2020-04-09 Nr. AB-7082-3-61-3-00159-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-196-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00159-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovams Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – ir Akademija) 2019 m. gruodžio 19 d. siuntimą į Karinę medicinos ekspertizės komisiją Nr. 6894 (toliau – ir Siuntimas), išduotą II kurso kariūnui T. J.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra kariūnas ir jam taikytini Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Teismas nurodė, kad Siuntimas nėra galutinis teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis sprendimas, jis negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nesutikimo argumentai dėl Akademijos siuntimo pasitikrinti sveikatą dėl tinkamumo tęsti tarnybą gali būti reiškiami ginčijant Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK), sprendimą kartu su šio sprendimo pagrindu priimtu aktu (Akademijos viršininko įsakymu), kuriuo kariūnas atleidžiamas iš Akademijos.

III. Pareiškėjas T. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad Siuntimas išduotas be pagrindo, papildomas sveikatos tikrinimas kariūnams nėra nustatytas, Siuntimas parengtas nevykdant Nuostatų reikalavimų ir neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjui, kariūnui, taikytini Nuostatai. Nuostatuose kariūnams mokymosi metu nenumatytas reikalavimas vykti į KMEK, išduodant siuntimą. Nuostatuose išvardijamų subjektų, kuriems išduodami siuntimai, sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Pareiškėjas teigia, kad Siuntimas jam sukuria privalomą pareigą, kuri nėra reglamentuota. Pareiškėjo teigimu, teismas Nuostatus prilygino individuliam aktui, o Sveikatos apsaugos ministro įsakymą, reglamentuojantį Krašto apsaugos ministerijos siuntimo formą, išdavimo tvarką, be pagrindo prilygino vidaus administravimo aktui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs, kad skundžiamas Siuntimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šia teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad Siuntimas jam sukuria privalomą pareigą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui, kaip kariūnui, taikytini Nuostatai, teismas Nuostatus prilygino individuliam aktui, o Sveikatos apsaugos ministro įsakymą – vidaus administravimo aktui, taip pat išdėsto argumentus dėl Siuntimo neteisėtumo.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

Nuostatai nustato karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą <...> ir tikrosios karo tarnybos karių <...> sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo, taip pat kitų šaulių ir atsargos karių sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką (Nuostatų 1 p.).

Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 32 p.).

Kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigoje, kurią baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis (toliau – karo mokymo įstaiga), taip pat karys, atliekantis karo tarnybą mokydamasis pagal karinio rengimo programas Lietuvos karo mokymo įstaigoje ir kartu studijuodamas kitoje Lietuvos aukštojoje mokykloje (Įstatymo 2 str. 14 p.).

Iš aptartų teisės aktų nuostatų matyti, kad kariūnų sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką reglamentuoja Nuostatai. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė pats pareiškėjas, pareiškėjas mokosi Akademijoje ir yra II kurso kariūnas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo, t. y., kariūno, sveikatos tikrinimo procedūroms taikytini Nuostatai. Todėl priešingi pareiškėjo atskirojo skundo argumentai atmestini.

Nuostatų 37 punkte nustatyta, kad atlikus karinę medicinos ekspertizę, ekspertiniame nutarime nurodoma, ar asmuo tinkamas karo, žvalgybos pareigūno tarnybai ar šaulio tarnybai koviniame būryje, nustatyta sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, taip pat informacija, ar asmuo tinkamas kitoms tikrosios karo tarnybos rūšims, kurioms taikomi tokie patys ar žemesni sveikatos kriterijai. <...> . Atliekant medicinos ekspertizę, Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos pakomisės pirmininkas gali priimti ekspertinį nutarimą dėl kariūno tinkamumo pagal sveikatos būklę atlikti kariūnų tarnybą (Nuostatų 49.6 p.).

Pagal Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d nutarimu Nr. 896, 72.1 punktą, kariūnas atleidžiamas iš Akademijos, jeigu negali tęsti kariūno tarnybos dėl sveikatos būklės (karinės medicinos ekspertizės komisijos sprendimu).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš teismo aptartų teisės aktų nuostatų matyti, jog siuntimas patikrinti sveikatą dėl tinkamumo tęsti kariūno tarnybą yra pagrindas patikrinti kariūno sveikatą ir priimti atitinkamą nutarimą, kurio pagrindu gali būti priimamas sprendimas atleisti kariūną iš Akademijos. Taigi pareiškėjo siekiamas panaikinti Siuntimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, negalintis būti savarankišku ginčo objektu administraciniame teisme.

Pareiškėjas, atskirajame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas Nuostatus prilygino individuliam aktui, o Sveikatos apsaugos ministro įsakymą – vidaus administravimo aktui, nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, neturi pagrindo sutikti su aptariamu pareiškėjo argumentu, todėl jis pripažintinas nepagrįstu.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kuriais grindžiamas Siuntimo neteisėtumas, teisėjų kolegija nepasisako, nes šioje procesinėje stadijoje sprendžiamas skundo priėmimo klausimas ir skundas nenagrinėjamas iš esmės.

Pažymėtina, kad nesutikdamas su tarpiniu procedūriniu sprendimu asmuo šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą, t. y. šiuo atveju – sprendimą atleisti kariūną iš Akademijos, jei toks sprendimas bus priimtas. Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą, administracinis teismas galės įvertinti ir tarpinio dokumento – Siuntimo – teisėtumą ir pagrįstumą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė