2019-09-11 Nr. AB-17070-3-61-3-02160-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-916-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02160-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija: 41.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Rukola“ ir viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ZT „Kruszwica“ S. A. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Rukola“, viešoji įstaiga Baltijos maisto organizacija ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas ZT „Kruszwica“ S. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 12R-22 (toliau – Nutarimas); 2) įpareigoti Tarnybą atlikti nagrinėjimo procedūrą dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. gegužės 30 d. gavo Tarnybos 2017 m. gegužės 22 d. Nutarimą, priimtą išnagrinėjus 2017 m. balandžio 21 d. skundą. Tarnyba atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) pažeidimo, įvykdyto uždarosios akcinės bendrovės UAB „Rukola“ (toliau – ir UAB „Rukola“) ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Baltijos maisto organizacija (toliau – ir Organizacija).

3. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2016 m. vasario 9 d. Lietuvos ir Latvijos Respublikose vykdoma (įgyvendinama) informavimo apie Europos rapsų aliejų Lietuvoje ir Latvijoje programa (toliau – ir Programa), kuria siekiama skatinti Europos Sąjungoje (toliau – ir ES) pagaminto rapsų aliejaus pardavimą (Programos trukmė – 3 metai; Programos tikslinė grupė – Lietuva ir Latvija). Viešai prieinamoje valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (toliau – ir Agentūra), administruojančios Programos įgyvendinimą, interneto svetainėje yra išdėstyti ir Programos tikslai. Programos pareiškėjas ir vykdytojas yra Organizacija, o pati Programa finansuojama ES skiriamomis paramos lėšomis. Programos įgyvendinimą administruoja Agentūra. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad vykdant Programą šiuo metu įgyvendinama ir ateityje numatyta įgyvendinti daugybę reklaminių priemonių ir veiksmų.

4. Pareiškėjo teigimu, pagrindinis Programos tikslas – padidinti ir sustiprinti žinomumą apie Europos Sąjungos rapsų aliejaus savybes ir jo naudojimo ypatybes. Informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonėmis siekiama didinti viso ES žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą. Pareiškėjo nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog vykdant Programos priemones, šiuo metu didinamas vieno konkretaus rapsų aliejaus gamintojo – UAB „Rukola“ – konkurencinis pranašumas rinkoje, tuo pačiu metu viso ES žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas yra mažinamas. Programos lėšomis pasitelkiant paslėptą reklamą reklamuojamas tik UAB „Rukola“ gaminamas rapsų aliejus, pažymėtas prekės ženklu „Obelių aliejus“.

5. Programos rėmuose reklamuojamas išimtinai vienas produktas ir prekės ženklas UAB „Rukola“ gaminamas „Obelių“ rapsų aliejus ir prekės ženklas „Obelių aliejus“. Per Lietuvos ir Latvijos televizijas nuo 2016 metų iki šiol transliuojamoje rapsų aliejaus reklamoje, finansuojamoje Programos lėšomis rodomas (demonstruojamas) nežymėtas (neturintis etiketės) rapsų aliejaus butelis, kurio išvaizda yra itin panaši (ar net tokia pati) į butelių, į kuriuos yra pilstomas „Obelių aliejaus“ prekės ženklu pažymėtas rapsų aliejus. UAB „Rukola“ gaminamo „Obelių aliejaus“ butelio dizainas Lietuvos rinkoje yra naudojamas išimtinai tik UAB „Rukola“ prekės ženklu „Obelių aliejus“ pažymėtam aliejui išpilstyti (fasuoti).

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad po Programos lėšomis transliuojamos reklamos per įvairias Lietuvos ir Latvijos televizijas iš karto yra rodoma UAB „Rukola“ gaminamo „Obelių“ rapsų aliejaus reklama.

7. Be neteisėtos televizijos reklamos, pasitelkiant Programos reklamą, „Obelių aliejus“ buvo reklamuojamas ir kitomis priemonėmis. Įvairiuose Lietuvos prekybos centruose 2016 m. kaip viena iš Programos įgyvendinimo priemonių buvo įrengti reklaminiai stendai su ES logotipais ir simbolika bei informacija apie ES pagamintą rapsų aliejų. Vadovaujantis paviešintomis Programos informacinės kampanijos priemonėmis, šių stendų įrengimas taip pat turėjo būti finansuojamas ES lėšomis, skirtomis Programos įgyvendinimui. Šiuose reklaminiuose stenduose buvo išdėstyta išimtinai tik prekės ženklu „Obelių aliejus“ paženklinta gamintojo UAB „Rukola“ produkcija (rapsų aliejus) – greta ES vardu pateikiamos informacijos apie rapsų aliejaus savybes ir naudą ir vėl buvo pateikiama tik šios bendrovės gaminama produkcija, taip, pareiškėjo manymu, klaidinant vartotojus, jog Programa reklamuoja tik šio gamintojo rapsų aliejų, pažymėtą prekės ženklu „Obelių aliejus“. Tuo tarpu 2016 metų balandžio mėnesį Lietuvoje vykusioje parodoje „AGROBALT“ buvo vykdoma viena iš Programos įgyvendinimo priemonių - įrengtas reklaminis stendas su ES logotipais, simbolika ir kita atributika bei vaizdinėmis priemonėmis apie ES pagamintą rapsų aliejų, o pačiame reklaminiame stende buvo išdėstyta išimtinai tik prekės ženklu „Obelių aliejus“ paženklinta gamintojo UAB „Rukola“ produkcija (rapsų aliejus). Tokiu būdu, Programos apimtyje parodoje „AGROBALT“ buvo tiesiogiai reklamuojamas išimtinai tik prekės ženklu „Obelių aliejus“ paženklintas rapsų aliejus.

8. Pareiškėjo teigimu, jog Tarnyba netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko Nutarimas turėtų būti panaikintas. Programos apimtyje transliuojamos reklamos metu paslėptai yra reklamuojamas konkretus gaminys – UAB „Rukola“ gaminamas rapsų aliejus. Tokią išvadą pareiškėjui leidžia daryti reklamos metu rodomas rapsų aliejaus butelis, kurio išvaizda yra itin panaši (ar net tokia pati) į butelių, į kuriuos yra pilstomas „Obelių aliejaus“ prekės ženklu pažymėtas minimos UAB „Rukola“ gaminamas rapsų aliejus. Nepaisant to, kad ši ES paramos lėšomis transliuojama reklama nėra kokiu nors būdu pažymėta kaip „Obelių“ rapsų aliejaus reklama, pareiškėjui akivaizdu, kad vidutinis vartotojas lengvai atpažįsta (sutapatina) ES paramos lėšomis apmokėtoje reklamoje rodomą (demonstruojamą) minėtą nežymėtą rapsų aliejaus butelį kaip „Obelių“ rapsų aliejaus butelį ir visą reklamą sutapatina su UAB „Rukola“ gaminamo „Obelių“ rapsų aliejaus reklama. Tokiu būdu vartotojai yra klaidinami dėl informacijos pateikimo tikrojo tikslo.

9. Įspūdį, jog pagal Programą transliuojamos reklamos metu yra paslėptai reklamuojamas ir UAB „Rukola“ gaminys (rapsų aliejus), sustiprina ir jo užsakymu vykdoma produkcijos (rapsų aliejaus) reklaminė kampanija, kai po Programos reklamos iš karto yra transliuojama konkretaus gaminio – rapsų aliejaus reklama. Televizinės Programos reklamos metu, to neatskleidžiant, reklamuojamas UAB „Rukola“ produktas. Remiantis Reklamos įstatymo 8 straipsniu, tai yra draudžiama.

10. Pareiškėjas nesutiko su Nutarimo išvada, jog UAB „Rukola“ produkto (rapsų aliejaus) televizinė reklama, transliuojama iš karto po Programos reklamos, nėra laikytina paslėpta reklama. Pareiškėjo manymu, atsakovas netinkamai įvertino šios reklamos vaidmenį sprendžiant dėl Programos reklamos. Vertinant Programos reklamą, svarbu įvertinti ir visą kontekstą. Toks šių reklamų rodymas greta viena kitos, pareiškėjo įsitikinimu, yra ne sutapimas, o suplanuoti reklaminiai UAB „Rukola“ veiksmai – bendrovė netgi savo marketingo plėtros prezentacijoje aiškiai nurodė, kad jos valdomų prekės ženklų reklama bus demonstruojama kartu su Programos įgyvendinimui skirtomis reklaminėmis ir informavimo priemonėmis. Tarnyba į šias aplinkybes tinkamai neatsižvelgė ir jų neįvertino, kvalifikuodama Programos apimtyje demonstruojamą reklamą.

11. Tarnyba taip pat tinkamai neįvertino aplinkybių, kad UAB „Rukola“ yra vienintelis Organizacijos narys. Pareiškėjas teigė, jog svarbi aplinkybė yra ta, kad net 30 proc. Programos išlaidų Organizacijai apmoka jos nariai, tiksliau, vienintelis narys – UAB „Rukola“. Šias aplinkybes, duodama savo paaiškinimus Tarnybai, nurodė ir pati bendrovė. Pareiškėjo manymu, Programos televizinė reklama buvo sąmoningai rengiama taip, kad jos metu paslėptai būtų reklamuojamas UAB „Rukola“, kuri dengia net 30 proc. reklamos kaštų, gaminys.

12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. Atsakovas, pasisakydamas dėl paslėptos reklamos, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Tarnybai skirtame prašyme nurodė, kad UAB „Rukola“ skleidžia galimai paslėptą reklamą ir tuo pažeidžia Reklamos įstatymo 8 straipsnį, kadangi per Lietuvos ir Latvijos televizijas nuo 2016 m. iki šiol transliuojamoje rapsų aliejaus reklamoje, finansuojamoje programos lėšomis, rodomas nežymėtas (neturintis etiketės) rapsų aliejaus butelis, kurio išvaizda yra itin panaši (ar net tokia pati) į butelio, į kurį yra pilstomas „Obelių aliejaus“ prekės ženklu pažymėtas UAB „Rukola“ gaminamas rapsų aliejus, „Obelių aliejus“ butelio dizainas Lietuvos rinkoje yra naudojamas išimtinai tik gamintojo UAB „Rukola“, jo prekės ženklu „Obelių aliejus“ pažymėtam aliejui išpilstyti (fasuoti).

14. Tarnyba, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2017 m. balandžio 28 d. raštu kreipėsi į UAB „Rukola“, Organizaciją bei Agentūrą ir paprašė pateikti motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių. VšĮ Baltijos maisto organizacija 2017 m. gegužės 10 d. rašte nurodė, kad per Lietuvos ir Latvijos televizijų kanalus yra transliuojamos Europos Sąjungoje užaugintų rapsų aliejaus viešinimo kampanijos, skirtos didinti Europos Sąjungos rapsų aliejaus žinomumą bei skatinti jo pardavimą, Lietuvoje transliuojamoje reklamoje vaizduojama rapsų aliejaus tara (butelis) nėra paženklinta jokiais skiriamaisiais ir/ar prekių ženklais, nėra jokių nuorodų į konkretų rapsų aliejaus gamintoją ir/ar platintoją. Reklamai pasirinkta plastikinė tara (taros forma) nėra registruota kaip prekės ženklas ar patentuota, tokios formos tarą gali naudoti bet koks gamintojas ir/ar platintojas. Daugelio rapsų aliejų gamintojų ir/ar platintojų naudojama rapsų aliejaus tara yra panašios formos ir tūrio (kaip pavyzdžiui, „Obelių“, „Tyras“, „Oleina“), todėl skirtingų rapsų aliejaus gamintojų žinomumą ir atpažįstamumą visuomenėje lemia ne tara, į kurią pilstomas aliejus, o būtent konkretus grafinis prekės ženklas ir pavadinimas. Latvijoje transliuojamoje reklamoje aliejaus tara nebuvo rodoma. Viešoji įstaiga taip pat nurodė, jog prieš transliuodama rapsų aliejaus reklamą, gauna Agentūros raštišką patvirtinimą dėl televizijos ir radijo reklamos tinkamumo. Organizacijos teigimu, Programos reklama su UAB „Rukola“ produkcijos reklama jokiais veiksniais nėra susijusi su viešosios įstaigos užsakoma reklama įgyvendinant programos priemones. Reklaminių transliacijų eiliškumą ir laiką nustato tik reklamos transliuotojai ir Organizacija neturi ir negali turėti jokios įtakos, kokių subjektų reklama bus rodoma prieš ar po projekto reklamos.

15. UAB „Rukola“ 2017 m. gegužės 29 d. rašte, adresuotame Tarnybai, nurodė, jog Tarnybos funkcija nėra spręsti konkurentų ginčus ar Europos Sąjungos lėšų panaudojimo pagrįstumo klausimus. UAB „Rukola“ rapsų aliejaus „Obelių rapsų aliejus“ gamintojas ir platintojas, o pareiškėjas gamina ir platina rapsų aliejų „Floriol“, tai reiškia, kad konkuruoja su UAB „Rukola“ dėl Lietuvos bei Latvijos pirkėjų pasirinkimo perkant rapsų aliejų. Bendrovė nurodė, jog oficialiai dalyvauja informavimo apie rapsų aliejų programoje, yra VšĮ Baltijos maisto organizacija, vienijančios įvairias Lietuvoje veikiančias maisto ir gėrimų pramonės įmones, narė. VšĮ Baltijos maisto organizacija nuo 2016 m. vasario 9 d. vykdo Programą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje ir Latvijoje rapsų aliejaus perkamumas žemesnis nei kitų populiariausių aliejaus rūšių, bendrovė suinteresuota skatinti rapsų aliejaus vartojimą ir didinti Lietuvos bei Latvijos vartotojų pasitikėjimą šio aliejaus kokybe ir nauda. Dėl šios priežasties bendrovė dalyvauja programoje ir ją dalinai finansuoja savo išlaidomis, taip kurdama netiesioginę naudą visiems rapsų aliejaus gamintojams ir platintojams, tame tarpe ir pareiškėjui. UAB „Rukola“ nurodė, kad bendrovės gaminiai ar jos prekių ženklai niekada nebuvo reklamuojami programos lėšomis, o tendencingi pareiškėjo teiginiai pagrįsti tik prielaidomis, tačiau ne konkrečiais įrodymais.

16. Atsakovas nurodė, kad skleidžiama reklama atitiko teisės aktų reikalavimus. Skleidžiama reklama buvo tinkamai pažymėta ir vidutinis vartotojas galėjo suvokti, jog tai yra reklama – bendrovės reklaminiai klipai televizijos programose buvo skleidžiami reklamų blokuose, reklaminiai langeliai interneto svetainėse buvo tinkamai apipavidalinti.

17. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo su prašymu pateiktus reklamos įrašus, nustatė, jog VšĮ Baltijos maisto organizacijos transliuojamoje Programos reklamoje vaizduojamas rapsų aliejaus butelis nėra paženklintas jokiais skiriamaisiais prekių ženklais, nėra jokių nuorodų į konkretų rapsų aliejaus gamintoją ir/ar platintoją. Įvertinus VšĮ Baltijos maisto organizacijos ir UAB „Rukola“ paaiškinimus bei pateiktus skirtingų rapsų aliejaus butelių pavyzdžius, matyti, jog pateiktuose pavyzdžiuose vaizduojami neženklinti rapsų aliejaus buteliai yra itin panašių bruožų. Daugelio rapsų aliejų gamintojų ar platintojų naudojama rapsų aliejaus tara yra panašios formos ir tūrio. Atsakovas pastebėjo, kad ypač panašus rapsų aliejaus butelių dizainas yra UAB „Rukola“ „Obelių rapsų aliejaus“ bei pareiškėjo gaminamų ir platinamų rapsų aliejaus „Floriol“ bei „Oleina“.

18. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Europos Sąjungos remiamos programos reklamose nebuvo skleidžiama UAB „Rukola“ konkretaus produkto ar bendrovės prekinio ženklo reklama, o skleidžiama bendra Europos Sąjungoje pagaminto rapsų aliejaus reklama nėra teisinio pagrindo įtarti, kad buvo skleidžiama paslėpta prekės „Obelių rapsų aliejus“ reklama. Fakto egzistavimas, jog UAB „Rukola“ skleidžiama reklama apie „Obelių rapsų aliejų“ yra rodoma iš karto po Europos Sąjungos remiamos, rapsų aliejaus pardavimą skatinančios, reklamos negali būti vertinama kaip paslėpta reklama. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo abejoti, kad vartotojai nesuprato UAB „Rukola“ skleistos reklamos tikslo, t. y. skatinimo įsigyti „Obelių rapsų aliejus“.

19. Tarnybos komisija Nutarimą priėmė išsamiai įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus raštiškus paaiškinimus, teisės aktuose numatytus reikalavimus, todėl Nutarimas yra pagrįstas bei nėra pagrindo jo naikinti.

20. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Organizacija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

21. VšĮ Baltijos maisto organizacijos nuomone, pareiškėjas skundą ir atsakovo Nutarimo neteisėtumą grindžia ne Tarnybos padarytais teisės aktų pažeidimais, netinkamu pareigų vykdymu ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, bet iš esmės savo subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu.

22. Stebint tiek Programos rėmuose transliuojamą reklamą, tiek UAB „Rukola“ rapsų aliejaus reklamą, matomas akivaizdus, vidutiniam vartotojui lengvai atpažįstamas šių reklamų ir jose reklamuojamų produktų skirtumas. Pirmuoju atveju yra reklamuojamas apskritai rapsų aliejus, o kitu atveju – konkretus UAB „Rukola“ gaminamas rapsų aliejus. Tai įrodo ne tik faktinė aplinkybė, kad reklamuojant rapsų aliejų yra naudojamos dvi skirtingos reklamos, bet ir jų pobūdis, tikslai, panaudoti reklamos sprendimo būdai.

23. Programos lėšomis finansuojamoje rapsų aliejaus reklamoje nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai skleidžiama informacija apie konkretų rapsų aliejaus gamintoją, jo pavadinimas, veikla ar prekių ženklas. Aptariamoje reklamoje buvo pateikiama informacija ne apie konkretų rapsų aliejaus gamintoją ar visus Lietuvos ar ES rapsų aliejaus gamintojus, bet apskritai apie rapsų aliejų. VšĮ Baltijos maisto organizacijos nuomone, šiuo atveju bendrai buvo pristatomas konkretus produktas, nepriklausomai nuo to, kaip jis yra gaminamas ar kas jį gamina, ar juo prekiauja. Net ir darant prielaidą, kad Programos lėšomis finansuojama reklama yra paslėpta reklama, ja reklamuojamas ne konkretus gamintojas, bet konkretus produktas – rapsų aliejus. Šiuo atveju buvo aiškiai nurodoma, kad tai yra reklama.

24. Pareiškėjo ginčijamomis reklamomis aiškiai ir nedviprasmiškai buvo reklamuojami du produktai – ES gamintojų pagamintas rapsų aliejus ir UAB „Rukola“ pagamintas rapsų aliejus. Aptariamu atveju buvo transliuojamos dvi atskiros reklamos, kurių tikslai buvo skirtingi, buvo pasirinkti skirtingi rapsų aliejaus reklamavimo būdai. Nagrinėjamu atveju nebuvo skleista paslėpta reklama.

25. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad vidutinis vartotojas lengvai atpažįsta (sutapatina) ES paramos lėšomis apmokėtoje reklamoje rodomą nežymėtą rapsų aliejaus butelį kaip „Obelių“ rapsų aliejaus butelį ir visą reklamą sutapatina su UAB „Rukola“ gaminamo „Obelių“ rapsų aliejaus reklama. Tokiam teiginiui pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Nei UAB „Rukola“, nei kitas rapsų aliejaus gamintojas nėra įregistravęs kaip prekių ženklo ar kaip dizaino rapsų aliejaus butelio, naudojamo šioje reklamoje. Į tokius ir labai panašius butelius yra pilstomas tiek UAB „Rukola“, tiek pareiškėjo rapsų aliejus „Floriol“, tiek kitų pavadinimų rapsų aliejus. Visų aliejaus butelių dizainas yra panašus. Vidutinis vartotojas butelio nepriskirs UAB „Rukola“ gaminamam rapsų aliejui, bet apskritai aliejui (ne tik rapsų). Pareiškėjo skundo argumentas, kad vartotojai tokį butelį tapatina su UAB „Rukola“ produkcija, yra neparemtas jokiais įrodymais.

26. Analizuojant Programos lėšomis finansuojamos reklamos siužetą trečiajam suinteresuotajam asmeniui yra akivaizdu, jog rapsų aliejaus butelis šioje reklamoje yra rodomas epizodiškai. Analizuojant šią reklamą kaip visumą, akivaizdžiai matyti, kad vidutinis vartotojas dėmesį bus sukoncentravęs į reklamos siužetą, bet ne į epizodiškai rodomą butelį.

27. Aplinkybė, kad rapsų aliejaus reklama (bendrai) ir UAB „Rukola“ gaminamo rapsų aliejaus reklamos buvo rodomos viena po kitos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kuriuo nors atveju buvo skelbiama paslėpta reklama.

28. ES ir Lietuvos Respublikos biudžetų lėšomis remiama Programa yra dalinai finansuojama ir trečiojo suinteresuotojo asmens narių, suinteresuotų viešinti rapsų aliejaus privalumus, lėšomis. 70% Programos išlaidų yra apmokama iš ES ir Lietuvos biudžetų, o 30% Programos išlaidų apmoka dalyvavimą Programoje užtikrinantys trečiojo suinteresuotojo asmens nariai. Nepriklausomai nuo to, ar trečiasis suinteresuotasis asmuo vienytų vieną ar kelis narius, gaminančius rapsų aliejų, siekdami dalyvauti Programoje vis vien pastarieji privalėtų kompensuoti 30% Programos išlaidų, t. y. jie bet kokiu atveju finansuotų dalį Programos.

29. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Rukola“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

30. UAB „Rukola“ nurodė, jog yra rapsų aliejaus „Obelių rapsų aliejus“ gamintojas ir platintojas. Lietuvoje veikia nuo 2009 metų, gamina ir platina apie 50 rūšių maistinio augalinio aliejaus gaminių. Bendrovė yra VšĮ Baltijos maisto organizacijos, vienijančios įvairias Lietuvoje veikiančias maisto ir gėrimų pramonės įmones, nare. Organizacija, vadovaudamasi informavimą apie žemės ūkio produktų programas reglamentuojančių Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimais, nuo 2016 m. vasario 9 d. vykdo Programą. Kaip numatyta, Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetų remiama Programa yra dalinai finansuojama ir Organizacijos narių, suinteresuotų viešinti rapsų aliejaus privalumus, lėšomis – 70 proc. Programos išlaidų yra apmokama iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetų (tai atliekama keliskart per metus, patikrinus Programos priemonių vykdymą), o 30 proc. Programos išlaidų apmoka dalyvavimą Programoje užtikrinantys Organizacijos nariai, konkrečiau – vienintelė Organizacijos narė, sutikusi finansuoti Programą, UAB „Rukola“.

31. Pareiškėjas yra Lenkijoje įsisteigusi įmonė, rapsų aliejaus „Floriol“ gamintoja ir platintoja. Pareiškėjas rapsų aliejų „Floriol“ platina Lietuvos ir Latvijos rinkose, konkuruoja su UAB „Rukola“ dėl Lietuvos bei Latvijos pirkėjų pasirinkimo perkant rapsų aliejų.

32. Bendrovės žiniomis, pareiškėjas 2017 m. kovo 23 d. kreipėsi į VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą su skundu dėl Programos vykdymo tinkamumo, o 2017 m. balandžio mėn. kreipėsi į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą bei Tarnybą dėl galimų Reklamos įstatymo bei Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų. Tarnyba minėtų teisės aktų pažeidimų nenustatė.

33. Bendrovės nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų ar argumentų, dėl kokių priežasčių UAB „Rukola“ viešai skleidžiama reklama ar oficialiai skleidžiamos Programos reklaminės priemonės turėtų būti laikomos bendrovės skleista „paslėpta reklama“.

34. Bendrovės skleidžiama reklama buvo tinkamai pažymėta ir vidutinis vartotojas galėjo suvokti, jog tai yra reklama. Reklaminiai klipai televizijos programose buvo skleidžiami oficialiuose reklamos blokuose; Programos televizijos reklamoje nebuvo skelbiami konkrečių rapsų aliejaus gaminių prekių ženklai ir nebuvo jokių sąsajų su UAB „Rukola“; Programos reklaminiuose stenduose skelbiama informacija atitiko ES teisės aktų reikalavimus tokių programų įgyvendinimui.

35. Bendrovė atsiliepime paaiškino, jog nekuria ir neužsako Programos rėmuose transliuojamų reklamų ar kitų Programos reklaminių priemonių, kurias Organizacijos užsakymu rengia tretieji asmenys. Tačiau tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje įprasta, jog rapsų aliejus yra pilstomas ne į stiklinius ar kitos medžiagos, o būtent į skaidraus gofruoto plastiko butelius. Į tokius butelius pilstomas tiek UAB „Rukola“ „Obelių rapsų aliejus“, tiek pareiškėjo rapsų aliejus „Floriol“, tiek kitų pavadinimų rapsų aliejus. Be papildomos ekspertų analizės ar vartotojų nuomonių tyrimų yra akivaizdu, jog visų šių plastiko butelių dizainas yra panašus. UAB „Rukola“ „Obelių rapsų aliejaus“ butelis yra įprastos formos plastikinis aliejaus butelis ir neturi jokių išskirtinių dizaino detalių ar specifinių vartotojams įsimenančių linijų, šio butelio dizainas nėra įregistruotas kaip prekių ženklas ar registruotas dizainas.

36. UAB „Rukola“ teigimu, Programos reklama yra komiška ir pilna netikėtų elementų, todėl vidutinio vartotojo dėmesys šios reklamos metu koncentruojamas į pastarosios siužetą, o ne į fragmentiškai matomą aliejaus butelį. Vien tai, jog Programos reklamai pasirinktas gofruoto permatomo plastiko butelis visiškai nereiškia, jog pamatę reklamą vartotojai ją, kaip teigia pareiškėjas, susies su UAB „Rukola“ gaminamu „Obelių rapsų aliejumi“.

37. Reklamos tinkleliai visuomenės informavimo priemonėse sudaromi, atsižvelgiant į tai, kokiam visuomenės segmentui yra skirta reklama. Programos reklama, didinanti vartotojų pasitikėjimą ES pagamintu rapsų aliejumi, ir UAB „Rukola“ „Obelių rapsų aliejaus“ reklama skirta tam pačiam vartotojų segmentui, todėl tikėtina, jog šios reklamos galėjo būti skelbiamos šalia. Šiuo atveju, UAB „Rukola“ „Obelių rapsų aliejaus“ reklama buvo oficialiai apmokėta bendrovės lėšomis ir tinkamai apipavidalinta kaip mokama reklama. Vien dėl šios priežasties ji negali būti laikoma „paslėpta reklama“ Reklamos įstatymo prasme. Tai, kad pastaroji galėjo būti transliuojama prieš, po ar tame pačiame reklamos siužetų bloke kaip ir Programos reklama taip pat savaime nepadaro šios UAB „Rukola“ reklamos neteisėta ar paslėpta reklama.

38. Programos įgyvendinimui taikomuose nacionaliniuose ir ES teisės aktuose draudimas rodyti gaminius nėra nustatytas. Programos stenduose pateikiant „Obelių rapsų aliejaus“ pavyzdžius šis gaminys nebuvo niekaip išskirtinai aprašomas, pristatomas ar siūlomas įsigyti. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų ar teisinio pagrindo, kaip ir dėl kokių priežasčių „Obelių rapsų aliejaus“ pateikimas Programos reklaminiuose stenduose pažeistų teisės aktų reikalavimus. Programa skatinami rapsų aliejaus pardavimai, UAB „Rukola“ „Obelių rapsų aliejus“ yra vienas tokio skatinamo parduoti produkto prekių ženklų, todėl Programos reklaminiuose stenduose bendrovės „Obelių rapsų aliejaus“ pavyzdžiai buvo pateikiami tinkamai ir visiškai teisėtai.

39. Pareiškėjo skunde pateikiami teiginiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštarauja Lietuvos teismų bei rinkos priežiūros institucijų nuosekliai formuojamai Reklamos įstatymo aiškinimo praktikai, o Nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 40. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Tarnybos Nutarimą panaikino ir įpareigojo Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Reklamos įstatymo pažeidimo.

41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarnyba 2017 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 12R-22 konstatavo, jog įvertinus ZT „Kruszvica“ S.A. su prašymu pateiktus reklamos įrašus, UAB „Rukola“ 2017 m. gegužės 17 d. pateiktus paaiškinimus bei pateiktus skirtingų rapsų aliejaus butelių pavyzdžius, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju plastikinio aliejaus butelio be etiketės atvaizdavimas reklamose vidutiniam vartotojui negalėjo sudaryti įspūdžio, jog aptariama Europos Sąjungos remiamos programos reklama yra būtent UAB „Rukola“ prekės „Obelių rapsų aliejus“ reklama. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ES remiamos Programos reklamose nebuvo skleidžiama UAB „Rukola“ konkretaus produkto ar bendrovės prekinio ženklo reklama, o skleidžiama bendra ES pagaminto rapsų aliejaus reklama, nėra teisinio pagrindo įtarti, kad buvo skleidžiama paslėpta UAB „Rukola“ prekės „Obelių rapsų aliejus“ reklama. Vien fakto egzistavimas, jog skleidžiama reklama apie „Obelių rapsų aliejų“ yra rodoma iš karto po ES remiamos, rapsų aliejaus pardavimą skatinančios, reklamos negali būti vertinama kaip paslėpta reklama. Pažymėjo, kad skleista reklama turi būti vertinama pagal vidutinio vartotojo suvokimą, kuris visuomenės informavimo priemonėse, t. y. televizijoje, radijuje, internete ir kitur pastebėjęs reklamą, dėl reklamos pateikimo formos bei žymėjimo gali neatskirti, ar pateikiama informacija yra objektyvi ir nešališka, ar priešingai – skleidžiama paslėpta reklama. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo abejoti, kad vartotojai nesuprato UAB „Rukola“ skleistos reklamos tikslo, t. y. skatinimo įsigyti „Obelių rapsų aliejus”. Pažymi, jog vidutinis vartotojas, matydamas tiek UAB „Rukola“ prekės „Obelių aliejus“ reklamą, tiek Programos finansuojamą reklamą neturi pagrindo įtarti, jog ES lėšomis finansuojama reklama išskiria būtent UAB „Rukola“ gaminamą rapsų aliejų, kadangi reklamoje pateikiamas nežymėtas (neturintis etiketės) butelis, kuris nedaro nuorodos į konkretų prekės ženklą ir yra itin panašus į kitų gamintojų pilstomą rapsų aliejų. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba pažymėjo, kad nėra pagrindo įtarti, kad buvo pažeistos Reklamos įstatymo nuostatos. Vadovaudamasi Reklamos įstatymo 25 str. 5 d. 5 p., Tarnyba nutarė atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo.

42. Teismas, išanalizavęs Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką dėl gero administravimo principo, nurodė, kad Tarnybai nustačius, jog nėra pakankamai faktinių duomenų, kurie pagrįstai leistų nustatyti pažeidimą, pareiškėjui turėtų būti suteikiama teisė pateikti papildomą informaciją. Byloje nėra duomenų (atsakovas nepateikė), jog nustačius, kad nėra pagrindo pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo, atsakovas nepasiūlė pareiškėjui pateikti papildomų duomenų, kurie pagrįstų galimą pažeidimo padarymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, jog Tarnyba neužtikrino Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje 5 punkte numatytos procedūros, kurios pagrindu galima atsisakyti pradėti nagrinėjimą dėl galimo pažeidimo, įgyvendinimą.

43. Teismo vertinimu, Reklamos įstatymo 25 str. 5 d. 5 p. paskirtis yra užtikrinti visapusišką pranešimo (skundo) išnagrinėjimą. Pareiškėjas jau skunde Tarnybai turi išdėstyti visas jai žinomas faktines aplinkybes ir pateikti juos pagrindžiančius įrodymus (Reklamos įstatymo 25 str. 4 d. 2 p.). Atitinkamai tam tikrais atvejais gali susiklostyti situacija, jog pareiškėjas pateikia ne visas faktines aplinkybes ar pateikiamos faktines aplinkybės, kurios nesudaro pagrindo pradėti pažeidimo tyrimą, tačiau net jeigu ir skunde tokios aplinkybės nepateikiamos, tai nereiškia, jog jos neegzistuoja.

Atitinkamai Reklamos įstatymo 25 str. 5 d. 5 p. įtvirtinta pareiga priežiūros institucijai (šiuo atveju – Tarnybai) pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomą informaciją, t. y. siekti visapusiškai ištirti pranešime (skunde) išdėstytas aplinkybes. Priešingai, Tarnyba nustačiusi, jog nėra pakankamai duomenų pradėti pažeidimo tyrimą, tačiau nepasiūliusi pareiškėjui pateikti papildomus duomenis, kurie pagrįstų galimai padarytą pažeidimą, neužtikrino tinkamos nagrinėjimo procedūros, tuo pažeidė Reklamos įstatymo 25 str. 5 d. 5 p. reikalavimus bei gero administravimo principo laikymosi.

Pažeidimas buvo padarytas esminis, kuris galėjo turėti įtakos galutiniam Tarnybos sprendimui, t. y. pareiškėjas galėjo pateikti tam tikrus duomenis, kurie leistų pradėti tyrimą dėl galimo pažeidimo. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog Tarnyba neužtikrino, jog būtų laikomasi Reklamos įstatymo 25 str. 5 d. 5 p. numatytos procedūros. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad yra pagrindas Nutarimą panaikinti, kadangi jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

Pripažinus, jog Tarnyba netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pranešimą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo, kyla pareiga iš naujo išnagrinėti jį ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau).

44. Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad iš pareiškėjo 2017 m. spalio 24 d. prašymo matyti, jog prašoma priteisti 1 540 Eur pagal 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2 800 Eur pagal 2017 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą. Iš 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, jog prašoma priteisti už ginčo medžiagos teisinę analizę (210 Eur), skundo rengimą (420 Eur, 700 Eur, 140), skundo per EPP pateikimą (70 Eur). Iš 2017 m. spalio 23 d. PVM sąskaitos faktūros (t. V, b. l. 64–65) matyti, jog prašoma priteisti už informacijos rinkimą, situacijos ir procesinių dokumentų analizę (280 Eur), prašymo dėl įrodymų išreikalavimo parengimą (280 Eur), kito veiksmo neaprašyto valstybine kalba atlikimą (210 Eur), rašytinių paaiškinimų rengimą (840 Eur, 280 Eur), prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo parengimą (140 Eur), papildomų paaiškinimų parengimą (280 Eur), rašytinių paaiškinimų koregavimą (140 Eur), kito veiksmo neaprašyto valstybine kalba atlikimą (280 Eur), prašymo teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo rengimą (70 Eur).

45. Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 9 str. 2 d., nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjo pateikti dokumentai, apibūdinantys patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra surašyti valstybine kalba. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas yra sumokėjęs ir žyminį mokestį (t. I, b. l. 21), tačiau iš 2017 m. spalio 24 d. prašymo turinio nėra aišku, ar jį prašo priteisti, ar šių bylinėjimosi išlaidų neprašo priteisti. Dėl šių priežasčių teismas negali tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl teismas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas paliko nenagrinėtu. Teismas išaiškino, jog šis sprendimas neužkerta kelio pateikti naują prašymą per ABTĮ 41 str. 1 d. nurodytą terminą ir pašalinti šiame sprendime nurodytus trūkumus (pateikti dokumentus (jų dalis lietuvių kalba), aiškiai išreikšti valią dėl žyminio mokesčio priteisimo).

III. 46. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

47. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai paaiškina, kad priežiūros institucija kiekvieną atvejį vertina individualiai bei tik nustačiusi, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikė jį pagrindžiančių dokumentų ir duomenų, kreipiasi į pareiškėją, nustatydama ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, skundą pagrindžiantiems dokumentams ir duomenims pateikti. Priešingu atveju, jeigu priežiūros institucija, kiekvieną kartą gavusi pareiškėjo skundą ir pagrindžiančius dokumentus bei duomenis, įvertinusi juos, tačiau nenustačiusi faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad Reklamos įstatymas buvo pažeistas, formaliai kreiptųsi į pareiškėją, reikalaudama pateikti jo skundą pagrindžiančius dokumentus ir duomenis, būtų neužtikrinti proceso operatyvumo, ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

48. Nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi dėl skleidžiamos galimai paslėptos reklamos ir tokiu būdu pažeidžiamo Reklamos įstatymo, esminis dokumentas, pagrindžiantis skundą, yra būtent ta reklama, dėl kurios yra kreipiamasi, kadangi vertinant, ar yra pagrindas pradėti Reklamos įstatymo procedūrą, vertinama konkreti reklama, jos turinys, joje patiekiama informacija. Pareiškėjas skunde Tarnybai nurodė išsamius motyvus bei argumentus, kartu su skundu Tarnybai vertinimui pateikė Europos rapsų aliejų Lietuvoje ir Latvijoje programos reklamą. Pareiškėjas kartu su skundu Tarnybai pateikė jos skundą pagrindžiančius dokumentus ir duomenis. Taigi, Tarnyba neturėjo pagrindo kreiptis į pareiškėją, su prašymu pateikti skundą pagrindžiančius dokumentus ir duomenis, kadangi jie jau buvo pateikti. Atsakovas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju, buvo surinkta visa esminė medžiaga (pareiškėjo skunde nurodyti motyvai bei argumentai, pateiktos vertintos reklamos, kitų, aukščiau nurodomų šalių paaiškinimai), leidžianti Tarnybos komisijai konstatuoti, kad nėra pagrindo įtarti, jog buvo pažeistos Reklamos įstatymo nuostatos bei nutarti atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo. Pareiškėjas turėjo teisę bei galimybę Tarnybai teikti papildomus paaiškinimus ar įrodymus, tačiau nei Tarnybai, nei skunde, adresuotame Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei administracinės bylos Nr. eI-4247-426/2017 nagrinėjimo metu, pareiškėjas naujų aplinkybių ar faktinių įrodymų, galinčių pakeisti Tarnybos komisijos priimtą sprendimą, nepateikė. Minima aplinkybė pagrindžia faktą, kad Tarnybos kreipimasis į pareiškėją būtų tik formalumas, kuris nepakeistų priimto sprendimo, kadangi Nutarimui priimti visa būtina, esminė medžiaga jau buvo pateikta. Be kita ko, pareiškėjas teisme neginčijo fakto, jog jai nebuvo suteiktos ar apribotos galimybės teikti paaiškinimus ar įrodymus.

49. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, veikė formaliai paviršutiniškai, nevertino nurodomų aplinkybių, neatliko išsamios analizės bei nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tarnyba pažymi, jog priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rukola“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

51. UAB „Rukola“ vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas sprendime pripažino, kad visos bylai reikšmingos aplinkybės bei faktiniai įrodymai turi būti pateikiami skunde Tarnybai. Teismas mini „tam tikrais atvejais susiklosčiusias situacijas, kuomet tokios aplinkybės tarnybai nepateikiamos ar pateikiamos kitos, pagrindo tarnybai pradėti tyrimą nesudarančios aplinkybės“. Šio teiginio pirmosios instancijos teismas niekaip plačiau nepagrindė, nevertino konkretaus nagrinėjamo atvejo kontekste. Be to, teismas apskirtai neįvertino, ar nagrinėjamas atvejis patenka į tokių „tam tikrų situacijų“ apibrėžimą, nesprendė, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjas, gavęs papildomą Tarnybos siūlymą pateikti paaiškinimus, būtų norėjęs ir galėjęs pateikti naujų tarimą pažeidimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų. Bendro pobūdžio teiginiai negali būti vertinami kaip tinkamas sprendimo motyvavimas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, UAB „Rukola“ nuomone, teismas pažeidė pareigą pagrįsti savo sprendimą aiškiais, pakankamais ir racionaliais teisiniais argumentais.

52. Teismas netinkamai taikė ir aiškinio Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatas. Vertinant sistemiškai, Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytas atsisakymo pagrindas susideda iš dviejų sąlygų: 1) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad įstatymas buvo pažeistas; 2) jei pareiškėjas, teikdamas prašymą, nepateikia faktinių duomenų. Leidžiančių pagrįstai įtarti esant pažeidimą, tarnyba negali automatiškai atsisakyti nagrinėti pareiškėjo pranešimą. (skundą). Jei pareiškėjas kartu su skundu pateikė faktinius duomenis, leidžiančius įtarti pažeidimą, o Tarnyba ištyrusi nustatė, kad šie duomenys nėra pakankami pažeidimui konstatuoti, Tarnyba neprivalo dar kartą prašyti pateikti kokius nors papildomus faktinius duomenis. Pareiškėjo skundo apimtis yra 6 lapai ir 11 priedų. Akivaizdu, kad pareiškėjas, stengėsi kuo išsamiau pagrįsti savo poziciją, išsamiai išdėstyti galimo Reklamos įstatymo esmę, pateikti savo turimus įrodymus bei argumentus. Tarnybos atliktas tyrimas įrodo, kad tarnyba turėjo faktinį pagrindą įtarti pažeidimą, tačiau, įvertinusi visas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, priėmė sprendimą, jog surinktų faktinių duomenų nepakanka Reklamos įstatymo pažeidimui konstatuoti. Be to, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių papildomų argumentų, paaiškinimų, įrodymų ar faktinių duomenų, kurių nebuvo pateikęs kartu su skundu Tarnybai. Tai patvirtina faktą, kad pareiškėjas neturėjo papildomų faktinių duomenų, nesiekė Tarybai tyrimo eigoje pateikti papildomų duomenų ir nemano, kad šiuo aspektu Tarnyba kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo procesines teises (pareiškėjas skundą teismui grindė argumentais, jog netinkamai įvertinta skleista reklama).

53. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino UAB „Rukola“ argumentų, jog pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokias teisines pasekmes jam sukėlė atsakovo Nutarimas. UAB „Rukola“ pirmosios instancijos teismo prašė skundą atmesti ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu, tačiau teismas šių argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Baltijos maisto organizacija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Organizacija taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

55. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas skundo faktinį pagrindą, išėjo už skundo ribų, kas sudaro pakankamą pagrindą Sprendimą panaikinti (ABTĮ 80 straipsnis). Pareiškėjas skundą grindė iš esmės tik vienu argumentu ir Nutarimo neteisėtumą siejo su atsakovo netinkamu faktinių aplinkybių vertinimu Reklamos įstatymu draudžiamos paslėptos reklamos kontekste ir nesiejo su atsakovo veikimu ar neveikimu, padarytais procedūriniais pažeidimais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų pagrindų ir Nutarimą panaikino visiškai kitu pagrindu, kuris nebuvo nurodytas skundas.

56. Net ir darant prielaidą, kad egzistavo pagrindas teismui peržengti skundo reikalavimo ribas, pirmosios instancijos teismas tokio savo sprendimo nemotyvavo. Teismas nenagrinėjo, kaip ir kokiu būdu būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, jeigu teismas nebūtų peržengęs pareiškėjo skundo ribų.

57. Aplinkybė, kad atsakovas nesikreipė į pareiškėją dėl papildomų duomenų pateikimo, nesudaro pagrindo teigti, kad procedūrinis pažeidimas yra esminis bei neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo. Pirma, pareiškėjas skunde Tarnybai, taip pat skunde pirmosios instancijos teismui pateikė tuos pačius dokumentus ir paaiškinimus. Antra, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kas šiuo atveju sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad dėl šio pažeidimo galimai buvo priimtas nepagrįstas Nutarimas. Trečia, Tarnybos padaryto procedūrinio pažeidimo reikšmingumo klausimas galėjo būti išspręstas bylą nagrinėjant teisme (pateiktus klausimus pareiškėjui ir kitiems proceso dalyviams). Nepaisant to, tai nebuvo padaryta, kas leidžia daryti išvadą, kad teismo konstatuotas procedūrinis pažeidimas nėra esminis, yra visiškai mažareikšmis, formalus.

58. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, todėl darytina išvada, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir sprendimo priėmimą. Teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas lėmė, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai.

59. Pareiškėjas atsiliepime į Tarnybos, UAB „Rukola“ ir Organizacijos apeliacinis skundus prašo juos atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 2 310 Eur patirtas apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidas.

60. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai ir pagrįstai nustatė, kad Tarnyba pažeidė Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5punktą, prieš tai nepareikalavusi pareiškėjo pateikti papildomų duomenų apie galimai įvykdytą Reklamos įstatymo pažeidimą. Skirtingai nei teigia UAB „Rukola“, Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punktas nėra aiškinamas alternatyviai, šiame punkte nurodytos sąlygos atsisakyti pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą yra taikomos abi kartu, o ne pasirinktinai bet kuri iš jų. Tai reiškia, kad tam, jog Tarnybos atsisakymas pradėti pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą būtų laikomas priimtu laikantis Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, Tarnyba, manydama, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė galbūt nepakankamai duomenų, pagrindžiančių skundo teiginių teisingumą, pirmiausia privalėjo pareikalauti pareiškėjo tokius duomenis, jeigu šis jų turi, pateikti ir tik tuomet, pareiškėjui be pateisinamos priežasties per Tarnybos nustatytą terminą nepateiktus skundą pagrindžiančių duomenų, būtų įgijusi teisę atsisakyti pradėti pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą. Tarnybai, nepaisius Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, buvo paneigta pareiškėjo teisė į gerą administravimą.

61. Pareiškėjas nesutinka su UAB „Rukola“ ir Organizacijos apeliacinių skundų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neaptarė kriterijaus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros įtaka priimto administracinio akto teisėtumui. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Tarnybai, nepareikalavus pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus, atsirado tikimybė, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti priimtas ir nepagrįstas Nutarimas. Nors šis kriterijus, suformuotas teismų praktikoje (LVAT 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016), plačiai nebuvo aptartas sprendime, tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas jį netinkamai vertino.

62. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tam tikrais atvejais gali susiklostyti situacija, kai pareiškėjas pateikia ne visas faktines aplinkybes ar pateikiamos faktinės aplinkybės, kurios nesudaro pagrindo pradėti pažeidimo tyrimą, tačiau, net jeigu ir pareiškėjo skunde tokios aplinkybės nepateikiamos, tai nereiškia, kad jos neegzistuoja.

63. Pareiškėjas iki Nutarimo priėmimo dienos neturėjo abejonės, kad pareiškėjo su skundu Tarnybai pateikti duomenys buvo pakankami pradėti skunde aptarto pažeidimo tyrimo procedūrą. Pareiškėjo nuomone, Tarnybai, gavus UAB „Rukola“ ir Organizacijos bei Agentūros paaiškinimus, turėjo tapti aišku, kokių konkrečiai pagrindimų iš pareiškėjo pusės galėtų trūkti tam, kad būtų tinkamai įvertinamas Reklamos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo egzistavimas arba neegzistavimas. Būtent tuo tikslu Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punktas įtvirtina būtiną Tarnybos veiksmą prieš priimant nutarimą atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą – pareikalavimą pateikti papildomus dokumentus ir duomenis.

64. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad su skundu buvo pateikta pakankamai daug medžiagos ir pareiškėjas nerodė intereso pateikti daugiau įrodymų. Pareiškėjas iki Nutarimo priėmimo dienos neturėjo abejonės, kad pareiškėjo su skundu Tarnybai pateikti duomenys buvo pakankami pradėti skunde aptarto pažeidimo tyrimo procedūrą. Tarnyba, nustačiusi, kad jos nuomone, skunde nėra pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti Reklamos įstatymo pažeidimą, privalėjo iš pareiškėjo pareikalauti papildomų dokumentų ir įrodymų. Pareiškėjas, gavęs tokį Tarnybos motyvuotą nurodymą, būtų turėjęs galimybę nuspręsti, kokiais duomenimis ir įrodymais papildyti skundą tokiu būdu, kad skunde būtų pakankamai duomenų, pagrindžiančių Reklamos įstatymo pažeidimo egzistavimą (pareiškėjas būtų svarstęs galimybės pavesti specializuotai rinkos tyrimų bendrovei atlikti vartotojų apklausą). Tarnybai nepareikalavus, kad pareiškėjas pateiktų papildomus duomenis, pareiškėjas neteko įstatymu nustatytos galimybės papildomai pagrįsti ir motyvuoti skundą prieš Tarnybai priimant Nutarimą. Tokiu būdu Tarnyba pažeidė pareiškėjo teisę į gerą administravimą.

65. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs Tarnybos procedūrinius pažeidimus, neturėjo galimybės pasisakyti dėl skundo esmės, t. y., ar Tarnyba pagrįstai atsisakė pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą. Pareiškėjo įsitikinimu, jei teismas neskundžiama nutartimi panaikintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jo dalį, skundas liktų iš esmės neišnagrinėtas ir jokia kita ginčų nagrinėjimo institucija nebegalėtų įvertinti skundo esmės ir pažeistų interesų apimties, kadangi visos galimybės apginti interesus pareiškėjo jau būtų išnaudotos.

66. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kas pirmosios instancijos teismas turėjo nevaržomą teisę ex officio konstatuoti Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punkto pažeidimą ir tokiam konstatavimui sprendime pareiškėjo prašymas nebuvo reikalingas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl Tarnybos netinkamų veiksmų priimant Nutarimą, galėjo būti pažeista teisė į gerą administravimą, kas atitinkamai sudarė pagrindą teismui ex officio peržengti pareiškėjo skundo ribas.

67. Tarnybos Nutarimas neabejotinai turi įtakos pareiškėjo teisėms, kadangi UAB „Rukola“ neteisėti veiksmai, susiję su Reklamos įstatymo pažeidimu, tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

68. Atsakovas atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Rukola“ ir VšĮ Baltijos maisto organizacijos apeliacinius skundus prašo juos tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tarnyba sutinka su trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Rukola“ ir Organizacijos apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais ir reikalavimas. Tarnyba atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus nurodyti argumentais iš esmės sutampa su argumentais, kurie nurodyti Tarnybos apeliaciniame skunde.

69. Trečiasis suinteresuotas asmuo Organizacija atsiliepime į UAB „Rukola“ ir Tarnybos apeliacinius skundus prašo juos tenkinti. Organizacija pritaria UAB „Rukola“ ir atsakovo apeliaciniuose skunduose išdėstytiems argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 70. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m. gegužės 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB "Rukola“ galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo Nr. 12R-22, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas savo skunde taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti Tarnybą atlikti nagrinėjimo procedūrą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo.

71. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, ginčijamą Tarnybos nutarimą panaikino ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 20 d. skundo dalį dėl Reklamos įstatymo pažeidimo, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė. Skundžiamą sprendimą teismas priėmė konstatavęs, jog Tarnyba, nustačiusi, kad nėra pakankamai duomenų pradėti pažeidimo tyrimą, tačiau nepasiūliusi pareiškėjui pateikti papildomus duomenis, kurie pagrįstų galbūt padarytą pažeidimą, neužtikrino tinkamos nagrinėjimo procedūros, tuo pažeidė Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir gero viešojo administravimo principą. Teismas pripažino padarytą pažeidimą esminiu, galėjusiu turėti įtakos galutiniam Tarnybos nutarimui.

72. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pateiktų apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

73. Apeliantas trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rukola“ teigia, kad atsakovo priimtu nutarimu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nutarimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Su šiais argumentais teismas nesutinka.

74. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjas vykdo ne su viešuoju interesu susijusią funkciją informuoti apie pažeidimus, tačiau gina savo subjektinę teisę, susijusią su galimybe vienodomis sąlygomis konkuruoti rinkoje. Tai, jog tokio pobūdžio institucijų sprendimai yra ginčijami administraciniame teisme, patvirtina gausi praktika (pvz. LVAT nagrinėjo bylą dėl Konkurencijos tarybos atsisakymo pradėti tyrimą dėl klaidinančios reklamos naudojimo (2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1000-492/2017), žr. taip pat LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-993/2007, 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1555/2008).

75. Papildomai teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas privalo imtis nagrinėti administracinę bylą pagal asmens, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Iš šių teisės normų seka, kad asmuo gali ginti ne tik subjektines teises, bet ir įstatymų saugomus interesus. Įstatymų leidėjas nenurodė, kas yra „įstatymų saugomas interesas“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina, kad taikant šią teisės normą įstatymų saugomas interesas turėtų būti suprantamas kaip teisės pripažįstamas, betarpiškai su jo subjektinėmis teisėmis susijęs, esminis asmeniui dalykas. Ar asmuo turi įstatymų saugomą interesą ar ne, yra jo interesas įstatymų saugomas ar ne, spręstina kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečios situacijos faktines aplinkybes ir su ginčo teisiniais santykiais susijusią teisę (LVAT 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1062-575/2016). Pareiškėjo nurodytų visuma aplinkybių, susijusių su galimybe vienodomis sąlygomis konkuruoti rinkoje, neabejotinai patenka į teisės pripažįstamų, betarpiškai su pareiškėjo, kaip ūkio subjekto subjektinėmis teisėmis susijusių, esminių įmonei dalykų sritį. Taigi, Tarnybos atsisakymas pradėti pareiškimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

76. Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra keliamas Reklamos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) 25 straipsnio 5 dalies 5 punkto, kuriame įtvirtinta, kad „pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu, jeigu nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad šis įstatymas buvo pažeistas, ir pareiškėjas be pateisinamos priežasties per priežiūros institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepateikia jo pranešimą (skundą) pagrindžiančių dokumentų ir duomenų“, aiškinimo ir taikymo klausimas.

77. Teismas, įvertinęs skundžiamo akto priėmimo metu galiojusios Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punkto redakciją lingvistiniu metodu ir preziumuodamas, kad įstatymų leidėjas veikia protingai ir apgalvotai, mano, kad įstatymų leidėjas panaudodamas jungtuką „ir“ turėjo omenyje, kad kai priežiūros institucija mano, kad nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad įstatymas buvo pažeistas, ji turėtų nustatyti pareiškėjui ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą pateikti jo pranešimą (skundą) pagrindžiantiems dokumentams ir duomenims. Taigi, iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino teisę ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą.

78. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. ne dėl kiekvieno procedūrinio pažeidimo yra panaikinamas aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012). Taigi ginčijamas teisės aktas negali būti naikinamas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti ginčijamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo atsiranda tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu.

79. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė atsakovui skundą, pridėjo jį pagrindžiančius dokumentus ir duomenis (II t., b. l. 11-30). Pareiškėjas neteikė papildomų dokumentų ar duomenų nei atsakovui jo skundo nagrinėjimo metu, nei pirmosios instancijos teismui kartu su skundu, nei apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skundo pirmosios instancijos teismui negrindė ta aplinkybe, jog jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti papildomus dokumentus ir duomenis atsakovui, o ginčijo nutarimą iš esmės, t. y. jame nustatytas aplinkybes bei jų pagrindu padarytas išvadas. Tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo daryti prielaidą, jog atsakovui pareikalavus iš pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus ar duomenis, atsakovas būtų priėmęs kitokį nutarimą.

80. Pažymėtina, kad 2018 m. liepos 1 d. buvo pakeistas Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punktas, jį išdėstant taip: „pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu, jeigu nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad šis įstatymas buvo pažeistas“, t. y. iš viso buvo atsisakyta antrosios sąlygos („ir pareiškėjas be pateisinamos priežasties per priežiūros institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepateikia jo pranešimą (skundą) pagrindžiančių dokumentų ir duomenų“) taikymo. Iš Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 14, 15, 19, 21, 24, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21-1 straipsniu įstatymo aiškinamojo rašto matyti, kad prieš tai nurodytas pakeitimas buvo padarytas „įvertinus šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimo praktikoje išryškėjusius trūkumus“.

81. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir Tarnybai iš naujo nagrinėjant atitinkamą pareiškėjo skundo dalį, nebūtų pasiektas teismo sprendime iškeltas tikslas, nes pagal bendrąją taisyklę yra taikomos tos procesinės ir procedūrinės teisės normos, kurios galioja atitinkamų veiksmų atlikimo metu, todėl Tarnybai iš naujo nagrinėjant pareiškėjo skundo dalį, būtų taikomos aktualios redakcijos Reklamos įstatymo nuostatos, t. y. su prieš tai šioje nutartyje aptartais pakeitimais.

82. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino padarytą pažeidimą esminiu, nepagrįstai panaikino ginčijamą Tarnybos Nutarimą, pripažinęs jį neteisėtu dėl to, kad atsakovas nepasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus ir duomenis, bei įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 20 d. skundo dalį dėl Reklamos įstatymo pažeidimo.

83. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, - kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

84. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo faktinių klausimų (ABTĮ 86 straipsnis), neatliko bylos medžiagos ir ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatų analizės ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

85. Pareiškėjas ZT „Kruszwica“ S. A. ir trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. šioje proceso stadijoje nėra priimamas teismo sprendimas kurios nors iš proceso šalių naudai, bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rukola“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan