2020-04-22 Nr. AB-8451-3-61-3-04272-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-274-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04272-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Standartų spaustuvė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Standartų spaustuvė“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Intrac Lietuva“ ir valstybės įmonė Turto bankas) dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Standartų spaustuvė“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. 49SJN-3105-(14.49.105.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“ (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1048 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies „UAB Intrac Lietuva“ nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – įpareigoti atsakovą NŽT Vilniaus miesto skyrių nekeisti 2010 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Standartų spaustuvė“, neinicijuoti jos keitimo procedūrų, taip pat uždrausti sudaryti naujas ar keisti jau sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis dėl sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o jeigu procedūros jau pradėtos – įpareigoti jas sustabdyti, jeigu atitinkamos sutartys dėl minėto sklypo jau sudarytos su kitais asmenimis – jas panaikinti, kol nebus priimtas įsiteisėjęs sprendimas šioje byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Raštas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie besikeičiančias aplinkybes, susijusias su valstybinės žemės nuomos sutartimi, siūloma pateikti prašymą patikslinti nuomos sutartį, informuojama apie tolesnę procedūrą, jei prašymas nebus pateiktas, o toks dokumentas pagal savo pobūdį nepriskiriamas prie aktų, kuris gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Teismas pažymėjo, kad negalima teigti, jog Raštas visiškai jokių teisinių pasekmių nesukuria, tačiau jo nuomone, šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio.

Teismas padarė išvadą, kad Raštas savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes yra tik procedūros dalis, kurios metu priėmus galutinį sprendimą, Bendrovės teisinis statusas gali pasikeisti. UAB „Standartų spaustuvė“ buvo išaiškinta, kad jai teisines pasekmes gali sukelti remiantis Raštu priimtas administracinis aktas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ginčijamas aktas UAB „Standartų spaustuvė“ jokių teisinių pasekmių nesukelia, ir remdamasis tuo jo skundą atsisakyti priimti. Spręsdamas Bendrovės skundo priėmimo klausimą, teismas turėjo tik nustatyti, ar pareiškėjas, realizuodamas savo teisę kreiptis į teismą, turėjo tam pakankamas procesines prielaidas, ar jas pagrindė, t. y. ar nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, patvirtina, kad ginčijamas administracinis aktas daro poveikį jo subjektinėms teisėms ir teisėtiems interesams. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turėtų išsiaiškinti, ar pareiškėjo keliamas ginčas dėl nuomos sutarties pakeitimo gali būti laikomas ginču, kilusiu viešojo administravimo srityje ir teismingas administraciniam teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Standartų spaustuvė“ skundą atsisakė priimti.

Remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartimis, teismas pažymėjo, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Teismas nustatė, kad pirmuoju skundo reikalavimu UAB „Standartų spaustuvė“ prašė panaikinti atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus Raštą. Rašte pareiškėjui buvo pateikta informacija apie tai, kad VĮ Turto bankas paprašė perduoti jam patikėjimo teise valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 7 469 kv. m ploto valstybinės žemės sklype, reikalingą jo patikėjimo teise valdomam nekilnojamam turtui eksploatuoti. Dalis šio žemės sklypo yra išnuomota Bendrovei. Pareiškėjui buvo pasiūlyta kuo skubiau kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl nuomos sutarties patikslinimo ir paaiškinta, kad Bendrovei nesutikus su nurodytu siūlymu, NŽT Vilniaus miesto skyrius inicijuos valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo procedūrą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.223 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymėjo, jog savo teisę ginčyti Raštą pareiškėjas motyvavo tuo, kad pakeitus valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), būtų sumažintas jos nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydis ir taip būtų pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai. Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus Įsakymą.

Įvertinęs bylos medžiagą ir skundžiamų aktų turinį, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisme keliamas ginčas susijęs su ikisutartiniais valstybinės žemės sklypo nuomos santykiais, kuriuose dalyvaudamos valstybinės institucijos, t. y. NŽT ir jos struktūrinis padalinys, atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Šios institucijos tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektai, o kaip civilinių teisinių santykių subjektai ir jų priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Nors nagrinėjamoje byloje teismas vertins ir atitinkamus viešojo administravimo subjektų priimtus aktus, tačiau atsižvelgęs į byloje susiklosčiusią teisinių santykių visumą, teismas priėjo prie išvados, kad keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Be to, teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis gali kreiptis su skundu į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

III. Pareiškėjas UAB „Standartų spaustuvė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą arba jo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad skundas neturi būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka ir nepagrįstai 2020 m. vasario 28 d. nutartimi antrą kartą pareiškėjo skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

UAB „Standartų spaustuvė“ pažymi, jog šiuo atveju ginčas kilo dėl atsakovo, kaip valstybės institucijos atliekant viešąjį administravimą, priimto akto – Rašto, todėl toks ginčas yra priskirtinas ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui. Be to, atsakovas ginčijame Rašte nurodė, kad „Šis sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka“, todėl pats atsakovas patvirtina pareiškėjo poziciją, kad skundas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „Standartų spaustuvė“ atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė šį skundą priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Rašto ir Įsakymo panaikinimo atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių.

Nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus Rašte pareiškėjui buvo pateikta informacija apie tai, kad VĮ Turto bankas paprašė perduoti jam valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 7 469 kv. m ploto valstybinės žemės sklype, reikalingą jo patikėjimo teise valdomam nekilnojamam turtui eksploatuoti. Dalis šio žemės sklypo yra išnuomota Bendrovei. Pareiškėjui buvo pasiūlyta kuo skubiau kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl nuomos sutarties patikslinimo ir paaiškinta, kad Bendrovei nesutikus su nurodytu siūlymu, NŽT Vilniaus miesto skyrius inicijuos valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo procedūrą pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį.

Savo teisę ginčyti skundžiamus aktus Bendrovė atskirajame skunde motyvuoja tuo, kad ginčijame Rašte buvo nurodyta apskundimo tvarka, t. y. kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-90/2017; 2018 m. liepos 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-73/2018).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartimi, kada ginčo esmę sudaro atitinkami klausimai, susiję su valstybinės žemės nuomojimu, teisingai ir pagrįstai pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės teisės normų, o tokio pobūdžio ginčuose dominuoja civiliniai teisiniai santykiai (ABTĮ 22 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.), dėl ko tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2018).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad pati viešojo administravimo institucija – NŽT Vilniaus miesto skyrius ginčijame Rašte nurodė, jog skundas dėl šio Rašto gali būti paduodamas administraciniam teismui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai - tokie, kaip dokumento pavadinimas ar nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai, ar dėl akto galima paduoti skundą administraciniam teismui, lemia akto turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-797-146/2015; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-998-756/2017; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-844-629/2018). Nagrinėjamu atveju ginčijamo Rašto turinys lemia, kad byla dėl pareiškėjo skundžiamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėtina.

Situacijos kitaip vertinti neduoda pagrindo ir tai, kad antruoju reikalavimu pareiškėjas ginčija viešojo administravimo subjekto - NŽT Vilniaus miesto skyriaus – Įsakymą. Įvertinusi Bendrovės pirmosios instancijos teismui pateikto skundo dalyką ir pagrindą bei kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, taip pat pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, kurių dalyvių teises ir pareigas, esant ginčui, turėtų nustatyti bendrosios kompetencijos teismas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Standartų spaustuvė“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė