacinės instancijos teismas savo kompetencijos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos BK 320 str., ribose Å¡ių klausimų negali tirti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neiÅ¡eidamas už apeliacinio skundo ribų, nepakeitus T. L. kaltinimo, negali spręsti, ar T. L. veikoje nėra Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. ar kituose straipsniuose (Lietuvos Respublikos BK 189 str. ir kt.) numatytų nusikalstamų veikų požymių. T. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. iÅ¡teisinamas, nes neįrodyta, kad T. L. dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (neįrodyta nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia).

T. L. buvo kaltinamas bei nuteistas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. už tai, kad 2002 m. gruodžio 3 d. iki 2003 m. kovo 20 d. Kaune, būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas Kauno m. vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus I-ojo poskyrio jaunesniojo inspektoriaus pareigose, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – turėdamas tarnybinių žinių, kad V. Š. ,

D. J. ir K. K. daro nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai,

valstybės tarnybai ir finansams, ne tik neužkardė jų daromų nusikaltimų ir nesiėmė priemonių pradėti kaltininkų baudžiamÄ jį persekiojimÄ , bet pats

tyčia pasiÅ«lė jiems daryti sukčiavimÄ ir įsitraukęs į D. J. suburtos organizuotos grupės vykdomÄ nusikalstamÄ veiklÄ , kartu su juo, vadovaudamas Å¡iai organizuotai grupei ir koordinuodamas jos narių veiklÄ , pasikliaudamas tuo, kad dirbdamas tokias veikas tiriančio policijos padalinio pareigÅ«nu, gaus duomenis apie tai, ar jo daromos nusikaltimo požymių turinčios veikos nėra atskleistos, bei tikėdamasis, kad kolegos nevykdys jo baudžiamojo persekiojimo. Apgaule kartu su organizuotos grupės nariais D. J. , V. Å . , K. K. įgijo svetimÄ turtÄ 164160 Lt valstybės biudžeto lėšų dalį, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos. Dėl Å¡io kaltinimo T. L. taip pat turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Kaip jau minėta, T. L. dalyvavimas sukčiavime grobstant valstybei priklausantį pridėtinės vertės mokestį nėra įrodytas. Be to, su A. Z. ir V. Å . T.

L. pradėjo bendrauti ir tarpininkauti jų neteisėtoje veikoje ne dėl tarnybinių žinių turėjimo, o dėl asmeninių santykių. Kaltinimas, kad T.

L. kaip policijos pareigūnas pasikliovė tuo, kad gaus duomenis apie tai, ar jo daromos nusikaltimo požymių turinčios veikos nėra atskleistos bei tikėjosi, kad kolegos nevykdys jo baudžiamojo persekiojimo yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais bylos faktiniais duomenimis. T. L. daroma

veika nebuvo susijusi su jo – policijos pareigūno užimamomis pareigomis, T. L. veikė kaip privatus asmuo. T. L. pagal

Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.,

303 str. 5 d. 1 p.).

Nuteistasis D. J. kartu su K. K. ir V. Å . , kuris 2003 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro nutarimu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas darė 2002 m. gruodžio 3 d. – 2003 m. kovo 20 d., t. y. galiojant 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, todėl, nustatant bendrininkavimo formÄ , reikia vadovautis kriterijais, pagal kuriuos organizuota grupė buvo nustatoma laikantis teismų praktikos, suformuotos taikant senÄ jį Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ . 1961 m.

Lietuvos baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje bendrininkavimo formos, iÅ¡skyrus nusikalstamÄ susivienijimÄ , nebuvo apibÅ«dintos. Jų apibÅ«dinimas buvo teismų praktikos ir baudžiamosios teisės mokslo uždavinys. Kvalifikuojant nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., ir konstatuojant, kad jas padarė organizuota grupė, buvo rekomenduojama atsižvelgti į kaltininkų organizuotumo lygį, nustatomÄ Ä¯vertinant konkrečias veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes: grupės pastovumÄ , veikos trukmę ir intensyvumÄ , pasiskirstymÄ konkrečiomis funkcijomis, susitarimÄ pasidalyti teritorijas kelioms tokio pobÅ«džio grupėms ir pan.

Toks organizuotos grupės apibÅ«dinimas skiriasi nuo pateikto 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. nustato konkrečius organizuotos grupės požymius, kurių nereikėjo vertinti darant iÅ¡vadÄ apie organizuotos grupės buvimÄ pagal 1961 m.

Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ (du asmenys susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų nusikaltimÄ ). Palyginus Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. įtvirtintÄ organizuotos grupės sampratÄ su iki 2000 m. Baudžiamojo kodekso teismų praktikos suformuluota organizuotos grupės samprata, matyti, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. nuostatas bendrininkavimo pripažinimui organizuota grupe reikia mažiau sÄ lygų. Å ioje baudžiamojoje byloje tiek taikant teismų praktikÄ , suformuotÄ galiojant 1961 m.

Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, tiek vadovaujantis naujojo Baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. nuostatomis, galima konstatuoti, kad D. J. su savo bendrininkais V. Å . ir K. K. veikė organizuota grupe. D. J. organizuoto nusikaltimo įgyvendinimo mechanizmas buvo gana sudėtingas, tam buvo įsteigtos dvi įmonės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), atliekamos įvairios Å«kinės operacijos, iÅ¡raÅ¡omi fiktyvÅ«s dokumentai, jie pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai ir t. t. Kiekvienas bendrininkas atliko jam skirtÄ vaidmenį – D.

J. organizavo ir koordinavo visÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis įsteigė Å¡iai veiklai skirtas įmones, duodavo nurodymus UAB (duomenys neskelbtini) formaliam direktoriui K. K. , skirstė iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas lėšas, finansavo nusikalstamos veikos darymÄ ; K. K. vykdydamas D. J. nurodymus, ėmėsi formaliai vadovauti UAB (duomenys neskelbtini), savo paraÅ¡u tvirtino PVM sÄ skaitose faktÅ«rose melagingus duomenis, paimdavo iÅ¡ banko ir D.

J. perduodavo grynus pinigus; V. Å . per T. L. surado metalo pardavėjÄ A. Z. , perduodavo T. L. iÅ¡ D. J. gautus dokumentus ir pinigus, rÅ«pinosi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos melagingu tvarkymu, kilus problemoms, jas pat, bÅ«damas Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigÅ«nu, neteisėtu bÅ«du sprendė su kitais Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigÅ«nais. Galima daryti iÅ¡vadÄ , kad D.

J. , V. Å . ir K. K. bendrininkavimas buvo iÅ¡ anksto sutartas, sudėtingas, kiekvienam iÅ¡ bendrininkų atliekant jam skirtÄ vaidmenį sudėtingo ir gerai organizuoto nusikaltimo daryme. Kaip jau minėta, lyginant 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. įtvirtintÄ organizuotos grupės sampratÄ su iki 2000 m. Baudžiamojo kodekso teismų praktikos suformuluota organizuotos grupės samprata, matyti, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. nuostatas bendrininkavimo pripažinimui organizuota grupe reikia mažiau sÄ lygų. Todėl, 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., palyginus su iki tol buvusia teismų praktika taikant 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamas nuostatas, pasunkina kaltininkų teisinę padėtį ir pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ neturi grįžtamosios galios. Tačiau, kaip minėta, D. J. ir bendrininkų veika atitinka organizuotos grupės požymius tiek pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ , tiek pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., todėl konstatuojama, kad D. J. veikė organizuota grupe. Nusikaltimo padarymo metu galiojęs 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas organizuotos grupės nenumatė kaip sukčiavimÄ kvalifikuojančios aplinkybės, nusikaltimas, padarytas organizuota grupe, buvo pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. AnalogiÅ¡ka situacija buvo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu. Å iuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. organizuota grupė yra sukčiavimÄ kvalifikuojantis požymis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X – 1233 redakcija). Å iuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas lyginant jį su nusikalstamos veikos padarymo metu bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusiu baudžiamuoju įstatymu, yra sunkinantis kaltininko teisinę padėtį, kadangi nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė labiau blogina kaltininko teisinę padėtį negu atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl D. J. atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusį baudžiamÄ jį įstatymÄ organizuota grupė nebuvo sukčiavimÄ kvalifikuojanti aplinkybė, todėl Å¡i

aplinkybė laikytina D. J. atsakomybę sunkinančia. D. J. veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį

įstatymÄ , galiojusį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, t. y. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. LR įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kadangi Å¡i norma yra palankesnė D. J. .       Â

Nuteistasis D. J. prašo jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d., kadangi UAB (duomenys neskelbtini) atliko ne tik tariamus sandorius, tačiau užsiiminėjo ir teisėtu verslu.

Nusikalstama D. J. veika, kaip jau minėta, padaryta 2002 m. gruodžio 3 d. – 2003 m. kovo 20 d. Panaikinus dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų Kauno apygardos teismo 2006 m.

kovo 22 d. nuosprendį D. J. atžvilgiu, šis nuosprendis D. J. jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl senaties

terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo nusikaltimo padarymo iki Å¡io nuosprendžio priėmimo. Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b) papunktis (2000 m. rugsėjo 26 d. LR įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)  numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję ketveri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d. numatytas nusikaltimas yra nesunkus, todėl dėl jo padarymo D. J. baudžiamasis procesas turi bÅ«ti nutrauktas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p.). Dėl Å¡ios priežasties netenka prasmės D. J. apeliacinės instancijos teismui pateiktas praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu nuspręsti, ar Lietuvos Respublikos BK 95 str. 2 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria jis nėra susietas su nuosprendžio įsiteisėjimu, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., 109 str. 1 d., konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7, iÅ¡ dalies pakeisto Protokolu Nr. 11, 2 straipsnio ,,Teisė apskųsti baudžiamosiose bylose“ 1 daliai.   Â

Nors nuteistojo D. J. apeliaciniame skunde nėra praÅ¡oma Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę, tačiau, panaikinus pirmosios

instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naujÄ nuosprendį, bausmės skyrimo D. J. klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama

ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės

skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

D. J. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimo bausmei nenumato. D. J. vaidmuo apgaulės bÅ«du įgyjant svetimÄ turtÄ buvo pagrindinis, aktyvus. Byloje

nenustatyta D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, D. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis

padarė veikdamas organizuota grupe. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. J. iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas,

jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi Å¡eimÄ , mažametę dukrÄ , pats yra neįgalus, jam nustatytas keturiasdeÅ¡imties procentų darbingumas, D. J. iÅ¡ dalies atlygino žalÄ , į valstybės biudžetÄ pervesdamas 3120 Lt. Â

Įvertinus D. J. padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius bruožus, jo

vaidmenį nusikaltimo padaryme bei atsižvelgiant į tai, jog byloje nenustatyta D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena D. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra ypatingų

pagrindų nukrypti nuo baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Tačiau, sprendžiant bausmės dydžio nustatymo D. J. klausimÄ , bÅ«tina įvertinti baudžiamojo proceso trukmę Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Baudžiamasis procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tęsiasi jau daugiau kaip septynerius metus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta pareiga klausimus, susijusius su asmeniui pareikÅ¡tu kaltinimu, iÅ¡nagrinėti per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ .

Minėtos Konvencijos nuostatos aiÅ¡kinamos ir taikomos remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Kriterijai, kuriais remiantis vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ ; proceso reikÅ¡mė persekiojamam asmeniui. Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesÄ suponuoja valstybės atitinkamų institucijų, jų pareigÅ«nų pareigÄ daryti viskÄ , kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo.

Å ioje baudžiamojoje byloje vertinamasis laikotarpis – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos iÅ¡nagrinėjimo antrÄ kartÄ apeliacine tvarka – daugiau kaip septyneri metai, per tÄ laikÄ D. J. buvo taikomos kardomosios priemonės, kitos procesinės prievartos priemonės, tiek Å¡ioje baudžiamojoje byloje, tiek iÅ¡ Å¡ios bylos iÅ¡skirtame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 48-1-909-00. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 48-1-909-00 buvo nutrauktas prokuroro nutarimu, tačiau atliekant minėtÄ ikiteisminį tyrimÄ D.

J. suėmime išbuvo beveik metus laiko, šis suėmime išbūtas laikas D. J. niekaip nebuvo kompensuotas. Šioje baudžiamojoje byloje proceso eigos analizė rodo, kad įtakos baudžiamojo proceso trukmei turėjo tiek objektyvios aplinkybės, nusikaltimo tyrimo sudėtingumas, tiek aplinkybės, priklausančios nuo pačių nuteistųjų bei jų gynėjų. Ši baudžiamoji byla pakankami sudėtinga, buvo ištirtos gana sudėtingos organizuotos grupės padarytos nusikalstamos veikos, šių nusikalstamų veikų tyrimas užėmė pakankamai daug laiko.

Be to, bylos procese buvo delsimų, susijusių su teismo posėdžių atidėjimu dėl nuteistųjų sveikatos bÅ«klės, dėl nuteistųjų gynėjų užimtumo kitose bylose. Tačiau procesas Å¡ioje baudžiamojoje byloje užsitęsė ir dėl nepakankamai intensyvaus tyrimo bei teismų padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Daugiausiai laiko Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo. Tai sÄ lygojo tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d.), dėl kurių baudžiamoji byla buvo du kartus nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme.

AntrÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir priimamas naujas nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas turėjo iÅ¡ naujo tirti įrodymus, apklausti liudytojus, į teismo posėdžius neatvykdavo A.

Z. , kurio parodymai yra labai svarbÅ«s Å¡ioje byloje, policijos pareigÅ«nai nesugebėdavo surasti ir atvesdinti A. Z. į teismo posėdžius, todėl bylos nagrinėjimas užsitęsė. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad baudžiamasis procesas Å¡ioje baudžiamojoje byloje užtruko nepateisinamai ilgai iÅ¡ dalies dėl nuteistųjų bei jų gynėjų kaltės, tačiau didžiÄ ja dalimi proceso ilgumÄ sÄ lygojo teisėsaugos institucijų padarytos klaidos. Dėl pernelyg ilgai užsitęsusio proceso nuteistojo D.

J. teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iÅ¡ tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso

trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Todėl, D. J. ilgai trukusiems apribojimams, praradimams, patirtiems

dėl teisių, įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., pažeidimo kompensuoti skirtina bausmė, artima baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos minimumui. Nors ilgas procesas baudžiamojoje byloje galėtų bÅ«ti pripažinta iÅ¡imtine aplinkybe, leidžiančia taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas, tačiau minėto straipsnio taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymo galimybę, bÅ«tina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausiÄ dėmesį skiriant aplinkybėms, apibÅ«dinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Byloje nenustatyta kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, rodančių mažesnį D. J. padarytos nusikalstamos veikos ar paties nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas D. J. už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybei bei atsižvelgiant D. J. vaidmenį nusikaltimo padaryme – subÅ«rė organizuotÄ grupę, jai vadovavo, buvo pagrindinis organizuotos narys,

nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos 54 str. 3 d. nuostatas bei D. J. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta,

bausmę. Taip pat byloje nėra ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų.

T. L. išteisinus pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys 164160 Lt sumai priteistinas iš nuteistųjų D.

J. ir K. K. . Civilinio ieÅ¡kinio suma mažinama 4220 Lt, kadangi 1100 Lt atlygino K. K. , o 3120 Lt – D. J. . Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas priteistino civilinio ieÅ¡kinio dydį, padarė aritmetinę klaidÄ , iÅ¡ pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio sumos atimdamas K. K. sumokėtÄ dalį, o

D. J. dalį ieÅ¡kinio atlygino bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 4 p.,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendį D. J. ir T. L. atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. LR įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir skirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.  Â

BaudžiamÄ jį procesÄ D. J. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d., padarymo nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

T. L. pagal Lietuvos Respublikos BK

182 str. 2 d. iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

T. L. pagal Lietuvos Respublikos BK

228 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Iš D. J. ir K. K. solidariai priteisti 159940 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Â

Kolegijos pirmininkas                                                                               Â

Viktoras Kažys

Teisėjai                  Â

                                                                                    Svajūnas

Knizleris

                                                                                                              Â

Linas Žukauskas

         Â

            Â

                    Â

Â

         Â