bbefc9f8-97dc-45e2-8a77-e0222a93d75a · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedatitinkamų įrodymų, leidžianÄių sprÄsti apie konkretaus asmens (pareiÅ¡kÄjo) subjektyvaus suvokimo apie tariamÄ jo teisÄs pažeidimo laikÄ , įvertinimu, 2) materialinÄs teisÄs normos, kuri tariamai yra pažeista, aiÅ¡kumu ta prasme, kiek ji yra aiÅ¡ki ir suprantama konkreÄiam asmeniui (pareiÅ¡kÄjui), kuris kreipÄsi į teismÄ dÄl savo teisÄs gynimo. Skundas teismui paduotas 2010-03-02 (b. l. 1-4), o ginÄas keliamas dÄl iÅ¡mokų, mokÄtų už 2006-2008. IeÅ¡kinio senaties pradžios skaiÄiavimo momentu pripažįstama diena, kai asmuo gavo darbo užmokestį, iÅ¡ kurio buvo iÅ¡skaiÄiuotas darbo užmokestis, ar jis buvo iÅ¡mokÄtas nepilnai.
Legislator headnote
AI generatedbbefc9f8-97dc-45e2-8a77-e0222a93d75a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: â 53,80 Lt) turi bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad dÄl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginÄs algos ribojimo L. D. 2006 metais buvo atskaityta 66,48 Lt (b. l. 5, 6), 2007 metais buvo atskaityta 102,52 Lt virÅ¡valandžių ribojimas už 2007 m. 2 ketvirtį, 22,79 Lt virÅ¡valandžių ribojimas už 2007 m. 3 ketvirtį, 285,57 Lt taikant 70 proc. ribojimÄ sausio (91,70 Lt), balandžio (37,85 Lt), gegužÄs (131,65 Lt), birželio (14,39 Lt), rugsÄjo (9,98 Lt) mÄnesiais (b. l. 7, 8), 2008 metais buvo atskaityta 207,31 Lt taikant 70 proc. ribojimÄ rugpjÅ«Äio, gruodžio mÄnesiais, 53,80 Lt už 2006 metų 2 ketvirtį (b. l. 9, 10).
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužÄs 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja JÅ«ra Marija StrumskienÄ, sekretoriaujant Rasai TebÄraitei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovei Gemai Zapasnykienei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo L. D. skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, treÄiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä:
PareiÅ¡kÄjas L. D. skundu praÅ¡Ä solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybÄs darbo užmokesÄio nepriemokÄ â 738,47 Lt.PaaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinÄs Å eÅ¡tos kuopos Pirmo bÅ«rio patrulio pareigose. Darbo užmokesÄio nepriemoka susidarÄ todÄl, kad, apskaiÄiuodami priedus bei priemokas, atsakovai nepagrįstai taikÄ ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , ribojanÄiÄ mokamų priedų ir priemokų dydį.
TodÄl nuo 2006-12-01 iki 2008-12-31 buvo neiÅ¡mokÄta 738,47 Lt priemokų ir priedų. LaikÄ, kad ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis buvo taikyta nepagrįstai, o taip pat įrodinÄjo, kad Å¡i norma prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai (teisÄ pasirinkti darbÄ ), 23 straipsniui (nuosavybÄs teisÄs gynimas), 48 straipsnio 1 daliai (teisÄ Ä¯ apmokÄjimÄ už darbÄ ), asmenų lygybÄs prieÅ¡ įstatymÄ , teismÄ bei valstybÄs institucijas principui, teisÄtų lÅ«kesÄių principui, proporcingumo principui.
PažymÄjo, kad skirtingai nei Darbo kodeksas, ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis apriboja galimų priemokų ir priedų sumÄ iki 70 procentų pareiginÄs algos. Nors valstybÄs tarnybos santykiams gali bÅ«ti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, taÄiau toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. PareiÅ¡kÄjo atveju tokio reguliavimo tikslu gali bÅ«ti įvardinta nebent biudžeto lÄšų taupymas, taÄiau toks tikslas pats savaime negali bÅ«ti pagrindu sumažinti pareiÅ¡kÄjo uždirbtÄ darbo užmokestį.
PaaiÅ¡kino, kad 2009-12-11 Konstitucinis Teismas paskelbÄ nutarimÄ , kuriame teigiama, kad ValstybÄs tarnybos įstatymo skyrius âDarbo užmokestisâ, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio ir Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai ir konstituciniams teisinÄs valstybÄs principui.
Taip pat praÅ¡Ä nesumokÄtÄ darbo užmokestį pripažinti žala, kuriÄ turi atlyginti Lietuvos valstybÄ.Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjo atstovÄ praÅ¡Ä laikyti, kad ieÅ¡kinio senatis nebuvo praleista, nes pareiÅ¡kÄjui atsiskaitymo lapeliai nebuvo iÅ¡duodami, o apie pažeistas teises jis sužinojo, kai iÅ¡ darbdavio gavo Suvestinius atsiskaitymo lapelius. Pripažinus, kad terminas praleistas, praÅ¡Ä remtis teismų praktika ir terminÄ atnaujinti. PažymÄjo, kad DK 298 straipsnis leidžia pasirinkti pareiÅ¡kÄjui palankiausiÄ periodÄ , kuris pradedamas skaiÄiuoti nuo paskutinÄs neiÅ¡mokÄtos sumos dienos.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kaip Lietuvos valstybÄs atstovas, atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ praÅ¡Ä atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodÄ, kad Å¡ioje byloje jis yra netinkamas atsakovas. PažymÄjo, kad atstovavimÄ bylose dÄl neteisÄtais valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo nustato Civilinio kodekso 6.271, 6.273 straipsnis bei VyriausybÄs 2001 m. nutarimas Nr. 932. Å io nutarimo 1 punktas įgaliojo valstybÄs institucijas, dÄl kurių arba dÄl kurių pareigÅ«nų, valstybÄs tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisÄtų veiksmų atsirado žala, atstovauti valstybei.
Kadangi pareiÅ¡kÄjas žalos atsiradimÄ sieja su ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nustatytu reguliavimu, tai, atsakovo nuomone, jis negalÄtų atstovauti valstybÄ byloje dÄl Seimo priimtų įstatymų teisÄtumo bei iÅ¡ jų galimai kylanÄios žalos atlyginimo. Be to, atsakovas pažymÄjo, kad atstovai Civilinio proceso kodekse yra priskirti byloje dalyvaujantiems asmenims, kas rodo, jog jie turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Yra pripažįstama, kad atstovas turi veikti atstovaujamojo interesais, draudžiamas atstovo ir atstovaujamojo interesų konfliktas.
Tuo remdamasis laikÄ, kad valstybÄ turi atstovauti VyriausybÄs 2010-01-14 potvarkyje Nr. 13 nurodyti asmenys. PažymÄjo, kad VyriausybÄs potvarkis yra vÄlesnis teisÄs aktas negu 2001-07-26 nutarimas Nr. 932. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo vardu pateiktame atsiliepime praÅ¡Ä skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, kad apskaiÄiuojant priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kÄjui buvo pagrįstai taikoma ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, kadangi teisÄs aktas privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.
PažymÄjo, kad Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu nurodÄ, jog valdžios institucijos neturi teisÄs atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisÄs aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Galiojant įstatymo teisÄtumo prezumpcijai įstatymas laikomas teisÄtu iki tol, kol paskelbiamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Tokia teisÄs aiÅ¡kinimo praktika iÅ¡dÄstyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-19 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-822-256/2008. Kadangi Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepažeidÄ nÄ vieno teisÄs akto, mokÄdamas priedus ir priemokas pareiÅ¡kÄjui, atsakovo veiksmuose nebuvo neteisÄtų veiksmų ar kaltÄs. Atsakovo nuomone, valstybÄs tarnybos teisiniai santykiai yra teisiniai santykiai tarp valstybÄs tarnautojo ir valstybÄs, kuri asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį.
Vilniaus apskrities VPK yra įgaliotas tik iÅ¡mokÄti darbo užmokestį pagal iÅ¡ biudžeto skirtus asignavimus. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį, 7 straipsnį, Biudžetinių įstaigų įstatymo 8 straipsnį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatui skiriamų asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas. Policijos departamentas 2010-01-07 raÅ¡tu Nr. 5-S-93 informavo, kad, kol nebus priimti specialÅ«s teisÄs aktai ir skirtos tikslinÄs lÄÅ¡os, policijos įstaigos neturi pagrindo mokÄti policijos pareigÅ«nams priklausanÄių iÅ¡mokų.
TodÄl teismas turi sprÄsti klausimÄ dÄl Lietuvos Respublikos įpareigojimo skirti reikalingus asignavimus. Å io atsakovo nuomone, tinkamu atsakovu byloje galÄtų bÅ«ti Lietuvos valstybÄ, atstovaujama VyriausybÄs, kadangi VyriausybÄs sutinkamai su Biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi organizuoja valstybÄs biudžeto vykdymÄ . Tokia pozicija patvirtinta praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-23 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-1285/2009. NurodÄ, kad skundo dalyje dÄl 120,28 Lt sumos (66,48 Lt sumos, kuri buvo atskaityta 2006 m., ir 2008 m. taikyto ribojimo už 2006 m.
â 53,80 Lt) turi bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad dÄl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginÄs algos ribojimo L. D. 2006 metais buvo atskaityta 66,48 Lt (b. l. 5, 6), 2007 metais buvo atskaityta 102,52 Lt virÅ¡valandžių ribojimas už 2007 m. 2 ketvirtį, 22,79 Lt virÅ¡valandžių ribojimas už 2007 m. 3 ketvirtį, 285,57 Lt taikant 70 proc. ribojimÄ sausio (91,70 Lt), balandžio (37,85 Lt), gegužÄs (131,65 Lt), birželio (14,39 Lt), rugsÄjo (9,98 Lt) mÄnesiais (b. l. 7, 8), 2008 metais buvo atskaityta 207,31 Lt taikant 70 proc. ribojimÄ rugpjÅ«Äio, gruodžio mÄnesiais, 53,80 Lt už 2006 metų 2 ketvirtį (b. l. 9, 10).
Tokia nepriemoka atsirado dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu buvo taikoma ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytas priedų dydžio ribojimas iki 70 procentų nuo pareiginÄs algos.ValstybÄs tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja ValstybÄs tarnybos įstatymo VI skyriaus âDarbo užmokestisâ 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis ValstybÄs tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybÄs tarnautojams. ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybÄs tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginÄ alga, priedai ir priemokos, o straipsnio 2 dalis numatÄ, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginÄs algos.
Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad į priedų ir permokų sumÄ neįskaitomi ValstybÄs tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrÄžtÄ ValstybÄs tarnybos 23 straipsnio 1 dalyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokÄjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budÄjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas priedas už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budÄjimÄ bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Nepriemoka pareiÅ¡kÄjui yra atsiradusi 2006-2008 metais, kai galiojo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata dÄl priedų ribojimo.
Taigi, nepriemoka susidarÄ pareiÅ¡kÄjo darbdaviui taikant jų taikymo metu galiojanÄias įstatymo nuostatas.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad ValstybÄs tarnybos įstatymo VI skyrius âDarbo užmokestisâ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <...>â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <...>â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.
Taigi, tuo buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu buvo pritaikytos su Konstitucija nesuderinto įstatymo nuostatos. Byloje iÅ¡keltas ginÄas, ar pareiÅ¡kÄjas turi teisÄ Ä¯ nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarÄ nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kÄjo kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, VyriausybÄs aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisÄs aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujanÄiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Teismų praktika aiÅ¡kinant minÄtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje priimtoje administracinÄje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m.
Å ioje nutartyje teisÄjų kolegija pažymÄjo, kad âsprendimo priÄmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisÄs ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priÄmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginÄijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nÄra galutinai apibrÄžtas â tikrasis teisinis santykis, su neginÄijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisÄmis ir pareigomis, dar nÄra galutinai susiformavÄs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nÄra įgavÄs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisÄs normos (ar tinkamų teisÄs normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nÄra baigta.
Sprendimo įvykdymas (jei teisÄs normos nenumato iÅ¡imÄių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinÄ kvalifikacija yra baigta. TeisinÄ kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priÄmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinÄjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybÄ sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguotiâ.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinÄjamam ginÄui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡minga taisyklÄ, kad âsprendimas dÄl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priÄmimo dienÄ galiojanÄiomis teisÄs normomisâ.
Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavÄs, kad žemesnÄs instancijos teismui priimant sprendimÄ Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisÄs aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas âValstybÄs žinioseâ, todÄl negalÄjo bÅ«ti taikomos. Ta pati teismo pozicija iÅ¡dÄstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinÄje byloje Nr. A-146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimu įvykdymu reikÄtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradÄs galimybÄ Ä¯siterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostÄ iki teisÄs normos, reglamentavusios minÄtus santykius, pripažinimo neteisÄta.
DÄl Å¡ios priežasties teismas laikÄ negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisÄ pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybÄs tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesÄio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.
Å ioje byloje prieinant nurodytÄ iÅ¡vadÄ nebuvo tiriamas skundo padavimo momentas, o buvo aiÅ¡kinamasi, ar asmuo nebuvo praleidÄs termino skundui paduoti. Remiantis aukÅ¡Äiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, laikytina, kad atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimai dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos sumokÄjimo, yra neįvykdyti. NagrinÄdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti sprendimo priÄmimo metu galiojanÄius įstatymus, o sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalimi teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.
PriÄmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ , kuriuo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dÄl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinÄmis, atsakovas neteko teisÄs jomis remtis. Taigi, atsakovų argumentai, kad neiÅ¡mokÄtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas todÄl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priÄmimo, atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio nepriemokÄ yra pagrįstas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nÄra reikalavimas dÄl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesÄio nesumokÄjusio subjekto (institucijos) kalte. PažymÄtina, kad darbo užmokesÄio mokÄjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga. Už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokÄjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turÄjo pareigÄ mokÄti darbo užmokestį.
Taigi bylose dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybÄ. PareiÅ¡kÄjas tarnybos santykiais yra tiesiogiai susijÄs su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, todÄl neiÅ¡mokÄtas darbo užmokestis priteisiamas iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Å ioje nutartyje detaliai iÅ¡aiÅ¡kinta, kodÄl taikoma skirtinga gynyba, nei buvo taikyta administracinÄje byloje Nr. A-264/2003. Kadangi Äia nagrinÄjama byla tiek Å¡alimis, tiek dalyku daug panaÅ¡esnÄ Ä¯ administracinÄ bylÄ Nr. A-638/2005, nei į administracinÄ bylÄ Nr. A-264/2003, tai teismas remiasi pirmÄ ja. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pateikdamas argumentus atsakovo tinkamumo klausimu, rÄmÄsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-23 nutartimi administracinÄje byloje Nr. A-1285/2009.
PastebÄtina, kad Å¡ios bylos aplinkybÄs yra skirtingos. AdministracinÄje byloje Nr. A-1285/2009 buvo priteisiamas neiÅ¡mokÄtas teisÄjo darbo užmokestis. Visų pirma, pagal byloje analizuotus teisÄs aktus, kuriais buvo nustatytas teisÄjo darbo užmokestis, matyti, kad teisÄjui nebuvo galima mokÄti didesnio darbo užmokesÄio, nustatyti tokį darbo režimÄ , kad darbo užmokestis bÅ«tų sumokÄtas teisÄtai. Tuo tarpu, net ir esant ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatai dÄl priedų apribojimo, pareiÅ¡kÄjo darbdavys galÄjo taip organizuoti darbÄ , kad pareiÅ¡kÄjas neturÄtų atlikti darbų, už kuriuos negalima apmokÄti.
Be to, byloje keliamas klausimas dÄl to, kad teismas sprÄstų reikalavimÄ dÄl Lietuvos Respublikos įpareigojimo skirti reikalingus asignavimus. TaÄiau toks reikalavimas byloje nÄra pareikÅ¡tas, o teismas pagal jam nustatytÄ kompetencijÄ negali įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo priimti ar pakeisti teisÄs aktus.   Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-23 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A143-397/2010 konstatavo, kad dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ , nustatymas iÅ¡ esmÄs suponuojamas dvejopo pobÅ«džio aspektų aiÅ¡kinimo bei vertinimo:
1) atitinkamų įrodymų, leidžianÄių sprÄsti apie konkretaus asmens (pareiÅ¡kÄjo) subjektyvaus suvokimo apie tariamÄ jo teisÄs pažeidimo laikÄ , įvertinimu, 2) materialinÄs teisÄs normos, kuri tariamai yra pažeista, aiÅ¡kumu ta prasme, kiek ji yra aiÅ¡ki ir suprantama konkreÄiam asmeniui (pareiÅ¡kÄjui), kuris kreipÄsi į teismÄ dÄl savo teisÄs gynimo. Skundas teismui paduotas 2010-03-02 (b. l. 1-4), o ginÄas keliamas dÄl iÅ¡mokų, mokÄtų už 2006-2008. IeÅ¡kinio senaties pradžios skaiÄiavimo momentu pripažįstama diena, kai asmuo gavo darbo užmokestį, iÅ¡ kurio buvo iÅ¡skaiÄiuotas darbo užmokestis, ar jis buvo iÅ¡mokÄtas nepilnai.
Atsiskaitymo lapelių nepasiÄmimo faktas įtakos senaties termino eigos skaiÄiavimui neturi, kadangi kiekvienas atidus ir rÅ«pestingas žmogus turi ir gali sužinoti savo darbo užmokesÄio struktÅ«rÄ . PažymÄtina, kad 70 procentų pareiginÄs algos ribojimas už 2006 m. metų 2 ketvirtį buvo pritaikytas 2008 m., 53,80 Lt suma buvo atskaityta 2008 m. (b. l. 9, 10). Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo anksÄiau nei 2008 metais sužinoti, kad 2006 metais jam nebuvo kompensuoti virÅ¡valandiniai darbai.
Tuo labiau, kad perskaiÄiavimas buvo atliktas dÄl darbo valandų skaiÄiaus savaitÄje sumažinimo. Taigi laikytina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas dÄl reikalavimo priteisti 2007 metais atskaitytÄ 102,52 Lt virÅ¡valandžių ribojimÄ už 2007 m. 2 ketvirtį, 22,79 Lt virÅ¡valandžių ribojimÄ už 2007 m. 3 ketvirtį, taikant 70 proc. ribojimÄ atskaitytas sumas â balandžio (37,85 Lt), gegužÄs (131,65 Lt), birželio (14,39 Lt), rugsÄjo (9,98 Lt) mÄnesiais (b. l. 7, 8), 2008 metais atskaitytÄ 207,31 Lt sumÄ taikant 70 proc. ribojimÄ rugpjÅ«Äio, gruodžio mÄnesiais, 53,80 Lt už 2006 metų 2 ketvirtį, atskaitytÄ 2008 m. (b. l. 9, 10) nebuvo praleistas.
DÄl reikalavimo priteisti 2006 metais atskaitytÄ 66,48 Lt sumÄ ir 2007 m. taikant 70 proc. ribojimÄ sausio mÄnesį atskaitytÄ 91,70 Lt sumÄ laikytina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas. Nors pareiÅ¡kÄjas nurodo, kad, jo nuomone, vidutiniÅ¡kai apdairus ir rÅ«pestingas asmuo negalÄjo pajamų gavimo metu suprasti jo atžvilgiu pritaikyti teisÄs akto nekonstitucingumo ir dÄl to atsiradusio teisių pažeidimo, ir Å¡is jo motyvas yra protingas bei pagrįstas, taÄiau teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika bylose dÄl teisÄjų darbo užmokesÄio priteisimo.
Å iose bylose analogiÅ¡komis aplinkybÄmis buvo laikoma, kad asmuo yra praleidÄs senaties terminÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-23 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-1285/2009 nurodÄ, kad administraciniai teismai, atsižvelgdami į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamÄ praktikÄ Â (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2006-01-03 nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-7-4/2006; teisÄjų kolegijos 2008-02-11 nutartį civilinÄje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-206/2009), savo iniciatyva turi nagrinÄti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumÄ .
TeisÄjų kolegija pažymÄjo, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3â4 dalys, 2002 m.
Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1037/2009). AdministracinÄse bylose, kuriose darbo užmokesÄio nemokÄjimas buvo susijÄs su antikonstitucinio teisÄs akto taikymu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį terminÄ atnaujino (A-1285/2009, A-969/2009, A-159/2010). Kadangi tokios aplinkybÄs buvo taikomos aukÅ¡tos kvalifikacijos teisÄjų bylose, tai nepažeidžiant asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo, analogiÅ¡kos nuostatos taikytinos ir Å¡ioje byloje, sprendžiant senaties termino atnaujinimo klausimÄ .
Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄjo darbo užmokesÄio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu buvo pripažintas prieÅ¡taraujanÄiu konstitucinÄms nuostatoms, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje, atnaujintinas.Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinÄs teisÄs į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausanÄios darbo užmokesÄio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.
Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybÄ priteisti darbuotojo, kurio teisÄs ar teisÄti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Skundas teismui paduotas 2010-03-02 (b. l. 1-4), pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti darbo užmokesÄio nepriemokÄ už laikotarpį, nevirÅ¡ijantį 3 metų.ValstybÄs pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ Ä¯tvirtinta CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apskaiÄiuodamas ir iÅ¡mokÄdamas pareiÅ¡kÄjui darbo užmokestį, vadovavosi tuo laikotarpiu galiojusiomis teisÄs normomis (ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi).
Byloje nenustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, todÄl Lietuvos valstybÄs atsakomybÄ Å¡iuo atveju negalima. Skundas antrojo atsakovo â Lietuvos valstybÄs, atžvilgiu atmetamas. Motyvai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta pareiÅ¡kÄjo materialinį reikalavimÄ reikalavimu darbdaviui, o ne žalos atlyginimu nurodyti aukÅ¡Äiau. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas nusprendÄ:                          SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti L.
D. naudai iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 738,47 Lt (septyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai, keturiasdeÅ¡imt septyni centai) neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio.Kitoje dalyje ir kito atsakovo atžvilgiu skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja                                                                        JÅ«ra Marija StrumskienÄ