2022-07-27 Nr. AB-19581-3-61-3-01162-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3332-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01162-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, prieglobsčio prašytojas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 21S47829 (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės šalyje dalyvavo (duomenys neskelbtini) asmenų šventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini). Grįžtant juos užpuolė kaukėti vyrai, kurie juos sumušė, nužudė vieną moterį (kuri biologiškai buvo vyras, bet laikė save moterimi). Pareiškėjui pavyko pasislėpti. Nurodė, jog po incidento kreipėsi į policiją, tačiau ši patarė jam pasislėpti, todėl pareiškėjas buvo persikėlęs į priemiestį, galiausiai nusprendė palikti kilmės šalį. Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje.

2.2. Pareiškėjas nurodė, kad jis pateikė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, kilmės šalyje jis pasilikti negalėjo, nes jam grėsė persekiojimas dėl lytinės orientacijos. Atsakovas pareiškėjo apklausų metu pateiktus faktus vertino netinkamai, juos interpretavo pareiškėjo nenaudai ir nesiėmė visų veiksmų, kad surinktų įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo pasakojimą. Dėl pareiškėjo šalyje vyraujančios neigiamos nuomonės apie (duomenys neskelbtini) asmenis, tikėtina, kad pareiškėjas su draugais iš tikrųjų galėjo būti užpulti, kai kurie net nužudyti, todėl jam reikėjo slaptytis. Pareiškėjas kilęs iš valstybės, kurioje homoseksualūs santykiai vis dar yra tabu, visuomenė tam stipriai priešinasi, šalyje iki šiol nėra priimta jokių įstatymų, kurie gintų LGBT asmenis, tad užaugus tokioje aplinkoje apie savo orientaciją ir intymų gyvenimą kalbėti su nepažįstamais asmenimis gali būti sudėtinga ir sunku. Atsakovas negalėjo reikalauti iš pareiškėjo atskleisti visų smulkmenų, detalių ar kitų intymių dalykų, kurie, neva, patvirtintų pareiškėjo orientaciją, o jų neatskleidus – konstatuoti, jog pareiškėjas meluoja. Atsakovo negalima laikyti ekspertu, sugebančiu nustatyti, kuris asmuo iš tikrųjų yra homoseksualus, o kuris ne.

2.3. Atsakovas analizavo tik pareiškėjo pasakojimą, tačiau nesurinko jokių duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę.

2.4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai nusprendė išsiųsti jį į kilmės šalį, taip pat Migracijos departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais, t. y., įvertinęs pareiškėjo pasakojimą pagal DSSH modelį, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo teiginiai dėl tariamo jo (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio bei nenuoseklūs, o paaiškinimai yra nepakankami. Siekiant įvertinti prieglobsčio prašytojo pasakojimą, jo buvo paprašyta išplėstai papasakoti apie aplinkybes, kuriomis jis suvokė esantis kitoks, bei suvokė jaučiantis trauką (duomenys neskelbtini). Jo buvo prašoma pasidalinti savo pojūčiais savęs, kaip kitokio, suvokimo procese. Paprašytas įvardinti savo lytinę orientaciją, prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jis tapo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Tačiau jis nepaaiškino, kaip konkrečiai atėjo jam šis suvokimas, ką jis jautė, kas, koks įvykis pastūmėjo jį tai suprasti. Paprašius papasakoti, kokius jausmus jautė, suvokęs, kad yra (duomenys neskelbtini), jis tik pasakė, kad tiesiog „nutarė tapti (duomenys neskelbtini)“. Su savo draugu jis susipažino terasoje (bare). Ten ir pasibučiavo. Tačiau, ką jis jautė, kokie buvo jo jausmai, kada įvyko pirmas bučinys, jis negalėjo apibudinti. Jis nurodė tik, kad tai buvo „dvasinis meilės ryšys“. Jis negalėjo prisiminti pirmo romantiško pokalbio, kaip viskas prasidėjo. Prieglobsčio prašytojo pasakojime apie jo suvokimą, kad jis yra kitoks ir apie jo trauką (duomenys neskelbtini) pastebimas nenuoseklumas, painumas, be to, jame trūksta detalių. Atsakinėdamas į klausimus prieglobsčio prašytojas teikė abstrakčius, lakoniškus paaiškinimus, nebūtinai tarpusavyje suderinamus. Kai kurios jo istorijos detalės keitėsi pasakojimo metu.

3.3. Prieglobsčio prašytojui buvo sunku praplėsti pirminio laisvo pasakojimo metu pateiktą informaciją, ją papildyti. Jo pateikta informacija buvo nedetali, bendro pobūdžio, jis nenurodė konkrečių datų, kada jam buvo grasinta. Į užduotus klausimus jis atsakinėjo prieštaringai, teikė apibendrintą informaciją. Prieglobsčio prašytojas nepatvirtino apie savo suvokimą, kad jis jaučiasi kitokiu ir apie jo trauką tik (duomenys neskelbtini). Vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimą „kitoniškumo“ elemento kontekste konstatuota, kad jo pasakojimas yra nenuoseklus, taip pat nepasižymi nei detalumu, nei išsamumu, o tam tikros pasakojimo dalys yra prieštaringos. Abstraktūs paaiškinimai, kaip jis suvokė (suvokia) savo „kitoniškumą“ ir kaip tai paveikė (paveikia) jo elgesį, iš neišėjo už paviršutiniško ir stereotipinio suvokimo ribų, apsiribojo fiziniu elementu bei kitų asmenų (o ne paties prieglobsčio prašytojo) elgesio apibūdinimu.

3.4. Pareiškėjas nurodė, kad grasinimų iš savo giminių, kaip dažniausia būna, jis nepatyrė. Atvirkščiai, jie padėjo jam slapstytis, jis gyveno tai pas vieną brolį, tai pas kitą. Tariamus grasinimus jis patyrė tik iš savo pirmo draugo šeimos. Taip pat, anot pareiškėjo, jie jį pasodino į kalėjimą. Tačiau jokių įrodymų apie tai, pvz., grasinančių žinučių ar pan., jis nepateikė bei nenurodė konkrečių datų, kada jam buvo grasinta. Taip pat pareiškėjas ne tik nepateikė jokių įrodymų apie tariamą buvimą kalėjime, tuo labiau jis nepateikė jokių įrodymų, kad jis atliko bausmę (jeigu jis iš tikrųjų ją atliko) dėl savo orientacijos ir kad būtent jo draugo tėvai to siekė. Baudžiamasis persekiojimas pareiškėjo kilmės valstybėje už homoseksualias pažiūras yra labai retas reiškinys. Taigi, įvertinus „stigmos“ bei „gėdos“ elementus prieglobsčio prašytojo pasakojime, identifikuoti rimti trūkumai. Jis su savo partneriu stengėsi nesirodyti viešumoje bei nerodyti savo jausmų, tačiau tai didesnių nepatogumų jam nesukėlė. Taigi, su „stigma“ ir „gėda“ susiję prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumai patvirtino vertinant tariamo „kitoniškumo“ elementą padarytą prielaidą, jog prieglobsčio prašytojo deklaruojamas (duomenys neskelbtini) yra pramanytas.

3.5. Migracijos departamentas nereikalavo iš pareiškėjo teikti intymias detales, netgi priešingai – Migracijos departamento tarnautojui uždavus klausimą, kaip vystėsi pareiškėjo santykiai su partneriu ir pareiškėjui pasiteiravus, ar jis turėtų papasakoti apie seksualinius santykius, jam buvo pasakyta, kad: „Ne, ne, ne, neseksualinio pobūdžio, tiesiog apie santykius, nu kaip jie bendravo“. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad Migracijos departamentui nereikia teikti jokių intymaus ir panašaus pobūdžio nuotraukų. Taigi, pareiškėjo nebuvo prašoma atskleisti jokių seksualinio pobūdžio detalių, o jo pasakojimas buvo atmestas dėl to, kad pasakojimas yra prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu, o ne asmenine patirtimi. Migracijos departamentas pasirinko tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimui tinkamus metodus, o tyrimo metu surinkta informacija pagrindžia išvadą, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini), t. y. esminė aplinkybė, kuria pareiškėjas grindžia tarptautinės apsaugos poreikį, yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Be to, teisės aktai neįpareigoja Departamento rinkti kilmės šalies informacijos visais pareiškėjo nurodytais aspektais.

3.6. Pareiškėjui taip pat pagrįstai nebuvo suteikta papildoma apsauga, Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes sprendimo teisėtumą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2022 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

5.1. 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, iki išvykimo gyveno sostinėje, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis su draugais dalyvavo (duomenys neskelbtini) asmenų šventėje. Grįžtant, apie 23 val., juos užpuolė 6 kaukėti vyriškiai, kurie juos žalojo, mušė, taip pat nužudė vieną moterį (biologiškai ji buvo vyras, tačiau laikė save moterimi). Užsienietis pasislėpė kanalizacijos griovyje ir prabuvo jame iki 5 val. ryto. Po to kreipėsi į policiją. Policininkas patarė jam bėgti. Jis apsigyveno pas (duomenys neskelbtini), viename iš (duomenys neskelbtini) rajonų. Po penkių dienų dviem savaitėms jis persikėlė į priemiestį, esantį už (duomenys neskelbtini), po to – į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) pas kunigą. Šioje bažnyčioje jis gyveno 2 mėnesius, kol kunigas jam liepė palikti bažnyčią, nes vienuoliams (ar vienuolėms) nelabai patinka. Tuomet jo senelis nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) oro uostą, įteikė jam pasą ir kartu su juo per (duomenys neskelbtini) nuskrido į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis su kitais penkias dienas gyveno daugiabučio namo bute. Po to juos automobiliu atvežė prie Lietuvos Respublikos sienos. Kirtę sieną, jie ėjo pėsčiomis mišku, kol juos sulaikė Lietuvos pareigūnai. Tikslios vietos, kur užsienietis vyko, jis nežinojo. Kiek jam kelionė kainavo, jis taip pat nežino. Papildomai užsienietis nurodė, kad turi 3 vaikus su skirtingomis moterimis. (duomenys neskelbtini) jis suprato, kad yra (duomenys neskelbtini). Iki minėtos šventės jis 2 mėnesius sėdėjo kalėjime. Antras jo partneris buvo nužudytas.

5.2. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 22 d. atliko patikslintą prieglobsčio prašytojo apklausa, kurios metu prieglobsčio prašytojas nurodė, kad anksčiau nesikreipė užsienio valstybėse dėl prieglobsčio, neturi kitų valstybių išduotų vizų ar leidimų gyventi (turėjo tik (duomenys neskelbtini) išduotą vizą). Jo tautybė – (duomenys neskelbtini), dėl tautybės jam nebuvo kilę problemų jo kilmės valstybėje. Dėl išpažįstamos religijos jis taip pat neturėjo problemų. Jis turi tris vaikus, nevedęs. Su moterimi, nuo kurios jis turi tris vaikus, jis išsiskyrė, nes nesutapo jų požiūriai, jo teigimu, jis ją mylėjo.

Jis nepriklauso jokiai politinei partijai, taip pat nebuvo politiškai, visuomeniškai aktyvus. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad kai jis atvyko į (duomenys neskelbtini), nusprendė tapti (duomenys neskelbtini). Jis susipažino su vaikinu ir apsigyveno kartu. Tačiau šios „merginos“, kaip šį vaikiną pavadino užsienietis, šeima negalėjo susitaikyti, kad jų vaikas yra homoseksualus, buvo prieš jų santykius. Užsienietis pradėjo gauti grasinančius laiškus. Taip pat ši šeima pasistengė, kad jis būtų sulaikytas policijos, teisiamas.

Teismo sprendimas nebuvo palankus ir užsienietis atsidūrė kalėjime (nurodė kalėjimo pavadinimą). Jis 3 mėnesius praleido kalėjime, buvo mušamas, kankinamas, jam buvo (duomenys neskelbtini). Dėdė (duomenys neskelbtini), sužinojęs kaip su juo elgiamasi, padėjo jam ištrukti iš kalėjimo. Jis apsigyveno (duomenys neskelbtini), susipažino su nauja „mergina“, nes su buvusia mergina teko išsiskirti. Jie dalyvavo LGBT šventėje. Po šventės grįžtant namo, apie 3 val., juos (4-is asmenis) užpuolė kaukėti žmonės. Užsieniečiui pavyko pasprukti, jis pasislėpė pakelės griovyje.

Po praleistų griovyje 5 valandų, grįžęs namo, jis sužinojo, kad jo „mergina“ neišgyveno. Jis kreipėsi į policija, tačiau buvęs policijos nuovadoje policininkas jam patarė išvykti bei pranešė, kad visi draugai nužudyti, ir jis (policininkas) nesugebės jo apginti. Tuomet užsienietis kelioms dienoms apsigyveno pas savo brolį, tačiau brolis paprašė jo išvykti, nes bijojo dėl savo šeimos saugumo. Po to užsienietis išvyko pas kitą savo brolį, kuris atidavė jį bažnyčios globon. Jis apsigyveno bažnyčioje, tačiau kunigas teigė, kad tai netinkama vieta gyventi.

Ateinantys į bažnyčią žmonės jį įžeidinėjo. Vieną dieną atvyko jo dėdė, įsodino į automobilį su tamsintais langai ir išsivežė. Atvykus į oro uosta, jis davė jam jo pasą ir jie išskrido į (duomenys neskelbtini). Iš savo kilmės šalies užsienietis išvyko dėl to, kad buvo (duomeny neskelbtini), iš jo tyčiojosi bei kankino. Asmens dokumentas buvo atiduotas (duomenys neskelbtini). Į klausimą, kad užsienietis suprato, kad yra netradicinės orientacijos asmuo, atsakė, kad tai buvo (duomenys neskelbtini). Jis negalėjo papasakoti, kokie jausmai jį apėmė.

Su savo šeima jis apie tai nekalbėjo, žinojo tik dėdė. Broliai patys suprato, kad jis yra kitoks. Dėdė nelabai buvo patenkintas sužinojęs apie užsieniečio orientaciją. Į klausimą, iš kur užsienietis žinojo apie savo partnerių orientaciją, jis atsakė, kad (duomenys neskelbtini) visi viską apie kiekvieną žino. Paprašius apibūdinti savo draugą, jis atsakė, kad jis buvo jaunas, turėjo vyrišką vardą, bet jie jį pavadino moterišku vardu. Jie gyveno kaip vyras ir žmona. Susitiko terasoje (baro, kavinės terasoje), joje lankydavosi, pirmą kartą pasibučiavo (datos neprisiminė), taip pat prisipažino meilėje.

Jie nedemonstravo savo santykių viešumoje, slėpėsi. Kilmės šalyje nėra įstatymų, ginančių LGBT teises. Jie įkūrė privatų (duomenys neskelbtini) klubą (jis asmeniškai nėra klubo įkūrėjų tarpe). Apie LGBT bendruomenės veiklą jis nesidomėjo, tik lankydavosi minėtame klube. Po jo aprašytos šventės klube vyko demonstracija, kurioje dalyvavo keliolika žmonių. Paklaustas, kaip atrodo LGBT vėliava, jis atsakė, kad nepažįsta jokių LGBT simbolių, jie tiesiog susitikinėja minėtame klube, bendrauja. Jis taip pat kartais lankėsi minėtame klube.

Jei jis grįžtų į kilmės šalį, jam kiltų įvairios grėsmės. Jį atpažintų kaip homoseksualinį asmenį iš jo partnerio elgsenos gatvėje. Kadangi jo partneris žuvo, jo aplinkos asmenys apie tai žino. Todėl jį apmėtytų akmenimis. Taip pat ji persekiotų jo žuvusio draugo šeima. Visą tai galėtų baigtis jo mirtimi. Paskutinį kartą jį sumušė prieš jam išvykstant iš šalies, jis turi randus. Tai buvo minėtos šeimos nariai. Į policiją jis nesikreipė, tačiau jis buvo policijos paieškomas. Paklaustas, ar užsienietis turi kokių nors įrodymų apie minėtus įvykius, jis pažadėjo atsiųsti Migracijos departamentui jo (duomenys neskelbtini) kopiją, taip pat jis savo telefone turi intymaus pobūdžio nuotraukas, kuriose jis atvaizduotas su savo partneriu, kurių jis nenorėtų rodyti.

Paklaustas, ar jis turi savo telefone jam siųstų grasinančio pobūdžio SMS ar kitos medžiagos, į klausimą neatsakė.

5.3. Migracijos departamentas, įvertinęs visus pateiktus duomenis ir informaciją, ginčijamu Sprendimu nusprendė: 1) nesutiekti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalių, 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į pareiškėjo kilmės valstybę. Atsakovas siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį, tačiau tyrimo metu pareiškėjo pateiktas pasakojimas, kurio jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį buvo abstraktus, nedetalus ir bendro pobūdžio. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo prašymą, referavo į atviruose šaltiniuose pateikiamą informaciją apie padėtį ir įvykius kilmės šalyje, siekdamas įrodyti jo tariamo persekiojimo dėl lytinės orientacijos realumą, savo pasakojimą grindė stereotipiniais teiginiais apie LGBT+ bendruomenei priklausančius asmenis. Departamente atlikto tyrimo metu, vertinant pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, kurie buvo abstraktūs, nedetalūs ir migloti, buvo padaryta išvada, jog pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu. Taip pat Departamento atlikto tyrimo metu pareiškėjo teiginiai apie jo priklausymą LGBT+ bendruomenei, buvo vertinami vadovaujantis DSSH modeliu, šio vertinimo rezultatai parodė, kad pareiškėjo pateikta informacija apie jo tariamą (duomenys neskelbtini), tikėtina, yra prasimanyta. Buvo konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimo detalės nepagrindžia jo teiginių apie netradicinę lytinę orientaciją, t. y. pareiškėjo pasakojimo detalės nepatvirtino tyrimo metodikoje nustatytų „kitoniškumo“, „stigmos ir gėdos“ bei „žalos“ kriterijų egzistavimo pareiškėjo individualioje situacijoje.

8. Teismo manymu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo pačio subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais bei pateiktu pasakojimu, kuris iš esmės atspindi viešuose šaltiniuose prieinamą informaciją apie saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Teismas pažymėjo, jog individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta. Taigi, pareiškėjo pateiktas pasakojimas apie priežastis privertusias jį palikti kilmės valstybę nepasižymi nuoseklumu ir patikimu, dėl šios priežasties pareiškėjo pasakojimas vertintinas kaip nepagrindžiantis deklaruojamos persekiojimo baimės. Pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso suteikimo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas taip pat laikė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnyje.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau laikė, kad nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas (5 metai) yra neproporcingas, todėl sutrumpino jį iki 3 metų.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

11.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

11.2. Kilmės šalies įstatymai nedraudžia tos pačios lyties asmenų savanoriško seksualinio elgesio tarp suaugusiųjų, tačiau asmenys, viešai demonstruojantys tos pačios lyties asmenų seksualinį elgesį, pavyzdžiui, bučiavimąsi, kartais buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal viešo nepadorumo nuostatas, kurias visuomenė retai taikydavo priešingos lyties poroms. Valdžios institucijos dažnai nesiėmė jokių veiksmų, kad ištirtų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn ar nubaustų pareigūnus, pažeidusius LGBT asmenų teises, o nebaudžiamumas už žmogaus teisių pažeidimus buvo problema. Homoseksualumas visuomenėje vis dar yra tabu, šie asmenys yra stigmatizuojami ir prieš juos yra smurtaujama, iškyla įvairios kliūtys ir nepatogumai. Priklausymas LGBT bendruomenei dažnai sąlygoją persekiojimą tiek iš valstybės institucijų, tiek iš nevalstybinių subjektų pusės. Turi būti vertinama individo patirtis, kylančios grėsmės bei galimybė gauti valstybės apsaugą.

11.3. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė bendrauti su psichologu ar kitu specialistu, kad būtų patvirtinta ar paneigta, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Išvada dėl jo lytinės orientacijos padarė migracijos pareigūnas, kuris neturi specialių žinių šioje srityje. Atsakovas jokiais argumentais nepaneigė pareiškėjo nurodytų faktų, o sprendimą faktiškai motyvuoja tuo, kad Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas sprendime nepaaiškino kokius įrodymus reikia pateikti teigiant, kad esi (duomenys neskelbtini). Savo ruožtu nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei jo kilmės šalyje gresia pavojus dėl jo seksualinės orientacijos.

11.4. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pareiškėjo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų, priešingai – pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, pagrįstai leidžiantis juo tikėti. Šiuo atveju būtent atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai jo prašymą atmetė, nors visos aplinkybės dar net nėra ištirtos, kaip jau nurodyta aukščiau. Be to, atsakovas net nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Pats atsakovas nurodo, kad pareiškėjo kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, todėl galimybė patirti smurtą pareiškėjo kilmės šalyje turėjo būti tinkamai įvertinta.

11.5. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje.

11.6. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

12.1. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais, t. y., įvertinęs pareiškėjo pasakojimą pagal DSSH modelį, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo teiginiai dėl tariamo jo (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio bei nenuoseklūs, o paaiškinimai yra nepakankami. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimo kontekste įvertinus „kitoniškumo“, „stigmos“, „gėdos“ bei „žalos“ elementus, nustatyti rimti prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumai. Jo pasakojimas apie savo ((duomenys neskelbtini)) patirtį yra prieštaringas. Be to, prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie su „kitoniškumu“ bei „stigma“ susijusius savęs suvokimo procesus buvo nedetalus ir neišsamus, nepaisant apklausos metu užduodamų pakartotinių klausimų, stengiantis padėti prieglobsčio prašytojui atskleisti savo vidines patirtis. Dar daugiau, pareiškėjas taip pat savo pasakojimo (jo pirmo draugo šeimos grasinimai, buvimas kalėjime, LGBT šventė) nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas jokių paaiškinimų dėl savo prašymo suteikti prieglobstį motyvų nepateikė, nurodydamas, kad apie tai kalbėti nenorėtų, taip pat nepateikė jokios kitos aktualios informacijos ar duomenų.

12.2. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamento negalima laikyti ekspertu, sugebančiu nustatyti, kuris asmuo iš tikrųjų yra homoseksualus, o kuris ne, pareiškėjo teigimu – nėra aišku, kokius dokumentus jis turėjo pateikti, kad galėtų įrodyti savo (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjui tenka pareiga įrodyti jam kylančias grėsmes ir jų realumą. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Migracijos departamentas nereikalavo iš pareiškėjo teikti intymias detales, pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad Migracijos departamentui nereikia teikti jokių intymaus ir panašaus pobūdžio nuotraukų, o jo pasakojimas buvo atmestas dėl to, kad pasakojimas yra prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu, o ne asmenine patirtimi. Taip pat ne tik pareiškėjo pasakojimas apie priklausymą LGBT bendruomenei, bet ir pasakojimas apie kilmės valstybėje tariamai patirtus persekiojimo veiksmus (grasinimus, kalėjimą, užpuolimą po šventės) buvo nedetalus ir prieštaringas, nepagrįstas jokiais įrodymais.

12.3. Atsakovas atliko tinkamą ir teisėtą tyrimą, rėmėsi aktualia ir naujausia informacija, todėl padarė pagrįstas išvadas, kurių pareiškėjas konkrečiais įrodymais nepaneigė. Pareiškėjas taip pat buvo pagrįstas išsiųstas į kilmės šalį, o draudimo atvykti terminą pirmosios instancijos teismas net sutrumpino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 21S47829, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjęs, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, minėtą terminą, skaičiuojamą nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki 3 metų.

15. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jų nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

19. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

20. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

21. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

22. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

23. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

24. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

25. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

26. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės valstybėje buvo sumuštas grįždamas iš LGBT šventės, taip pat kad visuomenė neigiamai į jį žiūri, gali apmėtyti žemėmis ar akmenimis dėl to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ir Migracijos departamentas, įvertinę pareiškėjo pasakojimą apie jo seksualinę orientaciją, pagrįstai jį pripažino nepatikimu. Iš pateiktos apklausos transkripcijos matyti, kad atsakovas stengėsi išsamiai išnagrinėti pareiškėjo nurodytų argumentų pagrįstumą, pasakojimo patikimumą remdamasis DSSH modeliu. Atsakovas, įvertinęs visus šio modelio elementus (kitoniškumą, stigmą, gėdą ir žalą) pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie jos (duomenys neskelbtini) yra nenuoseklus, nedetalus ir neišsamus.

Pareiškėjas nepaaiškino, kaip jam atėjo suvokimas, kad jis yra (duomenys neskelbtini), ką jis jautė, koks įvykis pastūmėjo jį tai suprasti, paprašius papasakoti, kokius jausmus jautė, suvokęs, kad yra netradicinės lytinės orientacijos, pareiškėjas tik nurodė, kad „nutarė tapti (duomenys neskelbtini)“. Be to, teigė, kad turėjo tris vaikus nuo vienos moters, tačiau su ja išsiskyrė. Taip pat pareiškėjas nežinojo LGBT organizacijos simbolių, vėliavos, jis nesidomi LGBT bendruomenės gyvenimu kilmės valstybėje, nežinojo organizacijų, ginančių LGBT teises.

Jis tik lankėsi (duomenys neskelbtini) asmenų kavinėje, ten kalbėjosi, bendravo. Taip pat viešai jis nerodė savo santykių, nes tai jo valstybėje nepriimtina, jis turėjo slėptis. Į klausimą, kaip jis priėmė tai, kad jam su partnerių reikėjo slėptis, jis pasakė, kad jam tai buvo nemalonu, tačiau didesnių nepatogumų dėl to jam nebuvo kilę, jie tiesiog nesirodė viešumoje. Grasinimų iš savo giminių taip pat nepatyrė, priešingai – jie padėjo pareiškėjui slapstytis. Taigi, pareiškėjo pasakojimas apie tariamą priklausymą LGBT bendruomenei (menamą baimę dėl priklausymo minėtai bendruomenei) pagrįstai buvo įvertintas kritiškai ir nepripažintas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikį.

Taip pat paminėtina, kad kiti pareiškėjo nurodyti pavojai (dėl priešiškos visuomenės reakcijos) yra hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio įrodymais (ar konkrečiais argumentais) neparemtos pareiškėjo baimės, kurios buvo įvertintos Migracijos departamento Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškėjui turėjo būti suteikta galimybė bendrauti su psichologu ar kitu specialistu, kad būtų patvirtinta ar paneigta, kad jis yra (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas rėmėsi DSSH modeliu, kuriuo siekiama įvertinti paties pareiškėjo savęs suvokimą, jausmus bei patirtį, nesikoncentruojant į seksualinę patirtį.

Paminėtina, kad pareiškėjo nurodytas vienkartinis užpuolimas nekeičia šių išvadų, kadangi, pirmiausiai, pasakojimas apie užpuolimą buvo nedetalus, pareiškėjas nenurodė, kas jį užpuolė ir kodėl, tik manė, kad tai yra, esą, dėl jo lytinės orientacijos, tačiau daugiau detalių, kaip ir savo pasakojimą pagrindžiančių įrodymų, nepateikė. Minėtas pareiškėjo tariamo persekiojimo epizodas vertintinas kaip tęstinumo neturintis praeities įvykis, nepagrindžiantis persekiojimo ateityje tikimybės. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad valstybės institucijos atsisakė jam suteikti veiksmingą pagalbą, apsaugą nuo persekiojimo ir kad toks atsisakymas būtų sąlygotas jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

Be to, kaip galima suprasti iš pareiškėjo apklausos, daugiau po šio įvykio persekiojimo veiksmų nepatyrė, o iš kilmės šalies išvyko lėktuvu.

30. Taip pat pažymėtina, kad tariamus grasinimus pareiškėjas patyrė iš savo pirmo draugo šeimos. Taip pat, anot pareiškėjo, jie jį pasodino į kalėjimą. Tačiau jokių įrodymų apie tai, pvz. grasinančių žinučių ar pan., jis nepateikė bei nenurodė konkrečių datų, kada jam buvo grasinta. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodo pats pareiškėjas, jo dėdė jam padėjo „pasprukti“ iš kalėjimo, tačiau po to pareiškėjas apsigyveno mieste, kur ir gyveno anksčiau; jo teisėsaugos institucijų pareigūnai neieškojo, po faktiško pabėgimo iš kalėjimo, be to, kaip minėta, pareiškėjas su savo pasu lėktuvu išvyko iš kilmės šalies. Taip pat sutiktina su atsakovo pozicija, kad nėra įrodymų, kad prieglobsčio prašytojas atliko bausmę (jeigu jis iš tikrųjų ją atliko) dėl savo (duomenys neskelbtini) ir kad būtent jo draugo tėvai to siekė. Atsakovas darė prielaidą, kad užsienietis galėjo būti nuteistas už kriminalinį ar kitokį nusižengimą ir dėl šios priežasties kalėjo, kadangi homoseksualumas (duomenys neskelbtini) yra legalus ir nebuvo aiškiai uždraustas.

31. Taigi, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso suteikimo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

32. Dėl papildomos apsaugos pažymėtina, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), kur gyveno pareiškėjas, nevyksta vidaus konfliktai. Todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

33. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog Migracijos departamentas nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės šalyje ir jo gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

34. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė