2021-11-24 Nr. AB-24874-3-62-3-01782-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2874-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01782-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus (iki reorganizacijos – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – ir Kauno NTI-PN) direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. P-145 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. Š.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjo nuomone, jam Įsakymu nepagrįstai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, nes tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, neįrodyti tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, o 2020 m. gegužės 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 24-918 „Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų darbuotojų veiksmų“ (toliau – ir Išvada) surašyta tendencingai, jos formuluotės deklaratyvios. Pažymėjo, kad, atlikus pakartotinį tarnybinį patikrinimą dėl pakabinamo monitoriaus dingimo iš Kauno NTI-PN priklausančio konvojaus automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), kurį pareiškėjas anksčiau neva buvo atlikęs neišsamiai, nevisapusiškai, šališkai, buvo gauti tie patys rezultatai, t. y. nenustatyta, kur ir kaip dingo minėtas monitorius, kalti asmenys.

3. Pareiškėjas tvirtino, jog tarnybinio patikrinimo, kurį užbaigus nėra nustatytas kaltas asmuo, negalima laikyti neproduktyviu, o bet kurio tarnybinio patikrinimo pagrindinis tikslas yra išsiaiškinti objektyvią tiesą dėl aplinkybių, nulėmusių tikėtinus teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 22 d. paaiškinime buvo nurodęs, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl monitoriaus dingimo, apklausti pareigūnai, kuriems buvo priskirta vairuoti Automobilį ir vykdyti jo priežiūrą nuo pat įsigijimo, tačiau nė vienas iš jų negalėjo suteikti jokios vertingos informacijos; pagal gautą informaciją nebuvo galima nustatyti, kur dingo monitorius, kurio niekas nematė nuo 2016 metų. Atliekant pareiškėjo tarnybinį patikrinimą nenustatyta, kad minėti apklausti pareigūnai sąmoningai neteikė žinomos informacijos, melavo ir kad pareiškėjas tai žinojo, bet nuslėpė, arba darė poveikį apklausiamiems pareigūnams. Priešingai, apklausti pareigūnai 2020 m. balandžio–gegužės mėn. pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jo jie paaiškinimus dėl monitoriaus dingimo aplinkybių jau yra teikę 2019 metais, nė vienas iš jų ankstesnių paaiškinimų teikimo metu nebuvo paskatinti teikti klaidingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją. Nors A. P. 2020 m. balandžio 9 d. tarnybiniame pranešime pateikė kitokius paaiškinimus nei 2019 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime, tai reiškia tik tai, jog jis kažkuriai iš komisijų pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi, Išvadoje nepagrįstai laikomasi pozicijos, jog pareiškėjo vadovaujama komisija apsiribojo tik formaliu aplinkybių įvertinimu.

4. Pareiškėjas nepritarė pozicijai, kad būtent nuo jo priklausė, jog tarnybinis patikrinimas būtų savalaikis. Iš pareigūnų paaiškinimų nustatyta, jog monitoriaus Automobilio vairuotojo kabinoje nebebuvo nuo 2016 metų. Pareiškėjas tarnybą įstaigoje pradėjo 2018 m. birželio 11 d., tarnybinis patikrinimas dėl monitoriaus dingimo aplinkybių nustatymo pradėtas 2019 m. rugsėjo 20 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui negali būti perkeliama atsakomybė dėl tarnybinio patikrinimo savalaikiškumo. Be to, Išvadoje nekonkretizuota, koks svarbus laikas bei galimybės buvo prarasti dėl pareiškėjo veiksmų, kokios pasekmės kilo. Pareiškėjo vadovaujama komisija buvo sudaryta Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-238, ji patikrinimo išvadą parengė ir pateikė Kauno NTI-PN direktoriui tvirtinti 2019 m. lapkričio 9 d., taigi, komisijos darbas užtruko 60 dienų, tai neprieštaravo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) reikalavimams. Tarnybinio patikrinimo termino pratęsimas yra įstaigos vadovo, o ne komisijos kompetencijos klausimas; jei vadovas sutiko su komisijos siūlymu pratęsti šį terminą, tai jis pripažino egzistuojant svarbias aplinkybes.

5. Pareiškėjas manė, kad Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 1-193 patvirtinto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) nuostatų pažeidimai konstatuoti nepagrįstai:

5.1. Darbo reglamento 39.1 papunkčio pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, nes Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 2 d. raštas Nr. 1S-802 nepatvirtina, jog 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 24-2555 neobjektyvi ir formali. Minėto rašto teiginiai yra tendencingi, suformuluoti taip, kad atsirastų teisinis pagrindas pradėti pareiškėjo tarnybinį patikrinimą;

5.2. Darbo reglamento 39.4 papunkčio pažeidimas Išvadoje (nei jos dalyje dėl V. D. atsakomybės vertinimo, nei dalyje dėl pareiškėjo atsakomybės vertinimo) nėra pagrįstas objektyviais įrodymais. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jo vadovaujama komisija patikrinimą didesnę laiko dalį atliko vadovaujant V. L., nors tarnybinio patikrinimo išvadą 2019 m. lapkričio 19 d. patvirtino V. D., kuris buvo nuo 2019 m. lapkričio 15 d. paskirtas laikinai vykdyti Kauno NTI-PN direktoriaus funkcijas. V. L. 2020 m. gegužės 8 d. rašte tvirtino, jog tarnybinio patikrinimo eiga buvo aptarinėjama, nekilo abejonių dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo kokybės;

5.3. Darbo reglamento 39.5 ir 39.6 papunkčiai reglamentuoja teisę kreiptis į įstaigos struktūrinius padalinius, tačiau uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autobrava“, prekiaujanti Fiat automobiliais, nėra Kauno NTI-PN struktūrinis padalinys, todėl nepasikreipimas į minėtą įmonę dėl vaizdo stebėjimo monitoriaus vertės nustatymo nelaikytinas minėtų teisės normų pažeidimu. Tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos sudėties klausimas taip pat nepatenka į minėtų teisės normų reguliavimo sritį;

5.4. Dėl darbo reglamento 39.8 papunkčio pažeidimo pareiškėjas pakartojo, jog jo vadovaujama komisija tarnybinį patikrinimą atliko neviršydama Tvarkos aprašo 23 punkte įtvirtinto termino, o termino pratęsimo klausimą išsprendė įstaigos vadovas – Kauno NTI-PN direktorius. Kadangi buvo priimtas sprendimas pratęsti terminą, laikytina, jog pareiškėjo išdėstyti motyvai terminui pratęsti buvo pripažinti svarbiais; iškart po 2019 m. spalio 17 d. tarnybinio pranešimo Nr. PN-10910 pateikimo pareiškėjui nebuvo išsakytos jokios pastabos. Pareiškėjui negali būti taikoma atsakomybė už jo vadovo kompetencijai priskirto sprendimo priėmimą.

6. Pareiškėjas taip pat nesutiko su konstatuotais Tvarkos aprašo nuostatų pažeidimais:

6.1. Tvarkos aprašo 2 punkte įtvirtinto tikslo nesilaikymas konstatuotas nepagrįstai, kadangi tikrintojas turi diskrecijos teisę dėl naudojimosi Tvarkos aprašo 19 punkte išvardytomis tikrintojo teisėmis;

6.2. Pareiškėjo vadovaujama komisija nepasinaudojo Tvarkos 19.1 papunktyje įtvirtinta teise ir neatliko tarnybinio nusižengimo padarymo vietos apžiūros, nes tai būtų buvę formalu, netikslinga. Tuometinio direktoriaus V. L. nurodymu dar prieš pradedant patikrinimą monitoriaus buvo ieškota visur, patikrinimas pradėtas jo neradus. Taigi, jau buvo žinoma, kad monitoriaus niekur nėra;

6.3. Pareiškėjo vadovaujama komisija visa apimtimi pasinaudojo Tvarkos aprašo 19.2 papunktyje įtvirtinta teise, nes pateikti paaiškinimus apie jiems žinomas monitoriaus dingimo aplinkybes buvo paprašyti ne tik Automobilį turėję teisę vairuoti pareigūnai, bet ir Kauno NTI-PN Turto valdymo skyriaus darbuotojai (viršininkas ir sandėlininkė). Pastarieji asmenys nurodė nepateikę pareiškėjo vadovaujamai komisijai paaiškinimų, nes nebuvo gavę rašytinių pranešimų pagal numatytą tvarką. Tvarkos apraše nenumatyta, kokia forma turi būti apklausiami su tikrinama veika susiję asmenys (t. y. asmenys, ne dėl kurių veiksmų yra atliekamas tarnybinis patikrinimas). Turto valdymo skyriaus darbuotojams prašymas pateikti paaiškinimus buvo pateiktas žodžiu, jie nurodė nieko nežinantys. Pareiškėjo vadovaujamos komisijos nariai, gavę žodinius paaiškinimus, neturėjo pagrindo įtarti, jog minėti asmenys slėpė kokią nors tyrimui reikšmingą informaciją ar kitaip trukdė tarnybinio patikrinimo atlikimui;

6.4. Pareiškėjas dėl Tvarkos aprašo 19.3 papunktyje įtvirtintos teisės teigė, kad buvo apklausti visi pareigūnai, kuriems Kauno NTI-PN direktoriaus 2016 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1-154 buvo priskirta teisė vairuoti Automobilį, jie nurodė nieko nežinantys apie monitoriaus dingimo aplinkybes, todėl komisijai nebuvo tikslinga atlikti transporto priemonės kelionės lapų, Automobilių perdavimo naudotojams apskaitos žurnalo analizę. Tokia informacija iš minėtų dokumentų nebuvo gauta ir vėliau atliekant pakartotinį patikrinimą. Tiriamo pažeidimo kontekste Kauno NTI-PN Tarnybinių lengvųjų ir krovininių automobilių naudojimo taisyklės nebuvo aktualios, todėl jos nebuvo išanalizuotos;

6.5. Pareiškėjas dėl Tvarkos aprašo 19.4 papunktyje įtvirtintos teisės akcentavo, jog tyrėjo teisė atliekamo patikrinimo klausimais konsultuotis su reikiamais specialistais nesusijusi su tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos sudėtimi ir jos formavimu. Minėta teisė, kuria pareiškėjas neva turėjo pasinaudoti dėl komisijos nario E. K. perkėlimo, visiškai nesusijusi su komisijos sudėties keitimu, be to, komisijos sudėtis ir jos keitimas yra įstaigos vadovo kompetencijos klausimas;

6.6. Pareiškėjas dėl Tvarkos aprašo 19.5 papunktyje įtvirtintos teisės paaiškino, jog jo vadovaujama komisija nesikreipė į UAB „Autobrava Motors“, nes nevertino Kauno NTI-PN patirtos turtinės žalos dydžio. Nekonstatavus tarnybinio nusižengimo padarymo, nebuvo pagrindo spręsti turtinės žalos dydžio klausimą. Pastaroji informacija, nors ir buvo gauta atliekant pakartotinį patikrinimą, niekaip nesudarė galimybės nustatyti kurių nors asmenų kaltę dėl monitoriaus dingimo iš Automobilio.

7. Pareiškėjas išvadas dėl jo šališkumo laikė nepagrįstomis. Pabrėžė, kad jo šališkumas subjektyviuoju aspektu grindžiamas tik tikrovės neatitinkančiais Turto valdymo skyriaus vedėjo paaiškinimais ir anoniminiu šmeižikiško turinio pranešimu. Jokio susitarimo su V. D. dėl tarnybinio patikrinimo formalumo nebuvo, nurodymas Turto valdymo skyriui nurašyti monitorių tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nebuvo suformuluotas, priešingai, joje suformuluotas siūlymas atnaujinti tyrimą, jei paaiškės nauji faktai dėl monitoriaus dingimo. Pareiškėjas neturėjo jokio suinteresuotumo pavesto atlikti tarnybinio patikrinimo baigtimi, todėl jis nekreipė patikrinimo „reikiama linkme“. Monitoriaus dingimo metu pareiškėjas net nedirbo Kauno NTI-PN. Atlikdamas patikrinimą, pareiškėjas niekam nedarė spaudimo ar poveikio, tarnybiniai pranešimai nebuvo rašomi atgaline data ar pan. Pareiškėjas teigė, kad šališkumas objektyviuoju aspektu grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su jo kompetencija, t. y. komisijos sudėties (ne)pakeitimu komisijos narį E. K. perkėlus į pareigas kitoje įstaigoje, kadangi tarnybinį patikrinimą atliekančią komisiją sudaro (atitinkamai, jos sudėtį gali keisti) įstaigos vadovas. Teisės aktai nenumato, jog komisijos pirmininkas gali daryti įtaką komisijos sudėties nustatymui arba privalo inicijuoti jos sudėties pakeitimus. Išvadoje nenurodyta, kokiu teisės aktu vadovaujantis formuluojamos tokios komisijos pareigos. Be to, sprendimą į komisijos sudėtį įtraukti R. Ž., nors tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas būtent jo tarnybinio pranešimo pagrindu, taip pat priėmė įstaigos vadovas. Įstaigos vadovui negalėjo būti nežinoma nei pastaroji aplinkybė, nei tai, jog R. Ž. buvo vienas iš pareigūnų, kurie tiriamuoju laikotarpiu turėjo teisę vairuoti Automobilį.

8. Pareiškėjas manė, jog jis tinkamai atliko tarnybinio patikrinimo komisijos pirmininko pareigas, savo veiksmais nepažeidė specialiųjų teisės normų. Jo veiksmuose nėra objektyviojo tarnybinio nusižengimo sudėties požymio – neteisėtos veikos, todėl negali būti konstatuojamas ir subjektyvusis požymis – kaltė. Be to, pareiškėjas pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pažeidimas jam priskirtas nepagrįstai, nes minėtas įstatymas netaikomas statutiniams valstybės tarnautojams.

9. Atsakovas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

10. Atsakovas apžvelgė Išvadoje nustatytas aplinkybes ir teigė, kad tarnybinis patikrinimas dėl iš Automobilio vairuotojo kabinos dingusio stebėjimo monitoriaus buvo atliktas formaliai (pvz., nenustatyta dėl dingusio stebėjimo monitoriaus padaryta turtinė žala, taip pat asmuo, materialiai atsakingas už šį turtą), be to, tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija, kurios pirmininkas buvo pareiškėjas, galėjo būti šališka ir suinteresuota tarnybinio patikrinimo eiga ir baigtimi. Atsakovo vertinimu, atliekant pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, buvo nustatytos visos tarnybinės atsakomybės sąlygos: subjektas – Kauno NTI-PN Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) viršininkas (pareiškėjas), kurio pareigybė priskiriama statutinių valstybės tarnautojų kategorijai; objektas – pareiškėjo veiklą reglamentavę teisės aktai (Valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas ir kt.); objektyvioji pusė – pareiškėjas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą dėl monitoriaus dingimo tyrusios komisijos pirmininko pareigas, neišsamiai, nevisapusiškai ir šališkai atliko jam pavestą tarnybinį patikrinimą (tarnybinį patikrinimą atliko formaliai, nesilaikydamas Darbo reglamento 39 p. įtvirtintų komisijos pirmininko pareigų, nepasinaudodamas Tvarkos aprašo 9 p. įtvirtintomis teisėmis ir neatsižvelgdamas į Tvarkos aprašo 23 p. nurodytas svarbias aplinkybes, kurių pagrindu galima pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą bei kt.); subjektyvioji pusė – pareiškėjas, aplaidžiai vykdydamas komisijos pirmininko pareigas, netinkamai koordinavo komisijos veiklą, siekiant tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos, nesilaikė Darbo reglamente ir Tvarkos apraše įtvirtintų komisijos teisių ir pareigų, todėl neišsamiai, nevisapusiškai ir šališkai buvo atliktas jam pavestas tarnybinis patikrinimas (neatsargi kaltės forma – tarnybinis pasitikėjimas, t. y. aplaidžiai vykdydamas komisijos pirmininko pareigas ir netinkamai koordinuodamas komisijos veiklą, pareiškėjas numatė, kad dėl netinkamo veikimo gali būti neišsamiai, nevisapusiškai ir šališkai atliktas tarnybinis patikrinimas bei atsirasti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti).

Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo atliktas objektyviai, visapusiškai ir nešališkai, jį atlikusi komisija atliko visus reikalingus veiksmus, neveikė tendencingai. Priimtas Įsakymas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjui skirta nuobauda – papeikimas drausminės atsakomybės tikslų aspektu yra tinkama ir proporcinga konstatuotiems pažeidimams. Pareiškėjo skunde pateikti argumentai ir samprotavimai nepaneigia padaryto tarnybinio nusižengimo fakto, o jo kaltė yra akivaizdi ir nustatyta, detaliai aprašyta Išvadoje.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjo L. Š. skundą, t. y. panaikino Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. P-145.

12. Teismas nustatė, jog Kauno NTI-PN 2020 m. balandžio 2 d. gavo Kalėjimų departamento 2020 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 1S-802, kuriame nurodyta, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriuje atlikus anoniminiame pranešime nurodytų aplinkybių patikrinimą nustatyta, jog Kauno NTI-PN tarnybinis patikrinimas dėl dingusio stebėjimo monitoriaus vairuotojo kabinoje iš specialiojo konvojavimo mikroautobuso Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas formaliai. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta stebėjimo monitoriaus vairuotojo kabinoje kaina (padaryta žala), nenustatytas asmuo, materialiai atsakingas už šį turtą, nenagrinėtos kitos aplinkybės, susijusios su monitoriaus dingimu. Kartu su gautu raštu pateikta Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2020 m. kovo 31 d. pažyma Nr. LV-1710, kurioje nurodyta (pateikiama tik tarnybiniam patikrinimui reikšminga informacija), kad siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, susijusias su stebėjimo monitoriaus vairuotojo kabinoje dingimu, tikslinga gautą informaciją įvertinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, kadangi įžvelgtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai, todėl konstatuotina, kad anoniminiame pranešime išdėstyti teiginiai pasitvirtino, o Kauno NTI-PN tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai ir vertintinas kritiškai. Gautame rašte taip pat buvo prašoma inicijuoti tarnybinį patikrinimą prieš Kauno NTI-PN pareigūnus, neobjektyviai atlikusius šį tarnybinį patikrinimą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, dėl šio fakto Kalėjimų departamente 2020 m. balandžio 6 d. pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas medžiagoje Nr. M-0-01-00003-20, o Kauno NTI-PN – tarnybinis patikrinimas.

13. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto nuostatas) bei ištyręs bylos medžiagą, padarė išvadą, jog surašyta Išvada nekonkreti, formalaus pobūdžio, ją surašant vadovautasi bendro pobūdžio teisės normomis, nenustatyti konkretūs, pažeidžiantys teisės aktus pareiškėjo veiksmai, išvadoje vadovautasi prielaidomis ir pamąstymais, nesant konkrečių įrodymų (pvz., įrodant pareiškėjo šališkumą).

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Išvadoje nurodyta, kad „<...> L. Š., atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir organizuodamas Komisijos veiklą, nesiėmė būtinų veiksmų, kad tarnybinis patikrinimas būtų savalaikis ir produktyvus, o Išvada pagrįsta įrodymais, nes tarnybinio patikrinimo metu Komisijos veiksmai buvo riboti (apklausti tik Specialųjį konvojavimo automobilį vairavę pareigūnai), todėl neatliekant kitų būtinų veiksmų buvo prarastas tarnybiniam patikrinimui svarbus laikas ir galimybės, kad tarnybinis patikrinimas būtų atliktas rezultatyviai <...>“.

Pareiškėjas 2020 m. balandžio 22 d. paaiškinime nurodė, jog atliekant tarnybinį patikrinimą „<...> Buvo gauti paaiškinimai eilės pareigūnų, kuriems buvo priskirta vairuoti tarnybinį automobilį Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kurie nuo automobilio įsigijimo jį yra vairavę bei vykdę jo priežiūrą, tačiau nei vienas iš jų negalėjo suteikti vertingos informacijos, susijusios su šiame automobilyje buvusio monitoriaus dingimu. Nebuvo net užuominos, kuria komisija galėtų vadovautis nustatant, kada, kaip, kokiomis aplinkybėmis ir kur dingo monitorius.

Todėl tyrimas, atsižvelgiant į visas jo pradėjimo aplinkybes, bei gautą informaciją atliktas gerai, nustatyti kur dingo monitorius, pagal turimus duomenis, kai niekas nematė jo nuo 2016 metų, nebuvo galima. <...>“. Išvadoje nėra įrodyta, kad ankstesniame patikrinime, kurį atliko pareiškėjas, apklausti pareigūnai sąmoningai nesuteikė žinomos informacijos apie monitoriaus dingimą, melavo, o pareiškėjui apie visa tai buvo žinoma, jis tai nuslėpė, arba kad jis darė poveikį apklaustiems pareigūnams dėl nurodomos informacijos turinio ar pan.

Priešingai, Kauno NTI-PN SVS specialistas E. P. 2020 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-662, SVS jaunesnysis specialistas K. T. 2020 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-663, SVS specialistas G. V. 2020 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-667, iki 2020 m. balandžio 6 d. Kauno NTI-PN SVS jaunesniojo specialisto pareigas ėjęs A. B. 2020 m. balandžio 17 d. paaiškinime Nr. 7-2095, SVS jaunesnysis specialistas N. R. 2020 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-748, SVS jaunesnysis specialistas D.

V. 2020 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-747, SVS jaunesnysis specialistas D. B. 2020 m. gegužės 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-846, SVS jaunesnysis specialistas Ž. B. 2020 m. gegužė 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-822, SVS jaunesnysis specialistas G. G. 2020 m. gegužės 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-811, SVS jaunesnysis specialistas M. K. 2020 m. gegužės 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-809, SVS jaunesnysis specialistas N. M. 2020 m. gegužės 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-797, SVS jaunesnysis specialistas M.

R. 2020 m. gegužės 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-796 yra nurodę, kad jie 2019 metais teikė komisijai paaiškinimus dėl jiems žinomų monitoriaus dingimo aplinkybių, jas dar kartą patvirtino ir pabrėžė, kad teikiant ankstesnius paaiškinimus nė vienam iš jų nebuvo padaryta įtaka pateikti klaidingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją. Tokius pat parodymus liudytojai davė ir apklausus juos teisme. Teismas, atsižvelgdamas į tai, padarė išvadą, kad pareiškėjo vadovaujama komisija rėmėsi patikima informacija ir padarė pagrįstas išvadas.

Nėra pagrindo teigti, kad ši komisija apsiribojo tik formaliu aplinkybių vertinimu. Teismas pastebėjo, kad ir Išvadą rengusi komisija nenustatė kaltų asmenų ar tikslių aplinkybių dėl dingusio monitoriaus, taip pat nesurado šio monitoriaus. Nors SVS specialistas A. P. 2020 m. balandžio 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-655 pateikė kitokius paaiškinimus nei pareiškėjo vadovaujamai komisijai 2019 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. PN-12088, akivaizdu, jog kažkuriai iš komisijų minėtas pareigūnas apie tą patį įvykį pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Tačiau nė vienai komisijai jo pateikta informacija neleido nustatyti tikslių monitoriaus dingimo aplinkybių bei dėl to kalto asmens. Be to, pažymėtina, jog pareigūnai paaiškino įvykius taip, kaip pamena, juo labiau kad įvykis galėjo įvykti 2016 metais.

15. Teismo vidiniu įsitikinimu, negalima teigti, jog būtent nuo pareiškėjo priklausė, kad tarnybinis patikrinimas būtų atliktas laiku. Komisijos, kuriai jis vadovavo, parengtoje 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 24-2555 konstatuota, jog „Tyrimo metu, duomenų kokiu būdu ir kada dingo pakabinamas monitorius konvojaus automobilyje negauta, kadangi nuo automobilio įsigijimo praėjo nemažas laiko tarpas, dalis darbuotojų, kurie buvo atsakingi už automobilio priežiūrą nebedirba, vyko skyrių reorganizacija, todėl dėl galimai žmogiškų aplinkybių nebuvo laiku užfiksuotas šis monitoriaus dingimo faktas. <...> nustatyti kaltininkų dėl dingusio monitoriaus konvojavimo automobilyje nustatyti negalima dėl per ilgo laiko tarpo praėjimo užfiksuojant įvykį <...> “.

Pareiškėjo vadovaujamos komisijos atlikto tyrimo metu, o vėliau ir prieš jį atlikto tarnybinio patikrinimo metu paaiškinimus teikę Automobilį turėję teisę vairuoti pareigūnai nurodė: monitoriaus vairuotojo kabinoje jie nematė nuo 2016 metų. Tarnybinis patikrinimas dėl monitoriaus dingimo aplinkybių nustatymo buvo pradėtas 2019 m. rugsėjo 20 d. Pareiškėjas tarnybą įstaigoje vykdo nuo 2018 m. birželio 11 d. Taigi, jam negali būti taikoma atsakomybė dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo laiko. Teismas pastebėjo, jog Išvadoje nurodyta, kad neatliekant kitų būtinų veiksmų buvo prarastas tarnybiniam patikrinimui svarbus laikas ir galimybės, kad tarnybinis patikrinimas būtų atliktas rezultatyviai, tačiau nekonkretizuota, koks svarbus laikas bei galimybės, atsižvelgiant į išdėstytą aplinkybių kontekstą, dėl pareiškėjo veiksmų buvo prarasti, bei neįrodyta, kad tokios pasekmės įvyko.

Pakartotinį tyrimą atlikusi komisija, kuri taip pat nenustatė dėl monitoriaus dingimo kaltų asmenų bei nerado monitoriaus, nenurodė, kokios konkrečiai galimybės visa tai nustatyti buvo prarastos dėl du mėnesius trukusio pareiškėjo vadovaujamos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo. Pareiškėjo vadovaujama komisija tarnybinio patikrinimo išvadą parengė ir Kauno NTI-PN direktoriui tvirtinti pateikė 2019 m. lapkričio 19 d., ši komisija buvo sudaryta Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-238. Taigi, komisijos darbas užtruko 60 dienų, o tai atitiko Tvarkos aprašo reikalavimus.

Tarnybinio patikrinimo termino pratęsimas yra vadovo, o ne komisijos kompetencijos klausimas; negali būti keliamas pareiškėjo atsakomybės klausimas dėl sprendimų, kurie buvo priskirti ne jo, kaip komisijos pirmininko, kompetencijai.

16. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais dėl nepagrįstai konstatuoto Darbo reglamento nuostatų pažeidimo. Pažymėjo, kad Darbo reglamento 39.1 papunkčio pažeidimas nepagrįstai grindžiamas Kalėjimų departamento 2020 m. balandžio 2 d. rašte Nr. 1S-802 pateiktu 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvados vertinimu, kadangi argumentai šiame rašte yra tendencingi, pateikti siekiant sukurti teisinį pagrindą pradėti pareiškėjo tarnybinį patikrinimą. Išvadoje nėra objektyviais įrodymais pagrįstas pareiškėjo padarytas Darbo reglamento 39.4 papunkčio pažeidimas; šį pažeidimą paneigė V. L. 2020 m. gegužės 8 d. rašte Nr. S-613 pateikti paaiškinimai (pareiškėjas su juo aptarinėjo tarnybinio patikrinimo eigą, nekilo abejonių dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo kokybės). Nesikreipimas į UAB „Autobrava Motors“, kuri nėra Kauno NTI-PN struktūrinis padalinys, taip pat nesikreipimas į Kauno NTI-PN direktorių dėl komisijos sudėties papildymo nepatenka į Darbo reglamento 39.5 ir 39.6 papunkčių reglamentavimo apimtį. Darbo reglamento 39.8 papunkčio nuostatos nebuvo pažeistos, nes pareiškėjo vadovaujama komisija tarnybinį patikrinimą atliko neviršydama Tvarkos aprašo 23 punkte numatytų terminų, o pareiškėjas 2019 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. PN-10910 išdėstė objektyvius termino pratęsimo motyvus, tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas Kauno NTI-PN direktoriaus, o ne pareiškėjo sprendimu.

17. Teismas taip pat pritarė pareiškėjo pozicijai, jog Tvarkos aprašo 19 punkte įtvirtintų tikrintojo teisių pažeidimas buvo konstatuotas nepagrįstai. Pareiškėjo vadovaujama komisija nepasinaudojo Tvarkos aprašo 19.1 papunktyje įtvirtinta teise, nes dar prieš atliekant patikrinimą buvo žinoma, kad monitorius niekur nerastas, o formali apžiūra nebūtų suteikusi reikšmingos, iki tol nežinomos informacijos (pakartotinio patikrinimo metu apžiūra nesuteikė reikiamos informacijos ir nepadėjo pasiekti norimų rezultatų, t. y. monitorius nerastas, dėl jo dingimo kalti asmenys nenustatyti).

Pareiškėjo vadovaujama komisija naudojosi Tvarkos aprašo 19.2 papunktyje numatyta teise, t. y. pateikti paaiškinimus apie jiems žinomas monitoriaus dingimo aplinkybes buvo paprašyti ne tik tą automobilį turėję teisę vairuoti pareigūnai, tačiau ir Turto valdymo skyriaus darbuotojai; pastarieji (t. y. Turto valdymo skyriaus viršininkas ir sandėlininkė) žodžiu nurodė nieko apie tai nežinantys, todėl papildomai raštu jiems tas pats klausimas nebuvo suformuluotas, be to, komisija neturėjo pagrindo įtarti, kad minėti asmenys slėpė kokią nors tyrimui reikšmingą informaciją ar kitaip trukdė tarnybinio patikrinimo atlikimui.

Dėl Tvarkos aprašo 19.3 papunktyje įtvirtintos teisės pareiškėjas paaiškino, jog, apklausus visus pareigūnus, kuriems buvo paskirta teisė vairuoti Automobilį, ir jiems visiems nurodžius, jog apie monitoriaus dingimą nieko nežino ir net nėra jo matę, transporto priemonės kelionės lapų, Automobilių perdavimo naudotojams apskaitos žurnalo analizė buvo netikslinga (naudingos informacijos iš minėtų dokumentų negauta ir atliekant pakartotinį tarnybinį patikrinimą); Kauno NTI-PN Tarnybinių lengvųjų ir krovininių automobilių naudojimo taisyklės pareiškėjo vadovaujamai komisijai buvo žinomos, tačiau jų nebuvo tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nes jos nebuvo analizuotos pažeidimo kontekste.

Tyrėjo teisė atliekamo patikrinimo klausimais konsultuotis su reikiamais specialistais visiškai nesusijusi su tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos sudėtimi ir jos formavimu, todėl Išvadoje pareiškėjui formuluojamas kaltinimas, kad dėl E. K. nebuvo pasinaudota Tvarkos aprašo 19.4 papunktyje numatyta teise, atmestinas; be to, tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos sudėtis ir jos keitimas yra komisiją sudarančio įstaigos vadovo kompetencijos klausimas. Dėl Tvarkos aprašo 19.5 papunktyje numatytos teisės pareiškėjas paaiškino, jog jo vadovaujama komisija nesikreipė į UAB „Autobrava Motors“, nes nevertino Kauno NTI-PN padarytos turtinės žalos dydžio (atliekant pakartotinį patikrinimą tokia informacija buvo gauta, tačiau ji nesudarė galimybių nustatyti kurių nors asmenų kaltę dėl monitoriaus dingimo).

18. Teismas palaikė ir pareiškėjo vertinimą, jog Išvadoje dėstomos mintys (prielaidos) dėl pareiškėjo tariamo šališkumo subjektyviuoju aspektu nėra objektyviai pagrįstos, t. y. remiamasi subjektyviais Turto valdymo skyriaus vedėjo S. K. paaiškinimais ir anoniminiu pranešimu („<...> nepaisant to, kad daugiau tokio pobūdžio duomenų ir nebuvo gauta, tačiau jie iš dalies patvirtina Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2020-03-31 pažymoje Nr. LV-1710 „Dėl anoniminio pranešimo patikrinimo“ pateikto anoniminio pranešimo turinį <...>“).

Teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad nebuvo sutarimo su V. D. dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo formalumo, nurodymas Turto valdymo skyriui nurašyti monitorių nebuvo gautas ir nebuvo suformuluotas tarnybinio patikrinimo išvadoje. Priešingai, suvokiant, jog ateityje gali iškilti naujų faktų dėl dingusio monitoriaus, pareiškėjo vadovaujama komisija suformulavo pasiūlymą: „Paaiškėjus naujiems faktams dėl konvojaus automobilio monitoriaus dingimo tyrimą atnaujinti“. Taigi, Turto valdymo skyriaus vedėjo S. K. subjektyvūs teiginiai neatitinka tikrovės ir negali būti laikomi įrodymais nei pareiškėjo tarnybiniame patikrinime, nei dėl teiginių Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2020 m. kovo 31 d. pažymoje Nr. LV-1710 cituojamame anoniminiame pranešime.

Byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių pareiškėjo suinteresuotumą tyrimo rezultatu. Teismas nurodė nesiremsiantis S. K. paaiškinimais, nes šis asmuo neatvyko į teismą paliudyti, nors buvo kviestas. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neturėjo suinteresuotumo pavesto atlikti tarnybinio patikrinimo konkrečia baigtimi (tokių įrodymų byloje nėra), todėl tyrimas nebuvo nukreiptas „reikiama linkme“. Tai patvirtina antrojo (pakartotinio) tyrimo rezultatai, kurie iš esmės nesiskyrė nuo pirmojo tyrimo rezultatų (monitorius nesurastas, dėl monitoriaus dingimo kalti asmenys nenustatyti).

Kaip minėta, tuo metu, kai dingo monitorius, pareiškėjas Kauno NTI-PN nedirbo ir todėl neturėjo suinteresuotumo dėl minėtos situacijos aiškinimo ir kaltų asmenų nustatymo. Byloje nenustatyta, kad, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas darė kam nors spaudimą ar poveikį, tarnybiniai pranešimai nebuvo rašomi atgaline data, nei jis, nei kiti jo vadovaujamos komisijos nariai darbuotojams nenurodinėjo rašyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes (tokie faktai nenustatyti ir atliekant pareiškėjo tarnybinį patikrinimą).

19. Teismas dėl šališkumo formaliojo aspekto pastebėjo, jog pareiškėjui reiškiami kaltinimai dėl jo kompetencijai nepriskirtinų įgaliojimų. Teisės aktai (Darbo reglamento 33 ir 35 p., Tvarkos aprašo 6 p.) aiškiai nustato, jog tarnybinį patikrinimą atliekančią komisiją sudaro, atitinkamai jos sudėtį gali keisti, įstaigos vadovas. Teisės aktai nenumato, jog komisijos pirmininkas gali daryti įtaką komisijos sudėties nustatymui ar privalo inicijuoti sudėties pakeitimus. Tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos pirmininkas, kaip ir kiti komisijos nariai, yra paskiriami įstaigos vadovo, kuris, jau tvirtindamas komisijos sudėtį, privalo įvertinti visus aspektus – taip pat ir dėl tikėtino komisijos narių nešališkumo bei jų galimybės realiai atlikti komisijos nario funkcijas, sprendimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, 2019 m. rugsėjo 20 d. priimant įsakymą Nr. 1-238 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“, įstaigos vadovui turėjo būti žinoma aplinkybė, jog komisijos narys E. K. nuo 2019 m. spalio 1 d. bus perkeltas į kitas pareigas kitoje institucijoje (t. y. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 4-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (veiklos teritorija – Kauno NTI-PN)), todėl tolesnis jo darbas komisijoje bei papildomų veiksmų atlikimas faktiškai ir juridiškai bus neįmanomas. Išvadoje teigiama, kad „Komisija raštu nesikreipė į Kalėjimų departamentą dėl šio asmens skyrimo į Komisijos sudėtį, taip pat Komisijos nepapildė ir kitais Kauno NTI-PN darbuotojais“, tačiau nenurodyta, kokiu teisės aktu vadovaujantis formuluojamos šios tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos pareigos. Pagal Darbo reglamento 37 punktą komisijos sudėtį, kai jos veikloje yra kviečiami dalyvauti kitų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar institucijų darbuotojai, įsakymu taip pat tvirtina įstaigos vadovas. Vadinasi, klausimas dėl komisijos sudėties nustatymo, keitimo yra priskirtas išimtinai tik įstaigos vadovo kompetencijai. Komisijos veiksmai šiuo atveju nėra apibrėžti konkrečiais teisės aktais.

20. Teismas akcentavo, kad tai, jog į tarnybinį patikrinimą dėl monitoriaus dingimo atlikusios komisijos sudėtį buvo įtrauktas SVS specialistas R. Ž., taip pat buvo įstaigos vadovo sprendimas. Šis tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas būtent R. Ž. 2019 m. rugsėjo 18 d. tarnybinio pranešimo Nr. PN-9740 pagrindu. Be to, vadovaujantis paties įstaigos vadovo priimtu 2016 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1-154, R. Ž. buvo vienas iš pareigūnų, kuris tiriamuoju laikotarpiu turėjo teisę vairuoti Automobilį. Vadinasi, ir jis tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti apklausiamas bei jo veiksmai vertinami, kaip ir visų kitų pareigūnų, turėjusių teisę tuo metu vairuoti minėtą transporto priemonę. Pareiškėjas vadovavo tokios sudėties komisijai, kokia buvo sudaryta įstaigos vadovo sprendimu. Taigi komisijos sudėties teisėtumas, kuris galėjo būti siejamas su vieno iš komisijos narių tikėtinu šališkumu dėl tyrimo rezultatų, turėjo būti įvertintas dar įstaigos vadovui priimant sprendimą dėl komisijos sudarymo, nes visos su R. Ž. susijusios aplinkybės tuo metu jau buvo žinomos. Atsakomybė dėl to negali būti taikoma pareiškėjui – tuo pačiu 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-238 paskirtam komisijos pirmininkui.

21. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas atliktas netinkamai, Išvada yra nekonkreti, pareiškėjas kaltinamas pažeidęs bendro pobūdžio normas, tačiau Išvadoje nenurodyti konkretūs, paremti neginčijamais įrodymais jo neteisėti (kalti) veiksmai. Išvada paremta prielaidomis ir pamąstymais kaip galėjo būti, tačiau tai yra draudžiama. Be to, pareiškėjui (kaip ir kitiems komisijos nariams) buvo pavesta ištirti įvykį (monitoriaus dingimo aplinkybes), kuris galėjo įvykti 2016 metais, t. y. praėjus maždaug 4 metams. Išvadoje nevertintas faktas, kad po įvykio praėjo ilgas laiko tarpas, todėl, atsižvelgiant į tai, tyrimas nedavė reikiamų rezultatų (kaip ir pakartotinis tyrimas), todėl kaltinti ir skirti tarnybinę nuobaudą dėl netinkamo tyrimo atlikimo pareiškėjui, kuris numanomu monitoriaus dingimo metu nedirbo Kauno NTI-PN, o dalis darbuotojų jau išėję iš darbo, yra neprasminga bei neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Tokia tarnybinė nuobauda netikslinga, praranda savo prasmę ir siekiamų tikslų nepasieks. Be to, išlieka klausimas, dėl kokių priežasčių laiku nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl monitoriaus vagystės (dingimo). Teismas pripažino, kad pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, t. y. nenustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Nei objektyvioji, nei subjektyvioji pažeidimo pusės Išvadoje nebuvo vertintos. Be to, pabrėžta, kad dėl įvykio (monitoriaus dingimo) niekas nesikreipė į policijos darbuotojus, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas. Taigi, Išvada neatitinka juridinę reikšmę turinčiam aktui keliamų reikalavimų, yra nekonkreti, neaiškiai ir nekonkrečiai apibrėžtas tarnybinis nusižengimas, neapibrėžtos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nenurodyta ir neanalizuota kaltės forma. Dėl šių priežasčių teismas nusprendė panaikinti Įsakymą.

III. 22. Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

23. Atsakovas nurodo, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę ir todėl tendencingai vertino bylos duomenis, pažeidė materialiosios teisės normas ir įrodymų vertinimo taisykles, padarė tarpusavyje nesuderinamas išvadas, logiškai nemotyvavo savo sprendimo. Atsakovas įsitikinęs, kad Išvadoje detaliai aprašyti ir kvalifikuoti pareiškėjo neteisėti veiksmai (neveikimas), konkrečiai ir aiškiai išvardytos pažeistos teisės normos. Neaišku, kodėl teismas 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 24-2555 pripažino pagrįsta ir išsamia, nes pastarąją išvadą sudaro tik 3 lapai, joje iš esmės vertinti tik apklaustų SVS pareigūnų paaiškinimai. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik pareiškėjo argumentais, kai kur tiesiog nukopijavo skundo ištraukas (kai kurie teiginiai motyvuojamojoje dalyje net pateikti pirmuoju asmeniu), paviršutiniškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos nepagrįstai vertino pareiškėjo naudai. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo veiksmus vertinusi komisija buvo sudaryta ne monitoriaus dingimo aplinkybėms nustatyti, t. y. kitokiu tikslu nei komisija, kuriai vadovauti buvo paskirtas pareiškėjas, todėl abiejų tarnybinių patikrinimų rezultatai negali būti sutapatinami ir lyginami. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog pareiškėjo vadovaujama komisija, atlikdama tarnybinį patikrinimą, vertino ir tyrė kokias nors kitas aplinkybes, be SVS specialistų paaiškinimų. Be to, tai, kad pareiškėjo tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija taip pat nerado dingusio monitoriaus, nereiškia, jog šio monitoriaus nebuvo ir prieš 7 mėnesius, atliekant pirmąjį tarnybinį patikrinimą. Teismas pareiškėjo darbo Kauno NTI-PN laiką ir tarnybinio patikrinimo atlikimo laiką susiejo be jokio teisinio pagrindo. Atsakovas taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė S. K. paaiškinimus, jog pareiškėjas jam grasino, ir nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog S. K. teismo posėdžiuose negalėjo dalyvauti dėl ligos (vienas iš posėdžių buvo atidėtas būtent dėl S. K. ligos). Teismas tendencingai vertino ir kitų apklaustų liudytojų parodymus, neatsižvelgė į jų pateiktus reikšmingus duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdė savo pareigas.

24. Atsakovas pabrėžia, jog, vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu, tarnybinis nusižengimas turi būti tiriamas ne ilgiau nei 30 dienų, tačiau pareiškėjas be jokio realaus pagrindo, nesant svarbių aplinkybių, tarnybinį patikrinimą atliko ilgiau. Pareiškėjas 2019 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. PN-10910, prašydamas pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą dar 30 dienų, iš esmės klaidino įstaigos vadovą ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie didelę įrodymų apimtį, poreikį apklausti daug liudytojų (iki tarnybinio pranešimo apklausta 10 asmenų, po jo – 3 asmenys). Minėtu tarnybiniu pranešimu pareiškėjas neinformavo įstaigos vadovo apie tai, kad E. K. nebedalyvavo komisijos veikloje. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo vadovaujama komisija pranešimus pareigūnams parengė praėjus 19 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios. Teismas nepagrįstai visą atsakomybę už tarnybinio patikrinimo kokybę ir rezultatą, terminų pratęsimą priskyrė tik įstaigos vadovui.

25. Atsakovas nepritaria teismo vertinimui, jog aplinkybė, kad pareiškėjas tarnybinį patikrinimą atliko kartu su savo tiesioginiu pavaldiniu – R. Ž., nėra objektyvi priežastis abejonėms dėl pareiškėjo ir jo vadovaujamos komisijos atlikto patikrinimo nešališkumo kilti. Abejones dėl pareiškėjo nešališkumo kelia ir tai, kad pareiškėjas, vienam iš komisijos narių nebegalint eiti ir vykdyti savo pareigų komisijoje, apie tai nepranešė įstaigos vadovui, priešingai, jis 2019 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad tyrimą atlieka visi trys komisijos nariai. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė aplinkybę, jog R. Ž. ir buvo tas asmuo, kuris pateikė pranešimą, kurio pagrindu pareiškėjo vadovaujama komisija atliko tarnybinį patikrinimą. R. Ž. gavo pranešimą bei pateikė pareiškėjui paaiškinimą minėto tarnybinio patikrinimo metu, kai jiedu buvo vieninteliai tarnybinį patikrinimą atliekantys komisijos nariai. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pranešimai buvo įteikti tik SVS darbuotojams, bet ne Turto valdymo skyriaus darbuotojams.

26. Pareiškėjas L. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

27. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš dalies pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus (be kita ko, dėl pirmojo tarnybinio patikrinimo trukmės, dėl įstaigos vadovo kompetencijos ir turėtos informacijos sudarant komisiją), mano, kad teismo sprendimas priimtas objektyviai ir visapusiškai išanalizavus visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas tiriant įrodymus buvo aktyvus (pvz., išreikalavo papildomą medžiagą, apklausė liudytojus). Pareiškėjas pakartoja, kad Išvadoje nėra aiškiai ir konkrečiai atskleisti, įrodymais pagrįsti jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.

Atsakovo atstovas ir teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kokiu konkrečiu elgesiu pareiškėjas pažeidė kiekvieną iš Įsakyme nurodytų teisės aktų nuostatų. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas neatliko 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 24-2555 teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti. Teismas į pastarąją tarnybinio patikrinimo išvadą atsižvelgė tik tiek, kiek tai buvo būtina sprendžiant dėl Išvados teisėtumo ir pagrįstumo. Kita vertus, pareiškėjas tvirtina, kad teisės aktai nereglamentuoja tarnybinio patikrinimo išvados apimties, todėl ta aplinkybė, jog jo vadovaujamos komisijos parengtą tarnybinio patikrinimo išvadą sudaro tik 3 lapai, savaime nereiškia, kad joje nebuvo išdėstytos ir teisiškai įvertintos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, jog ginčo monitoriaus buvo ieškoma ir iki pradedant pirmąjį tarnybinį patikrinimą, tačiau ankstesni veiksmai buvo atlikti ne atliekant tarnybinį patikrinimą ir todėl nebuvo oficialiai įforminti (tarnybinį patikrinimą nuspręsta pradėti dėl to, kad monitorius nebuvo rastas).

Pakartotinės paieškos nebuvo organizuojamos, nes tam nebuvo objektyvaus poreikio. Taigi ten, kur Išvadą parengusi komisija, atlikusi apžiūrą, 2020 m. gegužės 1 d. nerado monitoriaus, jo nebuvo ir prieš 7 mėnesius. Be to, pareiškėjas pakartotinai teigia, jog jo vadovaujamos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo apklausti ir Turto valdymo skyriaus darbuotojai (jie žodžiu nurodė neturintys jokios informacijos dėl tiriamų aplinkybių), teismas šią aplinkybę nustatė ir nagrinėjant bylą. Beje, Turto valdymo skyriaus darbuotojų nereikėtų tapatinti su pareigūnais, kuriems buvo priskirta vairuoti Automobilį, kadangi būtent pastarieji, vykdydami savo funkcijas, galėjo nuolat tiesiogiai naudoti monitorių ir realiai pastebėti, kada jo nebeliko Automobilio vairuotojo kabinoje, būtent dėl to pareigūnų rašytiniai paaiškinimai buvo užfiksuoti ir išanalizuoti 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 24-2555.

Pareiškėjas tvirtina, kad kai kurie pareigūnai teismo posėdyje pakeitė savo parodymus, t. y. liudytojai A. P., K. S., A. Č. ir D. B. paaiškino, jog ginčo monitorių buvo matę, tačiau tokia informacija nebuvo pateikta pareiškėjo vadovaujamai komisijai. Kita vertus, atliekant pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, nenustatyta, jog pareigūnai sąmoningai nesuteikė žinomos informacijos apie monitoriaus dingimą, melavo, ir pareiškėjui apie tai buvo žinoma, bet jis tai nuslėpė. Be to, pareiškėjas teigia, jog jis niekada negrasino Turto valdymo skyriaus vedėjui S. K., šio asmens paaiškinimai buvo surašyti neaiškiomis aplinkybėmis ir pagrįstai atmesti;

S. K. du kartus neatvyko į teismo posėdį (pateikė rašytinius pranešimus apie savo nedarbingumą, bet jie nebuvo pagrįsti įrodymais), todėl teismas pagrįstai trečią kartą nekvietė jo liudyti. Atsakovas apeliaciniame skunde neįvardijo, kokius reikšmingus duomenis, į kuriuose teismas neva neatsižvelgė, pateikė liudytojai R. Ž., V. D. ir D. A.. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, jog negalima lyginti pirmojo ir antrojo tarnybinių patikrinimų rezultatų, ir pažymi, jog iš Išvados turinio (II dalis „Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams priklausančio Specialiojo konvojavimo mikroautobuso vairuotojo kabinoje dingusio vaizdo stebėjimo monitoriaus aplinkybių analizė ir atsakingų asmenų atsakomybės įvertinimas“) matyti, kad atliekant antrąjį tarnybinį patikrinimą buvo ir pakartotinai vertinamos monitoriaus dingimo aplinkybės. Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pareiškėjas paaiškina, jog, teikiant 2019 m. spalio 17 d. tarnybinį pranešimą, dar nebuvo apklausti 5 iš 16 pareigūnų, kuriems buvo suteikta teisė vairuoti Automobilį, taip pat dar nebuvo gauti Turto valdymo skyriaus darbuotojų paaiškinimai, dėl didelio apklausiamų asmenų skaičiaus, atostogų ir kitų objektyvių priežasčių nepavyko jų visų apklausti per trumpą laiką.

Teisės aktai nenustato terminų reikalingos informacijos gavimui. Be to, priešingai nei teigia atsakovas, 2019 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. PN-10910 pareiškėjas neteigė, jog tarnybinį patikrinimą atlieka jis, R. Ž. ir E. K., kadangi tarnybiniame pranešime tik buvo pacituota įsakymu sudarytos komisijos sudėtis, tokia pateikta informacija nebuvo klaidinanti. Teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl įstaigos vadovo atsakomybės priimant sprendimą pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą, todėl apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu nepagrįsti.

Pareiškėjas dėl atsakovo argumentų dėl jo šališkumo papildomai pažymi, jog teisės aktai nedraudžia atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tiesiogiai pavaldžių pareigūnų, gauti iš jų tyrimui reikšmingą informaciją. Iš R. Ž. gauta informacija ir kita tyrimo metu surinkta informacija nesudarė pagrindo manyti, jog minėtas komisijos narys yra suinteresuotas tyrimo baigtimi, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo kreiptis į įstaigos vadovą dėl R. Ž. nušalinimo nuo komisijos nario pareigų. Pareiškėjas paaiškina, jog SVS darbuotojams buvo įteikti ne pranešimai (pranešimai įteikiami tik pareigūnams, dėl kurių veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas), o prašymai pateikti informaciją; tokie prašymai Turto valdymo skyriaus darbuotojams nebuvo įteikti dėl anksčiau minėtų priežasčių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno NTI-PN direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. P-145, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo teiginius apie netinkamai atliktą tarnybinį patikrinimą. Nors pirmosios instancijos teismo motyvai turi tam tikrų trūkumų (ne visur pakankamai pagrįsta, kodėl palaikoma būtent pareiškėjo pozicija), kurie nelaikytini esminiais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Išvadoje nėra tinkamai pagrįsti pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, todėl tarnybinė nuobauda Įsakymu jam skirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apeliaciniame skunde atsakovas iš dalies pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, mano, kad teismas netinkamai motyvavo savo sprendimą ir netinkamai įvertino įrodymus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nusprendžia tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

31. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2188-520/2018). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2018 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4389-756/2018). Teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3268-629/2020).

33. Pažymėtina, kad kai darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina pareigūno su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes nėra būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų – pareigūno neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo. Taip pat svarbu įvertinti darbdavio įtaką tam, kad pareigūnas neatliko tam tikrų veiksmų ar juos atliko netinkamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1539-520/2018, 2020 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-408-520/2020).

34. Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-186/2011, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-860-492/2019).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo būtent dėl Įsakymo, taip pat Išvados, kaip Įsakymo sudėtinės dalies, teisėtumo ir pagrįstumo, o pirmosios instancijos teismas nevertino 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 24-2555 teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai nėra ginčo dalykas. Apeliacinio skundo teiginys, kad Išvadoje konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė pareiškėjas, yra abstraktus ir nepaneigia skundžiamame teismo sprendime padarytų detalių išvadų dėl kiekvieno iš išvardytųjų Išvadoje teisės normų pažeidimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pritarė daugeliui pareiškėjo argumentų ir pacitavo juos skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, savaime nepaneigia šių argumentų pagrįstumo. Pastebėtina, kad Išvadoje yra skyrius „Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams priklausančio Specialiojo konvojavimo mikroautobuso vairuotojo kabinoje dingusio vaizdo stebėjimo monitoriaus aplinkybių analizė ir atsakingų asmenų atsakomybės įvertinimas“, kuriame apžvelgiami įvykio vietos, kurioje galbūt dingo minėtas monitorius, apžiūros, Kauno NTI-PN darbuotojų, susijusių su Automobilio naudojimu, kontrole ir apskaita, apklausų ir pan. rezultatai bei nuspręsta pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą, t. y. Išvadoje apžvelgiama tarnybinio patikrinimo monitoriaus dingimo aplinkybėms nustatyti eiga, tačiau šis tarnybinis patikrinimas minėtu aktu nebuvo užbaigtas. Iš Išvados turinio manytina, kad pareiškėjo veiksmus vertinusi komisija tuo pačiu metu atliko ir tarnybinį patikrinimą monitoriaus dingimo aplinkybėms nustatyti, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai suvokė bylos esmę ir nepagrįstai atsižvelgė į atliekant pastarąjį tarnybinį patikrinimą (ne)nustatytas aplinkybes, atmestini.

36. Teisėjų kolegija dėl veiksmų, kurių pareiškėjo vadovaujama komisija turėjo imtis atlikdama pirmąjį tarnybinį patikrinimą monitoriaus dingimo aplinkybėms nustatyti, akcentuoja, kad Tvarkos aprašo 19 punkte yra įtvirtintos tikrintojo teisės, tačiau tai, jog tikrintojas konkrečiu atveju nepasinaudojo viena ar keliomis iš jam suteiktų teisių, savaime nesuponuoja netinkamo tikrintojo pareigų atlikimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas vienoje Išvados dalyje pripažino, kad monitorius dingo galbūt 2016 metais, o kitoje konstatavo, jog monitorius dingo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 18 d., šiuo laikotarpiu už transporto priemonę buvo materialiai atsakinga Ūkio skyriaus sandėlio vedėja (šiuo metu – Turto valdymo skyriaus sandėlininkė) D.

A.. Išvadoje nustatyta, jog pareiškėjo vadovaujama komisija, atlikdama tarnybinį patikrinimą, apklausė Automobilį paskirtus vairuoti pareigūnus. Pareiškėjas paaiškino, kad nė vienas iš apklaustųjų negalėjo suteikti vertingos informacijos apie monitoriaus dingimą, nebuvo jokios užuominos, kuria būtų galima vadovautis sprendžiant kada, kaip, kokiomis aplinkybėmis ir kur dingo monitorius; Išvadoje šie pareiškėjo teiginiai nebuvo paneigti. Iš bylos medžiagos matyti, kad kai kurie iš apklaustųjų vėliau pakeitė savo paaiškinimus (pvz., A.

P. paaiškinimai 2019 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime (II t., b. l.

71) ir teismo posėdyje); dauguma pirmojo ir antrojo tarnybinio patikrinimo metu apklaustų asmenų nurodė nepamenantys arba tiksliai nepamenantys su monitoriaus dingimu susijusių aplinkybių; nors Išvadoje atkreiptas ypatingas dėmesys į A. P. 2020 m. balandžio 17 d. pateiktą paaiškinimą, jog monitorių galbūt nulaužė G. V., tokie teiginiai pagrįsti tik gandais („kaip kalbėjo kiti darbuotojai“), pats G. V. 2020 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime (II t., b. l. 16–18) neigė šią aplinkybę, jis buvo apklaustas ir atliekant pirmąjį tarnybinį patikrinimą (2019 m. lapkričio 19 d. raštas, II t., b. l. 73).

Pareiškėjas taip pat buvo nurodęs, kad, priešingai nei tvirtina atsakovas, buvo kreiptasi į Kauno NTI-PN Turto valdymo skyriaus darbuotojus dėl paaiškinimų pateikimo, tačiau jie žodžiu nurodė, jog nieko nežino apie monitorių, ir atsisakė parašyti paaiškinimus; šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino Turto valdymo skyriaus sandėlininkė D. A., bet Turto valdymo skyriaus viršininkas S. K. neatvyko į teismo posėdį. Atsakovas (jo atstovai) nedalyvavo antrajame teismo posėdyje, neišreiškė pozicijos dėl negalimumo nagrinėti bylą neapklausus S. K..

Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė tik bendro pobūdžio nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas tendencingai vertino apklaustų liudytojų R. Ž., V. D. ir D. A. parodymus, ir niekaip nedetalizavo šių teiginių, todėl jie atmestini.

37. Nors atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai pabrėžia, jog pareiškėjo vadovaujama komisija galėjo ir privalėjo išsireikalauti ir ištirti visus reikšmingus dokumentus, siekdama nustatyti atsakingus už monitoriaus dingimą asmenis, nes, pavyzdžiui, nebuvo paneigta abejonė, jog Automobilį galėjo vairuoti ir asmuo, kuriam nebuvo paskirta teisė jį vairuoti, ir tas asmuo galėjo turėti tyrimui reikšmingų duomenų, bet, neatlikus transporto priemonės kelionės lapų įrašų analizės, ši versija nebuvo patikrinta; tačiau, kaip teisingai laikė pirmosios instancijos teismas, tokie teiginiai paremti tik atsakovo prielaidomis ir pamąstymais. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog minėtas pareiškėjo vadovaujamos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo trūkumas sudarė reikšmingas kliūtis nustatyti monitoriaus dingimo aplinkybes (kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, antrojo tarnybinio patikrinimo metu atlikti papildomi veiksmai nepadėjo nustatyti monitoriaus buvimo vietos ar konkrečių jo dingimo aplinkybių, dėl jo dingimo kaltų asmenų; atsakovas apeliaciniame skunde neneigė šios aplinkybės) ir todėl turėtų būti vertinamas kitaip nei mažareikšmis pažeidimas.

38. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal Tvarkos aprašo 23 punktą, tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo; esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Šiuo atveju komisija, kuriai vadovauti paskirtas pareiškėjas, buvo sudaryta Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-238. Pareiškėjas 2019 m. spalio 17 d. pateikė Kauno NTI-PN direktoriui prašymą dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo iki 2019 m. lapkričio 20 d., šis prašymas patenkintas 2019 m. spalio 18 d. rezoliucija (II t., b. l. 52). Pareiškėjo vadovaujamos komisijos tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 24-2555 buvo parengta 2019 m. lapkričio 19 d. (II t., b. l. 49–51). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo vadovaujama komisija tarnybinį patikrinimą atliko neviršydama Tvarkos aprašo 23 punkte numatytų terminų, bei akcentavo aplinkybę, jog sprendimą pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą priėmė ne pareiškėjas, o Kauno NTI-PN direktorius. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo teiginius, jog pareiškėjas, prašydamas pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą, tarnybiniame pranešime iš esmės pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie didelę surinktų įrodymų apimtį, poreikį apklausti daug liudytojų, kadangi tokios aplinkybės kaip įrodymų apimtis, liudytojų skaičius yra vertinamojo pobūdžio, t. y. pareiškėjo subjektyvus vertinimas apie tai, ar surinktos informacijos apimtis yra didelė, gali skirtis nuo kitų asmenų, o Kauno NTI-PN direktorius, nagrinėdamas tokį pareiškėjo prašymą, nepareikalavo papildomų, konkretesnių duomenų, išsamesnių motyvų, komisijos nuveikto darbo rezultatų.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Išvadoje pareiškėjo šališkumas buvo grindžiamas dviem aspektais: subjektyviuoju (pareiškėjas galėjo būti suinteresuotas formalia tyrimo baigtimi, nes jis Turto valdymo skyriaus vedėjui S. K. neva nurodė, kad patikrinimas yra formalus, tarnybinio patikrinimo išvadoje Turto valdymo skyriui bus nurodyta nurašyti monitorių) ir formaliuoju (E. K. perkėlus į pareigas kitoje įstaigoje, komisija nebuvo papildyta; vengiant šališkumo, tarnybinio patikrinimo negalėjo atlikti du to paties skyriaus pareigūnai, tiesiogiai susiję su Automobilio naudojimu ir kontrole; pirmasis tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pagal R. Ž. tarnybinį pranešimą, šis pareigūnas taip pat apklaustas atliekant tarnybinį patikrinimą). Pirmosios instancijos teismas atmetė minėtus S. K. rašytinius paaiškinimus, kadangi S. K. neatvyko duoti parodymų teisme, o pareiškėjo vadovaujamos komisijos parengtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nurodymo nurašyti monitorių ar pan. Atsakovas apeliaciniame skunde tik pažymėjo, kad S. K. nurodė negalintis atvykti į teismo posėdžius dėl ligos, tačiau nepareiškė jokių konkrečių pretenzijų šiuo aspektu. Atsakovas, apeliaciniame skunde įrodinėdamas pareiškėjo šališkumą, akcentuoja aplinkybes, kad į komisiją buvo paskirtas R. Ž., kuris buvo pareiškėjo tiesioginis pavaldinys bei kuris pats teikė paaiškinimą komisijai dėl monitoriaus dingimo aplinkybių kaip vienas iš Automobilį paskirtų vairuoti pareigūnų, taip pat kad pareiškėjas nesikreipė į įstaigos vadovą po to, kai vienas iš komisijos narių – E. K. – nebegalėjo eiti ir vykdyti komisijos nario pareigų, nes buvo perkeltas į kitą įstaigą. Nors atsakovas teigia ir tai, kad pareiškėjo vadovaujama komisija pranešimus įteikinėjo tik Saugumo valdymo skyriaus, kurio viršininko pareigas ėjo pareiškėjas, pareigūnams, bet be objektyvių priežasčių pranešimai raštu nepateikti Turto valdymo skyriaus darbuotojams, kurie nebuvo pavaldūs pareiškėjui, tačiau nagrinėjamoje byloje jau yra nustatyta, jog Turto valdymo skyriaus darbuotojai buvo apklausti atliekant pirmąjį tarnybinį patikrinimą, o atsakovas nepagrindė, kodėl kreipimosi į juos forma (žodžiu ar raštu) yra svarbi vertinant pareiškėjo nešališkumą atliekant tarnybinį patikrinimą.

40. Išvadoje pareiškėjo veiksmai nesikreipiant į įstaigos vadovą dėl kito asmens skyrimo į komisiją po E. K. perkėlimo buvo pripažinti Tvarkos aprašo 19.4 ir 19.5 papunkčiuose įtvirtintų teisių (atitinkamai, konsultuotis su reikiamais specialistais ir gauti kitą reikiamą informaciją) pažeidimu, tačiau šiuo atveju akivaizdu, jog minėtas kreipimasis nebūtų susijęs su atsakovo nurodytomis teisėmis (nurodytos teisės normos nereglamentuoja komisijos sudarymo ar jos sudėties keitimo), todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo šių teisės normų pažeidimą.

Tvarkos aprašo 6 punkte įtvirtinta, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui, atlikti tarnybinį patikrinimą <...>; prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjo vadovaujama komisija buvo sudaryta Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-238. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad funkcija sudaryti tarnybinį patikrinimą atliekančią komisiją ir, atitinkamai, keisti jos sudėtį, yra priskirta įstaigos vadovui, ir vertina, kad Išvadoje nėra pagrįsta, jog pareiškėjas privalėjo žinoti sudarant tokią komisiją keliamus reikalavimus ir prisiimti atsakomybę už tokių reikalavimų nesilaikymą.

Šiuo atveju nėra duomenų apie kokią nors pareiškėjo įtaką įstaigos vadovui priimant sprendimą dėl komisijos sudarymo. Kauno NTI-PN direktorius, priimdamas šį sprendimą, turėjo duomenis apie savo vadovaujamos įstaigos struktūrą, Automobilio priskirtinumą naudoti konkrečiam skyriui ir pareigūnams, taip pat apie E. K. suteiktas atostogas bei jo perkėlimą į pareigas kitoje įstaigoje. Vadovaujantis atliekant pirmąjį tarnybinį patikrinimą gautais duomenimis, monitorius dingo galbūt 2016 metais, o pareiškėjas tarnybą Kauno NTI-PN vykdo nuo 2018 m. birželio 11 d., taigi, jam pagrįstai galėjo nekilti abejonių dėl savo paties nešališkumo.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos pirmininką, kaip ir kitus komisijos narius, paskiria įstaigos vadovas, kuris, jau tvirtindamas komisijos sudėtį, privalo įvertinti visus aspektus – taip pat ir dėl galimo komisijos narių nešališkumo bei jų galimybės realiai atlikti komisijos nario funkcijas. Taigi, Išvadoje nėra tinkamai pagrįstas pareiškėjo šališkumas, kiek tai susiję su komisijos sudėtimi.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012, 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3480-629/2019). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas netinkamai įvertino ir pagrindė pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio pažeidimo objektyviąją ir subjektyviąją puses, todėl Įsakymas yra naikintinas.

42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus (iki reorganizacijos – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė