2019-02-27 Nr. AB-5438-3-63-3-02847-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-469-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02847-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Katos studija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Savivaldybė) 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą skirti baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą Nr. AV3-(38.7.)-101 (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2005 m. spalio mėnesį kreipėsi į atsakovą dėl dokumentų, leidžiančių įrengti įrenginį (reklaminį stendą), ant kurio buvo demonstruojama ginčo objektu esanti išorinė reklama „Vanagupės alėja, www.vanagupesaleja.lt“ (toliau – ir Reklaminis stendas), kompleksinio suderinimo. Pareiškėjo teigimu, apie jokią galiojančią išorinės reklamos įrengimo tvarką Savivaldybės atstovų jis nebuvo informuotas.

3. Pareiškėjo teigimu, iki 2008 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas nenumatė draudimo įrengti išorinę reklamą be leidimo. Savivaldybė, praėjus net 11 metų po Reklaminio stendo įrengimo bei iki tol nė karto neužfiksavusi jokio pažeidimo, atsiuntė pareiškėjui 2016 m. liepos 27 d. pranešimą apie pradėtą Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimą. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu motyvuotai išdėstė visas reikšmingas aplinkybes. Savivaldybė tyrimo nenutraukė ir 2016 m. rugsėjo 20 d. informavo pareiškėją apie pažeidimo nagrinėjimo datą. Pareiškėjas 2016 m. spalio 14 d., 2016 m. spalio 19 d., 2016 m. lapkričio 8 d. raštais atsakovui išsamiai ir motyvuotai nurodė, kad reklamą ant išorinės reklamos priemonės skleidžia teisėtai, pagrindė savo poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Savivaldybė nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų ir 2016 m. lapkričio 17 d. raštu informavo apie Nutarimu jam skirtą 1 592 eurų baudą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatai Savivaldybės patvirtinti tik 2011 m. vasario 24 d. Be to, kitokia nei 2005 m. spalio mėnesį galiojusi išorinės reklamos leidimų išdavimo tvarka taip pat patvirtinta tik 2013 metais. Šie reikalavimai, vadovaujantis teisės principu lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), netaikomi tai išorinei reklamai, kuri buvo įrengta iki šio teisinio reguliavimo patvirtinimo dienos.

5. Pareiškėjas nurodė, jog Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas neįvertino pareiškėjo raštais pateiktų argumentų, Nutarime nenurodyta dėl Savivaldybės patvirtinto teisinio reguliavimo taikymo išduodant leidimus išorinei reklamai įrengti. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes kiti asmenys už analogiškus veiksmus nubausti ne pagal Reklamos įstatymą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 2141 straipsniu.

6. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. liepos 25 d., tikrinant kaip Klaipėdos rajone laikomasi nustatytos tvarkos dėl išorinės reklamos įrengimo, nustatyta, jog Klaipėdos rajone, Dauparų - Kvietinių ir Sendvario seniūnijoje, šalia kelio Vilnius - Kaunas – Klaipėda, įrengta išorinė reklama neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. Buvo pradėta Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūra dėl UAB „Katos studija“ reklamos, Šakinių k., Klaipėdos r., kurioje reklamuojama „Vanagupės alėja, www.vanagupesaleja.lt“ pilnai įrengti apartamentai prie jūros nuo 1 300 Eur/kv. m“.

8. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. liepos 27 d. raštu Nr. (5.1.91)-A5-4276 informavo pareiškėją apie pradėtą Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūrą bei prašė iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. pateikti motyvuotą paaiškinimą. 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir vėliau gautais paaiškinimais pareiškėjas teigė, jog nepadarytas Reklamos įstatymo pažeidimas bei prašė pradėtą administracinę procedūrą nutraukti. 2016 m. spalio 18 d. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius surašė pareiškėjui Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą, 2016 m. spalio 19 d. protokolas išsiųstas pareiškėjui ir jis informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. 2016 m. lapkričio 16 d. priimtas nutarimas skirti UAB „Katos studija“ 1 592 Eur baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą. 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimas išsiųstas pareiškėjui.

9. Atsakovas pažymėjo, jog UAB „Katos studija“ niekada nesikreipė į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo įrengti išorinę reklamą. Pareiškėjas, atsakovui nagrinėjant jo padarytą pažeidimą, ir teismui pateikė dokumentus, kurie, pareiškėjo manymu, patvirtina teisę įrengti išorinę reklamą, tačiau iš teismui pateiktos situacijos schemos matyti, kad yra tik Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos derinimai, su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija jokių derinimų niekada nebuvo atlikta. Pažymėjo, jog neaišku, kokias teises minėta schema suteikia pareiškėjui. Atsižvelgiant į derinusių institucijų veiklos pobūdį, mano, kad buvo derinami eismo saugumo klausimai.

10. Atsakovas nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Katos studija“ buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl išorinės reklamos įrengimo Šakinių k., Klaipėdos r., neturint leidimo (reklamuojama „Gamo, šiltinimas visam gyvenimui, EKO šiltinimas, www.gamo.lt“). Pareiškėjas su pažeidimu sutiko bei sumokėjo jam paskirtą baudą.

11. Atsakovas teigė, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog priimant ginčo nutarimą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos.

II. 12. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo skirti baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą Nr. AV3-(38.7.)-101 galiojimo sustabdymą.

13. Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius priėmė nutarimą skirti baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą Nr. AV3-(38.7.)-101. Šiuo nutarimu konstatuota, jog 2016 m. liepos 25 d. nustatyta, kad Klaipėdos rajone, Šakinių kaime, šalia kelio Kaunas – Klaipėda, 197 km nuo Kauno ant UAB „Katos studija“ priklausančio įrenginio (stendo) įrengta ir skleidžiama reklama „Vanagupės alėja, www.vanagupesaleja.lt“ neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo išorinei reklamai įrengti (tarnybinis pranešimas 2016 m. liepos 25 d. Nr. VTG-(38.2)-205). Tuo UAB „Katos studija“ pažeidė Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, UAB „Katos studija“ skirta 1 592 Eur bauda.

14. Teismas nurodė, kad išorinės reklamos įrengimą reglamentuoja Išorinės reklamos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 (toliau – ir Taisyklės). Leidimus, vadovaudamasi Reklamos įstatymu ir Taisyklėmis, išduoda, sustabdo jų galiojimą, leidimų galiojimo sustabdymą ir leidimų galiojimą panaikina leidimą išduodanti institucija (Taisyklių 13 punktas). Pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą, leidimą išduodančiai institucijai turi pateikti paraišką bei kitus dokumentus, numatytus Taisyklių 15 punkte. Pareiškėjui leidimas turi būti išduotas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti pateiktas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, kurių reikia leidimui išduoti, gavimo (Taisyklių 17 punktas). Vadovaujantis Reklamos įstatymo nuostatomis, paraiškas ir pasiūlymus išorinei reklamai įrengti (situacijos schemą, vietovės nuotrauką, vietovės toponuotrauką, pastatų fasadų, jų dalių, kur komponuojama reklama, brėžinius, reklamos projektą spalvine ir tekstine išraiška, kitą specialią medžiagą) priima ir išnagrinėja seniūnai (pagal teritorijas). Projektinę medžiagą išorinei reklamai įrengti kompleksiškai suderina ir išvadą pateikia savivaldybės Architektūros urbanistikos skyrius. Išorinę reklamą derina: savivaldybės kalbos tvarkytoja, Architektūros urbanistikos tarnybos vyriausioji architektė, seniūnijų seniūnai (pagal teritorijas), kitos institucijos (kelių policija, inžinerinių komunikacijų tarnybos, žemėtvarkos skyrius ir pan.). Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimai nagrinėjami vadovaujantis Reklamos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi ir priežiūros institucijų patvirtintuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

15. Teismas nustatė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. AV-1767 patvirtino Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei dokumentų, reikalingų šiems pažeidimams tirti, formas. 2016 m. liepos 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje užregistruotas Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo specialisto tarnybinis pranešimas, jog 2016 m. liepos 25 d. tikrinant kaip Klaipėdos rajone laikomasi nustatytos tvarkos dėl išorinės reklamos įrengimo, nustatyta, kad Klaipėdos rajone, Dauparų – Kvietinių ir Sendvario seniūnijose, šalia kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda, įrengtos išorinės reklamos neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis 2016 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. AV3-(38.7)-68 pradėta Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūra dėl UAB „Katos studija“ reklamos Šakinių k., Klaipėdos r., kurioje reklamuojama „Vanagupės alėja, www.vanagupesaleja.lt pilnai įrengti apartamentai prie jūros nuo 1300 Eur/kv. m“. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. liepos 27 d. raštu Nr.(5.1.91)-A5-4276 informavo pareiškėją apie pradėtą Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūrą bei prašė iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. pateikti motyvuotą paaiškinimą.

UAB „Katos studija“ į šį raštą atsakė, kad ji nepadarė Reklamos įstatymo pažeidimo ir prašė pradėtą administracinę procedūrą nutraukti. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. VTS1-(38.3)-317 informavo UAB „Katos studija“, kad 2016 m. spalio 18 d. 14.00 val. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje bus nagrinėjama Reklamos įstatymo pažeidimo medžiaga ir nurodė, kad reklaminės veiklos subjektui neteikiant paaiškinimų ir (ar) nebendradarbiaujant su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimas bus atliekamas ir Reklamos įstatymo pažeidimo protokolas surašomas reklaminės veiklos subjekto atstovui nedalyvaujant.

UAB „Katos studija“ 2016 m. spalio 14 d. raštu vėl pasiūlė nutraukti Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūrą. 2016 m. spalio 18 d. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius surašė UAB „Katos studija“ Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2016 m. liepos 25 d. nustatyta, jog Klaipėdos rajone, Šakinių kaime, šalia kelio Kaunas – Klaipėda, 197 km nuo Kauno ant UAB „Katos studija“ priklausančio įrenginio (stendo) įrengta ir skleidžiama reklama „Vanagupės alėja, www.vanagupesaleja.lt“ neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo išorinei reklamai įrengti.

Konstatuota, kad UAB „Katos studija“ pažeidė Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 25 punktu, protokolas surašytas UAB „Katos studija“ atstovams nedalyvaujant. 2016 m. spalio 19 d. raštu Nr. VTS1-(38.3)-342 minėtas protokolas išsiųstas pareiškėjui, jis taip pat informuotas, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 29 punktu Reklamos įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjimas vyks Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje 2016 m. lapkričio 16 d. 14.00 val. 2016 m. lapkričio 16 d. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius priėmė nutarimą skirti baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą Nr. AV3-(38.7.)-101 ir, vadovaudamasis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, UAB „Katos studija“ skyrė 1 592 Eur baudą. 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. VTS1-(38.3)-178 nutarimas išsiųstas pareiškėjui.

16. Teismas nurodė, kad skunde teismui pareiškėjas teigė, jog jis turi leidimą įrengti išorinę reklamą, kuris buvo išduotas 2005 metais Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2000 m. rugpjūčio 7 d. potvarkiu Nr. 722 „Dėl išorinės reklamos derinimo ir įrangos laikinosios tvarkos“ nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, atsakovas atsiliepime nurodė, kad UAB „Katos studija“ niekada nesikreipė į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, jog gautų leidimą įrengti išorinę reklamą. Be to, pareiškėjas nagrinėjant Reklamos įstatymo pažeidimą ir teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina teisę įrengti išorinę reklamą, tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos situacijos schemos, jame yra tik Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos derinimai, o su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija jokių derinimų nėra.

17. Teismas pažymėjo, kad teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi netvirtino pareiškėjo ir atsakovo teismui pateiktos 2017 m. birželio 13 d. šalių sudarytos taikos sutarties ir nurodė, jog atsižvelgiant į Nutarimą priėmusį subjektą ir į tai, kad jis priimtas vadovaujantis Reklamos įstatymo nuostatomis, šis teisės aktas laikytinas viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu aktu taikyti ekonominę sankciją. Teismas nurodė, jog viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose.

18. Teismas akcentavo, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas dėl taikos sutartyje minimo leidimo įrengti išorinę reklamą Šakinių k., Dauparų - Kvietinių sen., Klaipėdos r. sav., kreipėsi po skundžiamo 2016 m. lapkričio 16 d. Nutarimo priėmimo ir minėtas leidimas nustatyta tvarka jau yra išduotas ir galioja iki 2018 m. birželio 5 d. Teismas pažymėjo ir tai, kad UAB „Katos studija“ 2012 m. rugpjūčio 28 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl išorinės reklamos įrengimo Šakinių k., Klaipėdos r., neturint leidimo (reklamuojama „Gamo, šiltinimas visam gyvenimui, EKO šiltinimas, www.gamo.lt“). Pareiškėjas su pažeidimu sutiko bei sumokėjo jam paskirtą baudą. Tai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas pripažino, kad 2012 m. jis neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo išorinei reklamai įrengti ir paneigia pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad 2005 m. spalio mėn. buvo pastatytas įrenginys (stendas), ant kurio ir buvo demonstruojama ginčo objektu esanti išorinė reklama, kurios įrengimą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje reglamentavo 2000 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos rajono mero potvarkis Nr. 722 „Dėl išorinės reklamos derinimo ir įrangos laikinosios tvarkos“ (toliau – ir Potvarkis).

19. Atsižvelgdamas į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog 2016 m. liepos 25 d. patikrinimo metu UAB „Katos studija“ neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo išorinei reklamai įrengti, todėl ji įrengė ir skleidė reklamą „Vanagupės alėja, www.vanagupesaleja.lt“ Klaipėdos rajone, Šakinių kaime, šalia kelio Kaunas – Klaipėda, 197 km, pažeisdama Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai surašytas Nutarimas skirti baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą. Nenustačius pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skundžiamu Nutarimu pareiškėjui paskirtas baudos vidurkis – 1 592 Eur.

20. Teismas, įvertinęs ginčijamo akto turinį, konstatavo, jog jis yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir nenustatyta jo panaikinimo įstatyminių pagrindų.

21. Teismas nurodė, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 30 d. nutarimą skirti baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą Nr. AV3-(38.7.)-101; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismas nevertino pareiškėjo paaiškinimų, byloje esančių rodymų, kurių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad pareiškėjas faktiškai turėjo leidimą. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo paaiškinimų, kad iki pat 2013 metų leidimų išorinei reklamai išdavimo tvarkos nustatymas buvo priskirtas išimtinai savivaldybių kompetencijai. Išskyrus Potvarkį ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, kitų teisės aktų, kurie galėtų būti taikomi suteikiant leidimą įrengti išorinės reklamos įrenginį, derinant Reklaminio stendo įrengimą, nebuvo. Be to, pareiškėjas Reklaminio stendo derinimo metu nebuvo informuotas apie Potvarkio taisyklių taikymą ant privačios žemės įrengiamoms specialiosioms išorinės reklamos skleidimo priemonėms (t. y. Reklaminiam stendui). Priešingai, jis buvo įsitikinęs, kad Potvarkio nuostatos taikytinos tik ant Savivaldybės valdomų objektų įrengiamai reklamai. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad praktiškai analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis situaciją 2015 m. spalio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1244-143/2015 išsprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šioje byloje taip pat buvo iškilęs klausimas dėl reklaminio stendo, įrengto tuomet, kai nebuvo nustatyta jokių sankcijų už išorinės reklamos įrengimą be leidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad tokiomis aplinkybėmis leidimo reklaminiam stendui bei atskiro leidimo ant jo esančiam reklaminio pobūdžio turiniui nereikėjo papildomai gauti. Byloje nagrinėta situacija nuo aptariamos skiriasi iš esmės tik tuo, kad pareiškėjo Reklaminis stendas buvo pastatytas 2005 m. pabaigoje, o byloje Nr. eA-1244-143/2015 nagrinėtoje situacijoje ginčo objektu buvęs reklaminis stendas buvo įrengtas 2008 m. Byloje buvo nustatyta, kad ginčo objektu esančio stendo įrengimo metu leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo procedūra ir tvarka nebuvo aiškiai reglamentuota, o Savivaldybė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų šios reklamos (stendo) aspektu, todėl visos abejonės privalo būti aiškinamos pareiškėjo naudai.

22.2. Teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas dėl leidimo įrengti išorinę reklamą kreipėsi po skundžiamo Nutarimo priėmimo ir minėtas leidimas nustatyta tvarka jau yra išduotas ir galioja iki 2018 m. birželio 5 d., niekaip neįrodo, kad pareiškėjas neturėjo leidimo 2016 m. lapkričio 16 d. Teismas išvadą, kad pareiškėjas neturėjo leidimo, taip pat grindė aplinkybe, kad UAB „Katos studija“ 2012 m. rugpjūčio 28 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl išorinės reklamos įrengimo Šakinių k., Klaipėdos r., neturint leidimo, ir pareiškėjas su pažeidimu sutiko bei sumokėjo jam paskirtą baudą. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad baudą pagal 2012 m. rugpjūčio 28 d. protokolą sumokėjo ne pareiškėjas UAB „Katos studija“, o A. M., pavedimas padarytas iš jo asmeninės sąskaitos. Antra, net jei ir būtų laikoma, kad pareiškėjas UAB „Katos studija“ sutiko su pažeidimu, užfiksuotu 2012 m. rugpjūčio 28 d. protokolu, tai šiuo atveju itin svarbu įvertinti, kad pažeidėjas sutiko padaręs pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta ATPK 2141 straipsnio 3 dalyje, o ne Reklamos įstatymo 24 straipsnyje.

22.3. Skundžiamame teismo sprendime taip pat visiškai nepasisakyta dėl pareiškėjo argumentų dėl Nutarimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Nors Nutarime ir yra nurodytas piniginės nuobaudos skyrimo pareiškėjui pagrindas (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas), yra akivaizdu, jog sprendimas pripažinti pareiškėją pažeidusiu Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus nėra nei adekvatus, nei aiškus ar pakankamas. Atsakovas Nutarime jokia apimtimi nepasisakė dėl Savivaldybės patvirtinto teisinio reguliavimo taikymo išduodant leidimus išorinei reklamai įrengti; neargumentavo, kodėl pareiškėjo gauti Reklaminio stendo dokumentacijos suderinimai, kurių pagrindu jis vėliau ir buvo įrengtas bei eksploatuotas, nelaikyti leidimu išorinei reklamai įrengti ir kt. Viešojo administravimo subjektas savo veikloje privalo vadovautis lygiateisiškumo principu. Savivaldybė 2016 m. lapkričio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AB „Umega“ už 3 išorinių reklamų įrengimą ir skleidimą neturint leidimo išorinei reklamai įrengti, tačiau administracinė atsakomybė šiam tokia pačia, kaip ir pareiškėjo, vykdoma veikla besiverčiančiam subjektui taikyta vadovaujantis ne Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, bet ATPK 2141 straipsniu. Baudų dydžiai, nustatyti šių dviejų teisės aktų, skiriasi net 10 kartų. Teismai nuosekliai laikosi pozicijos, jog visos abejonės dėl nuobaudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo turėtų būti traktuojamos pareiškėjo naudai. Pareiškėjui taikyta sankcija savo dydžiu atitinka (prilyginama) baudžiamojo pobūdžio sankcijoms. Todėl šios sankcijos skyrimas teisės aktuose turi būti apibrėžtas aiškiai ir vienareikšmiškai.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų motyvų nei buvo nurodęs skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kurių pagrindu turėtų būti panaikintas Nutarimas skirti baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą Nr. AV3-(38.7.)-101. Motyvai, dėl kurių nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu, išdėstyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas taip pat sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais, kurių pagrindu pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. AV3-(38.7.)-101, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 1 592 eurų bauda už Reklamos įstatymo pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pareiškėjui bauda buvo paskirta už tai, jog 2016 m. liepos 25 d. buvo nustatyta, kad Klaipėdos rajone, Šakinių kaime, šalia kelio Kaunas – Klaipėda, 197 km nuo Kauno pareiškėjui priklausančiame įrenginyje (stende) buvo patalpinta reklama neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo išorinei reklamai įrengti, t. y. buvo pažeistas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

27. Pareiškėjas iš esmės neginčija Nutarime nurodytų faktinių aplinkybių, tik pažymi, kad jis 2005 m. spalio mėnesį kreipėsi į atsakovą dėl dokumentų, leidžiančių įrengti įrenginį (reklaminį stendą), kompleksinio suderinimo. Pareiškėjo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jis faktiškai turėjo leidimą reklaminiam stendui, kuris buvo pastatytas 2005 metų pabaigoje.

28. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1871 įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.) numatė, kad išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

29. Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 405 (redakcija galiojusi iki 2005 m. rugpjūčio 12 d.), 5 punktas numatė, kad reklaminiam įrenginiui įrengti savivaldybės teritorijoje reklaminės veiklos subjektas turi gauti savivaldybės leidimą. Šių Taisyklių 5 punkte (Ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. 4-293 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d.) buvo numatyta, kad išorinei reklamai, įskaitant iškabą ir trumpalaikę išorinę reklamą (toliau – išorinė reklama), įrengti savivaldybės teritorijoje reklaminės veiklos subjektas turi gauti savivaldybės institucijų nustatyta tvarka išduotą leidimą.

30. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 6 dalis (2013 m. gegužės 16 d. Nr. XII-315 įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) nustatė, kad savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, vadovaudamasi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, išduoda leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą.

31. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą pareiškėjas (jo teigimu) 2005 m. pabaigoje, įrengdamas minėtą išorinę reklamą, privalėjo turėti savivaldybės institucijos išduotą leidimą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad iki ginčijamo atsakovo nutarimo dėl sankcijos taikymo priėmimo metu pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka būtų išduotas leidimas išorinės reklamos įrengimui.

32. Pareiškėjo į bylą pateiktas situacijos planas (b. l. 30), kuris 2015 m. spalio 5 d. buvo suderintas su Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba bei peržiūrėtas Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, nėra leidimas išorinei reklamai įrengti, nes pagal teisinį reguliavimą leidimus išorinei reklamai įrengti galėjo išduoti tik savivaldybės institucijos.

33. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1189 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) nustatė, kad už šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2, 4 ir 12 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

34. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2013 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. XII-315 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) buvo įtvirtinta, jog draudžiama įrengti išorinę reklamą, neturint leidimo įrengti išorinę reklamą.

35. Pareiškėjo veika – išorinės reklamos stendo įrengimas be teisės aktų nustatyta išduoto leidimo ir jo eksploatavimas, yra trunkamasis Reklamos įstatymo pažeidimas, todėl pareiškėjui pagrįstai sankcija buvo paskirta pagal šio pažeidimo paaiškėjimo metu, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialisto 2016 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo surašymo metu (b. l. 43), bei nutarimo skirti sankciją priėmimo metu galiojančio Reklamos įstatymo nuostatas.

36. Pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalį skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą.

37. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą (Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jeigu reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos baudos paskyrimo (Reklamos įstatymo 24 straipsnio 8 dalis).

38. Nagrinėjamu atveju, nenustačius nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, ginčijamu atsakovo nutarimu pagrįstai jam buvo paskirtas Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1189 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis.

39. Ginčijamo atsakovo nutarimo turinys iš esmės atitinka Reklamos įstatymo 25 straipsnio 17 dalyje nustatytus reikalavimus. Jame yra nurodytos Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo aplinkybės, jas patvirtinantys įrodymai, motyvai pagrindžiantys baudos dydį bei Reklamos įstatymo straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą.

40. Taigi ginčijamas atsakovo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

41. Kiekvienam asmeniui taikoma atsakomybė už teisės normų pažeidimus yra individualizuojama, atsižvelgiant į asmens padarytos veikos pobūdį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisinės atsakomybės taikymui. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl kitiems teisės subjektams taikytos atsakomybės už Reklamos įstatymo pažeidimus nėra reikšmingos vertinant ginčijamo atsakovo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

42. Nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo pareiškėjo nurodytos administracinės bylos Nr. eA-1244-143/2015, kurioje buvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimas, faktinių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija neatsižvelgia į šiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime suformuluotas teisės aiškinimo taisykles.

43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė