Legislator Case Law & Legislation
bbbfb304-e32d-4a7a-bf77-e31fe1f00840 AI generated

bbbfb304-e32d-4a7a-bf77-e31fe1f00840 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number bbbfb304-e32d-4a7a-bf77-e31fe1f00840
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

    Administracinė byla Nr. I-1072-257/2017 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00397-2017-5                       Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 7 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. B.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Legislator headnote

AI generated

bbbfb304-e32d-4a7a-bf77-e31fe1f00840 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: Nors pareiÅ¡kėjas skunde atkreipė dėmesį į kameros plotÄ , kuris yra užstatytas baldais, tačiau nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ kameros plotÄ , skaičiuojant minimalų kameros plotÄ . Atsakovas, vertindamas argumentÄ , kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

    Administracinė byla Nr. I-1072-257/2017 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00397-2017-5                       Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 7 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. B.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

B. skundÄ Â atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pusę metų buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje – nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2015 m. vasario mėnesio pradžios.

SÄ lygos labai blogos, kaskart buvo laikomas skirtingose kamerose. Skundžiasi dėl blogo apÅ¡vietimo, dėl drėgmės. Visas aplinkybes yra nurodęs savo skunde: neatitinka higienos normų reikalavimų, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios zonos kameroje nebuvo atskirtas užuolaidėle, buvo tik mÅ«rinė sienelė. Atlikdamas higienos reikalus, dėl netinkamai atskirto sanitarinio mazgo patyrė nepatogumus, nuolat buvo priverstas nervintis. Neturtinė žala pasireiÅ¡kė tuo, kad patyrė nepatogumus dėl naudojimosi sanitariniu mazgu, dėl to, kad nuolat buvo keliamas į skirtingas kameras, kamerose, kuriose buvo laikomas, gyvenimo sÄ lygos pasibaisėtinos.

Dėl netinkamų kalėjimo sÄ lygų susirgo nervų liga - kÅ«nas iÅ¡muÅ¡tas dėmėmis, kurios pleiskanoja. BÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriuje blogomis sÄ lygomis, susilpnėjo jo sveikata. PraÅ¡o tenkinti skundÄ ir priteisti neturinę žalÄ . Neturtinės žalos dydžio klausimÄ palieka spręsti teismui.PareiÅ¡kėjas R. B. skunde (b. l. 2–6) nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. vasario mėn. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Buvo laikomas perpildytose kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, o kamerų sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas pelėsio. Perpildytose kamerose neturėjo galimybės judėti, pasimankÅ¡tinti, trÅ«ko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, nuolatos kildavo konfliktai su kamerose esančiais asmenimis. Jis žodžiu kreipdavosi į izoliatoriaus administracijÄ dėl blogų sÄ lygų, bandė kviestis psichologÄ ar psichiatrÄ , tačiau gaudavo atsakymus, jog turi kreiptis raÅ¡tu.

Bandė kreiptis raÅ¡tu, bet raÅ¡ytinių skundų niekas neregistravo. Bandė kviestis psichologÄ ar psichiatrÄ , bet jam atsakydavo, jog turi kreiptis raÅ¡tu. Dėl to jis patyrė psichologinius sukrėtimus, kurie turėjo įtakos jo elgesiui ir mÄ stymui, palaužė jį dvasiÅ¡kai ir sugniuždė kaip asmenybę. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 78).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 58–65) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2017-04-28 pažymos Nr. 60/09-16392 „Dėl R. B.“, pareiÅ¡kėjas, Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2014-07-29 iki 2015-02-18: kameroje Nr. 54 buvo laikomi 5–9 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,6 iki 2 m2, kameroje Nr. 104 buvo laikomi 1–6 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 18,9 iki 3,14 m2, kameroje Nr. 95 buvo laikomi 2–6 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 8,76 iki 2,92 m2, kameroje Nr. 83 buvo laikomi 2–7 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 11,5 iki 3,29 m2, kameroje Nr. 32 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,23 iki 4,18 m2, kameroje Nr. 18 buvo laikomi 5–6 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,71 iki 3,09 m2, kameroje Nr. 55 buvo laikomi 4–6 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,69 iki 3,13 m2, kameroje Nr. 65 buvo laikomi 3–6 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 7,53 iki 3,77 m2.Pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sÄ raÅ¡ai nedaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikomų kartu su pareiÅ¡kėju asmenų sÄ raÅ¡us nėra galimybės.             Pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė (LVAT 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-63/2014).Pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o Å¡is reikalavimas yra nustatytas Ä®sakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi bÅ«tent Å¡iuo standartu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).

Nors pareiÅ¡kėjas skunde atkreipė dėmesį į kameros plotÄ , kuris yra užstatytas baldais, tačiau nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ kameros plotÄ , skaičiuojant minimalų kameros plotÄ . Atsakovas, vertindamas argumentÄ , kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas.

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 kv. m viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma.

Ä®vertinęs minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad, skaičiuodamas pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ , pagrįstai visÄ kameros plotÄ dalijo iÅ¡ kameroje laikytų asmenų skaičiaus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016).Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartyje Nr. A-492-442-2015 pasisakė, jog teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmeta apelianto (pareiÅ¡kėjo) argumentus, kad teisės aktai nustato didesnį minimalų kameros plotÄ â€“ 4 kv. m.

Pažymėtina, kad tokio reikalavimo neįtvirtina nė vienas pareiÅ¡kėjo kalinimo metu galiojęs teisės aktas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

Dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams Kameros pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu tikrintos nebuvo, nes nebuvo gauta jokių skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams. Be to, pats pareiÅ¡kėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipė, todėl preziumuojama, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas užtikrinant jam tinkamas gyvenimo sÄ lygas.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl nepakankamo Å¡viesos patekimo į patalpas, drėgmės ar Å¡alčio, ventiliacijos nebuvimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui higienos norma netaikoma (higienos normos HN 134:2015 3 p.)Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktÄ , įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nėra. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.Å iaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN134:2015 ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymi, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sÄ lygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų tikimasi gauti detalų ir neprieÅ¡taringÄ ginčijamų laikymo sÄ lygų apraÅ¡ymÄ ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliÅ«tis.

Vien pareiÅ¡kėjo teiginiai, kuriems prieÅ¡tarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumÄ , todėl pareiÅ¡kėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raÅ¡tus (praÅ¡ymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme bÅ«tų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ Erkenov prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18152/11);

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015). PareiÅ¡kėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sÄ lygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

Dėl medicinos paslaugų Vadovaujantis teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymo „Dėl Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1R-172 101 punktu, „101. Suimtieji į priėmimÄ pas medicinos specialistus registruojami iÅ¡ anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukÅ¡tuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiÅ«ros pareigÅ«nai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien.

Užbaigus registravimÄ , žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimÄ su medicinos specialistais atsako priežiÅ«ros tarnybos pareigÅ«nai.“ BÅ«tina pažymėti, jog LR suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad suimtajam reikalinga bÅ«tinoji medicinos pagalba, kuriÄ suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali bÅ«ti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugÄ .

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 102 punkte nustatyta, kad pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ suimtajam Å«mios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Pagal BÅ«tinosios medicinos pagalbos ir medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208, 1 punktÄ , bÅ«tinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir/ar stacionarines paslaugas) teikiama skubi medicinos pagalba.

Tvarkos 7 punktas numato, kad pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir/ar kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam/pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis. Pažymėtina, kad medicina – sveikatos saugojimo ir gydymo veikla bei teorinis mokslas, dirbantiems šioje srityje reikalingos specifinės žinios.

Medicinos pagalbos mastÄ , vadovaudamasis profesine kompetencija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtinta BÅ«tinosios medicinos pagalbos ir medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka ir kitais bÅ«tinosios pagalbos teikimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, nustato pacientÄ apžiÅ«rėjęs gydytojas.PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė Å iaulių tardymo izoliatorius, kokie atsakovo veiksmai ar neveikimas prieÅ¡tarauja teisės aktams.

AbstraktÅ«s pareiÅ¡kėjo teiginiai neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo.Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo R.

B. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-04-28 pažyma Nr. 60/09-16392 „Dėl R. B.“ (b. l. 29–32), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2014-07-29 iki 2015-02-18 (162 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 79 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, 67 dienas buvo laikomas, kai pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir 16 dienų kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Vertindamas pareiÅ¡kėjui tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , teismas atsižvelgia į plotÄ , skirtÄ kameros baldams ir kitiems įrenginiams. Kai kamerų plotai yra užstatyti suimtųjų lovomis, jose įrengti tualetai, kriauklės, pastatytas stalas, spintelė daiktams susidėti, tai suimtiesiems tenkantis plotas buvo itin mažas, suimtieji beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje jie galėtų judėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos.

EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis.

Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių (b. l. 36–40), nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 104 (plotas be sanitarinio mazgo – 16,83 m2) teko 3,36 m2 (kameroje 5 asmenys), Nr. 95 (plotas be sanitarinio mazgo – 16,29 m2) pareiÅ¡kėjui teko nuo 4,07 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 3,26 m2 (kameroje 5 asmenys), Nr. 83 (plotas be sanitarinio mazgo – 20,85 m2) pareiÅ¡kėjui teko nuo 2,98 m2 (kameroje 7 asmenys) iki 3,48 m2 (kameroje 6 asmenys), Nr. 32 (plotas be sanitarinio mazgo – 19,44 m2) pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,24 m2 (kameroje 6 asmenys) iki 3,88 (kameroje 5 asmenys), Nr. 18 (plotas be sanitarinio mazgo – 17,71 m2) pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,54 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 2,95 (kameroje 6 asmenys), Nr. 55 (plotas be sanitarinio mazgo – 17,54 m2) pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,51 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 2,92 m2 (kameroje 6 asmenys), Nr. 65 (plotas be sanitarinio mazgo – 21,86 m2) pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,64 m2 (kameroje 6 asmenys) iki 4,37 (kameroje 5 asmenys), t. y. gyvenamojo ploto norma buvo pažeista.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kameroje Nr. 54 yra 12 vnt. lovų, stalas, Nr. 104 yra 8 vnt lovų, stalas, 1 suoliukas, Nr. 95 yra 10 vnt. lovų, stalas, Nr. 83 yra 10 vnt. lovų, stalas, 2 vnt. suoliukų, kameroje Nr. 18 yra 10 vnt. lovų, stalas, suoliukas, Nr. 55 yra 10 vnt. lovų, stalas, 1 suoliukas, Nr. 65 yra 10 vnt. lovų, stalas, suoliukas ir likę kameros plotai be baldų ir sanitarinio mazgo galimai galėjo apriboti pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvę. Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog buvo kalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis, kamerų sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas pelėsio.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kameros pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu tikrintos nebuvo, nes nebuvo gauta jokių skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams. Be to, pats pareiÅ¡kėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipė. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. EP-330 (patikrinimas atliktas 2014 m. liepos 23 d., b. l. 41–44) nurodyta, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojai asmeninėmis apsaugos priemonėmis (chalatais, pirÅ¡tinėmis, medicininėmis kaukėmis) aprÅ«pinti.

Darbuotojų rankų, veido, kvėpavimo takų apsauginės priemonės vienkartinės. Visose darbo vietose asmens higienos priemonės sukomplektuotos. Odontologijos kabinete odontologo paslaugos teikiamos vienÄ kartÄ per savaitę. Odontologiniame kabinete įrengtos medicinos prietaisų apdorojimo zona – Å¡varioji ir neÅ¡varioji, kurioje atliekami medicinos prietaisų valymo, dezinfekavimo darbai. Å variojoje zonoje – atliekami medicinos prietaisų pakavimo, sterilizavimo darbai. Ypač pavojingi medicinos prietaisai sterilizuojami sterilizatoriuje „Autesta STDRY-PV-B12“.

Sterilizacijos kontrolė vykdoma atliekant „Bowie ir Dicko“ bandymÄ . Naudojami 2 klasės indikatoriai „Steril-Record“. Informacija apie įvykusiÄ sterilizacijÄ registruojama krovinio (įkrovos) registracijos kortelėje. Sterilizuoti instrumentų paketai laikomi kabinete, pakuoti į popierinius plastikinius maiÅ¡elius, kurie atitinka EN 868-5 reikalavimus, atitikties deklaracija yra. Gaminiai užpildyti ne daugiau kaip dviem trečiosiomis maiÅ¡elio tÅ«rio. Juose esančių sterilizuotų instrumentų aÅ¡trios dalys uždengtos popierinėmis apsauginėmis priemonėmis.

Kiekvienas sterilizuotas paketas pažymėtas krovinio (įkrovos) numeriu, sterilizacijos data, galiojimo data. Sterilizuotų medicinos prietaisų paketų žymėjimas saugus. Paketų su nepavykusia sterilizacija, nepakitusia cheminio proceso indikatoriaus spalva ar pažeistų paketų nerasta.Instrumentai dezinfekuojami uždarose talpyklose, aštrūs prietaisai – uždaroje talpoje su išimamais sieteliais. Instrumentų dezinfekavimui naudojamas „Korsolex Med AF“, „Korsolex plus“, patalpų, didelių paviršių dezinfekcijai – „Mikrobac forte“, mažų paviršių dezinfekcijai – „Bactolin AF“.

Patikrinimo metu pagamintų tirpalų nebuvo, nes nebuvo tiekiamos odontologo paslaugos. Ä®staigoje medicinos prietaisai valomi ir dezinfekuojami rankiniu bÅ«du. Panaudotų įstaigoje sterilizuotų gaminių atsekamumui, pagal įstaigos sterilių gaminių panaudojimo procedÅ«rÄ , cheminiai indikatoriai klijuojami į suimtojo Asmens sveikatos istorijÄ . Medicinines atliekas tvarkantis darbuotojas vienkartinius chalatus, kaukes turi.Pavojingų medicininių atliekų rinkimui skirtingų rūšių pakuotės yra.

Pakuotės vienkartinės ir nenukenksminus Å¡alinamos su turiniu. Panaudotiems aÅ¡triems daiktams sandarÅ«s ir atsparÅ«s dÅ«riams vienkartiniai plastikiniai konteineriai yra. Å virkÅ¡tai pakuojami į 5 ltr. plastikines talpas. Infekuotoms atliekoms surinkti naudojami geltonos spalvos maiÅ¡ai. Infekuotų atliekų pakuotėms ženklinti etiketės yra. Medicininės atliekos naikinimui perduodamos UAB „AV Investicija“ pagal 2011-10-21 sudarytÄ sutartį Nr. 47/08-88/1088. Prie praustuvių, visuose darbo kabinetuose įrengti pakartotinai naudojami skysto muilo ir antiseptiko dozatoriai.

Daugkartinio naudojimo indų valymo ir dezinfekavimo procedÅ«ros apraÅ¡as parengtas. Uždaros vienkartinių rankÅ¡luosčių dėtuvės su vienkartiniais rankÅ¡luosčiais, atviros Å¡iukÅ¡liadėžės su vienkartiniais plastikiniais įklotais yra. Valymo ir dezinfekavimo medžiagų saugÄ ir kokybę patvirtinantys dokumentai yra.   Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d., b. l. 45–48) nurodyta, kad rÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerÅ«kančiųjų (suimtieji pildo praÅ¡ymus).

Laikomiems asmenims pabÅ«ti gryname ore 1 val. per dienÄ sÄ lygos sudaromos (rekomendavus medikams – 2 kartus po 1 val.); geriamasis vanduo tiekiamas. Sudaroma galimybė suimtiesiems mokytis bendrojo lavinimo mokyklos programos: rengiamos 2 mokymo klasės.Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dienÄ pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius. MaistÄ tiekia UAB „Pontem“. MaistÄ Ä¯ kameras iÅ¡dalina suimtieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje. Kamerose naudojami asmeniniai indai ir stalo įrankiai.

Ä®staigos patalpų valymo dezinfekcijos planas paruoÅ¡tas 2014–2015 metams, patvirtintas įstaigos direktoriaus pavaduotojo 2014-09-22 įsakymu Nr. 20/01-2341. Pagrindinis patalpų valymas numatytas kas mėnesį; gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo registras vedamas. Bendro naudojimo patalpas, kietÄ jį inventorių valo suimtieji, dirbantys Å«kio skyriuje; dezinfekcijÄ atlieka darbuotoja, turinti dezinfekuotojo kvalifikacijos pažymėjimÄ . Dezinfekcijai naudojamų priemonių („Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Haz tabs“, „Chlor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra; asmens apsaugos priemones darbuotoja turi.

Dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra. Vedami atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai (kamerų, persirengimo patalpų, duÅ¡inių, kiemelių). Yra fiksuojami suimtųjų atsisakymai, kurių kamerose sanitarinių renginių dezinfekcijos „Sokrena“ 1 % tirpalu nevykdyti. Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytÄ planÄ , atlikti darbai registruojami; naudojamas preparatas „Nomado“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra. Ilgalaikių pasimatymų patalpa Å¡vari, vėdinama per langÄ , patalynė, rankÅ¡luosčiai naudojami asmeniniai:

Å¡iltas ir Å¡altas vanduo tiekiamas, valymo inventorius, priemonės yra. Trumpalaikių pasimatymų patalpa Å¡vari. Å iukÅ¡liadėžės yra. IÅ¡vykstančiųjų apžiÅ«ros patalpos tvarkingos. Pasivaikščiojimų kiemeliai Å¡varÅ«s, yra Å¡iukÅ¡liadėžės. Ä®staigos teritorija tvarkinga. Kamerų paprastasis remontas atliekamas esant galimybėms. Tikrinimo metu buvo remontuojamos kameros Nr. 21, 22, 98.Gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus. GyvenamÄ sias patalpas valosi patys suimtieji; valymo inventorius ir kalcinuota soda iÅ¡duodama asmenims papraÅ¡ius.

Tikrinimo metu išduodamas valymo inventorius buvo geros kokybės (šepečiai, skudurai, dubenys). Atliekas, nešvarius skalbinius iš kamerų surenka ir švarius išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje. Kirpykloje rankų higienos priemonių (skystas muilas, dezinfekcijos priemonė „Sterillium“ dozatoriuose), vienkartinių rankšluosčių, atliekų surinkimo talpykla yra. Naudojami vienkartiniai apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės. Kirpykloje ir skalbykloje dirba ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji, kurių sveikata patikrinta Sveikatos priežiūros tarnyboje, įgiję pirmosios pagalbos teikimo žinių.Įrengta sporto salė su treniruokliais, sporto įranga techniškai tvarkinga.

Sienos, lubos padengtos lygia danga (dažytos), grindys neslidžios, išklotos guminėmis plytelėmis. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr.EP-447 (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 6 d., b. l. 50–56) konstatuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengtos 105 apgyvendinimo kameros, 5 drausmės izoliatoriai, 9 laikino sulaikymo kameros, 11 priėmimo paskirstymo kamerų, 2 ilgalaikių pasimatymų kambariai, trumpalaikių pasimatymų patalpa su pertvaromis, 21 pasivaikščiojimo kiemelis, išvykstančiųjų apžiūros patalpos.

Veikia 2 duÅ¡o patalpos po 8 prausimosi vietas, 2 dezinfekcijos kameros, skalbykla, daiktų sandėlis, įrengta sporto salė, 2 mokymo klasės.Laikomiems asmenims pabÅ«ti gryname ore l val. per dienÄ sÄ lygos sudaromos, rekomendavus medikams 2 kartus po 1 val. – nėščiosioms, nepilnamečiams, sergantiems tuberkulioze, psoriaze (įraÅ¡oma asmens sveikatos kortelėje). KartÄ per savaitę sudaroma galimybė praustis duÅ¡e (vedamas registracijos žurnalas), keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rÅ«bus (vedamas registracijos žurnalas).

Sudaroma galimybė laikomiems asmenims mokytis bendrojo lavinimo mokyklos programos.             Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dienÄ pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius. MaistÄ tiekia UAB „Pontem“. MaistÄ Ä¯ kameras iÅ¡dalina nuteistieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje. Kamerose naudojami asmeniniai arba Å TI iÅ¡duoti indai ir stalo įrankiai. Asmenų, sergančių plaučių tuberkulioze, indai dezinfekuojami biocidu „Haz tabs“.

Nuteistieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje, valo ir tvarko bendro naudojimo patalpas ir ten esantį inventorių, drausmės izoliatorius, laikino sulaikymo, priėmimo-paskirstymo kameras, sanitarinės Å¡varyklos, skalbyklos patalpas. 2015-10-05 duomenimis, dirbančiųjų buvo 29. Jų sveikata dėl plaučių tuberkuliozės patikrinta, pateikti privalomųjų higienos įgÅ«džių ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių pažymėjimai. Kirpykla neveikė.             GyvenamÄ sias patalpas valo ten laikomi asmenys, Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi aprÅ«pinami.

Gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo tvarkos apraÅ¡as parengtas (Å TI direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-205, 2015-09-16). Atliekas, neÅ¡varius skalbinius iÅ¡ kamerų surenka ir Å¡varius iÅ¡dalina nuteistieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje (pagal nustatyta grafikÄ ).Patalpų, įrangos dezinfekcijai naudojamų priemonių („Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Haz tabs“, „Chlor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra; dezinfekcijÄ atliekanti darbuotoja asmens apsaugos priemones turi.

Dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra. Kameros Nr.

33. Nr. 36 periodiÅ¡kai privalomai dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2,5 proc. tirpalu (laikomi plaučių tuberkulioze sergantys asmenys). Vedami atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai (kamerų, duÅ¡inių kiemelių). Yra fiksuojami asmenų atsisakymai, kurie pageidauja kamerose sanitarinių įrenginių dezinfekcijos „Sokrena“ l proc. tirpalu nevykdyti. Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytÄ planÄ , atlikti darbai registruojami, naudojamas preparatas „Tornado“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra.

Dezinfekcijai naudojamas preparatas „Hit killer“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra (atliekama pagal asmenų praÅ¡ymus). Profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija) atlieka darbuotoja, turinti atestacijos, kvalifikacijos pažymėjimus (UAB „Saugotyra“, 2011 m. iÅ¡klausė 160 val. dezinfekuotojo programÄ ).MinkÅ¡to inventoriaus nukenksminimui sÄ lygos yra. Sanitarinėje Å¡varykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110°C temperatÅ«ra iÅ¡laikoma 50 min.

Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡to inventoriaus registracijos žurnalas vedamas.Tikrinimo metu daiktų sandėlyje laikomas minkÅ¡tas inventorius buvo Å¡varus, nesuplyšęs. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klė, netinkamas naudoti inventorius nuraÅ¡omas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės Å¡varÅ«s, lovos skalbiniai iÅ¡duodami atvykus, iÅ¡duotas inventorius pažymimas Asmeninės sÄ skaitos kortelėje. Skalbykloje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta, patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus.

Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi lentynose. Patalpų grindys, sienos lygios (dengtos plytelėmis).Dušinių patalpų sienos ir grindys dengtos plytelėmis, nuolydis į vandens nutekėjimo angas yra, prausimosi vietose patiesti guminiai kilimėliai. Dušinių patalpose paviršiai lygūs, be plyšių, lengvai valomi, dezinfekuojami, pelėsio vizualiai nesimatė, įrengta ištraukiamoji ventiliacija patikrinimo metu įjungta nebuvo. Kasdien dušinių patalpos valomos ir paviršiai dezinfekuojami „Mikrobac forte“ 2 proc. tirpalu (vykdoma registracija).

Daugkartinio naudojimo reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami. Laikomi asmenys naudoja individualias priemones ir reikmenis (plauÅ¡ines, rankÅ¡luosčius, muilÄ ). Kamerų paprastasis remontas atliekamas pagal finansines galimybes ir turimus žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius. Å TI remonto darbai vykdomi pagal sudaryta planÄ 2015 metams.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra nedetalizuoti, nekonkretÅ«s, abstraktÅ«s. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo teiginius dėl jo kalinimo antisanitarinėmis sÄ lygomis, dėl kamerų sienų ir lubų tinko vietomis pažeidimo pelėsiu. Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų sÄ lygų gyvenamosiose kamerose, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo kalinimo antisanitarinėmis sÄ lygomis, dėl kamerų sienų ir lubų tinko vietomis pažeidimo pelėsiu yra nepagrįsti. Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, sklisdavo nemalonÅ«s kvapai, nebuvo unitazo. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Å¡io pobÅ«džio bylose (vertinant pareiÅ¡kėjų statusÄ ) nurodoma, kad atsakovui tenka pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų, t. y. įrodyti, kad kameroje, kurioje kalinamas pareiÅ¡kėjas, buvo laikomasi higienos normos 21 punkte nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-176/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-496/2013).Å iuo atveju atsakovas įrodymais nepaneigė pareiÅ¡kėjo skundo argumento, kad jis kameroje buvo laikomas pažeidžiant higienos normos 21 punktÄ .

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , konstatuotina, kad dabartinė Å iaulių tardymo izoliatoriaus patalpų bÅ«klė turi atitikti HN 76:2010 reikalavimus, kurie privalomi ir Å¡iuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, kadangi Å¡iuo metu galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku. Atkreiptinas dėmesys, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas taip pat buvo viena iÅ¡ aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimÄ Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ byloje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02, 81-82 p.).

Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 97 paragrafÄ ; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ Ru­sijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafÄ , ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafÄ , ECHR 2002-VI).Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai daugumoje kamerų įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ .

Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiÅ¡kai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, jog iÅ¡ tualeto sklido blogas kvapas, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, vertinama kaip pagrįsta. Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas posėdžio metu nurodė, kad dėl blogo apÅ¡vietimo kamerose dabar turi neÅ¡ioti akinius. Susipažinus su pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 19–27) įraÅ¡ais, darytina iÅ¡vada, kad asmens sveikatos istorijose nėra įrašų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl regėjimo sutrikimų, akių ligų.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius sukrėtimus, kurie turėjo įtakos jo elgesiui ir mÄ stymui, palaužė jį dvasiÅ¡kai ir sugniuždė kaip asmenybę.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 19–27) nustatyta, jog atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, žalingi įpročiai: alkoholis. Yra du įraÅ¡ai: vienas įraÅ¡as, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi jautrumu, labai reaguoja į kiekvienÄ Å¾odį. Anksčiau į psichiatrus nesikreipė, raminančiųjų vaistų nevartojo Dgn.: Adaptacijos sutrikimai (b. l.

24) ir kitas – skundėsi blogu miegu (b. l. 26). Taip pat pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl kitokių nusiskundimų (pvz.: bėrimo). Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjas posėdžio metu nurodė, kad dėl netinkamų kalėjimo sÄ lygų susirgo nervų liga – kÅ«nas iÅ¡muÅ¡tas dėmėmis, kurios pleiskanoja, tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti pareiÅ¡kėjas nepateigė jokių raÅ¡ytinių įrodymų.Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad bandė daug kartų kviestis psichologÄ ar psichiatrÄ , bet jam atsakydavo, jog turi kreiptis raÅ¡tu, bandė kreiptis raÅ¡tu, bet raÅ¡ytinių skundų niekas neregistravo, yra subjektyvÅ«s, nekonkretÅ«s ir atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjo teiginius paneigia Å iaulių tardymo izoliatoriaus Psichologinės tarnybos 2017 m. gegužės 4 d. pažyma Nr. 66/12-277 „Dėl R. B.“ (b. l. 33), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas Psichologinėje tarnyboje lankėsi du kartus: 1. 2014-07-29 pas psichologÄ kviestas kaip naujai atvykęs asmuo; atliktas pirminis psichologinis vertinimas. 2. 2017-10-17 kviestas gavus nuteistojo praÅ¡ymÄ . Pokalbio metu neigė kreipęsis į psichologÄ . IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. balandžio 25 d. pažymos Nr. 61/04-915 (b. l.

34) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014-07-31 iki 2015-02-28 į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis žodžiu kreipdavosi į izoliatoriaus administracijÄ dėl blogų sÄ lygų, tačiau gaudavo atsakymus, jog turi kreiptis raÅ¡tu, bandė kreiptis raÅ¡tu, bet raÅ¡ytinių skundų niekas neregistravo, yra subjektyvÅ«s, nekonkretÅ«s ir atmestini kaip nepagrįsti. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad 67 dienas buvo laikomas, kai pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir 16 dienų kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma.

Be to, atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad be paminėtų 83 dienų, pareiÅ¡kėjui dar 37 dienas buvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo pripažinti pagrįstais, tačiau pareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ buvo laikomas kamerose, atitinkančiose higienos normų reikalavimus, Å iaulių tardymo izoliatoriaus netinkamos kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Taip pat teismas atsižvelgia, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau kaip dvejiems metams po iÅ¡vykimo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus. Ä®vertinęs tai, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismas mano, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 800 Eur. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 5000 Eur neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. B. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 800 Eurų (aÅ¡tuoni Å¡imtai Eurų 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėja                                                    Laisvutė Kartanaitė