bb8dcafe-a36a-4d5f-9243-08f22a8769a4 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja J                                                                                      Civilinė byla Nr. e2-374-357/2018Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00375-2017-3  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.6.7.; 2.6.8.11.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 12 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienėsekretoriaujant Indrei Šležienei, Irenai Dominauskienei,dalyvaujant ieškovės S. Š. atstovei advokatei D.

B.,atsakovo G. Å . atstovei pagal įstatymÄ V. Å ., advokatei E. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. Å . ieÅ¡kinį atsakovui G. Å . atstovaujamam pagal įstatymÄ V. Å ., tretiesiems asmenims TelÅ¡ių rajono 3-ojo notarų biuro notarui G. P., Å iaulių rajono vaikų teisių tarnybai dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia Teismas, iÅ¡nagrinėję bylÄ , n u s t a t ė:         I. S. Å . ir jos atstovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

Pripažinti negaliojančia 2016 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartį, patvirtintÄ Teisių rajono 3-iajame notaro biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl S. Å ., priklausančių 1/2 dalies 0,1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo G. Å .. Taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti S. Å ., nuosavybėn 1/2 dalį 0,1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad su sutuoktiniu A.

Å . jiems priklausančiame 0,1000 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sÅ«naus A. Å . padedami statė gyvenamÄ jį namÄ , statyba pradėta su mintimi, kad čia senatvėje apsigyvens ieÅ¡kovė S. Å . ir jos sutuoktinis. IeÅ¡kovės sÅ«nus A. Å . buvo statybų specialistas, jis organizavo visus statybos darbus, todėl dėl patogumo leidimas statybai buvo paimtas jo vardu. 2011 m. iÅ¡iro A. Å . santuoka, pradėtas statyti jo vardu namas pagal teisinę registracijÄ turėjo bÅ«ti įtrauktas į dalintino turto balansÄ , bet pagal susitarimÄ su sutuoktine po santuokos nutraukimo 2011 m. sausio 3 d.

Å iaulių apylinkės teismo sprendimu atiteko A. Å .. Po Å¡io įvykio buvo sudaryta 2011 m. vasario 25 d. dovanojimo sutartis, kuria A. Å . nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ perleido ieÅ¡kovei, kaip tikrajai savininkei. IeÅ¡kovė suprato, kad dėl sveikatos nebegalės ilgai gyventi kaime ir jai geriau bus gyventi Å iauliuose. Netrukus ieÅ¡kovės sÅ«nus A. Å . susipažino su V. Å ., apsigyveno jos už paskolÄ Ä¯sigytame 1 kambario bendrabučio tipo bute, kartu dengė paskolÄ , ieÅ¡kovė duodavo lėšų pragyvenimui, nes A.

Å . darbdavys neiÅ¡mokėjo atlyginimo, davė pinigų automobilio įsigijimui. Gyvenamasis namas toliau buvo statomas ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio lėšomis, į namÄ investuoti ir už 2011 m. gruodžio 20 d. parduotÄ S. Å . priklausiusį buto Kėdainiuose gauti pinigai (30 000,00 Lt). 2012 m. pabaigoje gyvenamojo statyba buvo užbaigta, pradėti vidaus įrengimo darbai. 2014 m. rugsėjo 3 d. mirus ieÅ¡kovės sutuoktiniui A. Å . nusprendė, kad ieÅ¡kovė finansuos gyvenamojo namo įrengimÄ , sÅ«nus A.

Š. įrenginės, ieškovei name bus skirtos atskiros jos poreikiams pritaikytos patalpos ir ji iki mirties gyvens kartu su sūnaus A. Š. šeima, jai bus užtikrinta sūnaus priežiūra. Ieškovė norėjo, kad po jos mirties vaikams netektų spręsti sudėtingo paveldėjimo dokumentų tvarkymo, todėl tam, kad nereikėtų sudarinėti kelių sandorių dėl nuosavybės teisių perleidimo A. Š., po to G. Š. - rentos ar testamentų su įvairiomis išskirtinėmis, sūnui A. Š. ir jo sutuoktinei V.

Å . patarus, ieÅ¡kovė S. Å . sudarė dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ priklausanti 1/2 dalis žemės sklypo ir gyvenamasis namas, esančius (duomenys neskelbtini), pereitų tiesiai nepilnamečio vaikaičio G. Å . nuosavybėn. A. G. Å . dėl savo mažametystės tokio sandorio esmės nesuvokė, visos paminėtos sandorio sudarymo sÄ lygos buvo aptartos su jo tėvais A. Å . ir V. Å .. 2016 m. pabaigoje ieÅ¡kovės sÅ«nui A. Å . buvo diagnozuotas onkologinis susirgimas, po ieÅ¡kovės sÅ«naus mirties jo sutuoktinė V.

Å . nebesitaria, kad ieÅ¡kovė persikeltų gyventi į namÄ (duomenys neskelbtini), kad vykdyti jos pačios ir ieÅ¡kovės sÅ«naus A. Å . duotÄ pažadÄ prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis ieÅ¡kove iki mirties už nuosavybės teisių perleidimÄ jų sÅ«nui (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du, dėl staigios sÅ«naus A. Å . mirties, neiÅ¡sipildė ieÅ¡kovės lÅ«kesčiai turėti saugiÄ bei aprÅ«pintÄ senatvę su sÅ«naus Å¡eima ir ji neteko didelės vertės savo turto. Vertinant dovanojimo sutarties teisėtumÄ labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi dovanotojo vidinė valia, jos susiformavimo tikslai ir motyvai.

IeÅ¡kovė S. Å . suklydo Dovanojimo sutartyje nenurodydama visos savo ir apdovanotojo atstovų pagal Ä®statymÄ valios, visų sÄ lygų, dėl kurių buvo susitarta sudarant Å¡iÄ sutartį - ieÅ¡kovės tikrosios valios turinys nebuvo iÅ¡reikÅ¡tas Dovanojimo sutartyje. IeÅ¡kovė, sudarydama Dovanojimo sutartį, negalėjo numatyti, kad taip greit neteks sÅ«naus ir visi susitarimai, turėję įtakos Dovanojimo sutarties sudarymui, nebebus vykdomi. IeÅ¡kovę ir jos sÅ«nų A. Å . siejo kraujo giminystė, todėl ieÅ¡kovė susitarimus su sÅ«numi ir jo sutuoktine V.

Å ., jų įsipareigojimus ieÅ¡kovei už vaikaičiui Dovanojimo sutartimi perleidžiamÄ turtÄ laikė svarbesniais ir reikÅ¡mingesniais, nei teisinį tokių susitarimų įforminimÄ . Dėl to jos elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip nepakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, ieÅ¡kovei nebuvo pagrindo nepasitikėti savo sÅ«numi ir jo sutuoktine, ji negalėjo numatyti, kad taip greit neteks sÅ«naus, o V. Å . nepaisys mirusio sutuoktinio valios. Dėl to Dovanojimo sutartyje nebuvo nurodytos visų sutartį pasiraÅ¡iusių asmenų sutartos sÄ lygos, kad apdovanotasis, o iki jo pilnametystės - jo atstovai pagal įstatymÄ , turi pareigÄ jam atitekusiame name leisti gyventi ir aprÅ«pinti bei prižiÅ«rėti iki gyvos galvos ir dovanotojÄ S. Å ., ir savo tėvus.

Nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia dėl esminio suklydimo (CK 1.90 str.). Mažametis apdovanotasis ieÅ¡kovės vaikaitis G. Å . negali pasirÅ«pinti jį apdovanojusia ieÅ¡kove, iÅ¡ jo nėra galimybės reikalauti geros moralės principams atitinkančio elgesio su dovanotoja, tačiau Å¡ias prievoles už jį turėtų atlikti jo atstovė pagal įstatymÄ V. Å ., o jai atsisakant pasirÅ«pinti dovanotoja S. Å ., yra pagrindas panaikinti Dovanojimo sutartį (CK 6.472 str. 1 d.), nes jos veiksmai ieÅ¡kovės atžvilgiu yra smerktini geros moralės požiÅ«riu.IeÅ¡kovė nurodo, kad sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimas ir gyvenamojo namo statyba vyko ieÅ¡kovės S. Å . bei jos sutuoktinio iniciatyva ir už jų lėšas, sÅ«nus A.

į šį procesÄ buvo įtrauktas todėl, kad buvo statybų specialistas. Kad ateityje nebeiÅ¡kiltų problemų, 2009 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ A. Å . ir R. Å . ieÅ¡kovei pardavė žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 35 000,00 Lt, tai buvo R. Å . pageidaujama kompensacija, kuriÄ sumokėjo ieÅ¡kovė savo ir sutuoktinio lėšomis, tuomet santuokos nutraukimo byloje R. Å . sutiko, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas atitektų A. Å .. Nors byloje nebaigtos statybos gyvenamasis namas įvertintas 35 00,00 Lt, jo rinkos vertė buvo gerokai didesnė.

IeÅ¡kovė nurodo, kad kai po santuokos nutraukimo nebaigtas statyti gyvenamasis namas teisiÅ¡kai buvo įregistruotas kaip asmeninė A. Å . nuosavybė, kad ateityje nebeiÅ¡kiltų teisinių problemų dėl nuosavybės teisių, ieÅ¡kovės sutuoktiniui sutinkant, buvo sudaryta 2011 m. vasario 25 d. dovanojimo sutartis. IeÅ¡kovei buvo žinoma, kad sÅ«naus Å¡eimos finansinė padėtis buvo sudėtinga - A. Å . darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ neiÅ¡mokėdavo atlyginimo, jis turėjo mokėti iÅ¡laikymÄ vaikams iÅ¡ pirmos santuokos, nuo 2012 m. kovo 13 d. iki 2013 m. balandžio 23 d.

A. Å . registravosi darbo biržoje, V. Å . darbo užmokestis buvo nedidelis, Å¡eima gyveno V. Å . už paskolÄ Ä¯sigytame bendrabučio tipo 1 kambario bute, kartu dengė paskolÄ , todėl ieÅ¡kovė nuolat sÅ«naus Å¡eimai padėdavo ir finansiÅ¡kai, ir kaimiÅ¡kais produktais, davė 11 000,00 Lt automobilio pirkimui, kai V. Å . turėtas visiÅ¡kai sugedo. IeÅ¡kovė ir jos sutuoktinis pasitarė su dukromis, su sÅ«numi A., ir parašė 2013 m. balandžio 12 d. testamentus dėl jiems priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), po jų mirties palikimo vaikaičiui G.

Å ., su įpareigojimu leisti gyventi ir naudotis A. Å . iki gyvos galvos. Nurodo, kad atsiliepimo motyvai prieÅ¡taringi, nes iÅ¡ vienos pusės įrodinėjama, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), buvo A. Å . ir V. Å . nuosavybė, iÅ¡ kitos - kad 2016 m. balandžio 28 d. Dovanojimo sutartis atitiko ieÅ¡kovės S. Å . valiÄ , nepažeidė imperatyviųjų teisės normų. 2016 m. balandžio 28 d. Dovanojimo sutarties sudarymo metu gyvenamojo namo baigtumas buvo ne 42 proc., nes toks baigtumo procentas buvo nustatytas ir NTR įregistruotas jau 2010 m. rugpjūčio 6 d., nuo to laiko buvo padaryta nemažai investicijų (įskaitant pinigus, gautus už ieÅ¡kovės parduotÄ butÄ Kėdainiuose, už parduotus gyvulius, ir kt.), atlikta daug įrengimo darbų, namo baigtumo procentas dovanojimo metu buvo ženkliai didesnis, jei ne sÅ«naus liga, sustabdžiusi darbus, namas 2016 m. jau bÅ«tų visiÅ¡kai užbaigtas ir tinkamas įsikelti.

IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. balandžio 28 d. Dovanojimo sutartimi iÅ¡reikÅ¡toji jos valia neatitinka tikrosios (vidinės) jos valios, iÅ¡reikÅ¡toji valia susiformavo neteisingai, suklydimo, turinčio esminę reikÅ¡mę, įtakoje, Å¡is sandoris yra ydingas ir negali bÅ«ti pripažintas galiojančiu. IeÅ¡kovė, disponuodama jai priklausančiu turtu, pasielgė neapgalvotai, neadekvačiai, ir tai nulėmė klaidingÄ valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ sandorio sudarymo metu. SÅ«naus mirtis ieÅ¡kovei tapo pagrindu suvokti, kad ji suklydo dėl sandorio aplinkybių, ieÅ¡kovės suklydimas yra dėl paties sandorio esmės, ji faktiÅ¡kai sudarė kitos rÅ«Å¡ies sandorį, o ne tÄ , kurį norėjo sudaryti, nes teisingai suvokdama sudaryto sandorio esmę ir pasekmes, ji tokio sandorio nebÅ«tu sudariusi. 2016 m. balandžio 28 d.

Dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovė tikrai nenorėjo jai priklausančio didelės vertės turto perleisti visiÅ¡kai neatlygintinai, Å¡is sandoris buvo lyg paskatinimas ir atsidėkojimas sÅ«nui A. Å . ir jo sutuoktinei, kad jie gyvens kartu su ieÅ¡kove, ja rÅ«pinsis iki mirties ir palaidos. BÅ«tent toks buvo tiesioginis Å¡ios sutarties tikslas, kurio siekė ieÅ¡kovė, ir su kuo sutiko G. Å . atstovai pagal įstatymÄ , sudarydami sandorį vaiko vardu.                        Atsakovo G.

Å . atstovė pagal įstatymÄ V. Å . ir jų atstovė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad A. Å . santuokoje su pirma žmona R. Å . pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,1000 ha žemės sklypÄ , ant Å¡io žemės sklypo pradėjo statyti gyvenamÄ jį namÄ pagal 2002 m. A. Å . iÅ¡duotÄ LeidimÄ statybai, santykiai su sutuoktine nesusiklostė, ruoÅ¡damiesi nutraukti santuokÄ , R. Å . ir A. Å . 2009-09-29 sudarė su ieÅ¡kove S. Å . žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už 35 000 Lt.

IÅ¡ tikrųjų S. Å . davė A. Å . tik 5000 Lt., kuriuos jis panaudojo iÅ¡mokėti R. Å . piniginę kompensacijÄ , likusiÄ sumÄ A. Å . sutuoktinei iÅ¡mokėjo savo pinigais. Pats A. Å . jokios piniginės sumos iÅ¡ savo motinos už parduotÄ Å¾emę negavo. Kadangi nebaigtas statyti gyvenamasis namas nebuvo inventorizuotas ir įteisintas, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje jis nebuvo paminėtas, tačiau A. Å . su savo tėvais susitarė, kad ir toliau savo lėšomis statys gyvenamÄ jį namÄ .

Iki Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, 2009-09-16 jo mama S. Å . davė jam notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ tvarkyti jos reikalus, susijusius su nuosavybe.(duomenys neskelbtini)A. Å . iÅ¡situokė su R. Å ., Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendime konstatuota, kad santuokoje Å¡alys įgijo nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ , teismas laikė įrodytu, kad Å¡alys santuokoje įgijo praÅ¡omÄ padalinti turtÄ , ir priteisė šį nekilnojamÄ jį daiktÄ A. Å ..

Po santuokos nutraukimo, 2011-02-25 A. Å . padovanojo savo motinai S. Å . gyvenamÄ jį namÄ , Dovanojimo sutartyje buvo pažymėta, kad namo baigtumas - 42 procentai, logiÅ¡ka, kad A. Å . savo motinai padovanojo tokio stovio nekilnojamÄ jį daiktÄ , koks buvo iki teismui padalijant santuokinį turtÄ . A. Å . savo motinai padovanojo nekilnojamÄ jį daiktÄ , ir toliau tikėdamasis likti jo faktiniu savininku, tėvai su tuo sutiko, todėl po daugiau nei mėnesio, t.y. 2011-04-11 jo motina S. Å . sudarė testamentÄ , kuriuo paliko A.

Å . gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). A. Å . ir jo tėvų tarpusavio susitarimu 2013-04-12 jo tėvas A. Å . sudarė testamentÄ , kuriuo paliko atsakovės sÅ«nui G. Å . 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o A. Å . motina S. Å . tos pačios dienos 2013-04-12 testamentu paliko atsakovės sÅ«nui G. Å . 1/2 dalį žemės ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Tai buvo padaryta todėl, kad nei žemės sklypo, nei gyvenamojo namo A. Å . tėvai A.

Å . ir S. Å . už savo pinigus neįsigijo, prie gyvenamojo namo statybos nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo. IeÅ¡kovė yra senatvės pensininkė, ji neturi ir neturėjo nei lėšų, nes sveikatos statyti gyvenamÄ jį namÄ .(duomenys neskelbtini)mirus A. Å . tėvui A. Å ., po jo mirties G. Å . 2015-02-11 paveldėjo pagal testamentÄ 1/2 dalį žemės sklypo, savininkai tapo du, o A. Å . savo Å¡eimos lėšomis toliau statė ir įrenginėjo namÄ . IeÅ¡kovės sveikata buvo bloga, ji sukonfliktavo su savo dukterimis, kurios pageidavo, kad ieÅ¡kovė perleistų joms savo turimÄ turtÄ , todėl ieÅ¡kovė ir A.

Å . nusprendė, kad žemės sklypo dalį ir gyvenamÄ jį namÄ , tikslinga perleisti G. Å ., nes kilo pagrįstų abejonių, ar po ieÅ¡kovės mirties jos dukros nepretenduos į ieÅ¡kovės vardu teisiÅ¡kai įregistruotÄ turtÄ . IeÅ¡kovė pripažino, kad taip daryti yra protinga ir sÄ Å¾ininga, todėl 2016 m. balandžio 26 d. TelÅ¡ių rajono 3-jame notaro biure sudarė dovanojimo sutartį.Atsakovė nurodo, kad su A. Å . susipažino 2007 metų pabaigoje, artimai pradėjo bendrauti 2008 metais, 2009 m. rugsėjo 16 d.

Ä®galiojimas vertinant jį kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, įrodo, kad A. Å . tvarkė savo turtinius reikalus tėvų vardu. A. Å . turėjo dviejų kambarių 50,13 kv. m. bendro ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio 1 d. A. Å . ir jo sutuoktinė butÄ pardavė už 20 000 Lt, tokiu bÅ«du norėta iÅ¡spręsti turto dalybų klausimus, nes santuoka dar nebuvo nutraukta. TÄ pačiÄ dienÄ , tuo pačiu metu, pas tÄ patį notarÄ A. Å ., veikdamas pagal ieÅ¡kovės įgaliojimÄ , ieÅ¡kovės vardu iÅ¡ to paties asmens nupirko vieno kambario butÄ , esantį Kėdainiuose, Liaudies g. 13, už 20 000 Lt.

A. Å . sakė, kad sutartis sudarant, pinigai už vieno kambario butÄ nebuvo mokėti, faktiÅ¡kai tai buvo Mainų sutartis, įforminta dviem sandoriais, kad A. Å . vardu nebÅ«tų įregistruotas naujai įsigytas butas, nes jo santuoka su R. Å . dar nebuvo nutraukta ir buvo gautas 9000 Lt priedas, kuris į sutartį nebuvo įraÅ¡ytas. Kad ieÅ¡kovė nebuvo perkamo vieno kambario buto tikroji savininkė, įrodo Ä®galiojimo, kurį ieÅ¡kovė davė A. Å ., turinys. IeÅ¡kovei nebuvo svarbu, kurioje Lietuvos Respublikos vietovėje bus įsigyjamas butas, ieÅ¡kovei jis nebuvo reikalingas, ieÅ¡kovė vieno kambario bute Kėdainiuose niekada negyveno, A.

Å . Å¡iuo butu naudojosi vienas ir savo lėšomis mokėjo mokesčius už šį butÄ . IeÅ¡kovė niekada nebuvo iÅ¡vykusi nuolatinai gyventi į kitÄ gyvenamÄ jÄ vietovę, jos deklaruota gyvenamoji vieta visada buvo (duomenys neskelbtini). Nepagrįstai teigiama, kad A. Å . savų pinigų neturėjo, nes tokiu atveju jie bÅ«tų buvę dalinami santuokos nutraukimo byloje. A. Å . ir jo sutuoktinė santuokos nutraukimo byloje dalijosi turtÄ , kurį jie įgijo gyvendami santuokoje ir vesdami bendrÄ Å«kį, kaip nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

A. Å . su savo sutuoktine gyveno atskirai ir bendro Å«kio neturėjo nuo 2007 metų, todėl po Å¡io laiko įgyto turto - piniginių santaupų nenurodė ir jų nesidalijo. Santuoka buvo nutraukta 2011 metais, per tÄ laikÄ A. Å . buvo susitaupęs pinigų, iÅ¡ kurių 30 000 Lt jis sumokėjo piniginę kompensacijÄ savo sutuoktinei R. Å ..A. Å . sudaromų sandorių ieÅ¡kovės naudai tikslas buvo tas, kad jo vardu nebÅ«tų teisiÅ¡kai registruota nekilnojamųjų daiktų. Dėl Å¡ios priežasties buvo sudarytas 2011-04-11 ieÅ¡kovės testamentas A.

Å . naudai, po pusantro mėnesio po 2011-02-25 Dovanojimo sutarties sudarymo. Gimus sÅ«nui (duomenys neskelbtini), A. Å . norėjo aprÅ«pinti savo sÅ«nų, todėl 2013-04-12 ieÅ¡kovė sudarė naujÄ testamentÄ , kuriuo gyvenamÄ jį namÄ paliko sÅ«nui G.. Nepagrįstai teigiama, kad ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis finansavo gyvenamojo namo statybÄ iki gyvenamojo namo padovanojimo 2011-02-25 Dovanojimo sutartimi. Santuokos nutraukimo byloje A. Å . net neužsiminė, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas yra ne santuokinis turtas, o jo asmeninis, pastatytas už jo tėvų lėšas.

Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas - santuokinė nuosavybė, o ne asmeninė, įgyta už tėvų pinigus. Jeigu ieÅ¡kovė manė, kad į šį gyvenamÄ jį namÄ yra investuotos jos asmeninės lėšos, turėjo galimybę pareikÅ¡ti turtines pretenzijas. A. Å . civilinėje byloje Nr. 2-528-810/2011 savo tėvų taip pat nenurodė kreditoriais. Pati ieÅ¡kovė pateikė teismui 2007-08-01 Turto apžiÅ«rėjimo ir vertės nustatymo aktÄ Nr. S07/08-168-B, kuris neginčijamai įrodo, kad nebaigto statyti gyvenamojo namo savininkas yra A.

Å ., nuosavybės teisės pagrindas - 2002-09-19 Statybos leidimas Nr. 254, o rinkos vertė 2007 metais - 113 000 Lt.A. Å . statė ir įrenginėjo gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų, o susituokus - iÅ¡ bendrų santuokinių Å¡eimos lėšų, iki santuokos sudarymo atsakovė paskolino sutuoktiniui 2100 Lt., po santuokos sudarymo, 2012 metais A. Å . Å¡iÄ skolÄ grÄ Å¾ino, tačiau pinigus panaudojo Å¡eimos pragyvenimui, o uždirbtus investavo į gyvenamojo namo įrengimÄ . Skolos grÄ Å¾inimo faktÄ patvirtina A.

Å . banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. Po santuokos 2011 m. lapkričio 11 d., atsakovė gavusi dovanų iÅ¡ savo tėvų 10 000 Lt, kuriuos visus investavo į gyvenamojo namo įrengimÄ . Po santuokos sudarymo, statybines medžiagas pirko kartu, dalį pirko viena, tai patvirtina dalies statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai, kartu pirko plytas, cementÄ , mažesnes prekes - teptukus, rozetes, apsauginę juostelę ir kt. nupirkdavo viena. Dalis statybinių medžiagų buvo apmokėtos grynais pinigais, dalis apmokėta iÅ¡ bendrų lėšų, esančių banke.

Tai patvirtina atsiskaitymo banko kortelėmis faktas, sÄ skaitų AB „Swedbank“ ir SEB banko iÅ¡raÅ¡ai. IeÅ¡kovė niekada už statybines medžiagas nemokėjo, jų nepirko, nesirinko, niekada neiÅ¡sakė savo norų ar nuomonės dėl gyvenamojo namo įrengimo. 2011-04-06 A. Å . įsigijo 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, be gaunamo darbo užmokesčio, gaudavo pajamų iÅ¡ įrengimų, automobilio, kompiuterio, įrankių nuomos, iki 2011 m. rugsėjo mėnesio už nuomÄ gavo 8599,35 Lt pajamų. 2012 m. vasario 15 d.

A. Å . pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 1600 Lt, gauti pinigai buvo panaudoti statybinėms medžiagoms pirkti. A. Å . dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ kurios 2012-02-27 buvo atleistas, teismo sprendimo pagrindu 2012-08-27 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ antstolis A. Å . naudai iÅ¡ieÅ¡kojo 21 759 Lt priteistos skolos, A. Å . iÅ¡ Å¡ių pinigų pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ AB „Swedbank“ 20 000 Lt, kurių dalis buvo panaudota statybinėms medžiagoms įsigyti.

Už gyvenamojo namo sienų tinkavimÄ pervesta 2013-01-21 1500 Lt, 2013-02-15 - 1500 Lt., 2013-02-20 už kamino įdėklo montavimÄ pervesta 1200 Lt. IeÅ¡kovė neteisingai nurodo, kad A. Å . nuo 2012 m. kovo 13 d. iki 2013 m. balandžio 23 d. buvo bedarbis, nors A. Å . per laikotarpį nuo 2012-07-03 iki 2012-11-16 dirbo UAB „G & J GROUP”, gavo darbo užmokestį. Iki santuokos su A. Å . sudarymo atsakovė dirbo ir iki Å¡iol dirba, nuo 2011 m. balandžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo darbo užmokestį, už dekretines atostogas.

Tai patvirtina sÄ skaitos AB „Swedbank“ iÅ¡raÅ¡as.IeÅ¡kovė neteisingai teigia, kad rėmė Å¡eimÄ finansiÅ¡kai, ieÅ¡kovė nepadėjo Å¡eimai produktais, o lengvÄ jį automobilį patys įsigijo už santaupas 2014-02-01, ne už 11 000 Lt, bet už 1700 Eurų (5869,76 Lt), tai patvirtina automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodo, kad dėl turto perleidimo, sandorių esmės A. Å . su savo motina - ieÅ¡kove S. Å . tarėsi prie atsakovės, todėl susitarimai buvo žinomi. Dovanojimo sutartis G.

Å . naudai buvo sudaryta dėl to, kad A. Å . kilo abejonių, ar po ieÅ¡kovės mirties jos dukterys (A. Å . seserys) neginčys G. Å . naudai ieÅ¡kovės sudaryto testamento. Nurodo, kad slaugė vyrÄ , pirko jam vaistus, maisto papildus, slaugymo priemones, tai patvirtina sÄ skaitos SEB banke iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad beveik kasdien vaistinėse pirko prekes.IeÅ¡kovė nenurodo, kokį sandorį ji norėjo sudaryti ir dėl kokių esminių sÄ lygų ji suklydo, nurodo, kad ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta laisva valia, atitiko tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų, todėl ieÅ¡kinys yra nepagrįstas.

Tikrasis Å¡ių nekilnojamųjų daiktų savininkas iki ginčijamos Dovanojimo sutarties sudarymo buvo A. Å ., todėl ir buvo sudaryta Dovanojimo sutartis - neatlygintinas sandoris. Tiek ieÅ¡kovės, tiek jos mirusio sutuoktinio A. Å . valia dėl sudaromo sandorio buvo vieninga - kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas neatlygintinai atitektų vaikaičiui - G. Å .. Atsakovė nėra žadėjusi, kad kartu su savo vyru prižiÅ«rės jo motinÄ - ieÅ¡kovę, niekada ieÅ¡kovė to nėra praÅ¡iusi. Gyvenamasis namas yra pastatytas, bet iki galo nebaigtas įrengti, Å¡is namas negalėjo bÅ«ti rentos sutarties objektu, nes jam baigti statyti ir įrengti buvo reikalingos lėšos, jis buvo negyvenamas, todėl ieÅ¡kovė negalėjo tikėtis, kad jame galės gyventi ir bÅ«ti iÅ¡laikoma.

TurtÄ sukÅ«rė A. Å ., jo tikslas buvo aprÅ«pinti savo mažametį sÅ«nų, ieÅ¡kovė siekia atimti iÅ¡ mažamečio anÅ«ko tai, kas faktiÅ¡kai buvo jo tėvo nuosavybė. Nesutinka su praÅ¡ymu taikyti restitucijÄ , po ginčo sutarties sudarymo, A. Å . toliau įrenginėjo namÄ , ir tai jis darė ne ieÅ¡kovės, o savo Å¡eimos lėšomis. IeÅ¡kovė praÅ¡o taikyti restitucijÄ ir jai grÄ Å¾inti gyvenamÄ jį namÄ net su tais pagerinimais, kurie padaryti po Dovanojimo sutarties sudarymo.

IeÅ¡kinys atmestinas.        Byloje nustatytos faktinės aplinkybės Bylos dokumentais nustatyta, kad ieÅ¡kovės sÅ«nus A. Å . (miręs (duomenys neskelbtini)) santuokoje su R. Å . 2001-03-16 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,1000 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2002 m. buvo iÅ¡duotas Leidimas statyti gyvenamÄ jį namÄ . 2009-09-16 S. Å . iÅ¡davė A. Å . notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ nupirkti jos vardu bet kokį nekilnojamÄ jį turtÄ . R. Å . ir A. Å . 2009-09-29 sudarė su ieÅ¡kove S. Å .

žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas S. Å . už 35 000 Lt.(duomenys neskelbtini)A. Å . iÅ¡situokė su R. Å ., Å iaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-528-810/2011 priimtame 2011m. sausio 3 d. teismo sprendime nurodoma, kad santuokoje Å¡alys įgijo nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ (42 procentai), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir šį nekilnojamÄ jį turtÄ priteisė A.

Å .. 2011-02-25 A. Å . padovanojo savo motinai S. Å . gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartyje buvo pažymėta, kad namo baigtumas - 42 procentai. 2011-04-11 ieÅ¡kovė S. Å . sudarė testamentÄ , kuriuo paliko sÅ«nui A. Å . gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2013-04-12 A. Å . sudarė testamentÄ , kuriuo paliko G. Å . 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o S. Å . tos pačios dienos 2013-04-12 testamentu paliko G. Å . 1/2 dalį žemės sklypo ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini).          (duomenys neskelbtini)mirė A.

Å . tėvas A. Å ., po jo mirties G. Å . 2015-02-11 paveldėjo pagal testamentÄ 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė 2016 m. balandžio 26 d. TelÅ¡ių rajono 3-jame notaro biure sudarė dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. Å . padovanojo G. Å . jos vardu teisiÅ¡kai įregistruotus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) - 1/2 dalį žemės sklypo ir gyvenamÄ jį namÄ .          Dėl sandorio galiojimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams.

CK 6.159 straipsnyje įtvirtinta, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių Å¡alių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Laisva valia sudaryta sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų suderintos valios iÅ¡raiÅ¡ka. Bet kokie veiksmai, susiję su sutarties Å¡alies valios pažeidimu sudarant sutartį reiÅ¡kia sutarties laisvės principo pažeidimÄ ir gali lemti sutarties negaliojimÄ . CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas laikomas visos sutarčių teisės pagrindu, užtikrinančiu asmenims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikÅ¡mę suderintiems Å¡alių tarpusavio ketinimams. Å alių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiÅ¡kai įpareigojančiu aktu ir reikÅ¡minga visuomeninės savireguliacijos priemone. Å is aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).IeÅ¡kovė teigia, kad dovanojimo sandorį sudarė suklydimo įtakoje.

CK 6.465 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 6.469 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi bÅ«ti notarinės formos. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo Å¡io sandorio Å¡alys sÄ moningai siekia tam tikro tikslo - dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtÄ kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti.

Tam, kad bÅ«tų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi dovanotojo vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslÄ . Teisinę reikÅ¡mę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio Å¡alys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl bÅ«tina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtÄ apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ai ir įstatymo nustatyta forma.

IÅ¡orinis valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį - tikrÄ jį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Teismas pažymi, kad Dovanojimo sutartis buvo notaro patvirtinta (atitiko įstatymo reikalaujamÄ formÄ ), o taip pat nepaneigta, kad sutarties turinys atitiko vidinę ieÅ¡kovės valiÄ , dėl sudaromo sandorio esmės ieÅ¡kovė buvo nuosekli, ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta laisva valia, atitiko tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų.Sandorių negaliojimo instituto paskirtis - užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu.

Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).Teismas vertina, kad ieÅ¡kovė neįrodė ginčijamos Dovanojimo sutarties sudarymo dėl suklydimo fakto, bylos dokumentai įrodantys ieÅ¡kovės veiksmų sekÄ , nepatvirtina ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių. Nepaneigta, kad gyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovė gavo dovanų iÅ¡ sÅ«naus A.

Å ., pagal neatlygintinÄ sandorį. A. Å . tikslas, kaip teigia atsakovė, buvo aprÅ«pinti savo sÅ«nų (duomenys neskelbtini), todėl Dovanojimo sutartis ir buvo ieÅ¡kovės sudaryta, dovanojant turtÄ G. Å .. 2009-09-29 A. Å . ir jo sutuoktinė R. Å . pardavė ieÅ¡kovei žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., 2009-09-16 jo mama S. Å . davė A. Å . notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ tvarkyti jos reikalus, susijusius su nuosavybės tvarkymu. Tiek ieÅ¡kovės, tiek jos mirusio sutuoktinio A.

Å . valia dėl sudaromo sandorio buvo vieninga - kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas neatlygintinai atitektų vaikaičiui G. Å ., nes tiek A. Å ., tiek ieÅ¡kovė S. Å . sudarė testamentÄ , kuriuo paliko G. Å . žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Å ie per neilgÄ laikÄ sudaryti sandoriai įrodo, kad tikrasis nekilnojamųjų daiktų savininkas buvo A. Å ., o ne ieÅ¡kovė, ir kad ieÅ¡kovės tikrosios valios turinys perduoti savo turtÄ neatlygintinai vaikaičio G.

Å . nuosavybėn, iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tas, sudarius tÄ sandorį, kokio ieÅ¡kovė ir siekė. Atsakovė aiÅ¡kina Å¡iÄ aplinkybę tuo, kad A. Å . tėvai A. Å . ir S. Å . už savo pinigus turto neįsigijo, prie gyvenamojo namo statybos nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo.Teismas spręsdamas dėl sandorio galiojimo pažymi, kad sandorio patvirtinimas atitinka CK 6.469 straipsnio 2 dalį, tekste nurodoma, kad ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kintas sudaromo sandorio turinys, jo esmė, kad Dovanojimo sutartis yra neatlygintinas sandoris, ieÅ¡kovė pasirašė tai supratusi ir norėjo sudaryti bÅ«tent Dovanojimo sutartį.

Sutarties tekste 7 lape nurodoma, kad Å¡i sutartis Å alių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valiÄ bei tikruosius ketinimus, priimta ir pasiraÅ¡yta, ieÅ¡kovei sutartis buvo perskaityta, sutartį pasirašė laisva valia.Teismas sprendžia, kad nuosavybės perleidimo pagrindas dovanojimo bÅ«du tuo metu atitiko ieÅ¡kovės ir dovanos gavėjo įstatyminių atstovų valiÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laikÄ sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu, t.y. vadovaujantis sisteminio aiÅ¡kinimo principu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).Atsakovė pagrįstai nurodo, kad minėti per neilgÄ laikÄ sudaryti dovanojimo sandoriai bei testamentai įrodo, kad tikrasis nekilnojamųjų daiktų savininkas buvo A.

Å ., o ne ieÅ¡kovė, tikrosios valios turinys perduoti savo turtÄ neatlygintinai vaikaičio G. Å . nuosavybėn, iÅ¡oriÅ¡kai buvo iÅ¡reikÅ¡tas, sudarius tÄ sandorį, kokio ieÅ¡kovė ir siekė. IeÅ¡kovė reikalavimÄ grindžia aplinkybėmis, atsiradusiomis praėjus metams po sandorio sudarymo, po A. Å . mirties, ieÅ¡kovės valios pasikeitimas po A. Å . mirties nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo. Sutiktina, kad ieÅ¡kovė nenurodo, kokį sandorį ji norėjo sudaryti ir dėl kokių esminių sÄ lygų ji suklydo.

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Jeigu ieškovė, kaip teigia, tikėjosi išlaikymo iki gyvos galvos, tai bet kuris jos išsilavinimo ir amžiaus asmuo galėtų suprasti, kad vienerių metų vaikas jos neišlaikys ir nepalaidos. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis.

PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, o kokias praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-602-684/2015).

Nelaikytinas esminiu ir negali bÅ«ti pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu suklydimas dėl sandorio motyvų, jo padarinių, jei kita Å¡alis buvo sÄ Å¾ininga. IeÅ¡kovė neneigia, kad notaras tinkamai atliko savo pareigas, t.y. iÅ¡aiÅ¡kino sudaromo sandorio esmę ir prasmę, kuriuos ji suprato tuo metu.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad suklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

Suklydimas - tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo.

Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.    Byloje nepaneigti atsakovės argumentai, kad Dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas nuo pat jo statybos pradžios buvo statomas už A. Å ., o vėliau - už jo Å¡eimos lėšas, asmeniniu A. Å . darbu ir jo pastangomis. A. Å . tikslas buvo aprÅ«pinti savo sÅ«nų (duomenys neskelbtini), todėl Dovanojimo sutartis ir buvo sudaryta, apdovanotoju nurodant G.

Å ., gyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovė gavo dovanų iÅ¡ A. Å ., tikrasis Å¡ių nekilnojamųjų daiktų savininkas iki ginčijamos Dovanojimo sutarties sudarymo buvo A. Å ., todėl ir buvo sudaryta Dovanojimo sutartis - neatlygintinas sandoris. Tiek ieÅ¡kovės, tiek jos mirusio sutuoktinio A. Å . valia dėl sudaromo sandorio buvo vieninga - kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas neatlygintinai atitektų vaikaičiui A. Å . sÅ«nui G. Å ., nes nei žemės sklypo, nei gyvenamojo namo A. Å . tėvai A.

Å . ir S. Å . už savo pinigus neįsigijo, prie gyvenamojo namo statybos nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo. Byloje apklausti ieÅ¡kovės liudytojai - D. K. nurodė žinanti apie namo statybÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės pasakojimų, kad A. Å . statė namÄ , reikėjo padėti pinigais. IeÅ¡kovė augino gyvulius ir padėjo vaikams materialiai. D. Å ., ieÅ¡kovės dukra nurodė, kad ieÅ¡kovė padėjo materialiai sÅ«nui ArÅ«nui statant namÄ , o sudarydama sandorį nelabai suvokė dovanojimo pasekmių.

R. A., ieÅ¡kovės dukra nurodė, kad mama pinigų turėjo, augino gyvulius, padėjo broliui statyti namÄ . R. Å ., buvusi sutuoktinė A. Å . nurodė, kad žemės sklypÄ abu įsigijo namo statybai, uoÅ¡viai padėjo pinigais, iÅ¡ buvusio sutuoktinio už turtÄ gavo kompensacijÄ apie 35000 Lt. Liudytojas S. J. nurodė, kad pažinojo A. Å . nuo 2004 metų, statant ginčo namÄ konsultavo statybos klausimais, keitėsi medžiagomis, nuo 2015 metų nežino aplinkybių susijusių su namo statyba.Byloje apklausti atsakovės liudytojai - G.

D., V. Å . motina nurodė, kad dukra su žentu, bet ne jo tėvai statė namÄ , įrenginėjo, pirko medžiagas, ji taip pat padėjo maistu, pinigais, davė apie 10 000 Lt. Namas buvo žento, po to perrašė mamai ir vėl susigrÄ Å¾ino. R. P. parodė, kad nuo 2006 m. yra sklypo kaimynas, matydavo V. ir A. sklype dirbančius, jie statė namÄ , konsultavosi statybų klausimais. Statybos darbai sustojo jau uždengus namo stogÄ . A. E. nurodė, kad V. Å . su vyru dirbdavo sklype, statė namÄ , pavasarį važiavo sudaryti dovanojimo sutartį.Sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovės teiginiai, jog suklydo dėl sandorio esmės, neatitinka faktinių aplinkybių, nes ieÅ¡kovė nenurodė, dėl kokių esminių sandorio sÄ lygų ji suklydo, nėra byloje įrodymų, patvirtinančių, kad sudarant Dovanojimo sandorį buvo tartasi dėl kitokių sutarties sÄ lygų, dėl gyvenamojo namo įrengimo finansavimo.

Atsakovė nurodo, kad nesitarė dėl ieÅ¡kovės gyvenimo ginčo name ar iÅ¡laikymo iki sÅ«naus G. pilnametystės, ar po to. Namas suprojektuotas ir statomas vienai Å¡eimai, atskiros patalpos ieÅ¡kovei nebuvo suplanuotos ir įrenginėjamos, ieÅ¡kovė visÄ gyvenimÄ gyvena kaime, negyveno Å iauliuose ir nebuvo pareiÅ¡kusi tokio noro gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Atsakovės požiÅ«riu, A. Å . su ieÅ¡kove susitarė dėl dovanojimo sandorio tam, kad jo Å¡eimos turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), atitektų jo sÅ«nui G.

IeÅ¡kovė nepateikė tokį susitarimÄ paneigiančių įrodymų, o byloje esančių įrodymų visuma bei Å¡alių veiksmų seka teismui leidžia spręsti, kad susitarimas dėl ginčo turto dovanojimo, atitiko dovanotojos ir dovanos gavėjo įstatyminių atstovų valiÄ . Ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta laisva valia, atitiko tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų, todėl ieÅ¡kinys yra nepagrįstas.Byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovė ketino sudaryti Rentos ar IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį.Kasacinio teismo praktikoje nurodyti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentÄ perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma - asmens iÅ¡laikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natÅ«ra: aprÅ«pinimas gyvenamÄ ja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos bÅ«klė reikalauja, - ir jo priežiÅ«ra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-511/2013).

Rentos gavėjas - fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , žemės sklypÄ ar kitokį nekilnojamÄ jį daiktÄ rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ ir (arba) Å¡io nurodytÄ asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis - rentos porÅ«Å¡is, kuriam bÅ«dingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rÅ«Å¡iniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Byloje Å¡alys pritaria faktinei aplinkybe, kad gyvenamasis namas yra pastatytas, bet iki galo nebaigtas įrengti, Å¡iuo metu jame nėra iki galo įrengta Å¡ildymo sistema, nėra laiptų į antrÄ namo aukÅ¡tÄ , 2 kambariai iÅ¡ viso be apdailos, neaptinkuotas garažas, namo stogas neapskardintas, neįrengta lietaus kanalizacija, neįrengti balkonai, nesutvarkyta aplinka, jis buvo negyvenamas, todėl ieÅ¡kovė negalėjo tikėtis, kad jame galės gyventi ir bÅ«ti iÅ¡laikoma.

Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad ieÅ¡kovės įrodinėjamos aplinkybės prieÅ¡tarauja esminėms Rentos sutarties sÄ lygoms, nes sutartis sudaryta, perleidžiant turtÄ mažamečiui ir ieÅ¡kovė negalėjo tikėtis iÅ¡laikymo iÅ¡ mažamečio anÅ«ko, o įstatymas nenumato, kad rentos mokėtojo pareigas turi vykdyti tretieji asmenys.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad suklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės savo reikalavimÄ grindžia aplinkybėmis, atsiradusiomis po metų po sandorio sudarymo, po A. Å . mirties. NeiÅ¡sipildę ieÅ¡kovės lÅ«kesčiai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi, atsižvelgiant į dovanojimo sandorio pobÅ«dį, nes ieÅ¡kovės valios pasikeitimas po A. Å . mirties nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovė neįrodė, kad ginčijama 2016 m. balandžio 26 d. dovanojimo sutartis sudaryta suklydimo įtakoje.         Dėl restitucijos taikymo Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti gyvenamÄ jį namÄ net su tais pagerinimais, kurie padaryti po Dovanojimo sutarties sudarymo. Po ginčo sutarties sudarymo, A. Å . toliau įrenginėjo namÄ , ir tai darė ne ieÅ¡kovės, o Å¡eimos lėšomis.Teismui netenkinant ieÅ¡kinio dėl Dovanojimo sutarties negaliojimo, praÅ¡ymas taikyti restitucijÄ nespręstinas ir atmestinas.

         Bylinėjimosi iÅ¡laidos          Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iÅ¡ Å¡alių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios iÅ¡laidos.         CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmetamas, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo atstovės pagal įstatymÄ naudai priteistinos 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės S. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo G. Å . atstovei pagal įstatymÄ V. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundÄ Å iaulių apygardos teisme.

Teisėja                                                                                                    Rasa Bartašienė