2025-05-21 Nr. AB-8970-3-63-3-00209-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-513-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00209-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. vasario 25 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba arba VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. VPE_SP2E-34081 (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. VPE_SP2E-34081); 2) palikti galioti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-2277 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo termino pratęsimo R. J.“ (toliau – ir VSDFV 2024 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-2277). Pareiškėjas taip pat prašė: priteisti bylinėjimosi išlaidas; atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl VSDFV 2025 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (18.2E)I-688 „Dėl 2024-11-13 prašymo“ (toliau – ir VSDFV 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. (18.2E)I-13186) panaikinimo.

Kadangi skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų, Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2025 m. kovo 10 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti VSDFV 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (18.2E)I-13186; 2) panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus priimtus sprendimus: 2024 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. VPE SP1E-65012, 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. VPE_SPlE-67238, 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. VPE_SP2E-34081; 3) įpareigoti VSDFV iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 13 d. prašymą ir 2025 m. sausio 14 d. skundą. Pareiškėjas tai pat prašė: priteisti bylinėjimosi išlaidas; atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VSDVF 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (18.2E)I-13186.

Pareiškėjas paaiškino, kad neturi teisinio išsilavinimo ir jam nesuprantamos teisinės formuluotės bei nurodytų terminų teisinės pasekmės. Pareiškėjas iki skundžiamo sprendimo gavimo aktyviais veiksmais bandė ginti galimai pažeistas savo teises, teikdamas skundus Fondo valdybai ir Fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tikėjosi, kad ginčą pavyks išspręsti neteismine tvarka. Pareiškėjas manė, kad, kol vyksta susirašinėjimas su Fondo valdyba ir Fondo valdybos Klaipėdos skyriumi, sprendimų apskundimo termino skaičiavimas yra stabdomas, ką įrodo pareiškėjo 2025 m. sausio 14 d. skundas Fondo valdybai dėl VSDFV 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (18.2E)I-13186. Pareiškėjui, kaip vidutiniam bei teisinių žinių neturinčiam šalies piliečiui, nesuprantama procesinė tvarka, kaip tiksliai ir laiku reikia realizuoti savo galimai pažeistas teises. Pabrėžė, kad pareiškėjas lankėsi ir Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje, tačiau ten sulaukė tik pašaipios replikos iš specialistės, kad „visi nori gauti didesnę pensiją“. Pareiškėjui nepavyko gauti jokios kompetentingos informacijos. Be to, pareiškėjas bandė ir telefonu kalbėtis su Fondo valdybos bei Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus darbuotojais, rengusiais jam raštus, tačiau gauti išsamios informacijos pareiškėjui taip pat nepavyko. Pareiškėjas dėl ligos yra labai ribotas savo veiksmuose, kadangi jam du kartus per savaitę atliekama (duomenys neskelbtini), po kurios fiziškai jaučiasi blogai. Be to, pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), šiai dienai jam (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), taip pat daugybė nepagydomų ligų, kurios progresuoja, o progresavimui galimai įtakos turi ir valstybės institucijų darbo metodai bei priimtų sprendimų turinys. Pareiškėjas nurodė, kad tik 2025 m. vasario 21 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora, pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu, todėl tik tuomet jam tapo aišku, kad savo teisių realizavimą gali įvykdyti tik per teisminę gynybą, nebetęsiant raštiškų diskusijų su Fondo valdyba ir jos Klaipėdos skyriumi. Pareiškėjo įsitikinimu, jis ilgą laiką aktyviais veiksmais bandė ginti savo teises, tačiau dėl nurodytų priežasčių rinkosi klaidingą sprendimo būdą – ginčą sprendė ne teismo keliu.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas taip pat nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad VSDFV 2024 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. (18.2E)I-13186 išaiškinta apskundimo tvarka, t. y. per vieną mėnesį nuo priėmimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka galėjo būti apskųstas teismui kartu su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-65012, 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-67238 ir 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-34081. Pareiškėjas apie VSDFV 2024 m. gruodžio 10 d. Nr. (18.2E)I-13186 sprendimą žinojo jau 2025 m. sausio 14 d., teikdamas skundą Fondo valdybai, tačiau į teismą kreipėsi tik 2025 m. vasario 25 d., todėl praleido minėto sprendimo apskundimo terminą.

Pareiškėjas paaiškino, kad terminą praleido dėl savo prastos sveikatos būklės, teisinių žinių neturėjimo, proceso neišmanymo, be to, aktyviai bandė ginčą spręsti su Fondo valdybos ir jos Klaipėdos skyriaus darbuotojais. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą, t. y. jame nenurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, konstatavo, kad nėra nustatyta, jog termino praleidimo priežastys būtų objektyvaus pobūdžio, todėl laikė, kad yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių terminas skundui paduoti buvo praleistas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pats pasirinko ne kreiptis į teismą su skundu, o į atitinkamas institucijas (Fondo valdybos Klaipėdos skyrių, Fondo valdybą) su prašymais, skundais, papildomais dokumentais ir užklausomis, todėl savo valia pasirinko tokį savo teisių įgyvendinimo būdą, kuris pats savaime kėlė objektyvią riziką prarasti teisę į teisminę gynybą, kaip šiuo atveju ir įvyko. Tai, kad VSDFV 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. (18.2E)I-13186 galėjo būti apskųstas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos, pareiškėjui buvo žinoma iš paties sprendimo turinio, tačiau pasirinkus kitą procesinį kelią, pareiškėjas veikė procesine prasme neapdairiai ir dėl subjektyvių, nuo jo paties valios priklausančių priežasčių praleido terminą kreiptis į teismą, kurio atnaujinimui nėra teisinių pagrindų. Teismas pripažino, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, nesiėmė veiksmų, jog galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą ir pats sau sukūrė neigiamas Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-586/2011).

Atsižvelgiant į tai, aptariamos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas šiuo atveju praleido skundo padavimo terminą, kaip nurodė teismas, negali būti laikomos pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą. Todėl praleistas VSDFV 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (18.2E)I-13186, kuriuo buvo vertinamas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. VPE SP1E-65012, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-67238 ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-34081 teisėtumas, apskundimo terminas neatnaujintas ir skundą teismas atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VSDFV 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (18.2E)I-13186, kuriuo buvo vertinamas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. VPE SP1E-65012,VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-67238 ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-34081.

Pareiškėjas mano, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neargumentuota, joje remtasi vien formaliais reikalavimais, neatsižvelgta į byloje pareiškėjo pateiktus dokumentus, kuriuose įrodyta, jog terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių priežasčių (sunki sveikatos būklė), atsakovo pateikti dokumentai neaiškūs (be datų, numeracijos ar metaduomenų). Teismas užkirto galimybę pareiškėjui ginti savo konstitucinę teisę į teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo sveikata yra itin bloga, du kartus per savaitę atliekama (duomenys neskelbtini), po kurios jaučiasi blogai. Teismui buvo pateikti dokumentai, įrodantys blogą pareiškėjo sveikatos būklę ((duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas taip pat teigia, kad nėra teisininkas, atsakovo raštai be datų, numeracijos ar metaduomenų, todėl pareiškėjui buvo sudėtinga pasirinkti tinkamą teisių gynybos būdą. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. spalio 28 d. sprendime Nr. VPE SP1E-65012 nurodyta, kad apskundimo teise galima pasinaudoti per 6 mėnesius, todėl pareiškėjas nusprendė, kad turi laiko ginčui išspręsti 6 mėnesius ir pirmiausia bandė ginčą spręsti neteisminio ginčo nagrinėjimo būdu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių priežasčių (sunki sveikatos būklė), atsakovo pateikti dokumentai neaiškūs (be datų, numeracijos ar metaduomenų).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip (ABTĮ 28 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 41 straipsnio 1 dalį draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui (VSDĮ 41 str. 4 d.).

Byloje nustatyta, kad VSDFV 2024 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. (18.2E)I-13186 išaiškinta apskundimo tvarka, t. y. per vieną mėnesį nuo priėmimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka galėjo būti apskųstas teismui kartu su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-65012, 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-67238 ir 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-34081. Kadangi VSDFV 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. (18.2E)I-13186 priimtas 2024 m. gruodžio 10 d., o pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą 2025 m. vasario 25 d., teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Kartu pažymėtina, jog vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Pažymėtina, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VSDFV 2024 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. (18.2E)I-13186 išaiškinta apskundimo tvarka. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kad minėtame sprendime nurodyta apskundimo tvarka neaiški, rėmėsi tik abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie teisinių žinių stoką. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais ir operatyviai ginčyti su teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad terminą skundui paduoti praleido dėl sunkios sveikatos būklės.

Pažymėtina, kad terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo asmens galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku nustatyta tvarka kreiptis į teismą, siekiant apginti galbūt pažeistas teises. Sprendžiant, ar asmens liga gali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, svarbu įvertinti, ar sveikatos sutrikimai buvo tokio pobūdžio ir laipsnio, kad dėl jų asmuo objektyviai negalėjo suvokti savo teisių, galimų jų pažeidimų ir tinkamai į juos reaguoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-860-624/2018, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-725-492/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pateikti įrodymai (medicininiai dokumentai) nepatvirtina, jog pareiškėjo sveikatos būklė buvo tokio pobūdžio, jog apribojo jo galimybes pačiam ar per įgaliotus atstovus nustatytu terminu paduoti skundą teismui.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl to pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, neatnaujinęs praleisto skundo padavimo termino. Pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti pareiškėjo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan