bb95e7aa-a575-4a22-8aca-e520e7b6771c · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-366-485/2018Proceso Nr. 1-79-1-00308-2007-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. T. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 26 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam A.

T. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 18 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 3 d. 2018 m. vasario 26 d. Komisija nutarė taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 5 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos padarant iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamumo rizikÄ , dar nėra pakankama, ji nėra akivaizdi ir įtikinanti dėl nuteistojo pasirengimo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Skunde A.

T. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikant jam lygtinį paleidimÄ .Skunde nurodė, kad teismas neiÅ¡nagrinėjo bylos visapusiÅ¡kai, jis neturėjo vertinti A. T. pažeidimų dėl vidaus tvarkos nesilaikymo, nes jis jau už juos yra nubaustas, o tai darydamas teismas jį dar kartÄ teisė, pažeidžiant KonstitucijÄ , kur draudžiama teisti antrÄ kartÄ už tÄ patį nusižengimÄ . Taip pat skunde nurodė, jog nesutinka su teismo teiginiu, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų, nors tuo pačiu teismas ir pripažino, kad stebimi nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau Å¡iais aspektais A.

T. skunde tvirtino, jog Komisija yra įvertinusi visas esančias sÄ lygas, kurios bÅ«tinos lygtiniam paleidimui ir yra priėmusi teisingÄ nutarimÄ , vadovaujantis ne tik teisės aktais, bet ir dokumentais, įvertinant asmens bendravimÄ , nuolatinį jo stebėjimÄ , mÄ stymÄ , elgesį ir t. t., todėl A. T. nuomone, abejoti Komisijos nutarimu yra absurdiÅ¡ka ir neadekvatu. Skunde kritikuojant teismo motyvÄ dėl nebaudžiamumo nuotaikų formavimo nurodė, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tai buvimas probacijos tarnybos pareigÅ«nų kontrolėje, o nesilaikant nustatytų įpareigojimų jis gali bÅ«ti grÄ Å¾intas atgal atlikti bausmę į pataisos namus.

Skundas atmetamas. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus, pateikto skundo argumentus, konstatuoja, jog lygtinio paleidimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas apylinkės teisme buvo iÅ¡spręstas teisingai, teismas nepažeidė nei proceso, nei teisės, nei konstitucinių principų, todėl priėmė teisingÄ sprendimÄ . Nuteistasis ginčija Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį dėl Komisijos nutarimo nepatvirtinimo ir lygtinio paleidimo instituto netaikymo jo atžvilgiu.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

NuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimÄ kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir padariusios iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuomet klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kurio vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, savo sprendimÄ pakankamai argumentavo, todėl daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir nuteistojo atžvilgiu taikytÄ jam lygtinį paleidimÄ patvirtinti nėra pagrįsto materialaus pagrindo.

SkundÄ nagrinėjančiam teismui pateikta bylos medžiaga nustatyta, kad lygtinio paleidimo instituto taikymo formalus pagrindas yra, nuteistasis yra atlikęs privalomÄ Ä¯statyme nustatytÄ bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatytas Komisijos rekomendacijas, atlikus nusikalstamo elgesio rizikos tyrimÄ , vertinimo rezultatai yra 25 balai, kurie nuo ankstesnio tyrimo vertinimo rezultato (27 balai) sumažėjo 2 balais ir nuteistasis priklauso žemai minėtos rizikos grupei.

Taip pat svarbus veiksnys Å¡io klausimo iÅ¡sprendime yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri teismui suponuoja iÅ¡vadÄ dėl pagrįsto manymo, kad A. T. laikysis įstatymų ir nenusikals bei jau bus galima jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Å iame kontekste Komisija iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus nuteistojo lygtiniam paleidimui, tačiau nepakankamai įvertino bÅ«tent pagrindÄ dėl manymo, kad nuteistasis jau laikysis įstatymų ir nenusikals, bÅ«damas paleistas lygtinai.

Tokia abejonė apylinkės teismui kilo pagrįstai įvertinus ne tik formaliuosius, bet ir materialųjį Å¡io instituto kriterijų.  Skundo turinio analize spręstina, jog pareiÅ¡kėjas manė, kad jam sÄ lygos ir pagrindai yra pilnai iÅ¡pildyti, todėl jis jau gali bÅ«ti lygtinai paleistas, tačiau Å¡i pozicija aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrįsta. Kaip ir teismas nurodė, nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, jo pažanga vertinant nuteistojo elgesio modelį, nukreipta tinkama linkme ir atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustačius, kad jis priklauso žemai rizikos grupei, vertinimo rezultatų sumažėjimas yra ne itin ryÅ¡kus, gretinant su tuo, jog nuteistojo atžvilgiu iÅ¡tyrus jo socialinę aplinkÄ nustatyti tik 2 statiniai balai.

Taigi, pareiÅ¡kėjas, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme ne tik numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ , kas Å¡ioje byloje Komisijos buvo nepagrįstai vertinta ir nutarime nurodyti motyvai neįtikino teismo dėl nuteistojo tinkamos probacijos. Apylinkės teismas motyvuotai grindė procesinį sprendimÄ dėl Å¡ios teisinės iÅ¡vados nagrinėjamu atveju, nors ir nepateisino nuteistojo lÅ«kesčių. Tiek medžiagoje, tiek teismo nutartyje nurodyti teigiamai charakterizuojantys duomenys dėl nuteistojo elgesio sÄ lygoja tik atitinkamų iÅ¡vadų darymÄ ir bausmės paskirties įgyvendinimo proceso tinkamumÄ , tačiau be to, jog nuteistasis dirbantis, mokėsi, prisideda gaunamomis savo pajamomis prie vaikų iÅ¡laikymo, nėra atsiskyręs, bendraujantis, palaikantis ryÅ¡ius su tėvais, seserimi, žmona, mokosi iÅ¡ savo klaidų, tinkamai elgiasi, skatintas ir už tai jam suteikti pasimatymai, padėkos, kitos priemonės, kuriomis Å¡velninama jo padėtis, neturi galiojančių nuobaudų, tačiau visiÅ¡kai pagrįstai teismas analizavo ir tokius duomenis, kurie sukėlė teismui pagrįstÄ abejonę dėl pareiÅ¡kėjo paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos anksčiau laiko nei atlikta pilnai bausmė.

PrieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl elgesio modelio pasirinkimo bÅ«dų, jis pataisos namų baustas ne vienÄ kartÄ , jo asmeniui dominuoja ne tik uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas, laikymas, psichotropinių medžiagų vartojimas, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas, bet ir smurto atvejis prieÅ¡ kitÄ asmenį, kur toks jo elgesys ir buvo nulemtas jam inkriminuoto nusikaltimo su negrįžtamomis pasekmėmis atvejis. Taigi, tai svarbu ir analizuojant jo padarytus nusižengimus, jų pobÅ«dį, atlikimo laikÄ kartu su paskatinimais, ir vis tik apylinkės teismo iÅ¡vada Å¡ių aplinkybių kontekste nepaneigta teisingumo prasme.

Teismas Å¡iuos nusižengimus vertino tik kaip elgesio modelį, o ne prieÅ¡ingai nei nurodyta skunde A. T. dar kartÄ neteisė ar neskyrė atitinkamų bausmių už tai, todėl dvigubo baudimo konstitucinis principas Å¡ioje byloje nebuvo pažeistas. Darant sprendimus pagrįstus bylos duomenų objektyvumu ir teismo suformuotu vidiniu įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje skundo atžvilgiu, lygtinio paleidimo taikymui buvo tinkamai visų reikÅ¡mingų aplinkybių visete įvertinti ir A. T. atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai veiksniai.

Jų pareiÅ¡kėjas neginčija, tačiau iÅ¡reiÅ¡kia bendrÄ nesutikinimÄ su teismo galutine iÅ¡vada dėl lygtinio paleidimo taikymo netvirtinimo, tačiau tokia kritika nėra pagrįsta duomenimis, o tik jo subjektyvia nuomone dėl lygtinio paleidimo visų sÄ lygų buvimo. ReikÅ¡mingų aplinkybių vertinimas teismui iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kurio metu vertinama kiekviena aplinkybė atskirai bei susiejus į nustatytų ir reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , formuojamos galutinės pagrįstos ir teisiÅ¡kai įvertintos iÅ¡vados nagrinėjamu klausimu.

Tokius veiksmus atlikęs apylinkės teismas, Å¡io proceso nuostatų nepažeidė, bylos medžiagÄ iÅ¡tyrė ir iÅ¡analizavo pilnai ir visapusiÅ¡kai, nurodė kodėl suponavo jo iÅ¡vada dar netaikyti lygtinio paleidimo instituto, tinkamai patikrino Komisijos sprendimo pagrįstumÄ pagal faktines bylos aplinkybes bei tuo klausimu padarytas iÅ¡vadas pagrįstumo aspektu, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes.Teisėjų nuomone, skunde nurodytos aplinkybės bei pateiktos medžiagos duomenys nesudaro besÄ lygiÅ¡ko pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ir pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

AukÅ¡tesniajam teismui pateiktos bylos medžiaga nagrinėjamu klausimu leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padės nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtÄ elgesį. Skunde nurodytos pareiÅ¡kėjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl atlikto vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymams ir duodančiomis pagrindÄ daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei padarė apylinkės teismas.AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pažeidimų dėl Komisijos nutarimo apylinkės teismas nepadarė, atsižvelgė į bausmės esmę ir teisingumo principÄ , lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindus, kurių kontekste dėl materialaus pagrindo visiÅ¡kai pagrįstai suabejojo, nurodė sprendime motyvus, kurie atitinka bylos faktines aplinkybes ir teisingÄ jų įvertinimÄ visumoje.

Teisėjų kolegija nenustatė, jog Komisijos nutarimas priimtas padarius esminius BVK pažeidimus, tačiau suformuluota galutinė iÅ¡vada nepakankamai pagrįsta įvertinus materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindÄ , todėl teismo skundžiama nutartis palieka nepakeista ir A. T. skundas netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, n u t a r i a: A. T. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                           Jūratė Jakubonienė    Algirdas Remeika              Gytis Večerskas