2022-05-04 Nr. AB-11425-3-62-3-01763-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-25-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01763-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo laikomas Marijampolės PN nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. netinkamomis kalinimo sąlygomis. Gyvenamasis kambarys buvo apie 14 kv. m ploto, jame gyveno nuo 4 iki 5 žmonių, jame buvo dviaukštės lovos, stalas, suoliukai, spintelės, todėl nebuvo galimybės laisvai judėti, nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turėjęs tekti 3,1 kv. m laisvas plotas. Teigė, kad turėjo būti laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimo, kad, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, minimaliai vienam asmeniui turi tekti 4 kv. m gyvenamo ploto.

Nebuvo suderinti naudojimosi stadionu ir dušu grafikai, nes pasinaudoti stadionu galima 3 kartus per savaitę, o pasinaudoti dušu – kartą per savaitę, todėl buvo neįmanoma tinkamai nusiprausti pasportavus stadione. Tuo buvo pažeidžiami higienos normos reikalavimai ir ribojama galimybė naudotis stadionu. Dėl veikiančių mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginių pareiškėjui skaudėjo galvą, pakildavo kraujo spaudimas, kartais iš nosies bėgdavo kraujas. Pareiškėjo teigimu, 4-am būriui skirta virtuvėlė neatitiko teisė aktų reikalavimų, nes buvo per mažo ploto, joje buvo du aprūdiję metaliniai stalai, medinės, aplaužytos, išbrinkusios, riebaluotos spintelės. Tik nuo 2019 m. balandžio mėnesio buvo tiekiamas karštas vanduo iš vandens šildytuvo (boilerio), kuris sumontuotas už savo lėšas.

Viryklė turėjo tik 4 kaitinimo paviršius, iš kurių veikdavo tik du, o ja naudodavosi nuo 60 iki 80 žmonių, todėl nebuvo galimybės papildomai pasigaminti maisto. Galimybė pasinaudoti teisine informacija iš internetinių tinklalapių buvo tik formali, nes tam buvo skirtas senas kompiuteris, neveikdavo internetas, norinčių juo pasinaudoti buvo 60–80 žmonių, o skirta tik 1 valanda per savaitę, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su aktualia teismų praktika. Pareiškėjas tvirtino, kad pataisos namuose nebuvo priešgaisrinės saugos dūmų detektorių. 4-o būrio nuteistieji nuo 19.00 val. uždaromi 4-ame aukšte, langai įrengti su grotomis, iškvietimo sistema nebuvo įrengta arba neveikė, buvo demontuoti priešgaisriniai vandens čiaupai, todėl pareiškėjas jautėsi nesaugus.

Veikiant katilinei, ore pastoviai jautėsi degimo kvapas, todėl buvo sunku kvėpuoti, trūko deguonies, pareiškėjas nuolat kosėjo. 19-o kambario siena buvo šlapia, apipelijusi, tinkas išbyrėjęs, nes už sienos buvo 4-o būrio prausykla. Tikrinant komisijoms, jam neleisdavo skųstis, prašydavo išeiti iš kambario. 2019 m. vyko gyvenamosios patalpos remontas, kuris tęsėsi dvi savaites, kitas kambarys nebuvo skirtas, todėl tekdavo miegoti remontuojamoje patalpoje, kvėpuoti dulkėtu oru, nuo į lovą patekusio kalkinio skiedinio išberdavo odą, sutriko miegas. 4-o būrio prausykloje taip pat buvo pelėsis, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, tai kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai, palaužė jį moraliai.

Tuo metu pareiškėjas nereiškė pretenzijų atsakovui, į sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi tik dėl galvos skausmo. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė, kad jautėsi kankinamas, buvo žeminami jo garbė ir orumas, sutriko jo sveikata bei psichika.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas 4-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 419, nurodė gyvenamosios patalpos plotą, atskirais laikotarpiais apgyvendintų nuteistųjų skaičių. Pažymėjo, kad, skaičiuojant vienam nuteistajam tekusį gyvenamąjį plotą, baldų ar įrenginių užimamas plotas neišskaičiuojamas. Darė išvadą, kad gyvenamosios patalpos plotas nebuvo per mažas. Pagal galiojančius teisės aktus, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu.

Nebuvo galimybės naudotis dušu ne pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką nuteistiesiems, nes ši teisė turėjo būti užtikrinama kiekvienam nuteistajam. Marijampolės PN akcentavo, kad nuteistieji galėjo naudotis neribotai sanitariniu higienos mazgu su vandens tiekimo sistema. Marijampolės PN užtikrino Lietuvos higienos normoje HN 80:2015 dėl elektromagnetinio lauko gyvenamajai ir darbo aplinkai nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovas pastebėjo, kad bendrabutis, kuriame bausmę atliko pareiškėjas, nepatenka į judriojo ryšio blokavimo įrangos veikimo zoną. 4-ojo būro virtuvėlės plotas yra 17,15 kv. m., ja naudojasi tik 4-o būrio nuteistieji, kurie nori ir gali papildomai gamintis maistą.

Virtuvėlės sanitarinė būklė yra gera, pagal poreikį remontuojama, sugedęs inventorius ir baldai remontuojami arba keičiami, nebuvo gauta nusiskundimų. Bibliotekoje užtikrinamas nepertraukiamas interneto tiekimas, nebuvo gauta duomenų apie interneto trikdžius. Nuteistieji lankėsi bibliotekoje tam skirtomis dienomis ir valandomis pagal sudarytą grafiką po 1 valandą vieną kartą per savaitę. Suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė naudotis asmeniniais kompiuteriais ne ilgiau kaip tris valandas per parą dienotvarkėje nustatytu metu.

Pareiškėjas neteikė prašymų dėl naudojimosi bibliotekoje esančiu ar nuosavu kompiuteriu ilgesnį laiką. Nuteistųjų gyvenamojoje zonoje buvo užtikrinta priešgaisrinė sauga. Priešgaisriniai čiaupai nebuvo išmontuoti, jie veikė. Dėl nuolatinio gadinimo nuo sienų buvo nuimtos priešgaisrinės žarnos, kurios padėtos apsaugos postuose. Apsauginės grotos ant langų įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Visuose aukštuose buvo evakuaciniai išėjimai, patvirtinti evakuaciniai planai. Buvo galima iškviesti pareigūnus naudojantis iškvietimo mygtuku.

Atsakovo atstovas neturėjo informacijos, jog ginčui aktualiu laikotarpiu iškvietimo mygtukai neveikė. Pataisos namuose katilinė veikė nuo 2006 m., kai buvo pripažinta tinkama naudoti. Gyvenamoji patalpa Nr. 419 buvo įrengta prie prausyklos, todėl siena galėjo sudrėkti, tačiau pelėsio gyvenamojoje patalpoje nebuvo. Atliekant visos gyvenamosios patalpos remontą, nuteistieji yra perkeliami į kitą patalpą, tačiau gyvenamojoje patalpoje Nr. 419 buvo atliekamas dalinis remontas, todėl nuteistieji į kitą gyvenamąją patalpą nebuvo perkelti, buvo tik patrauktas inventorius.

Marijampolės PN teigimu, kambario remontas galėjo užtrukti iki 3 dienų, per dieną remontuojant apie 3-4 valandas, tai negalėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatai. Prausykla buvo suremontuota, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl joje esančio pelėsio ar tinko byrėjimo nuo sienų. Marijampolės PN vertinimu, pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko visus galiojančius teisės aktus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos teismas pažymėjo, kad, pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktą, pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Pastebėjo, kad jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija konkrečiai nenustato vienam asmeniui pataisos namuose turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. Pareiškėjas taip pat nenurodė konkretaus pagrindo dėl atsakovo pareigos užtikrinti 4 kv. m gyvenamąjį plotą kiekvienam nuteistajam, todėl pareiškėjo samprotavimai, jog, pagal Konvencijos 3 straipsnį, turėjo būti užtikrinamas 4 kv. m plotas, teismo atmesti kaip nepagrįsti.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas į bylą pateikė duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas 4-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 419, kurios plotas 18 kv. m, kartu su juo buvo apgyvendinta nuo 3 iki 5 asmenų, todėl vienam nuteistajam teko mažiausiai 3,60 kv. m gyvenamojo ploto. Didžiausias apgyvendintų asmenų skaičius atitiko pareiškėjo nurodytą skaičių (5 asmenys). Pareiškėjas tik apytiksliai nurodė Gyvenamosios patalpos plotą, atsakovo atstovas pateikė oficialius dokumentus, patvirtinančius 419-o kambario plotą, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, jog baldų užimamas plotas neturi būti įskaičiuojamas į patalpų plotą, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo jam tekusio laisvo ploto, įvertinus baldų užimamą plotą, teismo atmesti kaip nepagrįsti. Kadangi pareiškėjas teismo posėdyje neginčijo atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių (vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto), teismas vertino, kad Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m) gyvenamojoje patalpoje Nr. 419 ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo pažeista.

8. Dėl galimybės naudotis internetu teismas rėmėsi Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalimi, Vidaus tvarkos taisyklių 7 punktu ir nurodė, kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nuteistieji galėtų susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, turėtų galimybę mokytis ir pan. Tarp minėtų priemonių yra ir asmens (nuteistojo) konstitucinės teisės ieškoti, gauti informaciją įgyvendinimas. Tačiau pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikrų nuteistojo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir pateisinamas. Apie tam tikrų kalinimo sąlygų ir su tuo susijusių apribojimų, būdingų atliekant laisvės atėmimo bausmę, neišvengiamumą pripažįstama ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66).

9. Atsakovas pateikė į bylą Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiką, iš kurio teismas nustatė, kad 4-o būrio nuteistieji bibliotekoje gali lankytis ketvirtadieniais nuo 16.00 val. iki 17.00 val. Pastebėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl blogai veikiančio interneto ar laiko, skirto jam naudotis internetu, pratęsimo, iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių nebuvo galimybės nustatyti, kada konkrečiai internetas veikė netinkamai, kada ir kiek laiko jis norėtų naudotis internetu papildomai. Byloje taip pat nebuvo duomenų, jog pataisos įstaigoje būtų draudžiama turėti asmeninį kompiuterį ar juo naudotis pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu (pagal Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125, 30 punktą, galima naudotis ne ilgiau kaip tris valandas per parą). Pareiškėjas nenurodė, kodėl norimos informacijos negalėjo sužinoti iš elektroninės „Litlex intranet“ teisės aktų bazės, bibliotekose esančių dokumentų. Teismas pastebėjo, kad apie su pareiškėju susijusias nagrinėjamas bylas teismai informuoja asmeniškai, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo naudotis internetu laikytinos abstrakčiomis, nedetalizuotomis ir negalinčiomis patvirtinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

10. Dėl naudojimosi dušu ir stadionu grafikų suderinamumo teismas nurodė, kad galiojantys teisės aktai nenumatė, jog po naudojimosi stadionu ar po sporto nuteistiesiems turėtų būti sudaryta galimybė naudotis dušu. Pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad po sporto buvo galima apsiprausti prausykloje. Pareiškėjas nereiškė atsakovui pretenzijų dėl galimybės naudotis dušu kiekvieną kartą pasportavus. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovo atstovas, sudarydamas galimybę pagal grafiką naudotis dušu kartą per savaitę, nesuderindamas tokio grafiko su naudojimosi stadionu grafiku, sudarydamas galimybę po sporto apsiprausti prausykloje, nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų.

11. Dėl virtuvėlės ploto ir įrengimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl neveikiančių viryklės kaitinimo paviršių, netvarkingų baldų buvo kreipęsis į atsakovą, o šis nesprendė tokių klausimų. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytą aplinkybę, kad vandens šildymo sistema įrengta už savas lėšas, todėl šie argumentai laikytini deklaratyviais, nedetalizuotais, negalinčiais pagrįsti atsakovo neteisėtus veiksmus.

12. Įvertinęs Higienos normos HN 134:2015 nuostatas, teismas darė išvadą, kad už patalpų švarą ir tvarkos palaikymą jose buvo atsakingi ir patys nuteistieji, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl galimai nepakankamos švaros ir tvarkos virtuvėlėse buvo sąlygojami kitų nuteistųjų bei paties pareiškėjo elgesio. Pareiškėjas nenurodė ir teismas byloje nenustatė, kad dėl nekokybiškai ar ne laiku atliekamų valymo darbų ir dėl to galimai sukeltų nepatogumų jis būtų kreipęsis į atsakovą, o šis į jo skundą nebūtų reagavęs, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nešvaros kaip nepagrįstus. Įvertinęs bylos duomenis ir pareiškėjo abstrakčius teiginius dėl švaros ir tvarkos virtuvėlėje, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

13. Dėl gaisrinės saugos reikalavimų teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą, be kita ko, pateikti teismui dūmų detektorių ir kitų priešgaisrinės saugos priemonių įrengimą 4-ame aukšte patvirtinančius įrodymus. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad visuose bendrabučio aukštuose yra evakuaciniai išėjimai, yra patvirtinti evakuacijos planai, tačiau nepateikė jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą, neargumentavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie neįrengtus dūmų detektorius, nepateikė jokių minėtas aplinkybes galinčių paneigti įrodymų. Atsakovo atstovo pateiktos Vidaus gaisrinio vandentiekio patikros duomenų žurnalo įrašų kopijos patvirtino aplinkybę, kad gaisrinių čiaupų komplektacija periodiškai tikrinama, praplaunamas gaisro gesinimui naudotinas vandentiekis. Minėti įrodymai teismo nelaikyti pakankamais paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo ar jos neveikimo, nesančių priešgaisrinės saugos dūmų detektorių paneigimui, todėl, teismo vertinimu, pagal bylos duomenis buvo pagrindas konstatuoti, jog Marijampolės PN priešgaisrinės saugos užtikrinimo organizavimas nėra pakankamas ir tai galėjo lemti pareiškėjo įsitikinimą dėl nesaugių kalinimo sąlygų.

14. Teismas taip pat vertino, kad, pataisos namuose visą parą budint ir dirbant apsaugos pareigūnams, medicinos personalui, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui nekiltų problema išsikviesti pagalbą. Byloje nebuvo duomenų apie realiai jam kilusias pasekmes dėl nepakankamo gaisrinės saugos užtikrinimo. Pareiškėjas tik deklaratyviai išdėstė samprotavimus, jog jautėsi nesaugus dėl gaisrinės sistemos įstaigoje nebuvimo, tačiau nenurodė, ar būtinybė išsikviesti pagalbą jam buvo iškilusi ir tai padaryti jis negalėjo dėl tam tikrų priemonių nebuvimo, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu realus pavojus pareiškėjo saugumui buvo kilęs ar galėjo kilti ir kad dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinės žalos pasireiškimą.

15. Dėl mobiliojo ryšio signalo slopinimo teismas pažymėjo, kad mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginys yra adekvati priemonė vykdant visuomenės narių teisėtų interesų apsaugą. Į bylą pateiktoje Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus pažymoje (toliau – ir Pažyma) nurodyta, kad ginčui laikotarpiu aktualiu pareiškėjas nesikreipė į sveikatos priežiūros specialistus dėl padidėjusio kraujospūdžio, kraujo iš nosies tekėjimo, galvos skausmų. Pareiškėjas teismo posėdyje sutiko su Pažymoje nurodytais duomenimis iš dalies, nurodė, kad dėl galvos skausmo buvo kreipęsis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl patirtų sveikatos sutrikimų buvo nenuoseklios, pareiškėjas nenurodė, kada patyrė galvos skausmą, vertinant tai, kad galvos skausmo priežastys gali būti įvairios, kad šį negalavimą patiria ir laisvėje gyvenantys asmenys, darė išvadą, kad nebuvo pagrindo nustatyti priežastinį ryšį tarp galimai patirto galvos skausmo ir mobiliojo ryšio slopinimo sistemos įrengimo. Taigi nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, įrengiant mobiliojo ryšio slopinimo sistemą.

16. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildino ir iš to, kad, veikiant katilinei, ore pastoviai jautėsi degimo kvapas, buvo sunku kvėpuoti, trūko deguonies, pareiškėjas nuolat kosėjo, gyvenamosios patalpos siena buvo šlapia, apipelijusi, tinkas išbyrėjęs, nes už sienos buvo 4-o būrio prausykla, 2019 m. vyko gyvenamosios patalpos remontas, kuris tęsėsi dvi savaites, kitas kambarys jam nebuvo skirtas, todėl tekdavo miegoti remontuojamoje patalpoje, kvėpuoti dulkėtu oru, nuo į lovą patekusio kalkinio skiedinio išberdavo odą, sutriko pareiškėjo miegas. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog jis nereiškė atsakovui pretenzijų tuo metu, kai nurodomos aplinkybės egzistavo, byloje nėra duomenų, jog jis dėl patiriamų nepatogumų kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą ar kitas institucijas. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo kreipimųsi dėl kalinimo sąlygų tuo metu, kai galimai tos sąlygos egzistavo, laikytina, kad pareiškėjas jautė nepatogumus ne itin intensyviai. Pareiškėjo bei atsakovo nurodytos aplinkybės, atsakovo į bylą pateikta 2018 m. 2, 3, 4, 5 aukštų, prausyklų remonto lokalinė sąmata patvirtino, kad patalpų remontas buvo atliktas, todėl akivaizdu, kad šiuo metu sienų, prausyklos patalpų būklė buvo pakitusi. Pernelyg abstraktus kalinimo sąlygų apibūdinamas (dėl sienos, kuri yra suremontuota, dėl patirtų nepatogumų remonto metu, oro užterštumo veikiant katilinei tik šildymo sezono metu), nesant galimybės patikrinti nurodytas sąlygas, teismas sprendė, kad tai negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą ar atsakovo neteisėtus veiksmus.

17. Teismas akcentavo, kad, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, vien Regionų apygardos administraciniame teisme 2019–2020 metais gauti 5 pareiškėjo skundai. Pareiškėjui buvo leidžiama realizuoti teisę, numatytą BVK 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kreiptis raštu su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas, todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus dėl neleidimo skųstis tikrinimo komisijoms.

18. Teismo vertinimu, atsakovui byloje nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl pakankamo priešgaisrinės saugos organizavimo, tačiau nenustačius, kad dėl tokio pažeidimo pareiškėjui galėjo kilti sunkesni padariniai, nenustačius, kad kalinimo sąlygų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovo atstovui neveikiant taip. kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 19. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais. Pareiškėjo nuomone, šis teismo sprendimas yra neteisėtas dėl netinkamo aplinkybių nustatymo ir neturtinės žalos vertinimo, bei dėl to, kad teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Dėl gaisrinės saugos reikalavimų nurodo, kad nebuvo įrengti priešgaisrinės saugos dūmų detektoriai, langai buvo su grotomis, nebuvo pareigūnų iškvietimo sistemos. Atsakovo atstovas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, galinčių paneigti pareiškėjo nurodytus faktus. Pareiškėjo nuomone, šie pažeidimai turėjo būti nustatyti kaip rimtas kalinimo sąlygų saugos pažeidimas, kadangi pareiškėjas nuolat buvo įsitempęs, gyveno nuolat įsibaiminęs, nes, įvykus gaisrui, pareiškėjas, gyvendamas 4-ame aukšte, negalėtų iššokti per langą ir išsigelbėti. Be to, net ir priešgaisrinės žarnos buvo išneštos į pirmą aukštą, taip atimant galimybę malšinti gaisrą. Pareiškėjo baimę dar labiau didino pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimas. Dėl to pareiškėjas patyrė panišką baimę, didelius neigiamus traumuojančius išgyvenimus, o kartu ir moralinę žalą.

21.2. Dėl dušo ir stadiono naudojimosi grafiko nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo išdėstęs aplinkybes, jog po sporto užsiėmimų negalėjo nusiprausti, bet nebuvo įsigilinta į problemos rimtumą. Pareiškėjas pažymi, kad teisės aktai numato, jog, esant poreikiui, atsakovo atstovas gali leisti ir dažniau maudytis, tačiau pareiškėjui nebuvo leidžiama. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad galima nusprausti po šaltu vandeniu, yra vertintinas kritiškai, nes po sporto prausiantis šaltu vandeniu dažnai persišaldoma ir šaltas vanduo gali sukelti įvairius raumenų ir sąnarių uždegimus. Taigi teismas turėjo vadovautis ne tik teismų praktika, bet ir logikos dėsniais, kad atsakovo atstovas galėjo ir privalėjo leisti dažniau praustis po karštu vandeniu, ir tokiu būdu būtų įžvelgęs neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

21.3. Dėl galimybės naudotis internetu pažymi, kad nežinojo, kam teikti skundus dėl šių pažeidimų, kadangi nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su teisine informacija, todėl pareiškėjas ir kreipiasi tiesiogiai į teismą.

21.4. Dėl kitų klausimų (virtuvės, remonto gyvenamosiose patalpose, šiose patalpose ir duše šlapių sienų, pelėsio, krentančio tinko) pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, nors atsakovo atstovas nepaneigė iškeltų faktų. Taigi teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotų teisės aiškinimo taisyklių ir formuojamos praktikos.

21.5. Pažeidimai tęsėsi nepertraukiamai metus, vieną pažeidimą papildydavo keli kiti pažeidimai, todėl pažeidimų trukmė, mastas, intensyvumas buvo labai dideli, pasekmės buvo skaudžios, jos buvo nuolat jaučiamos, todėl pareiškėjas prašo nešališkai ir objektyviai įvertinti jo išvardintų pažeidimų faktus ir neturtinės žalos dydį.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis, priimant naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą visa apimtimi ir pripažinti, jog jo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis nebuvo pažeista.

23. Marijampolės PN nurodo, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog pataisos namuose nebuvo, jo nuomone, reikalingų priešgaisrinės saugos priemonių, bet visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su realiomis neigiamomis pasekmėmis. Šią skundo dalį pareiškėjas grindė tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, o įstatymų leidėjas nesuteikė jam teisės ginti viešąjį interesą. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė, jog pataisos namuose buvo kilęs gaisras, dėl to pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės. Be to, pareiškėjas, naudodamasis pareigūnų iškvietimo mygtuku, galėjo iškviesti pataisos pareigūnus, nebuvo informacijos, jog ginčui aktualiu laikotarpiu iškvietimo mygtukas neveikė. Atsakovo atstovas pažymi, kad teismas teisingai konstatavo, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog po naudojimosi stadionu ar po sporto nuteistiesiems turėtų būti sudaryta galimybė naudotis dušu, taip pat teisingai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, jog pataisos įstaiga turi suteikti suimtiesiems galimybę neribotai naudotis internetu ir toks reglamentavimas yra susijęs su suimtųjų teisinės padėties ypatumais bei suėmimo vykdymo režimo reikalavimų užtikrinimu. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl blogai veikiančio interneto ar laiko, skirto jam naudotis internetu, pratęsimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., kalinant jį Marijampolės PN 4-ame būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 419, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimą į skundą, byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės PN (atsakovo atstovui byloje nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl pakankamo priešgaisrinės saugos organizavimo). Teismas atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – priteisti pareiškėjui prašomą neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl gaisrinės saugos reikalavimų laikymosi, dėl naudojimosi dušu pasportavus, dėl galimybės naudotis internetu ir kitų klausimų (dėl virtuvės įrengimo ir tvarkos, remonto gyvenamosiose patalpose, šlapių sienų, pelėsio, krentančio tinko) bei nesutinka su teismo parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Dėl įrodymų vertinimo pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų, be kita ko, ir liudytojų parodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų (aplinkybių) vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos duomenis ir nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus, rėmėsi aktualia teismų praktika. Pats pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tik pakartoja dalį tų pačių skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų aplinkybių, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė teisės normas ar teismų praktiką. Taigi teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl nustatytų aplinkybių, jų nebekartoja ir plačiau nepasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų iš esmės tų pačių aplinkybių, kurios buvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui.

30. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

31. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

32. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog Marijampolės PN priešgaisrinės saugos užtikrinimo organizavimas nėra pakankamas ir tai galėjo lemti pareiškėjo įsitikinimą dėl nesaugių kalinimo sąlygų.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė tik bendro pobūdžio teiginius apie patirtus nepatogumus, bet nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra duomenų, kad dėl nepakankamo priešgaisrinės saugos organizavimo ginčo laikotarpiu pareiškėjui jo kalinimo Marijampolės PN metu būtų sutrikusi psichinė ar fizinė sveikata, atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Taigi byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teisės buvo pažeistos tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai, be kita ko, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė