2023-06-07 Nr. AB-11733-3-61-3-07686-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1692-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07686-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. G. (S. H.), T. A. (T. A.) ir M. G. (M. H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. G. (S. H.), T. A. (T. A.) ir M. G. (M. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai S. G., T. A. ir M. G. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimus Nr. 22S151579, Nr. 22S151580 ir Nr. 22S151581.

2. Pareiškėjai nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 22S151579 nusprendė grąžinti pareiškėją S. G. į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo pareiškėją išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų (iki 2022 m. gruodžio 15 d.), nes jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimo laikui. Atsakovas sprendime nurodė, kad S. G. buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza D Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. liepos 28 d.; pasibaigus vizos galiojimo laikui, jis neišvyko iš Lietuvos Respublikos, motyvuodamas tuo, kad jis neatgavo iš Migracijos departamento nepilnametės dukters paso ilgą laiką, o vėliau laukė, kol dukrai bus išduotas naujas pasas; dukters paso gavimas nėra susijęs su paties pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimu, nesikreipiant dėl naujos vizos išdavimo nepasibaigus senos vizos galiojimu, ar neišvykstant iš šalies; pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 124 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 2 punktą.

3. Pareiškėjai pažymėjo, jog Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 22S151580 nuspręsta grąžinti pareiškėją T. A. į užsienio valstybę, t. y. atsakovas įpareigojo pareiškėją išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų (iki 2022 m. gruodžio 15 d.), nes ji yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimo laikui. Migracijos departamentas nurodytame sprendime nurodė, kad T. A. buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza D Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d.; pasibaigus vizos galiojimo laikui, ji neišvyko iš Lietuvos Respublikos, motyvuodama tuo, kad ilgą laiką ji neatgavo iš Migracijos departamento nepilnametės dukters paso, o vėliau laukė, kol joms bus išduoti nauji pasai; užtrukęs pasų gavimas nėra susijęs su pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimu, t. y. pareiškėja, prieš atiduodama (duomenys neskelbtini) ambasadai pasą jį pakeisti, turėjo galimybę numatyti, kad procesas gali užtrukti; nesikreipdama dėl buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo ar neišvykdama iš šalies, pareiškėja pažeidė Įstatymo 124 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 2 punktą.

4. Pareiškėjai nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 22S151581 nusprendė pareiškėją M. G. grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų (iki 2022 m. gruodžio 15 d.), nes ji yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimo laikui. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza D Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d., o vėliau – užsieniečio registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d.; Migracijos departamentui nusprendus atsisakyti suteikti pabėgėlio statusą jai ir jos šeimos nariams ir įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo pabėgėlio statusas pareiškėjams nebuvo suteiktas, konstatuota, kad M. G. neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje.

5. Pareiškėjai paaiškino, jog šiuo metu jie yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, bet dėl tokios teisinės padėties iš dalies yra kaltas Migracijos departamentas, t. y., pagal galiojusią tvarką, kai buvo sprendžiami pareiškėjų prašymai suteikti prieglobstį, jų dokumentai – pasai – buvo paimti ir laikomi byloje dėl pabėgėlio statuso pareiškėjams suteikimo. Pareiškėjai pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas šiuo klausimu įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 1 d., tačiau Migracijos departamentas pareiškėjams pasus grąžino tik 2022 m. vasario mėn. po daugkartinių pareiškėjų prašymų grąžinti kelionės dokumentus. Kai pasai buvo grąžinti pareiškėjams, pareiškėjų S. G. ir T. A. vizų galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs, taip pat buvo pasibaigęs pareiškėjos M. G. paso galiojimo laikas, todėl pareiškėjams teko kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl naujo paso jai išdavimo.

6. Pareiškėjai teigė, kad už laikotarpį, kai pareiškėjai S. G. ir T. A. buvo Lietuvos Respublikoje be vizų, Migracijos departamentas paskyrė jiems administracines nuobaudas – įspėjimus, bet nepriėmė sprendimų dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išdavė vizas, taip, matyt, taisydamas savo klaidas dėl pasų grąžinimo vilkinimo. Pareiškėjai patvirtino, kad, jeigu kelionės dokumentai jiems būtų grąžinti iš karto po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimto sprendimo, pareiškėjai būtų spėję pratęsti savo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje laiku.

7. Pareiškėjai akcentavo, kad, pagal Įstatymo 130 straipsnio 1 dalį, draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Pagal šio straipsnio 2 dalį, užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Pareiškėjas S. G. nepalaiko A. L. režimo, po (duomenys neskelbtini), jų gyvybei ar laisvei grės realus pavojus, jie bus persekiojami dėl politinių įsitikinimų, jis (jo šeimos nariai) gali būti kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jų orumas, ar jie bus tokiu būdu baudžiami. Migracijos departamentas neatsižvelgė į šias aplinkybes.

8. Atsiliepime į skundą atsakovas Migracijos departamentas nesutiko su juo ir prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, jog Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2022 m. lapkričio 15 d. nustatė neteisėtą pareiškėjų buvimą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjams (S. G. ir T. A.), vadovaujantis Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, (toliau – ir Vizų aprašas) 70.19 papunktyje nurodytu pagrindu buvo išduotos Lietuvos Respublikos nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. liepos 28 d., ir Lietuvos Respublikos nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. Pasibaigus nacionalinių vizų galiojimui, pareiškėjai neišvyko iš šalies, motyvuodami tuo, kad, atsisakius suteikti prieglobstį pareiškėjo nepilnametei dukrai, Migracijos departamentas negrąžino jos paso kelis mėnesius. Grąžinus pasą, jo galiojimo laikas pasibaigė, todėl buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl naujo paso išdavimo. Pasas dukrai buvo išduotas ir tik tada pareiškėjai užsirašė vizitui Migracijos departamento Vilniaus skyriuje. Atsakovas pažymėjo, jog, pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 punktą, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimo laikui.

10. Atsakovas nurodė, kad, pagal Įstatymo 124 straipsnio 1 dalį, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos ar leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai neturėjo jokio dokumento, kuris patvirtintų teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir iki vizos galiojimo pabaigos neišvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

11. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad dėl susiklosčiusios situacijos iš dalies kaltas Migracijos departamentas. Atkreipė dėmesį į tai, jog, pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) 5 punktą, prieglobsčio prašytojo pateiktų dokumentų originalai saugomi Migracijos departamente. Pareiškėjai Migracijos departamentui pateikė vieną 2021 m. rugsėjo 10 d. prašymą dėl paso grąžinimo. Tai nebuvo daugkartiniai raginimai. Tuo metu Migracijos departamentas neturėjo galimybės apdoroti šį prašymą ir nedelsiant atiduoti pareiškėjams pasus dėl padidėjusio krūvio (nelegalių migrantų antplūdžio). Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, buvo priimtas sprendimas pareiškėjams leisti pateikti prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo, neteisėtai esant Lietuvos Respublikoje.

12. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjų skundo argumentai nėra susiję su pareiškėjų buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimu. Migracijos departamentas sudarė galimybę, pritaikius administracinę atsakomybę (švelniausią nuobaudą – įspėjimą), pateikti prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo, nors pareiškėjai tuo metu buvo Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Pareiškėjų dukters atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas dėl grąžinimo į kilmės valstybę, nors buvo priimtas sprendimas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo. Aplinkybė, jog pareiškėjų nepilnametė duktė neturėjo kelionės dokumento, pareiškėjams neturėjo sudaryti problemos įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, t. y. teisėto buvimo metu kreiptis dėl naujos nacionalinės vizos išdavimo. Nei Migracijos departamentui pateiktame paaiškinime, nei skunde teismui pareiškėjai nepateikė objektyvių įrodymų ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jie negalėjo kreiptis dėl naujos vizos jiems išdavimo ir tokiu būdu įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant Lietuvos Respublikos imperatyvių teisės aktų nuostatų. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjų nepilnametės dukters kelionės dokumentas išduotas 2022 m. rugpjūčio 11 d., o vizitas dėl vizos prašymo pateikimo buvo numatytas tik 2022 m. lapkričio 14 d., t. y., pareiškėjai, žinodami, kad jų teisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje yra pasibaigęs, neišvyko iš Lietuvos Respublikos, savo veiksmais sukėlė nelegalios migracijos grėsmę.

13. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjų skundo argumentų dėl Įstatymo 130 straipsnio 1 dalies taikymo ir dėl to, kad pareiškėjai savo skunde nurodė, jog nepalaiko A. L. režimo (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad prašymai dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo jau buvo išnagrinėti. Nagrinėjamu atveju nenustatytos Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytos priežastys, dėl kurių būtų draudžiama įpareigoti pareiškėjus išvykti į užsienio valstybę. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus, atsisakė suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko šiuos sprendimus galioti.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. lapkričio 15 d. Migracijos departamentas surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, kad 2022 m. lapkričio 14 d. į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrių kreipėsi (duomenys neskelbtini) pilietis S. G. ir (duomenys neskelbtini) pilietė T. A. Migracijos departamentas nustatė, kad T. A., vadovaujantis Vizų aprašo 70.19. p. nurodytu pagrindu (valstybės, nurodytos Vizų aprašo 14 priede, pilietis, dėl kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkauja juridinis asmuo arba kuris vyksta į Lietuvos Respubliką ilgalaikiam buvimui), buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza D Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d.

Pasibaigus nacionalinės vizos galiojimui, užsienietė neišvyko iš šalies. Paaiškinime užsienietė teigė, kad po atsisakymo suteikti jai prieglobstį, Migracijos departamentas 4 mėnesius negrąžino jos ir jos nepilnametės dukros M. G. pasų. Grąžinus pasus, dukters paso galiojimo laikas pasibaigė, o jos paso galiojimas turėjo baigtis 2023 m., todėl buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl naujo paso išdavimo. Pareiškėjai buvo atsisakyta pakeisti pasą, dukrai pasas buvo išduotas ir tada pareiškėjai užsirašė vizitui Migracijos departamento Vilniaus skyriuje.

Tuo metu T. A. išduotos nacionalinės vizos galiojimo terminas buvo pasibaigęs. M. G. turėto užsieniečio registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo terminas pasibaigė 2021 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) piliečiui S. G., vadovaujantis Vizų aprašo 70.19. p. nurodytu pagrindu (valstybės, nurodytos Vizų aprašo 14 priede, pilietis, dėl kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkauja juridinis asmuo arba kuris vyksta į Lietuvos Respubliką ilgalaikiam buvimui), buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza D Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. liepos 28 d.

Pasibaigus nacionalinės vizos galiojimui, užsienietis neišvyko iš šalies. Paaiškinime užsienietis teigė, kad atsisakius suteikti prieglobstį jo nepilnametei dukrai, Migracijos departamentas negrąžino jos paso kelis mėnesius. Grąžinus pasą, jo galiojimo laikas pasibaigė, todėl buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl naujo paso išdavimo. Pasas dukrai buvo išduotas ir tik tada pareiškėjas užsirašė vizitui Migracijos departamento Vilniaus skyriuje. Tuo metu nacionalinės vizos galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs. Migracijos departamentas, nustatęs šias aplinkybes, 2022 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 22S151579, kuriuo nusprendė grąžinti pareiškėją S. G.

į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2022 m. gruodžio 15 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, – (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 15 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 22S151580, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją T. A. į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2022 m. gruodžio 15 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, – (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 22S151581 buvo nuspręsta grąžinti pareiškėją M.

G. į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2022 m. gruodžio 15 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai, nesutikdami su minėtais sprendimais, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimus Nr. 22S151579, Nr. 22S151580 ir Nr. 22S151581.

16. Teismas išaiškino, jog, pagal Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktą, sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo arba vizos galiojimui. Įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas nurodė, jog šios teisės aktų nuostatos leidžia vertinti, kad užsienietis, pasibaigus jo vizos galiojimui, neprivalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu yra gavęs dokumentą, patvirtinantį teisę būti Lietuvos Respublikoje arba dokumentą, patvirtinantį jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

17. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai neneigia aplinkybės, jo jie neturėjo jokio dokumento, patvirtinančio jų teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir neišvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos iki vizų galiojimo pabaigos. Teismas akcentavo, jog Migracijos departamentas neneigia, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjai kreipėsi į jį dėl kelionės dokumentų grąžinimo, tačiau pareiškėjų prašymas dėl atsakovo padidėjusio darbo krūvio (nelegalių migrantų antplūdžio) nebuvo apdorotas laiku, dokumentai nebuvo nedelsiant atiduoti, tačiau atsakovas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, pareiškėjams leido pateikti prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo neteisėtai esant Lietuvos Respublikoje, o dėl pareiškėjų dukters nebuvo priimtas sprendimas ją grąžinti į kilmės šalį, nors ir buvo įsiteisėjęs sprendimas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos jai nesuteikimo.

18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė teismui jokių paaiškinimų ir nenurodė aplinkybių, kodėl iki vizų galiojimo pabaigos jie nesikreipė į atsakovą su prašymais dėl naujų vizų išdavimo, todėl teismas vertino tokius pareiškėjų veiksmus kaip aplaidžius, nulėmusius šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų skunde nurodytos faktinės aplinkybės (pasibaigęs dukters paso galiojimas ir kt.) nėra susijusios su pareiškėjų buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimu ir galėjo būti vertinamos tik sprendžiant dėl pareiškėjų kreipimosi dėl naujų dokumentų išdavimo, siekiant įteisinti buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai, žinodami, kad jų teisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje yra pasibaigęs, neišvyko iš Lietuvos Respublikos, o savo veiksmais sukėlė nelegalios migracijos grėsmę. Teismas vertino, kad tik pačių pareiškėjų veiksmai (neveikimas) lėmė aplinkybes, dėl kurių atsakovas ir priėmė šioje byloje skundžiamus sprendimus, kuriais pareiškėjai buvo įpareigoti savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

19. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog, pagal Įstatymo 130 straipsnio 1 dalį, draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Teismas nurodė, kad atsakovas kartu su atsiliepimu teismui pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3068-502/2021 ir 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3588-1062/2021, kuriomis pareiškėjų T. A. ir M. G. apeliaciniai skundai dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo buvo atmesti. Teismas, be kita ko, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2993-261/2021, kuria atmetė pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paminėtose nutartyse įvertino pareiškėjų skunde minimus aspektus ir nurodė, kad pagrįstai nenustatyta, jog pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Be to, iš skundžiamų Migracijos departamento sprendimų šioje administracinėje byloje matyti, kad atsakovas nurodė, jog nėra Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama įpareigoti išvykti į užsienio valstybę, nes, išnagrinėjus užsieniečių prašymus, buvo pagrįstai atsisakyta suteikti jiems prieglobstį ir papildomą apsaugą. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus dėl Įstatymo 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių nevertinimo.

20. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad Migracijos departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų bylos medžiagą, įvertino byloje surinktus duomenis bei priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

III. 21. Apeliaciniame skunde pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai, be kita ko, prašo teismo išreikalauti iš atsakovo informaciją, kurios pagrindu buvo priimti skundžiami sprendimai.

22. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas neatskleidė bylos esmės, neatsakė į pareiškėjų skunde keliamus klausimus. Priešingai, negu nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo veiksmai, laiku neišdavus pareiškėjams kelionės dokumentų, sąlygojo situaciją, kai pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtas ir atsakovas už tą laikotarpį, kai pareiškėjai buvo Lietuvos Respublikoje be teisėto pagrindo, jiems paskyrė administracines nuobaudas – įspėjimus.

23. Skunde teismui pareiškėjai buvo nurodę, jog, pagal Įstatymo 128 straipsnį, priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Pareiškėjai pažymi, kad jie teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m., pareiškėjas S. G. gimė Lietuvos Respublikoje. Čia gyvena jų vyresnieji vaikai – sūnus D. G. ir dukra K. G., kurie yra sukūrę savo šeimas, dirba. Pareiškėjų dukra M. G. mokosi Vilniaus „Ateities“ mokykloje. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, neatsižvelgė į šias aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šių argumentų ir dėl jų nepasisakė.

24. Pareiškėjai teigia, kad teismas nevertino pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjams kilmės šalyje galimai gresiančio pavojaus. Teismas tik nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtas nutartis, kuriose tariamai buvo aptartos šios aplinkybės, tačiau pareiškėjai pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo nurodytose bylose pareiškėjai grindė prašymą suteikti prieglobstį tuo, kad pareiškėjui S. G. kilmės valstybėje grėsė baudžiamoji atsakomybė už veiksmus, kurių jis nepadarė, o faktiškai už tai, kad jis atsisakė bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) saugumo tarnyba, kuri jam iškėlė baudžiamąją bylą už tariamai padarytą ekonominį nusikaltimą. Šiose bylose nebuvo nagrinėjami aspektai apie tai, kad pareiškėjas S. G. viešai pasmerkė A. L. režimą.

25. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas, iš esmės pakartodamas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodytas aplinkybes bei motyvus, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjų pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai pritaikius teisės aktų normas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų, kuriais pareiškėjai buvo įpareigoti savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimų įteikimo dienos, t. y. iki 2022 m. gruodžio 15 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamento priimti skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

29. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų skundą. Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, teismas neatskleidė bylos esmės, neatsakė į pareiškėjų skunde keliamus klausimus. Pareiškėjai laikosi pozicijos, jog byloje susiklosčiusi situacija buvo sąlygota ne tik pareiškėjų, bet ir Migracijos departamento veiksmų (neveikimo). Pareiškėjai teigia, kad nagrinėjamu atveju neįvertintos pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjams kilmės šalyje gresiančio pavojaus bei kitos aplinkybės, reikšmingos priimti tokį sprendimą.

30. Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad Migracijos departamentas išdavė pareiškėjams šias vizas: S. G. – nacionalinę D vizą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. liepos 28 d., T. A. – nacionalinę D vizą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d., M. G. –nacionalinę D vizą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. Vėliau M. G. išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. Pasibaigus nacionalinių vizų galiojimo laikui ir pareiškėjams neišvykus iš šalies, buvo priimti Migracijos departamento sprendimai, kuriais pareiškėjai buvo įpareigoti savanoriškai išvykti į kilmės šalį (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimų įteikimo dienos.

32. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas faktines aplinkybes bei į tai, kad nenustatytos šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos priežastys, dėl kurių draudžiama grąžinti pareiškėjus į (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė skundžiamus sprendimus.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 125 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kai užsienietis grąžinimas į užsienio valstybę ir įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, o 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama, priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo arba vizos galiojimui. Įstatymo 130 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (1 dalis); užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (2 dalis).

34. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimus, 2004 m. lapkričio 5 d. išvadą). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Toks individualus administracinis aktas, kuriame nevertintos bylai reikšmingos aplinkybės, neatitinka gero viešojo administravimo principo. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Šiuo atveju gero viešojo administravimo principas įpareigoja atsakovą, priimant sprendimą jame nurodyti ne tik teisės aktus, bet ir tinkamai įvertintų reikšmingų faktinių aplinkybių visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas tinkamai neįvykdė šios pareigos.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad, jeigu sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, nesvarbu, kokia procedūra naudojama (įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos), paaiškėja, jog yra aplinkybių, dėl kurių šio užsieniečio grąžinimas į užsienio valstybę gali būti neįmanomas, tokios aplinkybės privalo būti visapusiškai ir išsamiai įvertintos prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011). Nors skundžiamuose atsakovo sprendimuose yra nurodytos teisės normos, kurių pagrindu priimti sprendimai dėl pareiškėjų įpareigojimo išvykti, tačiau jame tik formaliai konstatuota, kad nenustatytos Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos priežastys.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011 nurodė, kad, net jeigu užsieniečio buvimas valstybės narės teritorijoje yra neteisėtas, nes jis neatitiko ar nebeatitinka joje taikomų buvimo trukmės sąlygų, Europos Sąjungos teisė neįtvirtina besąlyginio imperatyvo jį išsiųsti, o, sprendžiant klausimą dėl užsieniečio grąžinimo, kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti įvertinamos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, įskaitant asmenines priežastis, susijusias su asmens privataus ir šeimos gyvenimo apsauga, taip pat poreikiu užtikrinti nepilnamečių teisių apsaugą.

37. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nei skundžiamuose sprendimuose, nei su šiais sprendimais susijusioje medžiagoje nebuvo nustatinėjamas bei vertinamas tokių priežasčių faktinis egzistavimas. Pirmosios instancijos teismo sprendime formaliai nurodyta, kad šios aplinkybės jau buvo įvertintos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pareiškėjams suteikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėse bylose Nr. eA-3588-1062/2021, Nr. A-3068-502/2021 ir Nr. eA-2993-261/2021, nagrinėdamas klausimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pareiškėjams suteikimo, nevertino aplinkybių, kuriais pareiškėjai grindžia savo baimę sugrįžti į kilmės valstybę nagrinėjamoje byloje, siedami ją su pareiškėjo veikla, nukreipta prieš A. L. režimą, kurią jis vykdė gyvendamas Lietuvoje (viešų publikacijos (pasisakymai, eilėraščiai) internete skelbimu ir pan.). Atsakovas, spręsdamas pareiškėjų grąžinimo klausimą, nevertino šių duomenų ir padarė išvadą, kad Įstatyme 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju neegzistuoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti sprendimų turinio teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, dėl kurių skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Migracijos departamento sprendimai naikintini.

38. Atkreiptinas dėmesys, jog, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjai pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašė pridėti prie bylos medžiagos. Pareiškėjai, įrodinėdami jiems gresiantį pavojų kilmės šalyje, pateikė teismui straipsnius, eilėraščius, kuriuos pareiškėjas S. G. publikavo savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje bei internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), ir kurie, pareiškėjų teigimu, gali sudaryti pagrindą juos persekioti kilmės šalyje. Pareiškėjai S. G. ir T. A. nurodė ir šeimines aplinkybes (Lietuvos Respublikoje gyvena jų vyresnieji vaikai, yra sukūrę šeimas, dirba, dukra (pareiškėja nagrinėjamoje byloje) M. G. yra nepilnametė, mokosi Vilniaus „Ateities“ mokykloje nuo 2016 metų ir kt.), kurios, jų nuomone, turėjo būti įvertintos priimant skundžiamus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, 2023 m. vasario 23 d. vykusiame teismo posėdyje, patenkino pareiškėjų prašymą, pridėjo šiuos įrodymus prie bylos medžiagos, tačiau šie įrodymai nebuvo vertinami priimant teismo sprendimą (nėra dėl jų pasisakyta). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai ir pareiškėjų pateikta informacija yra reikšminga, nustatant ir konstatuojant Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas aplinkybes. Taigi, tinkamai neįvertinus šių aplinkybių nagrinėjamos bylos kontekste, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šios aplinkybės nenustatytos.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, kaip kompetentinga valdžios institucija, spręsdama dėl pareiškėjų grąžinimo į (duomenys neskelbtini), ginčijamuose sprendimuose tik formaliai nurodė Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, tačiau netyrė įrodymų dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių, kurios, pareiškėjų vertinimu, pagrindžia, kad, pareiškėjams grįžus į (duomenys neskelbtini), kyla grėsmė būti persekiojamiems, taip pat nevertino kitų su pareiškėjų šeimine situacija susijusių aplinkybių. Taigi Migracijos departamentas neįvykdė pareigos individualiai įvertinti nagrinėjamą situaciją, tokiais savo veiksmais neužtikrindamas objektyvaus visų reikšmingų aplinkybių (faktų) įvertinimo. Pareiškėjų apeliacinis skundas patenkinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjų skundas patenkinamas, panaikinant skundžiamus Migracijos departamento sprendimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų S. G. (S. H.), T. A. (T. A.) ir M. G. (M. H.) apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų S. G. (S. H.), T. A. (T. A.) ir M. G. (M. H.) skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimus Nr. 22S151579, Nr. 22S151580 ir Nr. 22S151581, kuriais pareiškėjai įpareigoti savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis