2024-10-14 Nr. ANB-907-4-33-3-00011-2024-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-3587/2024

Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00011-2024-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio, spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. sausio 12 d. nutarimo, Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 12 d. nutarimu A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1 ir 8 dalis 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės medžioti atėmimu trejiems metams ir daiktų – graižtvinio šautuvo, optinio taikiklio prie ginklo ir transporto priemonės „Toyota Land Cruiser“ konfiskavimu už tai, kad 2023 m. gruodžio 6 d., 19.20 val., Plungės rajone, Valduvos miške, teisėtos medžioklės metu, sėlindamas su savo graižtviniu šautuvu sumedžiojo tuo metu draudžiamą medžioti gyvūną – suaugusį stirnos patiną. Po to šį neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabeno savo automobiliu „Toyota Land Cruiser“ bei, Plungės rajone, Papievių kaime, Pievų g. 8, ne pirminio apdorojimo aikštelėje išdorojo ir išdoroto gyvūno atliekas iškratė netoli Papievių kaimo esančiame lauko griovyje. Taip A. B. pažeidė veikų padarymo metu galiojusių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 15.2.4, 58.2, 58.2.2, 58.2.3 punktus ir Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 28 punktą.

Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundas netenkintas ir Institucijos 2024 m. sausio 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. įgaliotojo atstovo advokato R. Sriebaliaus apeliacinis skundas netenkintas ir Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartis palikta nepakeista.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti apylinkės ir apygardos teismų nutartis ir perduoti ją iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad Institucija, apylinkės ir apygardos teismai padarė esminius materialiosios teisės (proporcingumo principo) ir proceso teisės (ANK 567 straipsnio 3 dalies, 641 straipsnio, 652 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio 3 dalies) pažeidimus, kurie suvaržė įstatymų garantuotas administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. teises ir kurie sukliudė Institucijai ir teismams nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus ir teisėtus sprendimus. Tai lėmė neteisėtą ir nepagrįstą graižtvinio šautuvo, optinio taikiklio ir automobilio konfiskavimą.

Anot pareiškėjo, apylinkės ir apygardos teismai neteisėtai ir nepagrįstai susiaurino administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme ribas, nes savo iniciatyva nesprendė dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėties požymių jo veiksmuose buvimo ir nenustatė, kokia kaltės forma padaryti pažeidimai. Taigi abu teismai tinkamai nepatikrino Institucijos nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo ir padarytų klaidų neištaisė. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika baudžiamosiose bylose, nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Tačiau apylinkės teismas, nors ir padarė išvadą, kad A. B. nesiekė sąmoningai pažeisti įstatymą ir sumedžioti draudžiamą gyvūną, nesivadovavo minėta praktika ir nesprendė graižtvinio šautuvo ir optinio taikiklio konfiskavimo teisėtumo klausimo ANK 29 straipsnio 2 dalies ir 290 straipsnio 18 dalies prasme.

Pareiškėjas nurodo, kad Institucija savo iniciatyva nerinko duomenų apie jo asmenybę, turtinę ir šeiminę padėtį, taip pat duomenų apie konfiskuotinų daiktų vertę. Dėl to pareiškėjas, rengdamas ir teikdamas skundą apylinkės teismui, šiuos duomenis turėjo rinkti pats, taip patirdamas ne tik laiko, bet ir didžiulius finansinius nuostolius. Taip jam buvo nepagrįstai perkelta dalis įrodinėjimo naštos. Tai prieštarauja ANK normoms ir konstituciniam nekaltumo prezumpcijos principui.

Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus. Institucija ir teismai, spręsdami šį klausimą, visapusiškai nevertino byloje nustatytų aplinkybių ir nepateikė teisinių argumentų dėl minėtos administracinio poveikio priemonės taikymo proporcingumo. Bendra viso konfiskuotino turto (graižtvinio šautuvo, optinio taikiklio prie šautuvo ir automobilio) suma yra 27 170 Eur. Be to, pareiškėjas savanoriškai, nelaukdamas nutarimo įsiteisėjimo, sumokėjo baudą bei atlygino padarytą žalą aplinkai. Taigi dėl padarytų administracinių nusižengimų pareiškėjas neteko 30 324,80 Eur vertės jam su sutuoktine bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Tuo tarpu bendros šeimos mėnesio pajamos, atsižvelgiant į infliaciją, yra itin kuklios (sudaro apie 1700 Eur). Kadangi pareiškėjo duktė yra neįgali (nustatytas 80 procentų nedarbingumas), o atskirai gyvenančiai motinai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, šeimos poreikiams patenkinti turės įsigyti kitą automobilį. Šioje situacijoje už A. B. padarytus administracinius nusižengimus yra baudžiama visa šeima. Konfiskavus automobilį, šeima patirs nepakeliamus finansinius praradimus. Teismai piktybiškai ignoravo į bylą pareiškėjo patektus duomenis.

Pareiškėjas teigia, kad pagal teismų praktiką, tuo atveju, kai turto konfiskavimas prieštarauja proporcingumo principui, turtas gali būti nekonfiskuojamas ir netaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. A. B., turintis 13 metų medžiotojo stažą, už Medžioklės taisyklių pažeidimus traukiamas atsakomybėn pirmą kartą. Be to, automobilis, kurį nuspręsta konfiskuoti, nebuvo specialiai pritaikytas medžioklės poreikiams. Taigi automobilio konfiskavimas apskritai netikslingas, nes galimybė panaudoti jį analogiškiems ar panašiems nusižengimams daryti ir taip yra atimta, pareiškėjui paskyrus teisės medžioti atėmimą. Įvertinus ir tai, jog pareiškėjas neteko teisės medžioti net trejiems metams, darytina išvada, kad taikant automobilio konfiskavimą yra aiškiai pažeistas proporcingumo santykis tarp panaudotų priemonių ir siekiamo tikslo, taip pat nukrypta nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis).

Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. pateikia antrą kartą. Nors naujai pateikto prašymo turinys nėra identiškas, t. y. skiriasi suformuluotas prašymas (prašoma atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti apylinkės ir apygardos teismų nutartis ir perduoti ją iš naujo nagrinėti apylinkės teismui), taip pat kiek skiriasi pateikti argumentai, kuriais nesutinkama su Institucijos, apylinkės ir apygardos teismų sprendimais dėl A. B. priklausančio graižtvinio šautuvo, optinio taikiklio prie šautuvo ir automobilio konfiskavimo, šio prašymo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotam prašymui. Tai yra tiek šiame prašyme, tiek ir ankstesniame pareiškėjas savo teiginius dėl negalimumo konfiskuoti jam priklausančius daiktus grindžia deklaratyviais pareiškimais apie padarytus materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, aktualios teismų praktikos nesilaikymą, proporcingumo, teisingumo ir nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimus bei jo procesinių teisių suvaržymą. Pirmąjį prašymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų buvimą, antrą kartą paduotame prašyme nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis