2013-10-30 Nr. AB-7254-3-61-3-02198-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1157/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02198-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2.; 4.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Garažų savininkų bendrijai Nr. 451, O. G., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja N. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-5), kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5.)-61 „Dėl O. G. skundo išnagrinėjimo“.

Nurodė, kad ginčijamu sprendimu atsakovas įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau – ir Vilniaus miesto skyrius) patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuoto Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1198V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“, kadastro duomenis ir kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-185 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtintų kadastro duomenų panaikinimo ir nauju sprendimu patvirtintų kadastro duomenų įregistravimo.

Paaiškino, kad žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,3970 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklype esanti negyvenamoji patalpa – parduotuvė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. G. ir N. G., o pastatas – garažas – Garažų savininkų bendrijai Nr. 451. 1999 m. rugsėjo 24 d. buvo sudaryta valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartis, pagal kurią O. G. 99 metams išnuomotas 413 kv. m. ploto minėto Sklypo dalis.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus (toliau – ir Miesto plėtros departamentas) 2001 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 23-V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“ pagrindu buvo suformuotas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vėliau atlikti jo kadastriniai matavimai ir nustatyti kadastro duomenys. Miesto plėtros departamento direktoriaus kompetenciją delegavo Vilniaus miesto valdyba 1995 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1729V „Dėl įpareigojimo Architektūros ir statybos skyriui aprobuoti žemės sklypų ribų pakeitimus ir korektūras“.

2009 m. pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens O. G. santuoka buvo nutraukta, o santuokoje įgytas turtas padalytas. Po turto padalijimo, pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių, prašydama sudaryti su ja atskirą Sklypo dalies nuomos sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2011 m. spalio 18 d. raštu informavo, kad 2001 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 23-V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“ pagrindu parengti kadastriniai matavimai turėjo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl pasiūlė pareiškėjai parengti kadastrinių matavimų planą, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės Sklypo dalys ir kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl Sklypo dalių pastatų savininkams nuomos sutarčių sudarymo.

Pareiškėja kreipėsi į specialistą, kuris 2011 m. lapkričio 21 d. parengė Sklypo planą, kurio pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 49SR-(14.49.109) dėl Sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Priimdamas šį sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2012 m. kovo 7 d. raštu Nr. A51-13594-(2.14.2.12.-MP8), kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto valdybos 1995 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. 1729V „Dėl įpareigojimo Architektūros ir statybos skyriui aprobuoti žemės sklypų ribų pakeitimus ir korektūras“ nebuvo atšauktas ir pripažintas negaliojančiu, todėl žemės Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą) rengti nėra pagrindo. Todėl žemės Sklypo ribos buvo suderintos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėja manė, jog trečiojo suinteresuoto asmens O. G. skundo pagrindu priimtas skundžiamas atsakovo sprendimas panaikinti kadastro duomenis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tokiais veiksmais atsakovas paneigė teisėtumo principą ir inicijavo klausimo dėl sklypo duomenų pakeitimo sprendimą, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius, asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų, negu buvo nustatyta priimamu sprendimu. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 35 straipsnio nuostatas.

Pažymėjo, kad atsakovui teisės normos nesuteikia teisės spręsti dėl Vilniaus miesto savivaldybės priimamų sprendimų ir įsakymų teisėtumo. Esant teisiniam pagrindui, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius turėjo kreiptis į teismą dėl Miesto plėtros departamento direktoriaus 2001 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 23-V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“ panaikinimo. Nenuginčijus kadastro duomenų pakeitimo pagrindo, negali būti naikinamas sprendimas dėl kadastro duomenų pakeitimo. Teritorinio padalinio sprendimas patikslinti Sklypo kadastro duomenis priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, kuriose numatyta, kad jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, žemės sklypo savininko pageidavimu atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Pareiškėja užsakė atlikti sklypo kadastrinius matavimus dėl to, kad norėjo tiksliai žinoti kokio dydžio sklypo dalimi gali naudotis, eksploatuodama jai nuosavybės teise priklausantį statinį ir kiek turi mokėti žemės nuomos mokesčio. Tai yra jos teisė, todėl atsakovo sprendimas įpareigoti teritorinį padalinį atšaukti sklypo teisinį statusą nustatantį sprendimą pažeidžia jos turtines teises ir interesus.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 51-62) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus O. G. skundą. Pareiškėja nėra ginčo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, šalis, todėl neturi subjektinės teisės ginčyti sprendimo. Ginčijamu sprendimu nebuvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimas „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Juo Vilniaus miesto skyrius buvo įpareigotas pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuoto Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1198V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ kadastro duomenis ir kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-185 patvirtintų kadastro duomenų panaikinimo ir nauju sprendimu patvirtintų kadastro duomenų įregistravimo.

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju žemės Sklypo savininkė yra ne pareiškėja, o valstybė. Žemės Sklypo patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, kuri ir turi teisę inicijuoti kadastro duomenų pakeitimą. Kadangi Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-185 buvo pakeisti žemės Sklypo kadastro duomenys, nustatyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų (ne pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą), Nacionalinė žemės tarnyba, įgyvendindama jai perduotas valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, priėmė sprendimą, kuriuo Vilniaus miesto skyrių įpareigojo pakeisti žemės Sklypo kadastro duomenis. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba neviršijo jai įstatymais priskirtos kompetencijos.

Žemės Sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra nustatytos bei patvirtintos Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1198V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo ir žemės sklypo“. Pateikdama savo užsakymu parengtą žemės Sklypo planą su pakeistomis jo ribomis, pareiškėja siekė, kad jos savavališkai pastatyti statiniai ir įrenginiai patektų į žemės Sklypo ribas, tokiu būdu tikėdamasi šiuos statinius ir įrenginius įteisinti. Žemės sklypo ribos ir konfigūracija negali būti keičiami vien tik kadastrinių matavimų pagrindu. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, suformuoto sklypo ribos gali būti keičiamos tik parengus ir patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu vėliau atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus. Todėl siekdama įteisinti valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu, pastatytus statinius, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) nustatyta tvarka pareiškėja turi parengti teritorijų planavimo dokumentą.

Priešingai nei nurodo pareiškėja, Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-185 pareiškėjai nesukūrė jokių teisių ir pareigų. Sprendimu nebuvo pakeisti ar panaikinti anksčiau priimti sprendimai, suteikę ar nustatę pareiškėjai tam tikras teises (jų ribas, mastą). Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-185 nebuvo sukurta teisė išsinuomoti žemės Sklypo dalį, kuri yra reikalinga eksploatuoti pagal paskirtį jos nuosavybės teise valdomą statinio dalį, o ginčijamu sprendimu ši pareiškėjos teisė nebuvo nei pakeista, nei panaikinta. Pareiškėjos teisę išsinuomoti žemės Sklypo dalį, kuri yra reikalinga eksploatuoti pagal paskirtį jos nuosavybės teise valdomą statinį, užtikrina valstybinės žemės užstatytos asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomais statiniais ir įrenginiais, išnuomojimą reglamentuojantys teisės aktai.

Pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog Nacionalinė žemės tarnyba, norėdama atsisakyti tvirtinti žemės Sklypo kadastrinius matavimus, visų pirma, turėjo teismine tvarka ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus 2001 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 23-V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“. Nacionalinė žemės tarnyba neprivalo ginčyti neteisėtų kitų institucijų sprendimų, o turi vadovautis teisėtais įgaliotų institucijų priimtais sprendimais šiuo atveju – įstatymo įgaliotos institucijos patvirtintu galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu – Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1198V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo ir žemės sklypo“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 111-112) prašė priimti sprendimą atsižvelgus į atsiliepime išdėstytus argumentus.

Nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog suformavus Sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastato dalis liko už sklypo ribų. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius, vadovaudamasis Vilniaus mieto valdybos 1995 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1729V „Dėl įpareigojimo architektūros ir statybos skyriui aprobuoti žemės sklypų ribų pakeitimus ir korektūras“, 2001 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 23-V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“ patikslino 3 970 kv. m žemės Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas, nekeisdamas žemės Sklypo ploto. Žemės Sklypo plotas (sklypo dydis) nebuvo keičiamas. Vilniaus miesto valdybos 1995 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. 1729V „Dėl įpareigojimo Architektūros ir statybos skyriui aprobuoti žemės sklypų ribų pakeitimus ir korektūras“ nebuvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojantis. Teisėtumo principas suponuoja ir tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Jokie teisės aktai nesuteikia atsakovui teisės vertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimų teisėtumo klausimo ar panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus, įsakymus ir pan. Skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos sprendime padaryta išvada, kad Miesto plėtros departamento direktoriaus 2001 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. 23-V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“ bei jo pagrindu patvirtinti sklypo kadastro duomenys yra neteisėti dėl, atsakovo nuomone, neatitikimo Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 1 daliai, yra visiškai nepagrįsta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 48-50) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ginčo Sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl pareiškėja negalėjo savavališkai kreiptis į Vilniaus miesto skyrių dėl kadastro duomenų pakeitimo patvirtinimo, o Vilniaus miesto skyrius neturi jokios teisinės galios derinti tokių kadastro duomenų tikslinimo nesuderinęs su žemės naudotojo (šiuo atveju nuomininku). Pareiškėja, norėdama tiksliai žinoti, kokio dydžio sklypo dalimi gali naudotis ir kiek už tai turi mokėti, privalėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės dalies, kuri reikalinga jos nuosavybės teise valdomo statinio daliai eksploatuoti išnuomojimo arba bent jau suderinti su ja atliekamus veiksmus. Tokiu neteisėtu elgesiu, savavališkai atlikusi sklypo konfigūracijos pakeitimus ir nepranešusi apie tai tretiesiems asmenims bei sklypo savininkui, pareiškėja pažeidė trečiųjų asmenų teises. Pareiškėjos argumentas, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimas yra priimtas be teisėto pagrindo yra nepagrįstas. Nesutikdamas su Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu dėl nustatytų kadastro duomenų panaikinimo ir nauju sprendimu patvirtintų kadastro duomenų įregistravimu, trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje ne teismo tvarka taisyklėmis, pagrįstai kreipėsi su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą. Nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, remdamasis Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių 30.2 ir 30.5 punktais, teisėtai ir pagrįstai įpareigojo patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuoto Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1198V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ kadastro duomenis ir kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-185 nustatytų kadastro duomenų panaikinimo, nauju sprendimu patvirtintų kadastro duomenų įregistravimo.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Garažų savininkų bendrijos Nr. 451 atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu (b. l. 124–133) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,3970 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba (b. l. 91-93, 94-95). Žemės sklype yra negyvenamoji patalpa – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri po l/2 dalį nuosavybės teise priklauso N. G. ir O. G., ir pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso 451-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (toliau – ir 451-oji GSEB). Pagal 1997 m. balandžio 15 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 104 N01/97-12842 0,3557 ha ploto žemės sklypo dalis išnuomota 451-ajai GSEB, pagal 1999 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 597N01/99-21532 O. G. išnuomota 0,0413 ha ploto žemės sklypo dalis.

Žemės sklypas suformuotas remiantis Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1198V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“, kuriame nustatyta, kad 451-osios GSEB ir O. G. garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklypas yra 3 970 kv. m dydžio. Prie šio sprendimo pridėtoje miesto plano ištraukoje raudonomis linijomis ir skaičiais 1-7 pažymėtos žemės sklypo ribos (b. l. 67, 69, 70).

Pareiškėja 2010 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydama nutraukti 1999 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 597N01/99-21532, sudarytą su O. G., ir išnuomoti jai nuosavybės teise priklausančio pastato daliai eksploatuoti reikalingą žemės sklypą (b. l. 71).

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2010 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. SS20-174 pasiūlė O. G. kreiptis į Vilniaus miesto skyrių dėl 1999 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 597N01/99-21532 patikslinimo, atsižvelgiant į tai, kad jam priklauso ne visas, o tik ½ pastato, kurio eksploatacijai buvo išnuomota žemės sklypo dalis (b. l. 72).

Vilniaus miesto skyrius 2011 m. gegužės 26 d. gavo pareiškėjos prašymą išnuomoti valstybinę žemę prie jos naudojamų statinių (b. l. 73).

Vilniaus miesto skyrius 2011 m. birželio 28 d. raštu Nr. 49SFN-4 pareiškėjai paaiškino, kad vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 34.3 punktu, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, turi pateikti naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją su plane išskirtomis kiekvienam atskiru objektu įregistruotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingomis žemės sklypo dalimis ir nustatytu šių dalių plotu. Taip pat paaiškino, kad žemės Sklypo dalis jai galės būti išnuomota tik tada, kai O. G. bus sumažintas išnuomotas žemės Sklypo plotas bei bus pateiktas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka parengtas pageidaujamo išsinuomoti žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas (b. l. 74-75).

Vilniaus miesto skyrius 2011 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 49SFN-602 pakartotinai informavo pareiškėją, kad žemės sklypo dalis jai galės būti išnuomota, kai ji pateiks Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą žemės Sklypo planą. Vilniaus miesto skyrius taip pat paaiškino, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus 2001 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 23-V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“ negalėjo būti patikslintos žemės Sklypo ribos. Vilniaus miesto skyrius nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamentas 2001 m. spalio 10 d. raštu Nr. 201-42-607-(35) Vilniaus miesto skyrių informavo, kad savivaldybės padalinys negali būti įgaliotas nustatyti ar keisti žemės sklypų ribas ar plotą, nes tai priskirta savivaldybės valdybos kompetencijai ir nėra galimybės tokius įgaliojimus perduoti savivaldybės administracijos padaliniui. Vilniaus miesto skyrius informavo pareiškėją, kad nepateikus dokumentų, kurių pagrindu būtų galima patikslinti žemės sklypo ribas, galioja Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1198V nustatytos žemės sklypo ribos (b. l. 79-80).

Vilniaus miesto skyrius 2012 m. sausio 5 d. raštu Nr. 49SDŽ-12 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, prašydamas pateikti galiojantį teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu būtų pakeistos žemės sklypo ribos (b. l. 81).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012 m. kovo 9 d. raštu Nr. A51-13594 (2.14.2.12.-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų“ Vilniaus miesto skyrių informavo, jog išnagrinėjęs žemės sklypo suformavimo dokumentus, nustatė, kad įgaliojimus tikslinti žemės Sklypo ribas jam suteikė Vilniaus miesto valdybos 1995 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 1729V „Dėl įpareigojimo Architektūros ir statybos skyriui aprobuoti žemės sklypų ribų pakeitimus ir korektūras“, kuris nebuvo atšauktas ar pripažintas negaliojančiu. Vilniaus mieste savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento nuomone, šiuo atveju, reikalavimai parengti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentą, kurio tikslas – patikslinti žemės Sklypo ribas, nekeičiant sklypo ploto, nepaisant, jog kompetentingų institucijų sprendimai dėl žemės Sklypo suformavimo ir ribų pakeitimo jau yra priimti, būtų traktuojamas kaip nereikalingas formalumas (b. l. 82-83).

Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-185 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.1.1.2.2 ir 841.1.1.2.5 punktais, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 1198V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus 2001 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 23-V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. kovo 7 d. raštą Nr. A51-13594(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų“, patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal SĮ „Vilniaus planas“ matininko A. M. 2011 m. lapkričio 21 d. parengtą žemės Sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis (b. l. 85).

Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. gegužės 17 d. gavo O. G. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109)-185 panaikinimo. O. G. skunde nurodė, kad pakeistos konfigūracijos žemės sklypo planas su juo nebuvo derintas, o pakeitus žemės sklypo ribas, perkeliant jas į valstybinę žemę, pasikeitė jo, kaip žemės sklypo nuomininko, teisių turinys (b. l. 87-88).

Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi O. G. skundą, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 1T-(8.5.)-61 įpareigojo Vilniaus miesto skyrių patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuoto Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1198V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ kadastro duomenis ir kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą dėl Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-185 patvirtintų kadastro duomenų panaikinimo ir nauju sprendimu patvirtintų kadastro duomenų įregistravimo (b. l. 6-12).

Pagal Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 (Žin., 1995, Nr. 60-1513) (toliau – ir Tvarka), 6 punktą, kuriame buvo nustatyta, kad kiti naudojami žemės sklypai parduodami (pagal Tvarkos 2 p.) ar išnuomojami (pagal Tvarkos 3 p.) mero (valdybos) potvarkiu patvirtinus jų dydį, Vilniaus miesto valdyba 1996 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. 1198V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“, kurio pagrindu vėliau buvo sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės Sklypo brėžinys.

Remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d.) 17 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 2 punktu, tuo, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus 2001 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 23-V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“ buvo patikslintas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 1198 V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ 1 punktas, kuriuo nustatyta, kad „451-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir O. G. garažų (duomenys neskelbtini) sklypas, kurio ribos pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-8, yra 3 970 kv. m dydžio (buvo pažymėta skaičiais 1-7, pasikeitė tik sklypo konfigūracija, nekeičiant jo dydžio buvo ir liko 3 970 kv. m)“ (b. l. 30), o Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-185 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.1.1.2.2 ir 841.1.1.2.5 punktais, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 1198V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus 2001 m. leipos 13 d. įsakymą Nr. 23-V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. kovo 7 d. raštą Nr. A51-13594(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų“, patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis (b. l. 85), teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus 2001 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 23-V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“ pagrindu negalėjo būti patvirtinti žemės Sklypo kadastro duomenys.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 3 straipsnio 4 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (2005 m. balandžio 1 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 25, 29.7, 29.8.5, 29.9, 53, 53.5 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (2005 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) 21, 32.1.1-5, 37.5 punktais ir pažymėjo, kad nors žemės Sklypo plane nurodyta, jog su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis ir nustatytu plotu sutinka žemės savininkas (naudotojas) N. G., tačiau O. G. bei 451-osios GSEB parašų, patvirtinančių, jog sutinka su žemės sklypo ribomis ir nustatytu plotu, nėra (b. l. 101, 102), todėl pripažino, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog žemės sklypo planas parengtas nesilaikant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 37.5 punkte bei Taisyklių 53.5 punkte nustatytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad ginčijamu sprendimu nėra panaikintas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas įpareigojo Vilniaus miesto skyrių pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., suformuoto Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1198V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ kadastro duomenis ir kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-185 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtintų kadastro duomenų panaikinimo ir nauju sprendimu patvirtintų kadastro duomenų įregistravimo.

Kartu pažymėjo, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės), reglamentuoja žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos tikrinimo bei sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo tvarką. Teismas rėmėsi šių taisyklių 4, 5, 6, 18, 22, 24, 25 punktais ir atmetė pareiškėjos argumentus, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimas „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ negali būti pakeistas ar panaikintas to paties subjekto sprendimu. Pažymėjo, kad atsakovas priėmė sprendimą, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens O. G. skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 (2012 m. sausio 31 d. redakcija) 30 punktas nustatė, kad atsižvelgiant į skundo turinį ir keliamus reikalavimus, NŽT direktorius priima vieną (ar kelis, jei skunde keliami du ar daugiau reikalavimų) iš sprendimų: 30.1. skundą (ar dalį jame iškeltų reikalavimų) atmesti kaip nepagrįstą; 30.2. panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio padalinio priimtą sprendimą; 30.3. panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio padalinio priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą; 30.4. pakeisti teritorinio padalinio priimtą sprendimą; 30.5. įpareigoti teritorinį padalinį atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su skunde keliamų reikalavimų įgyvendinimu. Todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas, įpareigodamas Vilniaus miesto skyrių teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti kadastro duomenis, viršijo kompetencijos ribas.

Remdamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi bei 9 straipsnio 4 dalimi, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju žemės Sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra nustatytos bei Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1198V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo ir žemės sklypo“ patvirtintos, o žemės sklypo ribos ir konfigūracija negali būti keičiamos tik kadastrinių matavimų pagrindu. Atsižvelgęs į Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2011, Nr. 53-2551) (toliau – ir Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės) 32 punkto nuostatas, atsakovas nurodė, kad 451-ajai GSEB priklausančio pastato-garažo, O. G. bei N. G. priklausančios negyvenamosios patalpos-parduotuvės eksploatavimui turi būti išskirtos atskiros dalys ir išnuomojamos proporcingai kiekvieno iš jų nuosavybės teise valdomai parduotuvės daliai.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta suinteresuoto asmens teisę skųsti sprendimą, nors šis asmuo ir nedalyvavo ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka (administracinė byla Nr. A146-1185/2009), todėl, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos suinteresuotumas yra akivaizdus, atmetė atsakovo argumentus dėl pareiškėjos teisės ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5.)-61 „Dėl O. G. skundo išnagrinėjimo“.

III. Pareiškėja N. G. apeliaciniu skundu (b. l. 137–143) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą. Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi ir padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktorius neturėjo teisės keisti Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų, nes ribos gali būti keičiamos tik parengus ir patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą. Tačiau ši Teritorijų planavimo įstatymo nuostata neturėjo būti taikoma nagrinėjamojoje byloje, nes nagrinėjamojoje byloje turėjo būti taikomas šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punktas (2000 m. gegužės 24 d. redakcija), kuris numato, kad detalieji planai nerengiami (netikslinami) keičiant žemės sklypų ribas, jei toks keitimas nesiejamas su naujo žemės sklypo suformavimu ar žemės sklypo ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje. Byloje nėra ginčo, kad Sklypo plotas nepasikeitė, t. y . liko 3 970 kv. m. ploto sklypas, ribų keitimas nebuvo siejamas su naujo žemės sklypo suformavimu, t. y. faktinės aplinkybės atitiko būtent Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkto dispozicijos turinį. Būtent šios teisės normos pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktorius, vykdydamas jam deleguotas Vilniaus miesto valdybos funkcijas, 2001 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 23-V pakeitė žemės Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konfigūraciją, nekeičiant žemės sklypo ploto. Minėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento įsakymo pagrindu, trečiojo suinteresuoto asmens O. G. iniciatyva buvo parengti 2001 m. liepos mėn. žemės Sklypo kadastriniai matavimai, žemės sklypo ribos 2001 m. liepos 19 d. suderintos su 451-ąja GSEB, 2001 m. liepos 20 d. ribos suderintos su Vilniaus miesto skyriumi. Todėl darytina išvada, kad tinkamai atliktos visos Teritorijų planavimo įstatyme numatytos procedūros. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad byloje taikomas Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktas, tačiau šis punktas kalba apie nekilnojamųjų kultūros vertybių nugriovimą, todėl manytina, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas byloje taikomą materialiosios teisės normą, padarė rašymo klaidą.

2. Pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes, jog 2011 m. lapkričio 21 d. žemės Sklypo planas parengtas nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, kadangi žemės Sklypo planas pavadintas „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas“ ir jis neva tai nėra suderintas su O. G. ir 451-aja GSEB, vertino netinkamai. Visų pirma, Vilniaus miesto skyrius, t. y. pats atsakovas 2011 m. birželio 28 d. raštu Nr. 49SFN-4 pareiškėjai nurodė pateikti žemės sklypo planą su išskirtomis sklypo dalimis kiekvienam naudotojui, kas iš esmės yra žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pareiškėja tinkamai įvykdė atsakovo nurodymą ir pateikė jam nurodytą žemės Sklypo planą. Antra, dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų parašų 2011 m. lapkričio 21 d. žemės Sklypo plane nebuvimo, pareiškėja atkreipia dėmesį, kad O. G. ir 451-osios GSEB pirmininko S. A. parašai yra 2001 m. liepos mėn. žemės Sklypo plane. Kadangi žemės Sklypo ribos nepasikeitė, jos yra patvirtintos Miesto plėtros departamento direktoriaus 2001 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 23-V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“, pakartotinai žemės Sklypo kadastrinių matavimų plano nereikėjo derinti su O. G. ir 451-aja GSEB (su naudotojais turi būti derinamos tik išorinės sklypo ribos). Kelių žemės sklypo naudotojų eksploatuojamo žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių reikalavimais. Įstatymų leidėjas nesuteikia žemės sklypo naudotojams teisės susitarti dėl žemės sklypo dalių dydžio kitaip negu nustatyta minėtų taisyklių 7 punkte. Dėl šių priežasčių 2011 m. lapkričio 21 d. žemės Sklypo kadastrinių matavimų planas neturėjo būti derinamas su O. G. ir 451-aja GSEB.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas turėjo teisę įpareigoti Vilniaus miesto skyrių teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti kadastro duomenis. Atsakovas skundžiamu raštu vietoje to, kad panaikintų, jo nuomone, neteisėtą Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-185 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, įpareigojo patį Vilniaus miesto skyrių panaikinti savo sprendimą ir priimti naują sprendimą (iš skundžiamo rašto neaišku koks tai turėtų būti „naujas sprendimas“). Tačiau tai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui, kuris numato, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 str.). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Skundžiamas atsakovo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui, formuojamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pažymėtina, kad vykdydamas atsakovo įpareigojimą, Vilniaus miesto skyrius turės panaikinti savo paties 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-185 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus miesto sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir priimti skundžiamame rašte neapibrėžtą naują sprendimą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 150–156) prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2000 m. gegužės 24 d. iki 2004 m. gegužės 1 d.) 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų ir miško valdų arba jų grupių savininkai, valdytojai ir naudotojai, taip pat savivaldybės valdybos (pagal sklypų funkcinę paskirtį) detaliuosius planus privalo rengti tada, kai yra numatytas bent vienas iš šių veiksmų ar veikų, t. y. žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas. Todėl, remiantis šia įstatymo nuostata, žemės Sklypo ribos ir konfigūracija negalėjo būti keičiami vien tik kadastrinių matavimų pagrindu. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus 2001 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 23-V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“ buvo pakeista žemės Sklypo vieta ir ribos, įtraukiant į žemės Sklypo ribas pareiškėjos savavališkai pastatytus statinius. Tokiu būdu pareiškėja tikėjosi šiuos statinius įteisinti. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad turėjo būti taikomas Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punktas, galiojęs žemės Sklypo su pakeistomis ribomis, pakeista vieta ir pakeista konfigūracija suprojektavimo metu (2001 m.). Minėtoje teisės normoje buvo nustatyta galimybė nerengti detaliojo plano, kai keičiamos žemės sklypo ribos, jeigu tai nesiejama su naujo žemės sklypo suformavimu ar žemės sklypo ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje. Nagrinėjamu atveju žemės Sklypo ribos buvo pakeistos, įtraukiant į jau suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą laisvą valstybinę žemę ir toje dalyje laisvos valstybinės žemės statusas pakeistas į naudojamą žemės sklypą, todėl minėta Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata netaikytina. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad keičiant žemės Sklypo ribas ir konfigūraciją, turėjo būti rengiamas detalusis planas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus 2001 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 23-V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“ pagrindu negalėjo būti patvirtinti žemės Sklypo kadastro duomenys.

2. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 37 punkte nurodyti reikalavimai, remiantis kuriais turi būti sudaromi žemės sklypo planai. Šių nuostatų 37.5 punkte nustatyta, kad žemės sklypo pavadinime didžiosiomis raidėmis rašoma: „ŽEMĖS SKLYPO PLANAS Ml:“. Tokia pati plano forma yra nustatyta Taisyklių 53.5 punkte. Tačiau nagrinėjamu atveju žemės Sklypo plane nurodyta, kad tai yra „ŽEMĖS SKLYPO NAUDOJIMOSI TVARKOS PLANAS M 1:500“. Minėtuose teisės aktuose yra konkrečiai nurodyta, kad žemės sklypo pavadinime didžiosiomis raidėmis rašoma: „ŽEMĖS SKLYPO PLANAS Ml:“ ir nėra prielaidų šiuos teisės aktus interpretuoti kitaip. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendime buvo konstatuota, kad žemės Sklypo planas parengtas nesilaikant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 37.5 punkte bei Taisyklių 53.5 punkte nustatytų reikalavimų. Taip pat pažymi, kad pareiškėjos argumentas, jog O. G. ir 451-osios GSEB pirmininko S. A. parašai yra 2001 m. liepos mėn. parengtame žemės Sklypo plane, todėl pakartotinai žemės Sklypo kadastrinių matavimų plano nereikėjo derinti su O. G. ir 451-ąja GSEB, yra nepagrįstas, kadangi žemės Sklypo planas, parengtas 2011 m. lapkričio 21 d., nesuderintas su kitais žemės Sklypo naudotojais, o jo ribos pakeistos, neparengus tokiu atveju privalomo parengti teritorijų planavimo dokumento, todėl jis neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Žemės Sklypo planas parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus 2001 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 23-V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“ pagrindu, atliekant kadastrinius matavimus, nors nagrinėjamu atveju turėjo būti rengiamas teritorijų planavimo dokumentas ir jo pagrindu rengiamas žemės sklypo planas. Todėl atmestinas pareiškėjos argumentas, kad žemės Sklypo planas ir jo pagrindu nustatyti žemės Sklypo kadastro duomenys atitinka teisės aktų reikalavimus.

3. Nacionalinė žemės tarnyba nepanaikino Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, o Vilniaus miesto skyrius buvo įpareigotas pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., suformuoto Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1198V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio

4. Kadangi 2011 m. lapkričio 21 d. žemės Sklypo kadastrinių matavimų plane nėra trečiųjų asmenų parašų, o tai reiškia, kad šis planas nebuvo su jais suderintas. Tokiu atveju buvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės, teisėti interesai bei teisinių santykių tęstinumo principas, kadangi tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. G. nustatymo“, kadastro duomenis ir kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-185 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav.

Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtintų kadastro duomenų panaikinimo ir nauju sprendimu patvirtintų kadastro duomenų, nustatytų pagal Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 1198V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“, įregistravimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 18 straipsnio 3 bei 4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi, Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d.

įsakymu Nr. 1P-90 (Žin., 2010, Nr. 109-5624) 1 bei 30 punktais, nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad Nacionalinė žemės tarnyba viršijo kompetencijos ribas. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530) 13 straipsnio 2 dalimi bei 9 straipsnio 4 dalimi bei tuo, kad žemės Sklypo savininkė yra valstybė, o Nacionalinė žemės tarnyba jį valdo patikėjimo teise, šiuo atveju žemės Sklypo patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba ir turi teisę inicijuoti kadastro duomenų pakeitimą.

Todėl žemės sklypo savininko teises įgyvendinančio valstybinės žemės patikėtinio subjekto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. lT-(8.5.)-61 „Dėl O. G. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo Vilniaus miesto skyrius įpareigotas pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus žemės Sklypo kadastro duomenis, yra teisėtas, o Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą, įpareigojantį Vilniaus miesto skyrių teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti kadastro duomenis, neviršijo jai įstatymais priskirtos kompetencijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 157–159) prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjos jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėja pati neteisingai taiko Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkto normą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas buvo teisus, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje reikia taikyti Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi šiuo atveju, kaip nurodė pati pareiškėja, buvo koreguojamos žemės sklypo ribos, tačiau plotas nepasikeitė, o pasikeitė žemės sklypo konfigūracija. Terminas konfigūracija reiškia išorinį vaizdą, kontūrą, išsidėstymą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad šiuo atveju, keičiant žemės Sklypo ribas, buvo šiek tiek pakeista žemės sklypo konfigūracija, t. y. žemės ploto išsidėstymas žemės paviršiuje, o tai turi reikšmės ir trečiųjų asmenų, o ypač trečiojo suinteresuoto asmens O. G. teisėms bei teisėtiems interesams, kadangi be jo žinios jo nuomojamo žemės Sklypo dalis buvo perkelta visai į kitą vietą, t. y. po pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Taigi pasikeitus žemės Sklypo vietos išsidėstymui, pasikeitė ir trečiųjų asmenų valdomų žemės Sklypo dalių vieta. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai taikė Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o pareiškėjos argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti ir neturi jokios teisinės reikšmės.

2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus 2001 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 23-V Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pakeitimo nekeičiant sklypo ploto“ pagrindu Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu buvo pakeisti žemės Sklypo kadastriniai duomenys VĮ „Registrų centre“. Pareiškėja, teigdama, jog išorinės žemės Sklypo ribos nepasikeitė, yra neteisi, kadangi keičiantis žemės Sklypo ploto dalių išsidėstymui žemės paviršiuje, kartu keičiasi ir išorinės žemės sklypo ribos. Atsiradus tokiai faktinei situacijai, siekiant pakeisti žemės Sklypo ribas žemės naudotojams, valdytojams ar savininkams atsiranda pareiga parengti detaliuosius planus (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 2 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas yra teisus, nurodydamas, jog 2011 m. lapkričio 21 d. žemės Sklypo planas parengtas nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamųjų turto kadastrų nuostatų reikalavimų, ir 451-ajai GSEB ilgą laiką buvus minėtų žemės sklypų naudotojais ir valdytojais, su jų valdomu žemės sklypu buvo atliekami veiksmai, turintys reikšmės jų teisėms ir pareigoms, bei teisėtiems interesams, todėl akivaizdu, kad naujas kadastrinis matavimų planas turėjo būti su jais suderintas.

3. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėja siekia įgyti teisę, kurios neturėjo, pažeisdama trečiųjų suinteresuotų asmenų teises. Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Taigi, teisėje galiojantis principas, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, šiuo atveju reikštų, kad iš neteisėtų administracinių aktų tretiesiems suinteresuotiems asmenims negali atsirasti teisėti lūkesčiai. Todėl šiuo atveju, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą neparengus detaliojo plano ir nesuderinus jo su O. G. ir 451-aja GSEB, negalėjo būti pakeistos žemės Sklypo ribos ir 2012 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto skyriaus sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-185 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus miesto sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ negalėjo būti pakeisti kadastro duomenys VĮ „Registrų centre“. Todėl atsakovas pagrįstai įpareigojo Vilniaus miesto skyrių panaikinti minėtu sprendimu nustatytus kadastro duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo žemės sklypo kadastro duomenys buvo pakeisti neteisėtai. Todėl teismas savo sprendimu pripažino, kad atsakovas pagrįstai įpareigojo Vilniaus miesto skyrių pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., suformuoto Vilniaus miesto valdybos 1996 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1198V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ kadastro duomenis ir kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-185 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtintų kadastro duomenų panaikinimo ir nauju sprendimu patvirtintų kadastro duomenų įregistravimo.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nekartoja teismo sprendimo motyvų, o tik, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, papildo juos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo tinkamumo, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 suformuota praktika, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo išvadas pagrindė ištirtų įrodymų visuma ir toks vertinimas atitinka minėtą teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo.

Pažymėtina, kad teismas pagrįstai nustatė, kad žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,3970 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal 1999 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 597N01/99-21532 O. G. buvo išnuomota minėto sklypo 0,0413 ha dalis (b. l. 25-26). Šios sutarties priedas yra nuomojamo sklypo planas. Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis.

Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-185 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo pakeistos minėto sklypo ribos. Tai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. kovo 7 d. raštas Nr.A51-13594 (2.14.2.12.-MP8) (b. l. 36-37). Tokiu būdu, pakeitus sklypo ribas, yra pagrindas pripažinti, jog tuo buvo pakeistas O. G. nuomojamo žemės sklypo planas ir tuo pačiu buvo pakeistas žemės nuomos sutarties turinys. Remiantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 punktu, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.233 straipsnio 1 dalies nuostata, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, nuomos sutarties šalis O. G. privalėjo būti informuotas apie žemės Sklypo ribų keitimą ir gautas jo sutikimas dėl sutarties turinio pakeitimo.

Nesant tokio sutikimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad žemės Sklypo kadastriniai duomenys buvo pakeisti pažeidžiant nustatytas procedūras, o atsakovas 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 1T-(8.5.)-61 „Dėl O. G. skundo išnagrinėjimo“ pagrįstai įpareigojo Vilniaus miesto skyrių pašalinti padarytą pažeidimą. Atsakovas minėtą sprendimą priėmė savo kompetencijos ribose. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-185 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ pagrindu pareiškėja neįgijo jokių daiktinių teisių į ginčo žemės Sklypą bei teisėto lūkesčio įgyti tokias teises, todėl padarytas pažeidimas – Sklypo kadastrinių duomenų pakeitimas, gali būti pašalintas administraciniais aktais atsakovo įpareigojimo Vilniaus skyriui įvykdymo apimtimi.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines ginčo aplinkybes bei teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei administracinių teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos N. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas