2018-10-24 Nr. AB-18996-3-62-3-00280-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2207-261-2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00280-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 19 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis iki 2016 m. lapkričio 5 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas buvo mažesnis, nei nustatyta teisės aktuose, o gyvenamąją plotą dar labiau mažino kameroje esantys baldai. Teigė, jog kamerose buvo vienas sanitarinis mazgas ir viena kriauklė, naudojantis tualetu nebuvo užtikrinamas privatumas. Dušuose netinkamai įrengtos pertvarėlės, o tai pažeidė asmens privatumą. Be to, kamerose nebuvo šilto vandens.

3. Nurodė, jog nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, neiškabinti gesintuvai, dėžė su smėliu ir kiti pirmo reikalingumo įrankiai gaisrui kilus. Teigė, jog Lukiškių TI-K kalinamų asmenų neaprūpina darbinėmis pajamomis, nemoka pašalpų iš socialinės paramos fondų, nesilaiko higienos ir materialinio aprūpinimo normų – neišduoda tualetinio popieriaus, dantų šepetėlių, dantų pastos, muilo prieš einant į dušą. Gyvenamosiose patalpose visą laiką buvo matomi buitiniai parazitai, taip pat buvo netinkamas naktinis apšvietimas. Teigė, kad dėl to pareiškėjas patyrė stresą, nervinę įtampą, didelius psichologinius išgyvenimus.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. Lukiškių TI-K pripažino, kad atskirais laiko tarpais nuteistieji ir suimtieji laikomi mažesniame nei teisės aktų normomis nustatytas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, plote (3,6 kv. m), tačiau įstaigos administracija negali daryti įtakos dėl suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo.

6. Teigė, kad už kamerų valymą ir tvarkymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su įmone, kuri nuolat atlieka vabzdžių, graužikų naikinimo darbus, priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą. Visose kamerose yra taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Pažymėjo, jog sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

7. Teigė, jog kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenumato. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis – 1,6 metro, plotis – 1,2 metro. Suimtiesiems kas mėnesį išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.

8. Pažymėjo, kad kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Žmonių evakavimo planai statiniuose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Teigė, jog valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka fiziologines mitybos normas.

9. Atsakovo nuomone, Lukiškių TI-K neatliko neteisėtų veiksmų, dėl ko kiltų civilinė atsakomybė už žalą.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 470 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitus skundo reikalavimus atmetė.

11. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124), 1.3.1 punkte nustatytas reikalavimas, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. lapkričio 5 d. gyveno kamerų tipo patalpose Nr. 105, 155, 134, 170, 127, 253, 264, 256, 252, kuriose teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m ploto nebuvo užtikrintas 2015 m. gegužės 29 d. – 2015 m. birželio 8 d., 2015 m. birželio 12 d. – 2015 m. liepos 10 d., 2016 m. kovo 22 d. – 2016 m. kovo 25 d., 2016 m. balandžio 30 d., 2016 m. spalio 15 d. – 2016 m. spalio 19 d., 2016 m. spalio 21 d. – 2016 m. spalio 26 d. Pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo 527 paras, o teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m ploto nebuvo užtikrintas 53 paras.

13. Teismas pažymėjo, jog Įsakymas Nr. V-124 nenumato, kad į šio įsakymo 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Įvertindamas byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, teismas darė išvadą, jog pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. lapkričio 5 d., 53 paras nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose (trūko atitinkamai 0,96 kv. m, 0,47 kv. m, 0,16 kv. m, 0,27 kv. m, 0,69 kv. m ploto).

14. Dėl pareiškėjo teiginio, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitarinius mazgu, teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nurodyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

15. Teismas pastebėjo, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. kovo 21 d. pranešime Nr. 24-1487 nurodyta, jog sanitarinio mazgo patalpa su klozetu nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, pareiškėjas yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris ar langelį atidarantiems pareigūnams. Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika darė išvadą, kad sanitarinio mazgo ne visiškas atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos laikytinas pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui.

16. Pareiškėjas teigė, kad kamerose netinkamai įrengtas naktinis apšvietimas, nepakako buitinio ir higieninio inventoriaus. Šiuo aspektu teismas nustatė, jog byloje nepateikta įrodymų, o taip pat ir Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl ginčo laikotarpiu tikrintų kalinimo patalpų Nr. 105, 155, 134, 170, 127, 253, 264, 256, 252, kuriose atitinkamais laikotarpiais kalėjo pareiškėjas. Kita vertus, teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (netinkamo aprūpinimo baldais, įranga ir kitais daiktais, apšvietimo, higienos) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamo aprūpinimo baldais, įranga ir kitais daiktais, apšvietimo, higienos neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, teismas laikė nepagrįstais.

17. Pareiškėjas teigė, kad kamerose nebuvo šilto vandens, dušuose netinkamai įrengtos pertvarėlės, garantuojančios besimaudančio asmens privatumą. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teismas vertino, jog karšto vandens tiekimas į kameras teisės aktuose nenumatytas, todėl pareiškėjo teiginį dėl kamerose netiekiamo karšto vandens, atmetė kaip nepagrįstą.

18. Higienos normos HN 76:2010 68 punktas ir Higienos normos HN 134:2015 44 punktas reglamentuoja asmenų teisę nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus dėl pertvarų nebuvimo dušuose, sprendė, jog dėl to, kad dušuose nebuvo įrengtos pertvaros, pareiškėjo galimybės palaikyti asmeninę švarą nesumažėjo, todėl nevertino, kad Lukiškių TI-K netinkamai užtikrino Higienos normose įtvirtintą pareiškėjo teisę prausti kūną ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

19. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K buvo tiekiamas netinkamas maistas, neišduodamos higienos priemonės. Teismas pažymėjo, kad Maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, jog maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad gydytojas būtų rekomendavęs ar skyręs specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas. Byloje nėra sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų skirti kitokį nei racionalų, t. y. tinkamą maitinimą, todėl darytina išvada, kad Lukiškių TI-K neturėjo individualiai koreguoti pareiškėjo maitinimo. Įvertindamas tai, kad pareiškėjas kitų pretenzijų Lukiškių TI-K tiektam maistui nereiškė, o byloje nėra duomenų apie netinkamą tiekiamo maisto kokybę, teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui tiekė nekokybišką maistą.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad buvo neišduodamos higienos priemonės, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šių argumentų nevertino kaip pakankamų neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

21. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo laikomasi priešgaisrinių taisyklių – neiškabinti gesintuvai, dėžė su smėliu ir kiti pirmo reikalingumo įrankiai kilus gaisrui. Atsakovas nurodė, kad kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai yra kiekviename gyvenamajame korpuse, korpuso vyresniųjų kabinetuose. Gesintuvų gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka. Kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Žmonių evakavimo planai statiniuose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus.

22. Dėl pareiškėjo teiginio, kad gyvenamojoje aplinkoje yra asbesto, teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog įstaigoje būtų vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, todėl teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių, kurios galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatai.

23. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su gyvenamosiose patalpose matomais buitiniais parazitais. Atsakovas nurodė, jog Lukiškių TI-K nuo 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, kuri atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016 m. rugsėjo 22 d. rašte nurodyta, jog Lukiškių TI-K kameroje Nr. 253 patikrinimo metu buvo vizualiai matomų voratinklių ant lubų ir sienų, t. y. nustatytas Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimo pažeidimas.

24. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis, nebuvo skiriamos socialinės pašalpos, teismas nurodė, jog duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl socialinės pašalpos skyrimo į Lukiškių TI-K administraciją, byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, išskyrus abstrakčius teiginius (nenurodė, kada konkrečiai kreipėsi su prašymais dėl pašalpos skyrimo ir kokiems konkretiems būtiniausiems reikmenims įsigyti), todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

25. Vadovaudamasis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašu (b. l. 32–65), teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu skundėsi pilvo skausmu, skausmais dešinio kelio sąnario srityje, skausmu akyje, skrandžio skausmu, tačiau teismo nuomone, minėti susirgimai nėra tokio pobūdžio, dėl kurių galėtų būti reikšminga sprendžiant kalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos darbuotojus nesikreipė (b. l. 68). Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

26. Įvertindamas visumą nustatytų aplinkybių, teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pažeisdama minimalų kameros ploto reikalavimą, neužtikrindama pareiškėjui privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu bei kameroje Nr. 253 nenaikintais nariuotakojais. Teismui nekilo abejonių, kad dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

27. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, pažeidžiant teisės aktų nustatytą minimalų plotą, buvo kalinamas Lukiškių TI-K 53 paras. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra kamerų tipo įstaiga, todėl asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 470 Eur suma, kurią priteisė iš atsakovo.

III. 28. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

29. Pareiškėjo nuomone, iš bendros kameros ploto turėjo būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, tokiu atveju dienų skaičius, kada pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, būtų didesnis. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kai jis buvo laikomas kamerose nežmoniškomis sąlygomis, nes nebuvo nustatyta konkrečiai, kokie baldai buvo kamerose.

30. Pareiškėjas teigia, jog Lukiškių TI-K pateikė teismui netikslią informaciją apie asmenis laikomus kamerose, nes nuteistieji į kameras įkeldinami dienos metu, o atsakovas pateikė informaciją rytinio patikrinimo metu.

31. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes dėl pareiškėjo galimybės tik vieną kartą per savaitę praustis duše, nes, pasak pareiškėjo, pagal Europos kalinimo taisykles, apsiprausti duše turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tam tikrą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką tokio pobūdžio bylose ir prašo ja vadovautis. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su visais argumentais, kuriuos atmetė teismas, nes šis atmetimas, pasak pareiškėjo, yra nemotyvuotas. Pareiškėjo nuomone, teismas buvo nepakankamai aktyvus, nustatydamas pažeidimų aplinkybes.

33. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nepateikta jokių faktinių aplinkybių.

35. Pasak Lukiškių TI-K, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

37. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimui 470 Eur, nustatęs, kad 53 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (3,6 kv. m). Teismas taip pat konstatavo, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Be to, teismas konstatavo, kad kameroje Nr. 253 buvo nustatyti higienos reikalavimų pažeidimai. Pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia, kad būtų priteista visa jo prašyta suma (19 000 Eur). Pareiškėjas mano, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nustatant pažeidimus, priėmė nemotyvuotą sprendimą, be to, netinkamai apskaičiavo pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, nes iš bendro kameros ploto neatėmė sanitarinio mazgo užimamo ploto, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į kamerose buvusius baldus (jų užimamą plotą). Pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pažeidimo, susijusio su tuo, kad pareiškėjui buvo galima praustis duše tik vieną kartą per savaitę.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pateikto apeliacinio skundo ribose, kadangi nėra aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei prašo ja vadovautis nagrinėjamu atveju, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti analizuojama ir vertinama konkreti situacija, konkretus laikotarpis, iš kurio kildinama neturtinė žala, tuo laikotarpiu galimai buvę pažeidimai, jų pobūdis ir mastas, konkrečiu atveju turi būti vertinama pažeidimų (jei jie nustatyti) trukmė, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokios vertybės konkrečiu atveju buvo pažeistos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos (nustačius tam tikros institucijos ar įstaigos neteisėtus veiksmus ar neveikimą), taip pat turi būti analizuojama konkreti situacija, nes neturtinė žala yra neatsiejamai susijusi konkrečiu asmeniu ir jo patirtais neigiamais išgyvenimais, kurie pasireiškia nevienodu intensyvumu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose (dėl privatumo naudojantis ne visiškai nuo likusio kameros ploto atitvertais tualetais neužtikrinimo ir kt.), tačiau teisėtai ir pagrįstai vertino ir analizavo būtent pareiškėjo atvejį dėl jo nurodytų aplinkybių (tikrino duomenis apie tai, kaip buvo laikomasi higienos reikalavimų kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas ir kt.).

40. Kaip minėta, pareiškėjas mano, kad teismas buvo nepakankamai aktyvus, nustatant pažeidimus. Šio savo apeliacinio skundo argumento pareiškėjas nepagrindžia nei teisiniais, nei faktiniais motyvais, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį pareiškėjo argumentą atmeta, kaip deklaratyvų (nepagrįstą). Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė pareiškėjo skundo argumentus. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, nurodydamas tiek tai, kokios faktinės aplinkybės byloje buvo nustatytos, tiek ir tai, kokios teisės normos dėl pareiškėjo nurodytų nusiskundimų yra taikytinos bei pateikdamas analizuojamose situacijos teisinį vertinimą (išvadas).

41. Pareiškėjas taip pat nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo skaičiavimais dėl pareiškėjui tekusio gyvenamųjų patalpų ploto. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo atimti iš bendro kameros ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą.

42. Aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintą kankinimų draudimą, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kalinių laikymas tokiomis sąlygomis, kai asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto (neskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto), reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (pasiekiamas minimalus žiaurumo lygis) (pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Nors pirmosios instancijos teismas ir neatsižvelgė į sanitarinio mazgo užimamą plotą, tačiau taikė ne 3 kv. m, o 3,6 kv. m ploto standartą, todėl iš esmės teisingai nustatė laikotarpius, kada pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, susijusias su minimalaus gyvenamojo ploto suteikimu, ginčo laikotarpiu buvo pažeista. Dalį kamerų ploto užėmė sanitarinis mazgas, tačiau iš pareiškėjui tekusio kamerų ploto matyti, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį iš esmės tuo pačiu metu, kada pirmosios instancijos teismas nustatė su tuo susijusį nacionalinės teisės pažeidimą.

43. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nesuteikta galimybe praustis duše ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra rekomendacinio pobūdžio, todėl šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sąlygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017). Byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018).

44. Nagrinėjamu atveju daliai ginčo laikotarpio nustačius minimalaus suteiktino ploto pažeidimą, sprendžiant dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos (jos dydžio) atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjui tekusį per mažą gyvenamųjų patalpų plotą dar labiau mažino kameroje esančių baldų užimamas plotas, todėl pareiškėjo judėjimo laisvė kamerose buvo dar labiau suvaržyta. Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio taip pat reikšminga aplinkybė, kad su plotu susijęs pažeidimas truko gana ilgai (beveik 2 mėnesius), tam tikrais laikotarpiais šis pažeidimas pasireiškė gana dideliu mastu ir pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas buvo itin mažas. Be to, svarbu pažymėti, kad minimalus privatumas pareiškėjui naudojantis tualetu buvo neužtikrintas daug ilgesnį laikotarpį, nes iš viso ginčo laikotarpio tik keliolika dienų pareiškėjas buvo laikomas vienas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti priteistina ne 470 Eur, o 650 Eur suma.

45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, priteisdama pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 650 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius