bb8901ca-129f-45fc-8bc9-e9ef8941a470 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-24181-465/2020 Teisminio proceso Nr. 2-2-68-3-18648-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieÅ¡kinį atsakovei J. J. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sergel“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės J. J. 296,35 Eur skolÄ , 1448,83 Eur delspinigių, 26,67 Eur netesybų, 5 proc. metines mokėjimo palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Apie atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimo pasekmės atsakovei iÅ¡aiÅ¡kintos. Esant Å¡ioms aplinkybėms ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymui priimti sprendimÄ už akių, yra pagrindas dėl atsakovės raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepraneÅ¡us Å¡alims apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , priimti sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų vertinimÄ ir įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ , bei suraÅ¡o sutrumpintus motyvus. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė su pradine kreditore UAB „Bitė Lietuva“ pasirašė 2010 m. spalio 12 d. VieÅ¡ojo judriojo ryÅ¡io abonentines sutartis Nr. GSCD/59716/2010 ir Nr. GSCD/59725/2010, kurių pagrindu atsakovei buvo teikiamos vieÅ¡ojo judriojo telefono ryÅ¡io paslaugos, o atsakovė įsipareigojo naudotis paslaugomis ir už jas tinkamai atsiskaityti. 2011 m. sausio – kovo mėn atsakovei buvo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieÅ¡kove (ar pradine kreditore) (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB ,, Bitė Lietuva“ ir UAB „Sergel“ 2018 m. spalio 31 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis Nr. 18-0268LT bei priedas Nr. 1 prie 2018 m. spalio 31 d. reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 18-0268LT, kurių pagrindu UAB „Sergel“ perėmė reikalavimo teises į atsakovę J. J. dėl negrÄ Å¾intos skolos pagal minėtÄ sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ .

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu.

Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ .

Kadangi atsakovė nevykdo savo sutartinės prievolės, t. y. atsiskaityti su ieÅ¡kove už suteiktas vieÅ¡ojo judriojo telefono ryÅ¡io paslaugos, ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas ir jai iÅ¡ atsakovės priteistina 296,35 Eur skola (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.716 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta.

Reikalavimų teisių perleidimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė įgijo teisę į delspinigius dėl pradelsto atsiskaitymo pagal Abonentinės vieÅ¡ojo judriojo telefono ryÅ¡io paslaugų teikimo sutarties 24 punktÄ . Kadangi atsakovė savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, tai ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai iÅ¡ atsakovės 26,67 Eur (296,35 Eur / 100 x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Kita vertus, ieÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1 448,83 Eur baudÄ už anksčiau sutarto laiko nutrauktÄ sutartį.

Abonentinės vieÅ¡ojo judriojo telefono ryÅ¡io paslaugų teikimo sutarties 48 punkte numatyta, kad nutraukus sutartį anksčiau nurodyto sutarties termino pabaigos dėl abonento kaltės arba abonento iniciatyva, abonentas privalo sumokėti baudÄ , kurios dydis lygus nuo pažeidimo dienos iki Å¡ioje sutartyje nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių arba minimalių mėnesinių mokesčių sumai. Pažymėtina, kad Å¡alių susitarimas dėl delspinigių ir baudos mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, laikytinas Å¡alių susitarimu dėl netesybų mokėjimo (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog dvigubos netesybos, t. y. delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Nagrinėjamu atveju už tÄ patį sutarties pažeidimÄ sutartyje numatant atsakovės pareigÄ mokėti ir delspinigius, ir baudÄ , t. y. dvigubas netesybas, reiÅ¡kia dvigubos atsakomybės taikymÄ , kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis), bei sudaro prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti atsakovės sÄ skaita.

Tais atvejais, kai kreditorius praÅ¡o priteisti dviejų rÅ«Å¡ių netesybas, taikytinas netesybų įskaitymo principas, kurio esmė yra ta, jog kreditoriui priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniÄ jÄ . Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei priteisiama 1 448,83 Eur netesybos, kurie apima ir 26,67 Eur delspinigių sumÄ . CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 745,18 Eur (296,35 Eur + 1,448,83 Eur)) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė priteisti 39,00 Eur dydžio sumokėtÄ Å¾yminį mokestį bei 0,23 Eur komisinį mokestį, iÅ¡ viso – 39,23 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismui patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies (98,49 proc.), iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 38,64 Eur (39,23 Eur x 98,49 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iÅ¡ atsakovės nepriteistinos, kadangi nevirÅ¡ija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

Ä®sakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo, CPK 92 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, j. a. k. 125026242, 296,35 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 35 ct) skolos, 1 448,83 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 83 ct) netesybų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1 745,18 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 38,64 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 64 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Atsakovė negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Margarita Ambrazaitienė