2020-07-15 Nr. AB-13594-3-61-3-00631-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1949-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00631-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas) direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 28-728 (1) (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jam paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. vasario 7 d. sprendimu paliko galioti Nutarimą, konstatuodamas, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati, nes skambindamas artimiesiems, jis pasinaudojo D. Ž. taksofono kortele, t. y. padarė pažeidimą. Pareiškėjas teigė, kad turėjo paskambinti mamai, kuri serga, laukė operacijos, tačiau buvo išnaudojęs skambučių limitą, todėl nuteistas D. Ž., kuris yra pareiškėjo draugas, surinko savo telefono kortelės kodą ir davė paskambinti mamai. Pareiškėjas vertino, kad pažeidimo nepadarė, o pataisos įstaiga, skirdama pareiškėjui nuobaudą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas ir skyrė per griežtą nuobaudą.

3. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Nutarimu pareiškėjui nuobauda paskirta už tai, jog skambinimo metu pareiškėjas pasinaudojo svetima kortele, kuri priklauso kitam nuteistajam. Pareiškėjas šiais savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą draudimą bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas. Nuteistiesiems griežtai draudžiama keistis jiems išduotomis telefono kortelėmis, taip pat naudotis svetimomis, kitiems nuteistiesiems išduotomis kortelėmis. Nuteistieji informuojami apie šį draudimą ir jie supranta, kad pasinaudojimas svetima telefono kortele yra neteisėtas. Kiekvienam į įstaigą atvykusiam nuteistajam, jo prašymu, išduodamos vardinės skambinimo kortelės, kurios yra elektroninės, nuteistiesiems skambučiai suteikiami taip pat elektroniniu būdu, taip kontroliuojant suteikiamų skambučių skaičių. Nuteistieji neteisėtai apsikeičia jiems išduotomis telefono kortelėmis, bandydami neteisėtai skambinti telefonu. Šiuo atveju pareiškėjas, pasinaudodamas kitam nuteistajam išduota telefono kortele, žinojo, jog veikia neteisėtai, kad tokie jo veiksmai draudžiami ir kad jie bus traktuojami kaip drausmės pažeidimas. Be to, pats pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. paaiškinime pripažino savo kaltę dėl padaryto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas 2018 m. lapkričio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-966(1) informavo Vilniaus PN direktorių, kad 2018 m. lapkričio 16 d. 16.15 val. pareigūnas patikrino, ar pareiškėjas skambindamas nesinaudoja kito nuteistojo kortelės „T+“ duomenimis. Pareigūnas nustatė, kad skambinimo metu pareiškėjas pasinaudojo svetima kortele, kuri priklauso nuteistajam D. Ž. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus PN jaunesniojo specialisto 2018 m. lapkričio 16 d. tarnybinį pranešimą Nr. 43-966, taip pat į pareiškėjo rašytinį paaiškinimą bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, Nutarimu pareiškėjui paskyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pareiškėjas dėl Nutarimo pateikė skundą Departamentui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 2S-522 konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.

7. Teismas, akcentuodamas BVK ir Tvarkos apraše įtvirtintą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nurodė, kad bylos duomenys patvirtina ir to neneigia pareiškėjas, kad jis 2018 m. lapkričio 16 d. 16.15 val. skambinimo metu naudojosi telefono kortele, kuri priklausė kitam nuteistajam. Šį faktą patvirtina tiek tarnybinis pranešimas, tiek pareiškėjo 2018 m. lapkričio 16 d. paaiškinimas, kuriame pareiškėjas savo kaltę pripažįsta, tiek skunde pateikti paaiškinimai. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nepadarė pažeidimo, kuris nurodytas Nutarime, t. y. jis pažeidė imperatyvų draudimą, nustatytą BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte, draudžiantį nuteistiesiems bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai. Teismas nenustatė, kad skiriant nuobaudą pareiškėjui būtų padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, nurodė, jog skiriant nuobaudą buvo laikomasi BVK 143 straipsnyje nustatytos tvarkos ir nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui būtų paskirta pernelyg griežta nuobauda.

8. Teismas konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus faktinės aplinkybes, pareiškėjo argumentus, surinktus įrodymus. Pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas (naudojimasis ne savo taksofono kortele) tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas darė išvadą, kad Departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skunde dėl Nutarimo nurodytus argumentus ir surinktą dokumentinę medžiagą ir pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.

III. 9. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde patvirtina, kad yra padaręs byloje nustatytą pažeidimą, t. y. kad skambino pasinaudodamas kito nuteistojo kortele, šios aplinkybės neslepia, įsipareigoja daugiau šio pažeidimo nekartoti. Pareiškėjas akcentuoja, kad klysta tiek laisvės atėmimo įstaigose laikomi, tiek laisvėje esantys žmonės. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas yra padarytas ne dėl alkoholio, narkotikų ar kitų uždraustų daiktų laikymo ar režimo pažeidimo, neprotinga iš karto taikyti giežtas baudimo priemones tikslu tik parodyti Vilniaus PN pareigūnų atliekamą darbą. Konstatuoto pažeidimo atveju pakaktų įspėjimo ir tai atitiktų šių laikų aktualų teisinį reglamentavimą, ginantį žmogaus teises. Kito nuteistojo kortele pasinaudojo tik dėl būtinumo paskambinti mamai. Vilniaus PN pareigūnams iš surinkto telefono numerio buvo žinoma, kad buvo skambinta būtent jai.

11. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą laikėsi ABTĮ įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs skunde ir kurias pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir šių įrodymų visumą. Skundžiamas sprendimas pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu aplinkybių viseto išnagrinėjimu, priimtas vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliaciniame skunde nenurodoma aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidė, vadovavosi aktualia teismų praktika.

15. Pareiškėjas S. V. atsikirtime į atsakovo Vilniaus PN ir trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atsiliepimus į apeliacinį skundą nesutinka su atsiliepimais į apeliacinį skundą.

16. Pareiškėjas akcentuoja, kad Nutarimu nuobauda jam skirta neįvertinus lengvinančių aplinkybių, o tikslu tik griežčiau nubausti. Tokia Vilniaus PN pozicija netoleruotina demokratinėje valstybėje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo S. V. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 28-728 (1), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. 16.15 val. skambinimo metu naudojosi telefono kortele, kuri priklausė kitam nuteistajam, t. y. jis pažeidė imperatyvų draudimą, nustatytą BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte, draudžiantį nuteistiesiems bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai, todėl jam pagrįstai ir teisėtai buvo skirta nuobauda. Pirmosios instancijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui paskirta pernelyg griežta nuobauda.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir nurodo argumentus, susijusius su tuo, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai, nes nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis prisipažino padaręs veiką, skambino mamai, paskirta nuobauda pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nurodo atvejus, kai žmogus nebaudžiamas, o perspėjamas, kad daugiau tai nesikartotų.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia nurodo, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas neturėjo būti baudžiamas, pažymėtina, jog BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos nuteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016).

23. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis, t. y. BVK 142 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

24. BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai. Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad telefono kortelės be papildymo išduodamos nemokamai laisvės atėmimo vietų įstaigose naujai atvykusiems ar telefono kortelės neturintiems ir ją turėti pageidaujantiems suimtiesiems (nuteistiesiems); 7 punkte nustatyta, kad išduodamos telefono kortelės registruojamos Telefono kortelių valdymo sistemos Kortelių ir vartotojų registre, susiejant jas su konkrečiu suimtuoju (nuteistuoju), nurodant jo vardą, pavardę, informacinės sistemos „PRISONIS“ bylos numerį ir kitus būtinus duomenis“. Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomi suimtieji (nuteistieji) gali naudotis tik savo ir tik teisėtais būdais įsigytomis telefono kortelėmis arba telefono kortelių duomenimis; už telefono kortelių saugumą ir jų duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims atsako jas naudojantys suimtieji (nuteistieji). Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, jog pastebėjus, kad suimtasis (nuteistasis) turi ar naudoja ne savo telefoninę kortelę arba telefoninės kortelės duomenis, rašomas tarnybinis pranešimas laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui arba jį pavaduojančiam asmeniui bei sprendžiamas klausimas dėl drausminės nuobaudos suimtajam (nuteistajam) skyrimo ir telefoninės kortelės blokavimo bei pakeitimo.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, žinodamas minėtų teisės aktų reikalavimus, jų nesilaikė, todėl darytina išvada, jog atsakovas turėjo teisėtą pagrindą nustatyti, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, ir dėl to skirti pareiškėjui nuobaudą.

26. Nutarimo priėmimo metu galiojusioje BVK 142 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. BVK 143 straipsnio 2 dalis nustatė, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

27. Pareiškėjui paskirta nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), t. y. ne pati griežčiausia nuobauda. Įvertinus pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui nėra paskirta per griežta nuobauda ar nuobauda paskirta nesilaikant BVK 143 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

28. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė