2022-06-22 Nr. AB-17343-4-52-3-00141-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3080-629/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00141-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsieniečiui D. J. A.-B.,

vertėjaujant Y. G.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio D. J. A.-B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsieniečio D. J. A.-B.skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1967 dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Užsienietis D. J. .A.-B. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi su skundu į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1967 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl laikino apgyvendinimo, taikyti pareiškėjui ir jo vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas su Sprendimo dalimi dėl jo apgyvendinimo nesutiko, nes jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo tapatybė nustatyta, bendradarbiauja su pareigūnais, savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti, nepadarė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui ir jo vaikams A. D. J. A.-B., J. D. J. A.-B., Y. D. J. A.-B. gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė.

3. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjo šeima 2018 m. kreipėsi prieglobsčio (duomenys neskelbtini), tačiau po 8 mėnesių, nepasibaigus prieglobsčio procedūrai, grįžo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jo tikslas buvo per (duomenys neskelbtini), tačiau galėjo rinktis tik maršrutą per (duomenys neskelbtini). Būdamas Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų stovykloje, pareiškėjas smurtavo prieš savo sutuoktinę. Migracijos departamento vertinimu, šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Be to, Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, nes Užsienietis nėra sulaikytas. Migracijos departamentas atsiliepime papildomai pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog Užsienietis apgyvendinimo vietoje laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis, jis turi galimybę judėti visoje apgyvendinimo vietos teritorijoje. Taigi, atsakovas apibendrino, kad byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, jog Užsieniečio teisės būtų pernelyg suvaržomos.

5. Užsienietis teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvoje yra devynis mėnesius, gali judėti tik stovyklos teritorijoje, telefono ryšys nedraudžiamas, kambaryje gyvena penkiese. Užsieniečiui keletą kartų buvo teikta psichologinė pagalba, tačiau neduodami prašomi vaistai (nors anksčiau juos vartojo). Užsienietis Europos Sąjungoje giminaičių neturi, jeigu turėtų galimybę laisvai judėti, norėtų integruotis visuomenėje, ieškoti darbo, su žmona pakeisti aplinką. Prieš žmoną smurtavo dėl psichologinės būsenos.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir Užsieniečio paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, teismas nustatė, kad Užsienietis turi galimybę laisvai judėti gyvenamosios vietos teritorijoje, gauti medicinos, socialines paslaugas, jis aprūpintas maistu, gali naudotis ryšio priemonėmis. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog būtų pažeidžiamos Užsieniečio bei jo nepilnamečių vaikų teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Byloje nebuvo duomenų, kad Užsienietis Naujininkų pabėgėlių priėmimo centre (toliau – ir Centras) laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis arba pernelyg suvaržomos jo teisės. Vien Užsieniečio nesutikimas su Sprendimu, nepatvirtina, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad Užsieniečiui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.

8. Byloje nustatyta, kad Užsienietis su žmona ir trimis nepilnamečiais vaikais į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdamas teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jo atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Iš byloje esančių duomenų taip pat teismas nustatė, kad, būdamas Lietuvoje, o būtent Centre, Užsienietis pažeidinėjo ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, t. y. smurtavo prieš savo sutuoktinę (sudavė delnu į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą). Iš Užsieniečio paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, teismas nustatė, kad, gyvenant Centre, pilnai užtikrinami jo bei jo vaikų būtiniausi poreikiai, gyvenimo sąlygos savo faktiniu turiniu atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT su teise judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismas įvertino, kad byloje nėra pagrindo spręsti, jog Užsieniečiui kartu su jo vaikais paskyrus prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo tapatybė nustatyta, jis bendradarbiauja su pareigūnais, o savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo ribojimų. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis nepateikė.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, t. y. sutrumpinti Užsieniečiui apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo apribojimo.

10. Užsienietis nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas suvaržant judėjimo laisvę prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Užsieniečio vertinimu, apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tapatus sulaikymui ir pažeidžia esmines žmogaus teises.

11. Užsienietis teigia, kad nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra pažeidžiamos jo teisės susijusios su sveikatos priežiūra – Užsienietis neturi galimybės kreiptis į pasirinktą gydytoją, nepagrįstai ribojama jo teisė į buitinį aprūpinimą – Užsienietis neturi judėjimo laisvės ir galimybės įsigyti buities prekių, Užsienietis norėtų susirasti darbą ir tokiu būdu išspręsti savo užimtumo problemą bei pagerinti materialinį aprūpinimą, tačiau skirtas laisvės ribojimas varžo Užsieniečio esmines žmogaus teises.

12. Užsienietis pažymi, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti.

13. Užsieniečio prašymas sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo ribojimų atitinka Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisvėmis, sprendimo vykdymui užtikrinti pakanka trumpesnio termino netaikant judėjimo apribojimų.

14. Migracijos departamentas pateiktame rašte prašo bylą nutraukti arba Užsieniečio skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas 2022 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 22S85419, kuriuo nusprendė pakeisti Sprendimo 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „apgyvendinti asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jam teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju nebeliko ginčo dalyko, todėl nėra teisinio pagrindo Užsieniečio skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant Užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

17. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

18. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą arba netaikyti jam judėjimo laisvės apribojimų.

19. Migracijos departamentas 2022 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 22S85419, kuriuo pakeitė Sprendimo 2 punktą ir apgyvendino Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jam teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

20. Užsienietis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. posėdžio metu pareiškė, kad atsisako apeliacinio skundo ir prašo nutraukti procesą pagal apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas neapskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamo Sprendimo dalis dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo yra pakeista, Užsienietis atsisako apeliacinio skundo, apeliacinio proceso nutraukimo pasekmės jam išaiškintos ir suprantamos, nemato priežasčių, dėl kurių Užsieniečio apeliacinio skundo atsisakymas negalėtų būti priimtas, o apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje – nutrauktas, Užsieniečio apeliacinio skundo atsisakymą priima ir apeliacinį procesą nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Priimti užsieniečio D. J. A.-B. apeliacinio skundo atsisakymą.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal užsieniečio D. J. A.-B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė