bb9fee54-693d-459d-975f-63ab00a966bb · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                               Administracinė byla Nr. I-1777-505/2016                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01829-2015-2                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;74. (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                  2016 m. kovo 24 d.Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,nedalyvaujant pareiškėjui A.

G., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas A. G. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 25000 Eur neturtinės žalos.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l.

4) nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) bausmę nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis atliko nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. spalio 29 d. Buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo patalpos 1 lokalinio sektoriaus kamerÄ Nr.

5. Å iose patalpose buvo laikoma nuo 16 iki 22 asmenų. PareiÅ¡kėjo teigimu, gyvenamose patalpose buvo Å¡alta, drėgna, vienam asmeniui teko mažiau gyvenamojo ploto nei numatyta teisės aktuose. Alytaus PN 1 lokaliniame sektoriuje gyveno 450-500 nuteistųjų, todėl pasivaikščiojimo kiemuose trÅ«kdavo ploto. Bendrabučio tipo kameroje nebuvo sanitarinio mazgo, todėl naktį tekdavo keltis ir eiti į tualetÄ per Å¡altį, nes koridoriuje nebuvo langų. Taip pat nebuvo kriauklių, karÅ¡to vandens, per savaitę tik vienÄ kartÄ vesdavo praustis į duÅ¡Ä .

Visiems nuteistiesiems Alytaus PN per du aukÅ¡tus skirti tik 24 sanitariniai mazgai, todėl tekdavo laukti. Tualetai atitverti neaukÅ¡ta sienele. Bendrabučio tipo patalpose nebuvo įrengta nerÅ«kančiųjų patalpų, pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis, o kiti nuteistieji asmenys rÅ«kydavo dienÄ naktį gyvenamoje patalpoje, koridoriuje. PrieÅ¡ einat vakare miegoti, susidarydavo eilės prie prausyklų. Visiems nuteistiesiems tekdavo 4 Å¡aldytuvai, dalį maisto reikėdavo laikyti savo krepÅ¡iuose, jis imdavo gesti.

Buvo mažai viryklių, tekdavo net 3 valandas bÅ«ti alkanam, kol galėdavo pasigaminti maisto, trÅ«ko skalbimo maÅ¡inų. Ä® parduotuvę galėdavo eiti tik kartÄ per savaitę. Apie 400 nuteistųjų bÅ«davo narkomanai, pusę iÅ¡ jų sirgo ŽIV, todėl pareiÅ¡kėjas jautė baimę užsikrėsti Å¡ia liga. Patalynę keisdavo vienÄ kartÄ per savaitę, pareigÅ«nai elgdavosi nepagarbiai. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b.l. 13-18). Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2012 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. spalio 29 d. buvo paskirtas į 21 bÅ«rį 3 miegamÄ jį, kurio plotas 43,77 kv. m, įrengta 19 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 2,30 kv. m.

Pažymėjo, kad vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis ir neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamieji ne visada būna užpildyti dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji, gyvenantys tame pačiame miegamajame, išvyksta etapais į kitus pataisos namus, tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ligos metu būna Sveikatos priežiūros tarnyboje, kitiems suteikiama teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų), tuomet likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu perkelti gyventi į kitus bÅ«rius dėl, jo manymu, netinkamų laikymo sÄ lygų, į pataisos namų administracijÄ nesikreipė.Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo. Nuteistiesiems yra suteikta judėjimo laisvė dienotvarkėje nustatytu laiku – gali sportuoti įrengtose krepÅ¡inio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikÅ¡telėse, dirbti Å«kio brigadoje, dvasiÅ¡kai tobulėti ir lankytis koplyčioje. Darytina iÅ¡vada, kad santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ kompensuoja suteikta judėjimo laisvė.Lietuvos higienos normos HN76:2010 68 punkte numatyta laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, Alytaus PN nuteistiesiems Å¡i galimybė sudaryta.Alytaus PN nuteistųjų patalynę ir rÅ«bus vienÄ kartÄ per savaitę skalbia ir džiovina pataisos namų skalbykloje. 2012 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. spalio 29 d.

Alytaus visuomenės sveikatos centras Alytaus PN netikrino. 2012 m. gruodžio 12 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktÄ , kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas ir iÅ¡vadoje pažymėjo, kad higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų nesikreipė.Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog nėra teisinio reglamentavimo draudžiančio ŽIV infekuotus asmenis laikyti, apgyvendinti kartu su sveikais nuteistaisiais.Lietuvos higienos normos HN76:2010 14 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kito bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Taigi, miegamuosiuose nuteistiesiems rÅ«kyti yra draudžiama ir juose nerÅ«koma. Pirmojo lokalinio sektoriaus kieme yra įrengtos vietos rÅ«kymui.Alytaus PN administracija niekada nežemino nuteistųjų, taip pat ir pareiÅ¡kėjo, asmens orumo, nesielgė su jais nežmoniÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kaip konkrečiai yra paskaičiuotas ir kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis, tai leidžia daryti prielaidÄ , kad jis į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Prašė skundÄ atmesti.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas, atsakovo atstovas, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® 73 str. 3 d., 75 str. 1 d.), todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Alytaus PN veiksmų, bausmę atliekant nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. spalio 29 d., atlyginimo.Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b.l. 13-14).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. spalio 29 d. (b.l. 4).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo bausmės atlikimo pradžios t. y. 2010 m. spalio 5 d. (b.l. 19), nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Alytaus PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ Alytaus PN ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ .Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2010 m. spalio 5 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 16 d. (b.l. 5). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus.

Nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2012 m. rugsėjo 16 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos nuo 2012 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. spalio 29 d.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad jo gyvenamojoje patalpoje lokalinio sektoriaus Nr. 1 pasivaikščiojimo kiemelyje trÅ«ko ploto, tualetuose buvo per mažas klozetų, prausimosi kranų, per retai suteikiama galimybė naudotis duÅ¡u, gyvenamosiose patalpose buvo didelė drėgmė, Å¡alta, nebuvo įrengta nerÅ«kančiųjų patalpų, trÅ«ko Å¡aldytuvų, viryklių, kadangi buvo daug narkomanų, jautė baimę užsikrėsti ŽIV, pareigÅ«nai elgdavosi nepagarbiai.Asmens bylos Nr. 11932 duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas A.

G. į Alytaus PN atvyko 2010 m. spalio 5 d. (b.l. 19).Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010-04-11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 111.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ .

Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė.

Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus (b.l. 20, 21).PareiÅ¡kėjas A. G. nuo ginčui aktualiu laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į 21 bÅ«rį 3 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas yra 43,77 kv. m, joje įrengta 19 miegamųjų vietų (b.l. 20, 21), todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus (t. y. 43,77/19), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,3 kv. m.

Ä®vertinus byloje esamus duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas 31 parÄ atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,8 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Alytaus PN nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTÄ® 57 str.).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad gyvenamųjų patalpų temperatÅ«ra, drėgmė, neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų temperatÅ«rai ir drėgmei reglamentuoti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte, pagal kurį gyvenamosiose santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti 35-65 proc. Å¡iltuoju metų periodu ir 35-60 proc. – Å¡altuoju metų periodu. TemperatÅ«ra Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 18-28oC, Å¡altuoju – 18-22oC. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos temperatÅ«ros, drėgmės, sanitarinių mazgų, kriauklių, viryklių, Å¡aldytuvų trÅ«kumo.

Byloje pateiktas Alytaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA-339, kuriame nurodyta, jog Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta (b.l. 23-25).Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų (temperatÅ«ros, drėgmės, sanitarinių mazgų, kriauklių, viryklių, Å¡aldytuvų trÅ«kumo) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl temperatÅ«ros, drėgmės, higienos, inventoriaus kiekio neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ grindžia aplinkybe, kad nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u buvo galima tik kartÄ per savaitę, patalynę keisdavo tik vienÄ kartÄ per savaitę.Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Higienos normos HN 76:2010 67 punkte numatyta, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiama atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, o 68 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos suteikia galimybę kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Akivaizdu, kad leisti nuteistajam dažniau nei kartÄ Ä¯ savaitę praustis po duÅ¡u yra pataisos įstaigos direktoriaus diskrecijos teisė. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę, kad patalynė buvo keičiama rečiau nei kartÄ per savaitę, todėl teismo vertinimu, atsakovo atstovas Higienos normos 67, 68 punktų nuostatų nepažeidė.PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo per mažas.Teisė į pasivaikščiojimÄ yra esminė suimtojo teisė.

Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 48 punktas) nurodyta, kad ypatingas dėmesys skiriamas buvimui lauke. Reikalavimas, kad kaliniams mažiausiai vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas pagrindine jų teise.Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktai. PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam nėra sudaromos sÄ lygos tinkamÄ laikÄ pasivaikščioti kiemelyje, tačiau savo teisių pažeidimÄ sieja su pasivaikščiojimo kiemelio plotu ir jame vienu metu galinčių pasivaikščioti asmenų kiekiu. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra per mažas, vertintinas deklaratyviu.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ nuteistųjų rÅ«kymo gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose ir nesančių įrengtų rÅ«kymo vietų.Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Draudimas rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru yra įtvirtintas ir Higienos normos 14 punkte.

Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru atmestini kaip neįrodyti (ABTÄ® 57 str.). PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio (nemandagiai kreipiasi į nuteistuosius, pažeidinėja teisės aktais nustatytas taisykles ir pan.), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio su nuteistaisiais, yra atmestini.PareiÅ¡kėjas nerimauja, jog panaudojus smurtÄ prieÅ¡ jį, gali bÅ«ti užkrėstas ŽIV, nes kartu su juo gyvena infekuotieji minėtu virusu nuteistieji.BVK 70 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, nenumato, kad ŽIV sergantys asmenys privalo bÅ«ti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.

Priešingai, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiūros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 punktas numato, kad asmenų, infekuotų ŽIV, atžvilgiu negali būti taikoma jokia segregacijos forma. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(93)6 „Dėl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolės aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose“ 9 punktas taip pat įtvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog segregacija, izoliacija ar užimtumo, sporto bei poilsio apribojimai netaikomi ŽIV infekuotiems asmenims laisvėje, tokio paties požiūrio turi būti laikomasi kalbant ir apie ŽIV infekuotus kalinius.

Minėtų tarptautinių teisės aktų pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad asmenų, infekuotų ŽIV, izoliavimas vien dėl tos priežasties, kad jie yra infekuoti ŽIV, yra laikomas asmenų, infekuotų ŽIV, diskriminacija asmenų, kurie nėra infekuoti ŽIV, atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2477/2012). Atitinkamai, remiantis 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, iÅ¡dėstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“, 1 punktu, atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

Taigi, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, iÅ¡skyrus, jei jie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Pažymėtina, kad nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, jog kartu su pareiÅ¡kėju buvo kalinami ŽIV infekuoti asmenys, ar kad tokie asmenys bÅ«tų pareiÅ¡kę norÄ bÅ«ti izoliuotais ar linkę elgtis nesaugiai ir neatsargiai, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , net ir pasitvirtinus pareiÅ¡kėjo nurodytai aplinkybei, jog kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami asmenys, infekuoti ŽIV, nesant atsakovo pareigos izoliuoti tokius asmenis, nėra pagrindo teigti, jog nurodytais veiksmais buvo pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad galėjo apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje tik vienÄ kartÄ per savaitę.Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų. BVK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta nuteistųjų specialioji teisė įsigyti maisto produktų nėra absoliuti. Å io straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjas suteikė teisę Teisingumo ministerijai nustatyti pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sÄ raÅ¡Ä .

Ä®sigyti maisto produktų nuteistieji gali tik už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus (BVK 92 str. 1 d.). BVK 92 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyvendina Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XII skyrius „Nuteistųjų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų įsigijimo tvarka“ (76-79 p.) ir 18, 19 priedai. Vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sÄ raÅ¡Ä nustato Å¡ių taisyklių 18 priedas, o nuteistiesiems draudžiamų įsigyti bÅ«tiniausių reikmenų sÄ raÅ¡Ä nustato Å¡ių taisyklių 19 priedas.

Vidaus tvarkos taisyklių XII skyriuje pataisos įstaigų vadovams nustatytos pareigos: užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartÄ per savaitę (77 p.); užtikrinti, kad maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų pardavimo kainos nevirÅ¡ytų Å¡ių prekių rinkos vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga (78 p.).Alytaus PN administracija, teismo vertinimu, tinkamai užtikrino galimybę pareiÅ¡kėjui pasinaudoti BVK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta teise už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje ir Å¡iuo aspektu teisės aktų reikalavimų nepažeidė, t. y. nėra atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo).Byloje nepateikta duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes. Teismui nekyla abejonių, kad pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ ploto normÄ buvo pažeista, todėl atsižvelgus į nustatyto pažeidimo trukmę ir mÄ stÄ , į tai, kad 31 parÄ pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Alytaus PN pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas, Å¡iuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), t. y. 50 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui, o kita skundo dalis netenkintina.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, teismasn u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ), 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.Kitos skundo dalies netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                                Daina Kukalienė