2024-09-18 Nr. AB-13276-3-63-3-00190-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2072-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00190-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Z. patikslintą skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo –A. V.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2024 m. kovo 7 d. atsakymą Nr. 5SD, kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą Nr. 5GD-3531 (toliau – ir Raštas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Skyrius 2024 m. kovo 7 d. atsakymu netenkino pareiškėjo prašymo Nr. 5GD-3531 pakeisti, pareiškėjo teigimu, Vaiko situacijos vertinimo anketoje (toliau – ir Anketa) klaidingus ir nepilnai užpildytus pagal įstatymą duomenis dėl pareiškėjo nepilnamečio sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiko buvimo vietos vaiko situacijos vertinimo metu, atsižvelgęs į pareiškėjo sūnaus ir jo motinos prašymą neatskleisti pareiškėjui jų gyvenamosios vietos adreso.

3. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2024 m. sausio 22 d. pateikė skundą Skyriui dėl vaiko motinos A. V. tėvų valdžios nepanaudojimo arba netinkamo panaudojimo, panaudojimo priešingai vaiko interesams ir vaiko tėvų pareigų nevykdymo. Pareiškėjas 2024 m. kovo 4 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pašalinti duomenų trūkumus 2024 m. kovo 1 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje, kadangi, pareiškėjo teigimu, jame pateikti klaidingi ir nepilnai užpildyti pagal įstatymą duomenys (vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos adresas ir vaiko buvimo vietos vaiko situacijos vertinimo metu adresas). Pareiškėjas nurodė, jog jo nepilnametis sūnus nuo 2021 m. balandžio 19 d. negyvena adresu (duomenys neskelbtini), su tėvu, o nuolatinė gyvenamoji nepilnamečio sūnaus vieta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-861-1067/2022, pakeista nuo 2022 m. rugsėjo 29 d.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovo nurodyti pareiškėjo sūnaus duomenys dėl gyvenamosios vietos neatitinka faktinės situacijos, o nurodytas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), yra neteisingas. Iš Anketos matyti, jog pareiškėjo sūnus pageidavo, kad tėvas nežinotų tikslaus jo gyvenamosios vietos adreso, kadangi tėvas sužinojęs jo ir jo motinos gyvenamosios vietos adresą konfliktuotų, kviestų policiją, greitąją pagalbą ir kitas tarnybas / institucijas, tačiau pareiškėjas teigia, kad dėl tokio sūnaus pageidavimo gali atsirasti kliūčių jiems susitikti. Be to, sūnaus pageidavimas neatskleisti jo ir jo motinos gyvenamosios vietos adreso nėra pagrįstas, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas konfliktuotų ir kviestų tarnybas. Anot pareiškėjo, toks jo sūnaus elgesys kelia susirūpinimą ne dėl duomenų atskleidimo, o dėl galimų sveikatos ar psichologinių problemų.

5. Atsakovas Skyrius nesutiko su pareiškėjo patikslintu skundu ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo yra nepilnamečio vaiko A. Z. tėvai, kurie gyvena skyrium ir tarp kurių susiklostę komplikuoti tarpusavio santykiai dėl jų sūnaus priežiūros, auginimo bei skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos. Nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-861-1067-2022, kuriuo nepilnamečio vaiko A. Z. gyvenamąją vietą nustatė su motina A. V. Tuo pačiu sprendimu teismas nustatė tėvo (pareiškėjo) bendravimo su vaiku tvarką bei priteisė iš pareiškėjo išlaikymą nepilnamečiam sūnui.

7. Atsakovas nurodė, kad Skyriuje 2024 m. sausio 22 d. buvo gautas pareiškėjo pranešimas dėl vaiko motinos A. V. tėvų valdžios nepanaudojimo arba netinkamo panaudojimo, panaudojimo priešingai vaiko interesams, vaiko tėvų pareigų nevykdymo, o 2024 m. vasario 23 d. motinos A. V. pranešimas, kuriuo pastaroji informavo, kad sūnaus tėvas (pareiškėjas) naudoja psichologinį smurtą prieš ją ir jų sūnų, jį persekioja, nesilaiko teismo sprendimų. Atsižvelgdami į pranešimų pobūdį, Skyriaus specialistai nusprendė abu pranešimus nagrinėti bendrai. Atsakovas 2024 m. kovo 1 d. įvertino nepilnamečio vaiko situaciją ir nustatė rizikos veiksnius. Pareiškėjo sūnus apklausos metu nurodė, kad šiuo metu nebendrauja su tėvu, vengia bendrauti ir kalbėtis telefonu. Vaikas tarpusavio santykius su tėvu apibūdino blogai. Pareiškėjo sūnus, be kita ko, pokalbio metu nurodė gyvenantis (duomenys neskeltini), tačiau nenori, jog pareiškėjas žinotų jo tikslų gyvenamosios vietos adresą, nes jis bandys pakenkti jam ir jo motinai.

8. Atsakovas 2024 m. kovo 4 d. gavo pareiškėjo prašymą, kuriame nurodyta, jog Anketoje pateikti klaidingi ir nepilnai užpildyti pagal įstatymą duomenys (vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos adresas ir vaiko buvimo vietos vaiko situacijos vertinimo metu adresas). Pareiškėjas Skyriaus prašė atlikti būtinus pakeitimus, tačiau Skyrius 2024 m. kovo 5 d. Raštu atsisakė atlikti pakeitimus, atsižvelgęs į pareiškėjo sūnaus ir jo motinos prašymą neatskleisti jų gyvenamosios vietos adreso.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. nepateikė atsiliepimo į patikslintą skundą.

II. 10. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. Z. patikslintą skundą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 4 d. kreipėsi į Skyrių, prašydamas tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus atlikti būtinus pakeitimus, pildant vaiko situacijos vertinimo anketą, vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Atsakovas 2024 m. kovo 5 d. raštu Nr. 5SD-2029 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad, atsižvelgus į pareiškėjo sūnaus bei jo motinos prašymą neatskleisti jų gyvenamosios vietos adreso, pareiškėjo prašymo netenkino.

12. Teismas, vadovavosi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 36 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtintu Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 ir 6 punktais. Teismas vertino, kad atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 6 punktu, tinkamai užpildė Anketą, o, būdamas asmens duomenų tvarkytoju ir neturėdamas asmens, kurio duomenys yra tvarkomi, sutikimo atskleisti jų duomenis gavėjams, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir Anketoje nurodyti pareiškėjo nepilnamečio sūnaus A. Z. faktinę gyvenamąją vietą.

13. Teismas, įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, padarė išvadą, kad jis yra pagrįstas ir teisėtas bei nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, ir pažymėjo, kad atsakovas, būdamas pareiškėjo sūnaus ir jo motinos duomenų tvarkytojas, turėjo nurodyti ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas, reglamentuojančias jo pareigą neatskleisti duomenų, tačiau šį pažeidimą teismas pripažino formaliu.

14. Teismas, atmetęs pareiškėjo patikslintą skundą, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 15. Pareiškėjas M. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjo sūnus nuo 2021 m. balandžio 19 d. nebegyvena kartu su tėvu ir nėra įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini). Jis liko gyventi Klaipėdoje su motina nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. Šis faktas buvo nurodytas pareiškėjo pateiktuose dokumentuose ir teismo sprendime, tačiau nepaisant to, teismas ignoravo šią informaciją ir rėmėsi netiksliais duomenimis. Pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnio 1 dalį asmens duomenys turi būti tikslūs ir prireikus atnaujinami, todėl adresas (duomenys neskelbtini), negali būti nurodomas kaip vaiko gyvenamoji ar registracijos vieta.

17. Pareiškėjo teigimu, teismas priėmė sprendimą remdamasis adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kitam asmeniui. Buto savininkas nebuvo informuotas apie teismo posėdį ir nedalyvavo bylos nagrinėjimo procese, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 11 straipsnis, numatantis, kad visos proceso šalys turi būti tinkamai informuotos apie teismo procesus ir turi teisę juose dalyvauti. Sprendimas buvo priimtas už akių, neinformavus buto savininko, kuris galbūt nesutinka, kad jo adresas būtų nurodomas. Be kita ko, buvo pažeista nuostata, numatanti, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi teisėtai, sąžiningai ir skaidriai.

18. Pareiškėjas tvirtina, jog atsakovas, būdamas asmens duomenų tvarkytojas, neturėjo teisės atsisakyti pateikti informaciją apie vaiko gyvenamąją vietą, vadovaudamasis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis. Pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei jis būtinas teisiniams įsipareigojimams vykdyti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis numato, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nurodyta tiksliai ir, kad ši informacija yra būtina vaiko teisių apsaugai užtikrinti. Šioje teisės normoje pabrėžiama vaiko teisė į tikslią ir teisingą informaciją apie jo gyvenamąją vietą, siekiant užtikrinti jo teisių ir interesų apsaugą. Be to, atsisakymas suteikti pareiškėjui informaciją apie pareiškėjo vaiko gyvenamąją vietą, pažeidė jo, kaip tėvo, teisę žinoti savo vaiko gyvenamąją vietą ir tinkamai vykdyti tėvo pareigas.

19. Pareiškėjas nurodo, kad nors teismas sprendime nurodė, kad šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas tarp vaiko tėvų kilęs konfliktas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ar jos užtikrinimo, taip pat nėra vertinamas Vaiko situacijos vertinimo anketos pagrįstumas ir teisėtumas, nes tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau nepaisant to, teismas vertino klausimus, nepriklausančius administracinio teismo kompetencijai. Teismas turėjo nagrinėti tik administracinės bylos aspektus, susijusius su Skyriaus veiksmais ir jų teisėtumu.

20. Pareiškėjas pažymi, kad nors Skyrius nurodo, kad gavo motinos ir nepilnamečio sūnaus prašymus nesuteikti informacijos pareiškėjui apie vaiko gyvenamąją vietą, tačiau į bylą nėra pateiktas motinos prašymas. Atsakovas, be kita ko, nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko gyvenamosios vietos adresas turi būti slepiamas nuo tėvo.

21. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Raštą, nes jame nenurodė konkrečių teisės aktų, pagrindžiančių atsisakymą nurodyti vaiko gyvenamąją vietą ir nepateikė objektyvių duomenų, kuriais remiantis buvo priimtas Raštas. Teismas taip pat neįvertino visų esminių bylos aplinkybių ir nepateikė išsamaus paaiškinimo dėl atsisakymo pateikti pareiškėjui informaciją apie vaiko gyvenamąją vietą, neatsižvelgė į vaiko interesus.

22. Pareiškėjas teigia, kad nors teismas pripažino formaliu pažeidimą dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų nenurodymo, tačiau toks teismo požiūris nėra pagrįstas, nes šis pažeidimas turi esminę reikšmę tėvo teisėms gauti informaciją apie vaiką. Pareiškėjo nuomone, tai nėra formalus trūkumas, o tai yra trūkumas, ribojantis tėvo teisę gauti informaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Skyriaus 2024 m. kovo 7 d. rašto Nr. 5SD, kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo 2024 m. kovo 4 d. prašymą Nr. 5GD-3531 atlikti pakeitimus Vaiko situacijos vertinimo anketoje, nurodant vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiko buvimo vietos vaiko situacijos vertinimo metu adresus, pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo patikslintą skundą, pripažinęs, kad atsakovo Raštas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai užpildė Vaiko situacijos vertinimo anketą, o būdamas asmens duomenų tvarkytojas ir neturėdamas pareiškėjo sūnaus ir jo motinos sutikimo atskleisti jų gyvenamosios vietos adresą pareiškėjui, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektais, tvirtindamas, jog atsakovo atsisakymas suteikti pareiškėjui informaciją apie nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą yra nepagrįstas, pažeidžiantis tiek pareiškėjo, tiek jo sūnaus interesus.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo nepilnametis sūnus A. Z. gyvena atskirai nuo pareiškėjo, jo gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su trečiuoju suinteresuotuoju asmeniui A. V., t. y. faktinė vaiko ir motinos gyvenamoji vieta sutampa. Tarp šalių nėra ginčo, kad abu šie asmenys gyvena Klaipėdoje, o tikslesnis gyvenamosios vietos adresas pareiškėjui neatskleidžiamas nepilnamečio sūnaus prašymu.

28. Byloje tarp proceso šalių sprendžiamas ginčas viešojo administravimo srityje (dėl viešojo administravimo institucijos atsakymo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo), tačiau pažymėtina, kad jis kilęs ir iš vaiko teisių apsaugos bei šeimos teisinių santykių. Pareiškėjas savo reikalavimą atsakovui nurodyti vaiko faktinę gyvenamąją vietą Vaiko situacijos vertinimo anketoje iš esmės grindžia savo, kaip tėvo, teise gauti visą informaciją apie vaiką.

29. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šią įstatymo normą detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui.

30. Taigi pareiškėjo teisė gauti visą informaciją apie vaiką ribojama paties vaiko interesais. Pats nepilnametis pareiškėjo sūnus pokalbio su vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais pakankamai argumentuotai prašė neatskleisti duomenų apie jo ir motinos tikslią gyvenamąją vietą, turėdamas omenyje ankstesnį pareiškėjo elgesį. Nors pareiškėjas neigia konfliktus su sūnumi ir jo motina, tačiau byloje surinkti dokumentai paneigia šiuos pareiškėjo argumentus. Pripažintina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas veikė tinkamai, vadovaudamasis pirmiausiai vaiko interesais ir apeliacinio skundo argumentai to nepaneigia. Pareiškėjas neturi pagrindo tiesiogiai remtis BDAR nuostatomis, nes jos gina būtent duomenų subjekto – pareiškėjo sūnaus – teisę į teisėtą jo asmens duomenų tvarkymą, be kita ko, pagrįstą duomenų kiekio mažinimo principu. Tik duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištaisytų netikslius su juo susijusius asmens duomenis. Duomenų subjektas ne tik nedavė sutikimo atskleisti jo gyvenamosios vietos duomenis, bet ir tiesiogiai uždraudė tai daryti. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo teisiniams įsipareigojimams vykdyti nėra būtina žinoti tikslios nepilnamečio gyvenamosios vietos, nes teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka leidžia tėvams susitarti, kur ir kaip pareiškėjas bendraus su vaiku, kur su juo susitiks, ir į kokią vietą grąžins.

31. Nors apeliantas teigia, jog jo sūnus nėra įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvos Respublikoje gyvenamoji vieta yra deklaruojama. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnis numato, kad nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai, išskyrus nepilnamečius įgijusius visišką civilinį veiksnumą ir nepilnamečius, kuriems sukako 16 metų ir kurie negyvena kartu su tėvais) arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo. Taigi pareiškėjas turėtų pats patikrinti, ar jo sūnaus gyvenamoji vieta yra iki šiol deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) ir kreiptis į atitinkamą deklaravimo įstaigą, kad ši ištaisytų deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis. Atsakovas nėra deklaravimo įstaiga Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo prasme, nagrinėjanti tokio pobūdžio prašymus.

32. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo 2024 m. kovo 7 d. atsakymą Nr. 5SD turinį bei vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams, jame nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo pagrindas, atsakymas pakankamai motyvuotas ir suprantamas, pirmosios instancijos teismo pažymėti trūkumai nėra esminiai.

35. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

36. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas pareiškėjo skundą dėl skundžiamo Rašto panaikinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

37. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius