bb95cdbc-b0fc-4610-bbe4-e01f2faa62c4 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1519-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12292-2013-2; Pirmosios instancijos teismo teisėja: RÅ«ta Rimkevičienė; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.2.4.2; 44.5.2.17; 121.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės, ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje Nr. 2-114-435/2014 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.lt“ ieÅ¡kinį atsakovui S. M. dėl civilinės atsakomybės.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė atsakovas buvo UAB „Saminta“ steigėjas ir vienintelis akcininkas bei įmonės direktorius. 2010 m. liepos 1 d. jis kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kimÄ paliekant nenagrinėtu ir teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi šį praÅ¡ymÄ patenkino. 2012 m. vasario 22 d. tarp UAB „Nestaga“ ir ieÅ¡kovės buvo pasiraÅ¡yta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 040 ir jos Priedas Nr. 2, kurių pagrindu UAB „Nestaga“ perleido (pardavė) turėtÄ reikalavimo teisę iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , delspinigius, palÅ«kanas, baudas ir kitus mokėjimus iÅ¡ UAB „Saminta“ o ieÅ¡kovė įgijo skolos reikalavimo teisę 20 888,98 Lt sumai, plius delspinigiai, palÅ«kanos ir kiti mokėjimai pagal PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus. 2012 m. rugpjūčio 21 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nemokiai UAB „Saminta“. 2012 m. lapkričio 27 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2389-555/2012 iÅ¡kelta UAB „Saminta“ iÅ¡kelta bankroto byla. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog remiantis byloje pateiktu UAB „Saminta“ kreditorių sÄ raÅ¡u ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. balansu, įmonė yra nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai (100 871,13 Lt) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto (13 676,00 Lt) turto vertės. IeÅ¡kovė pateikė bankroto administratoriui 26 170,34 Lt kreditorinį reikalavimÄ , kuris 2013 m. sausio 24 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi minėtoje byloje Å¡iai sumai buvo patvirtintas. 2013 m. balandžio 15 d. bankroto administratorius kreditoriui pateikė Administratoriaus veiklos ataskaitÄ , kurioje pažymima, kad įmonės turimo turto vertė yra 12 013,26 Lt, iÅ¡ jos 10 940,09 Lt - gautinos sumos. Administratorius nurodė, jog 177 Lt įsiskolinimÄ padengė tik įmonės debitorius UAB „Glass market“, įmonės ilgalaikis turtas buvo parduotas už 110 Lt, o trumpalaikis - už 600 Lt. Kadangi UAB „Saminta“ administravimo iÅ¡laidos už visÄ bankroto procesÄ sudarė 617 Lt, kreditorių reikalavimai bankroto byloje apskritai nebuvo patenkinti. 2013 m. balandžio 24 d.

Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-905-555/2013 UAB „Saminta“ veikla buvo pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto, VÄ® Registrų centras jÄ iÅ¡registravo iÅ¡ Juridinių asmenų registro.IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo, kaip buvusios įmonės UAB „Saminta“ savininko ir vadovo, 26 170,34 Lt žalos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas – 393,00 Lt žyminio mokesčio ir 968,00 Lt už teisinę pagalbÄ , 12,00 Lt iÅ¡laidas už VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡Ä .

Teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kovės reikalavimus tenkino visiÅ¡kai.Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 28 d. pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo ir nurodė, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, preliminarus sprendimas naikintinas. PrieÅ¡taravimuose nurodė, kad negalima sutikti su ieÅ¡kovės teiginiais, kad atsakovas tęsė įmonės veiklÄ ir prisiiminėjo naujus įsipareigojimus, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, be to, iÅ¡kėlus UAB „Saminta“ bankroto bylÄ , nei iÅ¡ kreditorių pusės, nei iÅ¡ administratoriaus pusės, kuris vertino visus UAB „Saminta“ sandorius, nebuvo konstatuoti neteisėti ir/arba nusikalstami atsakovo kaip UAB „Saminta vadovo ir dalyvio veiksmai, ar nustatytas neveikimas, kuris lėmė žalos kreditoriams atsiradimÄ , be to, ieÅ¡kovė neįrodo atsakovo kaltės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2013 rugpjūčio 16 d. preliminarų sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-16164-435/2013, paliko nepakeistÄ , ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo S. M. 26 170,34 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (26 170,34 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-08-02) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 399 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ atsakovo valstybės naudai – 53,95 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad jau 2006 m. atsakovui, kaip kasdieninę įmonės veiklÄ organizuojančiam vadovui, atsirado fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į įmonės kreditorių interesus, o 2007 m. kreditorių interesai atsakovui turėjo tapti vyraujančiais. Tačiau atsakovas nuo 2007 metų iki 2011 m. buvus kritinei įmonės finansinei bÅ«klei, jokių sprendimų, užtikrinančių kreditorių interesus, darančių teigiamÄ Ä¯takÄ bendrovės mokumui, užkertančių keliÄ dar didesnių nuostolių susidarymui, nepriėmė, tęsė įmonės nuostolingÄ veiklÄ be jokių esminių pokyčių.

Akivaizdu, kad atsakovas disponavo informacija apie sudėtingÄ finansinę UAB „Saminta“ bÅ«klę (kai mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nepaliaujamai didėjo, o turtas mažėjo), tačiau 2008 metų antroje pusėje ir 2009 metų viduryje įmonė toliau užsakinėjo ir gavo produkcijÄ iÅ¡ UAB „Nestaga“, nors galėjo ir turėjo žinoti, jog įmonė neturės galimybių už jÄ atsiskaityti. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentÄ , kad jis tuo pačiu metu vis ieÅ¡kojo investuotojų ar partnerių tikėdamasis pagerinti įmonės finansinę veiklÄ , kadangi toje situacijoje atsakovo veiksmai tuo pačiu tęsiant įmonės nuostolingÄ veiklÄ laikytini ne tik neprotingais, bet ir neatsakingais.

Ä®rodymų apie tai, kad atsakovas 2009 metais buvo sustabdęs įmonės veiklÄ bei apie tai, kad 2010 metais buvo konkretus pagrindas kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nepateikta. Kita vertus, jau 2007 metais įmonė turėjo turto tik už 11 751,00 Lt, kai įsipareigojimai ir mokėtinos sumos tuo metu buvo kelis kart didesnės.Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip įmonės dalyvis ir vadovas bÅ«damas gerai informuotas apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę, turėjo ir galėjo žinoti, kad jo neveikimas sudėtingu įmonei laikotarpiu (nuo 2006 iki 2011 metų) neigiamai veikia galimybę atsiskaityti su jos kreditoriais, todėl nepriimdamas jokių bÅ«tinų sprendimų, kuriuos turi teisę priimti įmonės dalyviai ir nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jis atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus, sudarančius pagrindÄ taikyti jo atžvilgiu ieÅ¡kovės reikalaujamÄ atsakomybę.

Teismas laikė, kad tokie atsakovo veiksmai pasižymėjo dideliu neatsargumu, pasireiÅ¡kiančiu aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, kas yra pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 str. pagrindu. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali bÅ«ti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylÄ iÅ¡lieka, o Å¡ios pareigos pažeidimas gali lemti jÄ pažeidusio asmens civilinę atsakomybę.

Teismas nurodė, kad žalos dydis nustatytas teismo sprendimu – 2013 m. sausio 24 d. teismo nutartimi, kuria UAB „Saminta“ bankroto byloje patvirtintas ieÅ¡kovės kreditorinis reikalavimas 26 170,34 Lt sumai - turinčiu prejudicinę galiÄ . Teismas laikė, kad tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl konstatavo, kad yra nustatytos atsakovo kaip UAB „Saminta“ dalyvio ir vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygos. Teismas atmetė atsakovo argumentÄ , kad bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo, o pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismÄ su reikalavimu atlyginti žalÄ , padarytÄ Ä¯monės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles (Ä®BÄ® 35 str.) ir prieÅ¡tarautų bankroto teisės paskirčiai, nes nagrinėjamoje byloje kreditorius pareiÅ¡kė tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovui (dalyviui) atskiroje byloje pasibaigus bankroto procesui (likvidavus bankrutavusiÄ Ä¯monę).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti.Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo atsiliepimo į ieÅ¡kinį pagrindinių motyvų ir įrodymų, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str., 235 str. 1 d.). Apelianto nuomone teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik 2006 metų duomenis, rodančiais, kad tuo metu bendrovė jau buvo nemoki ir darė iÅ¡vadÄ , jog apeliantas dar 2006 m. privalėjo kreiptis į teismÄ dėl įmonės UAB „Saminta“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau to nepadarė, kas, anot teismo, yra pagrindas taikyti buvusio vadovo asmeninę civilinę atsakomybę.

Apeliantas pažymi, kad įmonės balanso duomenys yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuriais remdamasis teismas gali spręsti dėl įmonės nemokumo bÅ«senos. Nustatant įmonės nemokumo atsiradimo momentÄ , ypač tais atvejais, kai sprendžiama dėl padarinių, kylančių iÅ¡ tokio nemokumo, taikymo turi bÅ«ti nustatyta, kada bÅ«tent įmonės pradelstų, bet ne mokėtinų per vienerius metus (kaip Å¡iuo atveju nurodė pirmosios instancijos teismas) įsipareigojimų suma virÅ¡ijo pusę į balanso įraÅ¡yto turto vertės, taip pat kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir t. t.

Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde teigiama, jog nėra visiÅ¡kai jokio pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog jau 2006 m. UAB „Saminta“ buvo nemoki ir apeliantui kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. AnalogiÅ¡kai apeliantas nurodo ir dėl teismo argumentų vertinant UAB „Saminta“ 2008 m. balanso duomenis. Apelianto nuomone, bÅ«tent ieÅ¡kovei, siekiančiai įrodyti apelianto veiksmų neteisėtumÄ , teko pareiga įrodyti, kada įmonėje susiklostė situacija, kai apeliantui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (CPK 178 straipsnis), tačiau ji Å¡ios pareigos neįgyvendino, o teismas neiÅ¡samiai vertindamas į bylÄ surinktus įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir rėmėsi nepagrįstais ieÅ¡kovės argumentais.Skundžiamame sprendime teismas nurodo, kad apeliantas, kaip įmonės dalyvis ir vadovas bÅ«damas gerai informuotas apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę, turėjo ir galėjo žinoti, kad jo neveikimas sudėtingu įmonei laikotarpiu (nuo 2006 iki 2011 metų) neigiamai veikia galimybę atsiskaityti su kreditoriaus, todėl nesikreipdamas dėl bankroto iÅ¡kėlimo bendrovei jis neva atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus.

Apelianto nuomone byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovas veikė nerÅ«pestingai ar nesÄ Å¾iningai. Nesant jokių kitų įrodymų, o tik formaliai nustačius, kad bendrovės vadovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo neturėtų bÅ«ti vertinama kaip Ä®BÄ® 8 str. numatytos pareigos pažeidimas. Tam bÅ«tina nustatyti visas atsakomybės sÄ lygas. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai neįvertino to, kad nuo 2005 iki 2008 metų bendrovės įsipareigojimai sumažėjo per pusę, kas rodo, jog vadovas sudarinėjo naudingus sandorius.Tai, kad apeliantas elgėsi rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, bei veikė iÅ¡imtinai įmonės interesais parodo ir tai, kad sustabdžius įmonės veiklÄ , apie susidariusiÄ situacijÄ apeliantas informavo visus UAB „Saminta“ kreditorius, kurie taip pat bÅ«dami verslo subjektais, suprato dėl ekonominės krizės susidariusiÄ Ä¯monės situacijÄ ir iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei nereiÅ¡kė jokių finansinių reikalavimų ar pretenzijų dėl neapmokėtų Ä®monės skolų. 2010 m. liepos mėn. apeliantas, kaip įmonės vadovas, nepavykus surasti alternatyvių finansinių iÅ¡teklių, priėmė sprendimÄ kreiptis į Kauno apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti UAB „Saminta“ bankroto bylÄ .

Vėliau po minėto pareiÅ¡kimo pateikimo teismui, buvo atnaujintos derybos su potencialu galimu partneriu, todėl apeliantas atsižvelgdamas į tai, bei siekdamas atnaujinti įmonės veiklÄ bei padengti skolas įmonės kreditoriams, nutraukė įmonės bankroto procesÄ . Tačiau vėliau nepavykus su potencialiais partneriais susitarti, įmonės veikla nebuvo atnaujinta, apeliantas ir toliau ieÅ¡kojo verslo partnerių, iki kol įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys apelianto nuomone patvirtina, jog apelianto veiksmai atitiko protingÄ verslo rizikÄ ir neprieÅ¡taravo geriems verslo standartams bei įmonės ir kreditorių interesams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovės UAB „Reikalavimas.lt“ reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo S. M. žalos atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ esmės buvo grindžiamas tuo pagrindu, kad atsakovas, vienintelis įmonės akcininkas ir įmonės direktorius, 2007 metais jau esant UAB „Saminta“ nemokiai nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, t. y. nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, tęsė įmonės veiklÄ , sudarinėjo naujus sandorius ir tokiu bÅ«du pažeidė BUAB „Saminta“ kreditorių teises bei teisėtus interesus.

IeÅ¡kovė UAB „Reikalavimas.lt“ ieÅ¡kinyje akcentavo, kad 2007 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 11 751 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 148 116 Lt, iÅ¡ jų pardelsti įsipareigojimai kreditoriams įmonės turtÄ virÅ¡ijo daugiau kaip 12 kartų.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos Å¡alių nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai ir atsikirtimai, iÅ¡analizavęs bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , pripažino minėtus ieÅ¡kinio reikalavimus pagrįstais.

Apeliaciniame skunde atsakovas S. M. ginčija Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat netinkamai taikė ir aiÅ¡kino tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis), o sprendimas Å¡iuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, bylos medžiagÄ , atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta pirmiau, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę, t. y. atskleidė pagrindines faktines ir teisines bylos aplinkybes.Pagal bylos duomenis UAB „Saminta“ buvo įsteigta 2005 m. vasario 18 d., Å¡ios bendrovės vienintelis steigėjas ir kartu direktorius buvo S. M. (26-27, 32-36, 1 t.).

UAB „Saminta“ bankroto byla iÅ¡kelta Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi, įmonės kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Reikalavimas.lt“  padavus ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (b. l. 23-24, 1 t.). Spręsdamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , teismas nustatė, kad pagal 2012-08-31 įmonės balanso duomenis įmonės turtas sudarė – 13 676 Lt; pradelsti įsipareigojimai – 100 871,13 Lt. Atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes, bankroto bylÄ iÅ¡kėlęs teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad UAB „Saminta“ nevykdo įsipareigojimų, o pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl pripažino bendrovę nemokia ir jai iÅ¡kėlė bankroto bylÄ (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalis).

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtino UAB „Saminta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad pirmosios eilės kreditorių nėra; trečiosios eilės kreditoriaus, Å¡ios bylos ieÅ¡kovės UAB „Reikalavimas.lt“ reikalavimas yra 26 170,34 Lt (b. l. 25, 1 t.). Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu pripažinta UAB „Saminta“ veikla pasibaigusi likvidavus dėl bankroto (b. l. 30, 1 t.). IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių spręstina, kad atsakovas S. M. nuo pat įmonėms įsteigimo iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo buvo įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas.

Kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovo, iÅ¡ esmės grindžiamas tuo pagrindu, kad nuo 2007 metais jau esant UAB „Saminta“ nemokiai, atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, t. y. nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, o sudarinėjo sandorius, kurie tik padidino įmonės įsipareigojimus. Taigi iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje kelia klausimÄ dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, t. y. jo neteisėtų veiksmų, susijusių su netinkamu įmonės valdymu, o taip pat su pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymu.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė – kaip viena verslo veiklos organizavimo formų įstatymo jam garantuojamÄ teisinį subjektiÅ¡kumÄ Ä¯gyvendina per specialias organizacines struktÅ«ras – valdymo organÄ (kolegialų ir (ar) vienasmenį) ir dalyvių susirinkimÄ (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CK 2.82 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABÄ®) 19 straipsnio 1 ir 2 dalys (Å¡iuo metu galiojanti įstatymo redakcija).

Vienasmenį valdymo organÄ (administracijos direktorių) bendrovė turi turėti visada, kolegialų (valdybÄ ) – bendrovės dalyvių pasirinkimu. Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja DK, CK, ABÄ® ir kitų įstatymų bei juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Pabrėžtina, kad bendrovės veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose, be pareigų, kurias valdymo organai atlieka vykdydami konkrečias funkcijas, yra įtvirtintos fiduciarinės pareigos, t. y. veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis, organizuodami kasdienę bendrovės veiklÄ , priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus.

CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtÄ su savo turtu arba naudoti jį ar informacijÄ , kuriÄ jis gauna bÅ«damas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga praneÅ¡ti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktÄ .

CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai. ABÄ® (Å¡iuo metu galiojanti įstatymo redakcija) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Å ie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabiliÄ , efektyviÄ , konkurencingÄ jos, kaip rinkos dalyvės, veiklÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ . Jis privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų.

Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę saisto pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles.

Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). IÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir arba negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pagal nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusiÄ Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies redakcijÄ Ä¯monės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Taigi pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės vadovui (įmonės savininkui) kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės argumentus, susijusius su žalos atlyginimu, nagrinėjamos bylos atveju nustatinėjo įmonės tikrÄ jÄ finansinę padėtį, aktualiÄ ginčo laikotarpiui, vertino kokiÄ turto masę bendrovė turėjo, kokios buvo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ir kaip Å¡i padėtis keitėsi, atsakovui teigiant, jog tokie veiksmai atitinka protingÄ verslo rizikÄ ir neprieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo Å¡alių rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principais.

Rungimosi principas (CPK12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims: kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp bylos Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ .

Kaip jau minėta, į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi bankrutavusios įmonės kreditorė, todėl atsakovas, siekdamas paneigti ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, turėjo teismui pateikti įrodymus dėl ieÅ¡kinyje nurodomų aplinkybių, tačiau byloje tokių įrodymų nepateikė. Byloje nustatyta aplinkybė, jog UAB „Saminta“ bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2012 m. lapkričio 27 d. nesuponuoja iÅ¡vados, kad 2008 m. sandorių, kurių pagrindu grindžiamas ieÅ¡kinys, sudarymo metu bendrovė buvo faktiÅ¡kai moki, todėl nustatinėdamas įmonės finansinę bÅ«senÄ 2007-2008 metais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ir vertino aplinkybes, susijusias su tuo, ar įmonė nurodytu laikotarpiu buvo nemoki.

Nagrinėdamas ir vertindamas ieÅ¡kinio argumentus, susijusius su atsakovo veiksmais, nustatęs, kad jau nuo 2007 m. įmonės turto ir skolų balansas tapo neigiamas, jog įmonės turto vertė (masė) intensyviai mažėjo, o skolos didėjo t. y., kad įmonės įsipareigojimų nebuvo galimybės padengti įmonės turtu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo, pagrįstai sprendė, jog UAB „Saminta“ turtinė padėtis jau 2007 m. buvo sunki, įmonės įsipareigojimai žymiai virÅ¡ijo įmonės turtÄ , kad veikla buvo nuostolinga ne vienus metus iÅ¡ eilės, o bendrovės finansinė padėtis bendrovės direktoriui buvo žinoma, todėl jis privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, to nepadaręs, pažeidė imperatyvias teisės normas, suteikiančias pagrindÄ jam taikyti civilinę atsakomybę.Taigi atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, tinkami tyrė ir įvertino atsakovo, kaip bendrovės direktoriaus, veiksmus ar neveikimÄ , galinčius turėti įtakos jo civilinei atsakomybei kilti, tinkamai nustatė visas sÄ lygas civilinei atsakomybei kilti.

Atsižvelgiant į tokias teismų praktikoje suformuotas nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti žalÄ yra pagrįstas, todėl apeliacinis skundas netekintinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a: palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Virginija Lozoraitytė                                                                  ArÅ«nas Rudzinskas Egidijus TamaÅ¡auskas